Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2019-05-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-84-434/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-06
Bylos Nr.
II-84-434/2019
Teisminio proceso Nr.
4-15-3-00044-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nida Solovjovienė
Pažeidėjas
S. V.
Nukentėjusysis
I. D.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo bylos Nr. II-84-434/2019
Teisminio proceso Nr. 4-15-3-00044-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.10.3; 21.10.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 6 d.Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Nida Solovjovienė,sekretoriaujant Irmai Oržekauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. V.,nukentėjusiajai I. D.,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą, Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio ir deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK 2019-03-18 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019-03-18 S. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-03-18 Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. K. nutarimu Nr. 54-ANR­­_N-390-2019 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 346 str. 1 d. už tai, kad 2019 m. kovo 18 d., 18 val. 00 min., S. V. priklausantys šunys bėgiojo ties namu (duomenys neskelbtini), nepririšti ir be antsnukių, aplojo ir vijosi asmenis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, S. V. pažeidė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-17 įsakymu Nr. A-535 patvirtintų Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse 77 p. reikalavimus. S. V. skirta 30 Eur bauda (b.l. 3, 4).

Šalies argumentai

Skundu S. V. nurodo, kad šunys priklauso ne jam, o tuo metu pas jį užėjusiai A. Š.. Teigia, kad nėra kaltas (b.l. 2).

Atsiliepimas

Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK atsiliepime į skundą nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, buvo paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Todėl prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti (b.l. 20).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. V. teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus motyvus, papildomai nurodydamas, kad tai ne jo šunys, nes pas jį gyveno draugas. Pas tą draugą atėjo A. Š., paskui kurią atėjo ir jos šunys. Jie buvo palaidi. Prašo skundą tenkinti ir panaikinti nutarimą, administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nukentėjusioji I. D. parodė, kad važiavo dviračiu su mažamečiu sūnumi pro šalį, kai iš S. V. sodybos atbėjo du šunys, iš kurių vienas - didelis šuo. Sūnus labai išsigando, verkė, žviegė. Patys policijos pareigūnai matė, kaip šunys lakstė, tie šunys lakstė jau savaitę. Skambino pažeidėjo giminaičiams, prašė, kad pasakytų jam, jog jis susitvarkytų šunis, nes einant keliu pro šalį, tie šunys vejasi. Tačiau S. V. sesuo pasakė, kad ji gyvena savo gyvenimą, o brolis – savo, todėl liepė pačiai su juo aiškintis. S. V. sodyba nuo kelio yra apie 30-60 m. atsumu. Ji į savo sodybą gali patekti tik eidama keliu pro S. V. sodybą. Kai S. V. nubaudė, tų šunų neliko.

Liudytojas, policijos pareigūnas R. K. parodė, kad tą vakarą dirbo ir atvyko į vietą pagal I. D. pranešimą, kad užpuolė du šunys, išbėgę iš S. V. kiemo, ir labai išgąsdino ją bei kartu buvusį mažametį vaiką. Nuvykus I. D. nurodytu adresu, iš tų namų išėjo akivaizdžiai neblaivūs S. V. ir moteris. Kiemo teritorijoje tuo metu tebelakstė du palaidi šunys, kuriuos vyras sudrausmino, o jie jo klausė. S. V. sakė rašyti protokolą jam, nes šunys priklauso tiek jam, tiek ir tai moteriai, o skirtą baudą sakė sumokės abu per pusę. Pažeidimą vyras pripažino, su juo sutiko. Tarnybiniais reikalais važiuojant pro to vyriškio namus, ne kartą yra tekę matyti, kaip iš jo kiemo į kelią išbėga šunys. Namas yra apie 200 m. atstumu nuo kelio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos ANK 641 str. teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš 2019-03-18 protokolo-pareiškimo matyti, kad I. D. einant link namų, ties (duomenys neskelbtini), ją ir jos mažametį sūnų I. D. aplojo nepririšti ir agresyvūs šunys, kurių savininkas yra S. V. (b.l. 5-6).

Byloje neginčijamai nustatyta (tiek visų byloje apklaustų asmenų parodymais, tiek bylos medžiaga), ko neneigia ir pats S. V., kad įvykio dieną jo kieme buvo palaidi šunys. Tačiau apeliantas teigia, kad šunys yra ne jo, todėl jis nėra kaltas. Taigi šioje byloje pagrindinis ginčas kyla dėl to, ar S. V. pagrįstai buvo surašytas protokolas ir keliamas jo kaltės klausimas.

Lietuvos Respublikos ANK 346 str. 1 d. yra įtvirtinta atsakomybė asmenims už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus.

Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336, nustato gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai, gyvūnų augintinių, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimus savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse (1 p.), o Aprašo nuostatos taikomos gyvūnų laikymui savivaldybių teritorijoje esančiose kaimo <...> gyvenamosiose vietovėse (2 p.). Vadovaujantis šiuo teisės aktu, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje šie reikalavimai yra įtvirtinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-17 įsakymu Nr. A-535 patvirtintose Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėse. Šios taisyklės reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų elgesio su gyvūnais bendruosius principus, savininkų ir kitų asmenų teises, pareigas ir interesus. Šių taisyklių sąvokose išaiškinta, kad gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Šių taisyklių 77 p. nustatyta, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu „Atsargiai šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 569 str. 5 d., teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

S. V., neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo, tvirtina, kad tai ne jam priklausantys šunys bėgiojo ties namu kaime nepririšti ir be antsnukių, aplojo ir vijosi asmenis. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, papildomai ištyręs įrodymus, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog būtent S. V. priklausantys šunys bėgiojo ties namu nepririšti ir be antsnukių, aplojo ir vijosi asmenis – I. D. ir jos mažametį sūnų I. D.. Tai visų pirma patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kuri nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kokie šunys bėgiojo ties namu nepririšti ir be antsnukių, aplojo ir vijosi ją ir jos sūnų, kuriam šunys sukėlė baimę, apie tai ji pranešė policijos pareigūnams, prašė pažeidėjo giminaičių paprašyti, kad šis susitvarkytų šunis. Tai patvirtina ir 2019-03-18 protokolas-pareiškimas, iš kurio matyti, kad I. D. einant link namų, ties (duomenys neskelbtini), ją ir jos mažametį vaiką I. D. aplojo nepririšti ir agresyvūs šunys, kurių savininkas yra S. V. (b.l. 5-6). Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad iš S. V. sodybos į pro šalį vedantį kelią šunys dažnai atbėga lodami ir puldami, patvirtina ir posėdžio metu apklausto liudytojo R. K. parodymai. Pareigūnas taip pat teismui patvirtino, kad ir tą dieną kiemo teritorijoje lakstė du palaidi šunys. S. V. sakė rašyti protokolą jam, nes šunys priklauso tiek jam, tiek ir moteriai, pažeidimą vyras pripažino. Jis sudrausmino šunis, jie jo klausė. Pareigūnui važiuojant pro vyriškio namus, ne kartą yra matęs, kaip iš jo kiemo į kelią išbėga šunys. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad kai S. V. buvo nubaustas, šunų neliko, o tie patys šunys prieš tai iki įvykio lakstė visą savaitę. Taigi teismas daro išvadą, jog nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai yra nuoseklūs, jokių prieštaravimų tarp šių dviejų asmenų parodymų nenustatyta, jie vieni kitus papildo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais abejoti. Aplinkybę, kad šunys tą dieną buvo palaidi jo sodybos teritorijoje, kuri nėra aptverta, S. V. pripažino ir teismo posėdžio metu. Nors S. V. nurodė, kad jis nėra šunų savininkas, tačiau tai vertintina kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi iš nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų matyti, kad jo sodyboje esantys šunys ne kartą yra išbėgę į kelią. Neigdamas tokius šių asmenų parodymus, S. V. konkrečių aplinkybių, dėl kurių pastarieji būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai laikyti patikimais. Nukentėjusioji ir liudytojas teismo posėdžio metu buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o nukentėjusioji – ir dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (b.l. 8). Atsižvelgiant į visa tai, nėra jokio pagrindo netikėti šių asmenų parodymais ar juos vertinti kritiškai. Todėl laikytina, jog S. V. yra tinkamas šio administracinio nusižengimo subjektas.

Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog S. V., būdamas nepakankamai rūpestingas, nepririšo kieme buvusių šunų, kurie buvo be antsnukių ir turėjo galimybę bet kuriuo metu išbėgti į pro šalį vedantį kelią, aplojo ir vijosi juo einančius asmenis, nes jo namų valda nėra aptverta. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ANK 346 str. 1 d. numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargiai (Lietuvos Respublikos ANK 9 str.). Tuo A. V. neabejotinai pažeidė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-17 įsakymu Nr. A-535 patvirtintų gyvūnų laikymo Biržų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 77 p. reikalavimus, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 346 str. 1 d. ir administracinėn atsakomybėn S. V. patrauktas pagrįstai. Net jei S. V., kaip jis tvirtina skunde ir teismo posėdžio metu, ir nebūdamas šunų savininkas, tačiau laikydamas juos savo kieme, jais turėjo pasirūpinti ir prižiūrėti, taip pat privalėjo užtikrinti, kad jie nepadarytų žalos kitiems asmenims. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog šunys padarė žalos nukentėjusiosios I. D. vaikui – jį smarkiai išgąsdino.

Institucijos pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, atsižvelgė į tai, jog yra viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl jam buvo skirtas straipsnio dalies sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis – 30 Eur.

Įvertinus esamus byloje duomenis darytina išvada, jog skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į S. V. asmenybę – iki šio nusižengimo padarymo baustas administracine tvarka kartą per metus ir keturis kartus praeityje (b.l. 9-13), į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančios aplinkybės nebuvimą, kad praeityje už analogišką nusižengimą baustas nebuvo, todėl jam paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka administracinių nuobaudų skyrimo tikslus (Lietuvos Respublikos ANK 22 str. 2 d.) ir nėra teisinio pagrindo panaikinti nutarimą bei administracinio nusižengimo bylą nutraukti ar sušvelninti skirtą nuobaudą. Nuobauda jam paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, dėl ko S. V. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos ANK 642 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 str. 1 d. 1 p., 644 str., 646 str., teismas,

nutaria:

S. V. skundo netenkinti.

2019-03-18 Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK nutarimą Nr. 54-ANR­­_N-390-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.

Teisėja Nida Solovjovienė