Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Inos Kirkutienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

atsakovės Aplinkos apsaugos agentūros atstovei Aldonai Teresei Kučinskienei, Algirdui Mikalauskui, Mariui Latvėnui ir Vytautui Trakymui,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Biodegra“ atstovams advokatei Vilmai Gečaitei Leonienei ir A. K. (A. K.),

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovui Edgarui Acui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Biodegra“, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „Ekometrija“ dėl atrankos išvados ir taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2014 m. kovo 24 d. priėmė galutinę atrankos išvadą dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo PAV Nr. (38-4)-VR-1.7-1299, kuria konstatavo, jog UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo pajėgumų keitimui PAV neprivalomas. Pareiškėjas ir kita suinteresuota visuomenė 2014 m. gegužės 2 d. kreipėsi į teismą dėl šios atrankos išvados panaikinimo. Bylos nagrinėjimo metu skundžiamos atrankos išvados pagrindu UAB „Biodegra” 2014 m. lapkričio 17 d. buvo išduotas TIPK leidimas Nr. T-V.3-3/2014 UAB „Biodegra” atliekų tvarkymo bazės eksploatavimui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendimu panaikino Vilniaus RAAD 2014 m. kovo 24 d. priimtą galutinę atrankos išvadą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2549-556/2017 minėtą sprendimą paliko nepakeistą.

Nurodo, kad pareiškėjų atstovai kreipėsi į atsakingą instituciją, prašydami panaikinti bylos nagrinėjimo eigoje išduotą TIPK leidimą, teismui panaikinus galutinę atrankos išvadą ir išnykus TIPK leidimo išdavimo pagrindui. Tačiau Agentūra 2017 m. kovo 15 d. raštu nurodė, jog TIPK leidimo išdavimo metu galutinė atrankos išvada buvo galiojanti, o, teismui ją panaikinus kaip neteisėtą ir nepagrįstą, Agentūra negali panaikinti TIPK leidimo, kadangi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir TIPK taisyklės) tokio TIPK leidimo panaikinimo pagrindo nenumato.

Pareiškėjo tvirtinimu, galiojant TIPK leidimui ir UAB „Biodegra“ turint teisę vykdyti ūkinę veiklą pagal šį TIPK leidimą, kai privalomos PAV procedūros ūkinei veiklai nėra atliktos, o atlikta PAV atrankos procedūra teismo sprendimu pripažinta neteisėta, grubiai pažeidžiamas ne tik aplinkosauginis reglamentavimas, bet ir suinteresuotos visuomenės teisė į sveiką, saugią ir švarią aplinką. Nepaisydama to, Agentūra tęsė 2012 m. pradėtą procedūrą pagal Bendrovės paraišką ir VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai” 2012 m. parengtą Informaciją atrankai bei papildomai UAB „Ekometrija” pateiktus duomenis ir 2017 m. gruodžio 29 d. priėmė atrankos išvadą Nr. (28.1)-A4-13434, o 2018 m. gegužės 24 d. – galutinę atrankos išvadą Nr. (28.1)-A4-5005 dėl UAB „Biodegra” atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo, kurią LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1882-520/2020 taip pat panaikino. Pareiškėjo teigimu, nepaisant šių aplinkybių, atsakovė ir toliau tęsė 2012 m. pradėtą procedūrą. Agentūra 2021 m. birželio 14 d. priėmė atrankos išvadą Nr. (30.1)-A4E-7263, o 2021 m. lapkričio 23 d. – Atrankos išvadą. Pagal Atrankos išvadą planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Pareiškėjas pažymi, kad Atrankos išvada priimta ne planuojamai ūkinei veiklai, bet neteisėtai faktiškai vykdomai ūkinei veiklai. Remiantis Atrankos išvada šiuo metu Bendrovė vykdo šią ūkinę veiklą: biologiškai skaidžių atliekų kompostavimas biologiniu būdu, naftos produktais užteršto grunto ir vandens, naftos mišinių valymas biologiniu ir fizikiniu būdais, komunalinių atliekų rūšiavimas, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, maistinio aliejaus perdirbimas, kitų atliekų (elektronikos, šaldytuvų, baterijų ir kt.) sandėliavimas (toliau – Ūkinė veikla).

Pareiškėjas tvirtina, kad Agentūra, priimdama Atrankos išvadą, rėmėsi netikslia, neaktualia PAV atrankos informacija bei nevertino visos turimos informacijos. Detalizuoja, kad PAV atrankos informacijoje nurodyta, jog pagal atliktą požeminio vandens monitoringą 2010 m gruntinio vandens kokybė buvo santykinai gera, ribinę vertę viršijo tik nitratai, tuo tarpu remiantis Lietuvos geologijos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (6)-1.7-5718, neleistina gruntinio vandens tarša – atskirų cheminių parametrų reikšmės viršija ribines vertes (RV), nustatytas normatyviniuose dokumentuose – stebima tik šalia naftos produktais (toliau – NP) užteršto grunto valymo aikštelės ir NP užteršto vandens valymo rezervuaro esančiame gręžinyje Nr. 55130. Šio gręžinio vanduo pastoviai užterštas amoniu, chloridais ir epizodiškai – benzenu. Taigi, konstatuota neigiama įtaka aplinkai, kuri Atrankos išvadoje neįvertinta. Taip pat, pasak pareiškėjo, buvo ignoruojamos primygtinės rekomendacijos, planuojant veiklos plėtrą atliekų tvarkymo aikštelėje, užtikrinti, kad tiek jau veikiantys, tiek nauji įrenginiai atitiktų aplinkosauginius reikalavimus ir neleistų teršiančioms medžiagoms patekti į požeminį vandenį, kad būtų sandarus NP užteršto vandens valymo rezervuaras, tarša nenutekėtų nuo NP užteršto grunto valymo aikštelės. Atrankos išvadoje padaryta išvada, kad vykdoma ir planuojama ūkinė veikla reikšmingo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvenamosios aplinkos kokybei neturės, pareiškėjo teigimu, neatitinka tikrovės.

Nurodo, kad pagal PAV atrankos informaciją, augalinės kilmės atliekos nukreipiamos į augalinės kilmės atliekų kaupimo aikštelę, o gyvulinės kilmės atliekos – į gyvulinės kilmės atliekų aikštelę. Gyvulinės kilmės atliekų aikštelėje šalutiniai gyvūnų produktai (ŠGP) išrūšiuojami, susmulkinami ir laikomi kaupuose. Kaupe palaikoma 70? C temperatūra. Šiuose kaupuose vyksta puvimo procesai. Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo veiklos technologija keičiama nebus, planuojama palikti esamas technologijas. Tuo tarpu Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitoje (2020 m.) nurodyta, kad augalinės kilmės atliekos kompostuojamos atviroje aikštelėje su asfaltuota danga (601 t. š.), gyvulinės kilmės atliekos – šalutiniai gyvūnų produktai (ŠGP) išrūšiuojami, susmulkinami ir kompostuojami pastate su stogu (603 t. š.).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui kyla pagristos abejonės, ar, esant šaltam metų laikui, įmonė techniškai galėjo tinkamai išvalyti tokį atliekų kiekį per kalendorinį mėnesį taikant PAV atrankos informacijoje nurodytą nafta užteršto grunto valymo metodą. Pažymi, kad PAV atrankos informacijoje nurodyta, kad NP užteršto grunto priėmimo ir biologinio valymo aikštelėje gali būti priimama ir išvaloma 12 960 t/m naftos produktais užteršto grunto (5 400 m² (plotas)* 0,45 m (kaupo aukštis)* 1,6 t/m³ (grunto tankis)* 2 kartai (šiltuoju sezono metu gali būti pakraunama 2 kartus)= 7 776 t). Preliminariai įmonėje numatoma išvalyti apie 7 700 t/m NP užteršto grunto. Pareiškėjo teigimu, šiuo aspektu PAV informacija neatitinka realios esamos situacijos.

Pareiškėjo vertinimu, sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) dokumentacija (Atliekų perdirbimo baro Medžiukų k., Jauniūnų sen., Širvintų raj. Sanitarinės apsaugos zonos nustatymo specialus planas) neatitinka kertinės PAV atrankos informacijoje nurodytų duomenų, o būtent: 1) kvapų taršos šaltinių (šiuo aspektu SAZ zona patvirtinta modeliuojant kitokius kvapų taršos šaltinius ir jų parametrus, nei realiai egzistuoja vykdant atliekų biodegravimo veiklą. Realiai naudojama kitokia atliekų biodegravimo technologija); 2) išmetamo amoniako kiekio (PAV atrankos informacijoje nurodytas žymiai didesnis į aplinkos orą šalinamas amoniako kiekis, nei leidžiama ūkines veiklos vykdymo teritorijoje).

Pareiškėjas pažymi ir tai, kad remiantis PAV atrankos informacijos 6 lentelėje pateiktais duomenimis lakieji organiniai junginiai (toliau – LOJ) išsiskiria ne vien iš taršos šaltinio 602 (naftos produktais užteršto vandens rezervuarai), bet ir iš taršos šaltinių 601, 603, 604, 605, 607. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigia, kad šiuo aspektu PAV atrankos informacijoje vertinama tik dalis LOJ teršalų, susidarančių vykdant atliekų perdirbimą. Nafta užteršto grunto valymo aikštelė PAV atrankos informacijoje nevertinama kaip taršos šaltinis.

Pareiškėjas laiko neatitinkančia tikrovės PAV atrankos informaciją, kad dėl planuojamos ūkinės veiklos (užteršto grunto tvarkymas) aplinkos oro tarša nepadidės. Nurodo, kad remiantis LR aplinkos ministro 2007 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. D1-234 patvirtintą lakiųjų organinių junginių, išmetamų į atmosferą saugant ir paskirstant naftą ir naftos produktus, kiekio įvertinimo metodika, nafta užteršto grunto valymo aikštelės į aplinkos orą pašalina LOJ teršalus. Kadangi didinamas nafta užteršto grunto perdirbimo mastas, tai ir poveikis aplinkos orui bus didesnis.

Pareiškėjas nesutinka ir su PAV atrankos informacijoje daroma išvada, kad planuojama ūkinė veikla nesukels visuomenės nepasitenkinimo, nes vykdant planuojamos ūkinės veiklos metu bus tik išplėsti tvarkomų atliekų kiekiai, kur iki šiol buvo vykdoma ūkinė veikla. Ši išvada, jo teigimu, neatspindi realybės, kadangi byloje yra informacijos, kuri įrodo egzistuojantį visuomenės nepasitenkinimą dėl iš UAB „Biodegra“ teritorijos sklindančių kvapų nuo 2011 m.

Pasak pareiškėjo, PAV atrankos informacijoje esantis teiginys, kad dėl planuojamos naujos ūkinės veiklos nebus įrengta naujų stacionarių atmosferos taršos šaltinių, triukšmas neviršys leistinų normų ir nebus kitaip pablogintos aplinkos sąlygos, prieštarauja toje pačioje PAV atrankos informacijoje nurodytai informacijai, kad kompostuojant maksimalius atliekų kiekius, amoniakas į aplinkos orą pateks iš naujo taršos šaltinio 607 (atliekų perdirbimo angaras, perdirbant maksimalius atliekų kiekius).

Atkreipia dėmesį, kad PAV atrankos informacijoje nurodyta, jog planuojamos ūkinės veiklos organizatorius nesvarsto kitų techninių, technologinių, vietos ir poveikį aplinkai mažinančių priemonių, nes numatoma vieta ir darbo priemonės pilnai atitiks atliekų tvarkymo aikštelei keliamus reikalavimus, tačiau Atrankos išvadoje yra duomenų apie neigiamą poveikį gruntiniams vandenims, tai lemia poveikio aplinkai vertinimo būtinumą. Pažymi, kad remiantis LVAT formuojama praktika: „atrankos išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas, galima priimti tik tokiu atveju, kai neabejotinai konstatuojama, kad ši veikla neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas) prasme “ (LVAT 2015-01-22 nutartis adm. byloje Nr. A502-2102/2014). Pagal PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai.

Anot pareiškėjo, Atrankos išvadoje esanti išvada, jog planuojamos ūkinės veiklos (toliai – ir PŪV) įgyvendinimas nesukels reikšmingo neigiamo poveikio dirvožemiui, žemės paviršiui, aplinkos orui, vandeniui, kraštovaizdžiui, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai (Atrankos išvados 9.20 p.), padaryta remiantis klaidinga ir neišsamia PAV atrankos informacija. Nurodo, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (toliau – NVSC) 2020 m. balandžio mėn. rašte Nr. (10-11 4.80 E)2- pažymėjo, kad naujas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas (toliau – PVSV) turėtų būti atliekamas tuo atveju, jeigu keičiasi ūkinė veikla, kuriai teisės aktai reglamentuoja SAZ nustatymą, keičiasi ūkinės veiklos technologija, apimtys ar kitos veiklos sąlygos. Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju skiriasi biodegruojančių atliekų perdirbimo technologijos, nurodytos PVSV ataskaitoje ir PAV atrankos informacijoje.

Pareiškėjas nurodo, kad remiantis Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, tvirtinant sumažintą SAZ, nebuvo vertinama naftos produktais užterštų atliekų perdirbimo veikla. PAV atrankos informacijoje nurodyta atliekų perdirbimo technologija (didesnis taršos šaltinių skaičius, atviras atliekų biodegravimas), perdirbamų atliekų apimtys (papildomas ŠPG perdirbimas, naftos produktais užterštų atliekų perdirbimas) ir kitos veiklos sąlygos (planuojamas pašalinti žymiai didesnis amoniako kiekis) kardinaliai skiriasi nuo planuotų veiklos sąlygų rengiant PVSVA ir tvirtinant naują (sumažintą) SAZ.

Pažymi, kad Atrankos išvadoje nurodyta, jog skaičiavimo rezultatai parodė, kad maksimali 1 valandos kvapo koncentracija pirmu ir antru variantu, taikant 98,08 procentilį, sudaro 35,143 OUE/m³ (4,4 RV) ir ji pasiekiama bendrovės teritorijoje virš rūšiavimo aikštelės (X-568684; Y-6085300). Dėl kvapų dispersijos ties įmonės teritorijos riba kvapo koncentracija yra apie 7,5 OUE/m³ ir ribinių verčių nesiekia (RV – 8 OUE/m³)“. Atstumas nuo rūšiavimo aikštelės iki teritorijos ribos – 87 m. Pareiškėjui kelia abejonių kvapo sklaidos modeliavimo realumas, kai kvapas nuo 35,143 OUE/m³ per 87 m sumažėja 4,69 karto iki 7,5 OUE/m³ .

Dėl Atrankos išvadoje esančios informacijos, kad NVSC Vilniaus departamentas įvertino pateiktą informaciją dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo Medžiukų k., Jauniūnų sen., Širvintų r. sav. kvapų įvesties duomenų ir 2021 m. spalio 8 d. rašte Nr. (10-11 14.1.2 Mr)2-121838 pateikė nuomonę, kad pateikti įvesties duomenys yra teisingi ir atitinka atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo metu pateiktus kvapų modeliavimo rezultatus, pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad NVSC Vilniaus departamentas 2019 m. birželio 11 d. rašte Nr. 10-11 14.1.2 E)2-29163 nurodė, jog jis kvapų sklaidos modeliavimo neatlieka ir rezultatų patikrinti neturi galimybės. Taigi, lieka neaišku, kas ir kaip atlikto kvapų sklaidos permodeliavimą ir įsitikino jo realumu.

Pareiškėjas nurodo, kad priimant Atrankos išvadą, buvo remtasi Medžiukų kaimo bendruomenės asociacijos „Medžiukų kraštas“ 2020 m. gruodžio 17 d. raštu, gretimų žemės sklypų savininkų paaiškinimais dėl nemalonių kvapų iš UAB „Biodegra“ teritorijos nebuvimo (Atrankos išvados 9.11 punktas), tačiau nebuvo įvertinti suinteresuotos visuomenės atstovų Širvintų rajono savivaldybės administracijai ir pačiai Agentūrai pateikti erzinančių kvapų egzistavimo įrodymai – Širvintų rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 12 d. pažyma Nr. 10-S-43647(1.46E-10); gretimybėse veikiančios UAB „Entafarma“ 2020 m. gruodžio 28 d. patvirtinimas, žiniasklaidos straipsniai.

Pareiškėjas tvirtina, kad Atrankos išvadoje nurodytos aplinkybės yra tik esamos situacijos konstatavimas, o ne veiklos galimo poveikio aplinkai analizė. Atrankos išvada priimta nesiremiant PAV įstatymo 7 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyje įtvirtintomis teisės normomis ir PAV Direktyvos III priede įtvirtintais kriterijais. Teigia, kad tokio masto Ūkinė veikla, kokia yra vykdoma šiuo metu, sukelia tam tikrus aplinkos pokyčius, tačiau tokie pokyčiai Atrankos išvadoje nėra aptarti ir įvertinti. Dar daugiau, Atrankos išvada priimta dėl neteisėtai vykdomos ūkinės veiklos, o ne dėl planuojamos ūkinės veiklos, kaip tai numato PAV įstatymas. Tai, pareiškėjo nuomone, taip pat sudaro vieną iš savarankiškų Atrankos išvados panaikinimo pagrindų.

Pažymi ir tai, jog nors pagal informaciją atrankai nurodyta, kad eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veikla nebus vykdoma (pagal tai pateikti ir poveikio aplinkai vertinimo duomenys), tačiau pagal Atrankos išvadą ši veikla nėra nutraukiama, o Bendrovė turi teisę tokią veiklą tęsti.

Teigia, kad priimant Atrankos išvadą nemotyvuotai atmesta PAV subjekto Širvintų rajono savivaldybės administracijos pozicija dėl PAV atrankos būtinumo. PAV subjekto NVSC išvadoje, kuria remiantis priimta Atrankos išvada, nėra jokio savarankiško institucijos vertinimo, tik tam tikrų faktų konstatavimas. Be to, PAV atranka turi būti atliekama įvertinant jos sąveiką su vykdoma ūkine veikla ir kitais greta vykdomais projektais (PAV Direktyvos III priedo 1 p.), ypatingą dėmesį skiriant poveikio mastui, dydžiui ir kompleksiškumui (PAV Direktyvos III priedo 3 p.). Vykdant kelias ūkines veiklas toje pačioje vietovėje, PAV procedūros turi būti atliekamos vertinant visų ūkinių veiklų galimą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai (t. y. suminį poveikį aplinkai), o ne kiekvienos tokios ūkinės veiklos poveikį aplinkai atskirai. Nepaisant to, Atrankos išvada priimta neįvertinus šių kriterijų.

Taip pat, pasak pareiškėjo, Atrankos išvadoje neįvertintas suminis poveikis aplinkai vietovės, kuriai ūkinė veikla gali daryti poveikį, jautrumo aplinkosaugos požiūriu aspektu (PAV Direktyvos III priedo 2 p.). Sprendžiant dėl PŪV galimo neigiamo poveikio aplinkai taip pat turi būti vertinama ir esama aplinkos būklė, kurią, be kita ko, lemia anksčiau ilgą laiką vykdyta didelio masto ūkinė veikla. Pastebi, kad tame pačiame žemės sklype ilgą laiką (t. y. nuo 2003 metų) yra vykdoma ūkinė veikla, kuriai iki šiol nėra atliktos privalomos PAV ir SPAV procedūros. Tokiu būdu akivaizdu, kad tam tikras poveikis aplinkai visą šį laiką buvo daromas, tačiau šis poveikis nėra ištirtas, o esamas teritorijos užterštumo lygis ir jautrumas aplinkosaugos požiūriu nenustatytas.

Pareiškėjo manymu, teismui panaikinus 2014 m. ir 2018 m. Galutines atrankos išvadas, Agentūra be jokio teisinio pagrindo nutarė tęsti anksčiau pradėtą atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą ir tariamai grįžti į dokumentų rengėjo pateiktų dokumentų vertinimo etapą. Tokiu būdu atsakinga institucija paneigia Viešojo administravimo įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus administracinės procedūros vykdymo terminus, kuriais turėtų būti užtikrinama procese dalyvaujančių subjektų (tame tarpe ir Suinteresuotos visuomenės) teisių ir interesų pusiausvyra. Taip pat mano, kad atsakinga institucija pademonstravo nepagarbą teismų priimtiems sprendimams ir teisingumo vykdymui. Pažymi, jog tokia situacija dėl nepagrįstų Agentūros veiksmų susiklostė šiuo metu, kai nepaisant panaikintos 2014 m. Galutinės atrankos išvados ūkinė veikla visą laiką buvo ir šiuo metu yra vykdoma, o atsakinga institucija tariamai toliau tęsė daugiau nei prieš 8 metus pradėtą procedūrą ir toje pačioje procedūroje priėmė jau tris atrankos išvadas.

Pažymi, jog galutinės atrankos išvados, kaip ir bet kurio administracinio akto, turinį sudaro visi procedūriniai dokumentai, kuriais remiantis yra priimamas administracinis sprendimas, inter alia (taip pat) ir Informacija atrankai. Todėl teismui panaikinus administracinį sprendimą (t. y. vertinant visus administracinės procedūros dokumentus), pripažįstama neteisėta ir nepagrįsta visa administracinė procedūra, o ne tik jos rezultatas. Tokiu būdu tapati administracinė procedūra, kuri buvo panaikinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, negali būti tęsiama, o Agentūra neturėjo jokio teisinio pagrindo tęsti administracinės procedūros pagal Bendrovės 2012 m. pateiktą paraišką ir Informaciją atrankai.

Teigia, kad toks netinkamas ir ydingas procedūrų vykdymas, kai bandoma tęsti daugiau nei prieš 8 metus pradėtą administracinę procedūrą, nepaisant priimto teismo sprendimo dėl šios procedūros neteisėtumo, sąlygojo kitus pažeidimus, kurie taip pat laikytini esminiais. Kaip matyti iš PAV atrankos dokumentų, PAV procedūroje be jokio teisinio pagrindo pasikeitė PAV dokumentų rengėjas. Tačiau jokių duomenų apie teisių perėmimą nėra, o toks atsakomybę nešančių asmenų pasikeitimas bei atitinkami saugikliai nei PAV įstatyme, nei jį lydinčiuose teisės aktuose nenumatyti. Pasak pareiškėjo, svarbu ir tai, kad pagal Paraiškos padavimo metu galiojusį reguliavimą procedūra buvo vykdoma Vilniaus RAAD, o ginčijamą atrankos išvadą priėmė kitas subjektas – Agentūra. Be to, Atrankos išvada priimta remiantis itin senais, t. y. 2013 m. parengtos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos duomenimis.

Pažymi, kad Bendrovės vykdomai ūkinei veiklai privaloma atlikti PAV procedūras. Tačiau pačiai ūkinei veiklai, kuri vykdoma nuo 2003 m., PAV procedūros niekada nebuvo atliktos, nors yra privalomos pagal nacionalinį ir ES teisinį reguliavimą. Tuo tarpu PAV atranka atlikta tik planuojamam vykdomos ūkinės veiklos išplėtimui. Pažymi, jog neatlikus PAV procedūrų ūkinei veiklai ir vykdant PAV procedūras dėl ūkinę veiklą plėtojančios planuojamos ūkinės veiklos negali būti įgyvendinami PAV įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti PAV tikslai, kadangi pačios ūkinės veiklos poveikis aplinkai lieka neištirtas ir neįvertintas.

Pareiškėjas nurodo, kad atliekant PAV atranką ir priimant Atrankos išvadą, nebuvo įvertinta tai, ar prieš atliekant PAV procedūras Bendrovės vykdomai ūkinei veiklai yra atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. Dar daugiau, kol ūkinei veiklai nėra atliktos SPAV procedūros, PAV procedūros negali būti vykdomos.

Teigia, kad Agentūra, pieštaraudama TIPK leidimo panaikinimui, klaidingai interpretuoja teisės aktus ir nevykdo prievolės TIPK leidimą panaikinti administracine tvarka. Kaip minėta, pareiškėjas pateikė prašymą atsakovui administracine tvarka panaikinti TIPK leidimą, kurio išdavimo pagrindą teismas panaikino. Teismui jau pirmą kartą panaikinus 2014 m. galutinę atrankos išvadą, išnyko TIPK leidimo išdavimo pagrindas. Nurodo, kad atsakovas rėmėsi tuo, jog teismui panaikinus galutinę atrankos išvadą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, Agentūra negali panaikinti TIPK leidimo, kadangi TIPK taisyklės tokio TIPK leidimo panaikinimo pagrindo nenumato. Tokiu būdu atsakovas rėmėsi teisės aktų spraga, kuri jam, tariamai, nesudarė galimybės pačiam panaikinti TIPK leidimą administracine tvarka. Tačiau pareiškėjas pažymi, kad Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (nuo 2018 m. sausio 31 d. įsakymo redakcijos, kuri įsigaliojo 2018 m. vasario 2 d.) 106 punkte buvo nustatyta, jog Leidimo galiojimas panaikinamas esant bent vienai iš šių sąlygų, nurodytų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnyje: 106.2. teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos leidimo sąlygos; 106.6. yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas leidimas. Nurodo, kad, nors iki minėtos TIPK taisyklių redakcijos įsigaliojimo (2018 m. vasario 2 d.) TIPK leidimą panaikinti galėjo tik teismai, tačiau ištaisius minėtą spragą, tokia pareiga atsirado ir pačiam atsakovui. Taigi, jau prieš atsakovui priimant 2018 m. gegužės 24 d. Galutinę atrankos išvadą, atsakovas, kaip minėtų bylų dalyvis, turėjo pareigą pats panaikinti TIPK leidimą. Tokią pat pareigą atsakovas turi ir dabar, kai teismas eilinį kartą vėl panaikino naują galutinę atrankos išvadą. Mano, kad tolimesnis atsakovo administravimo elgesys yra ne tik akivaizdus tarnybinis piktnaudžiavimas, demonstruojantis visišką nepagarbą priimtiems teismų sprendimams, tačiau neslepiama korupcinio administravimo išraiška, dėl kurios teismas turėtų priimti atskirąją nutartį.

Atsakovė Agentūra atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą su jais nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.

Nurodo, kad vadovaujantis TIPK taisyklių 106 punktu, TIPK leidimo galiojimas panaikinamas esant bent vienai iš sąlygų, nurodytų AAĮ 19¹ straipsnyje. Paaiškina, kad AAĮ 19¹ straipsnio 12 dalies 4, 5 punktuose ir 191 straipsnio 12 dalies 2 punkte, jį taikant kartu su 19¹ straipsnio 10 dalies 4 punktu, nurodyti leidimo panaikinimo atvejai sietini su leidimo turėtojo iniciatyva, teisinio subjektiškumo praradimu ar pasikeitimu. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-7073-596/2016, kuriuo nuspręsta panaikinti atrankos išvadą, įsiteisėjo 2017 m. vasario 14 d., LVAT priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A-2549-556/2017 ir nurodytu pagrindu prašyta panaikinti TIPK leidimą Nr. T-V.3-3/2014. Atsakovo teigimu, šios faktinės aplinkybės nepagrindžia, kad atsirado TIPK leidimo galiojimo panaikinimo sąlygos. Teigia, kad nurodytomis aplinkybėmis negalėjo būti taikomas AAĮ 19¹ straipsnio 12 dalies 3 punkte nurodytas leidimo panaikinimo atvejis. Pagal faktines aplinkybes netaikytinas ir AAĮ 19¹ straipsnio 12 dalies 2 punktas kartu su AAĮ 19¹ straipsnio 10 dalies 2 punktu. AAĮ 19¹ straipsnio 12 dalies 1, 6 punktuose nurodyti leidimo panaikinimo atvejai gali būti taikomi tik esant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka priimtiems sprendimams dėl nustatytų pažeidimų, aplinkai kenksmingos veiklos stabdymo. Atkreipia dėmesį, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ) 25 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nurodomi aplinkai kenksmingos veiklos stabdymo pagrindai yra sietini su privalomomis konstatuoti faktinėmis aplinkybėmis – fizinio ar juridinio asmens vykdomu oro, žemės, vandens ar kitų aplinkos komponentų teršimu ir tokio teršimo sukeltu poveikiu – tiesioginiu pavojumi žmonių sveikatai ar gyvybei arba masiniu gyvūnų ar augalų žuvimu. Pagal AAĮ 1 straipsnio 14 dalį, teršimas – medžiagų, preparatų, organizmų ir mikroorganizmų ar jų junginių (toliau – teršalų) išmetimas (išleidimas, paskleidimas) į aplinką kaip žmonių veiklos rezultatas. Agentūra, priimdama 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. (15.9)-A4-7265, laikėsi AAĮ 15 straipsnio 1 dalies reikalavimo ir, įvertinus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą atsakomybės už priimtus sprendimus principą, PAV įstatymo (atrankos išvados priėmimo metu, 2014-01-01-2016-08-01 galiojusi redakcija) 3 straipsnio 4 dalies, 7 straipsnio 7 dalies, 14 straipsnio, AAĮ 15 straipsnio 3 dalies nuostatas. Agentūros sprendimas dėl TIPK leidimo išdavimo atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte (Įstatymo ankstesnės redakcijos 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte) įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja Agentūros sprendimus pagrįsti teisės aktais ir veikti laikantis teisės aktais apibrėžtų kompetencijos ribų. Taikant bent vieną iš AAĮ 19¹ straipsnio 12 dalyje apibrėžtų sąlygų, privalu nustatyti jose nurodytas objektyviąsias ar subjektyviąsias aplinkybes, o tuo atveju, jeigu atsakinga institucija pradėtų veikti nesant nurodytų sąlygų taikymo pagrindų, savo nuožiūra, nesiremdama teisės aktais, Agentūra viršytų teisės aktais priskirtus įgaliojimus ir jos sprendimai galėtų būti nuginčyti dėl įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principų pažeidimo.

Atsakovas teigia, kad LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1882-520/2020 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą panaikinti atsakovo Agentūros 2018 m. gegužės 24 d. galutinę atrankos išvadą. Paaiškina, kad remiantis šiuo metu galiojančio AAĮ 19¹ straipsnio penkioliktąja dalimi, TIPK taisyklių 107 punktu, 107.1 papunkčiu, nustačiusi AAĮ 19¹ straipsnio keturioliktos dalies 8 punkte nurodytą aplinkybę, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas TIPK leidimas, Agentūra prieš sprendimo panaikinti TIPK leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos turi įspėti veiklos vykdytoją apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą ir nustatyti 6 mėnesių terminą, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, TIPK leidimo galiojimas nepanaikinamas. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju Agentūra 2020 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-12153 pateikė UAB „Biodegra” Įspėjimą apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad TIPK leidimo galiojimas gali būti panaikintas, jeigu nesant UAB „Biodegra“ galiojančios atrankos išvados ar sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo, nebus patikslintos UAB „Biodegra“ TIPK leidimo atliekų dalies sąlygos sumažinant veiklos apimtis iki pajėgumų, kurie buvo iki 2014 m. lapkričio 17 d. TIPK leidimo Nr. T-V.3-3/2014, ir nustatė 6 mėnesių terminą nuo įspėjimo gavimo dienos nurodytiems trūkumams pašalinti. Agentūra taip pat išaiškino UAB „Biodegra“, kad tuo atveju, jeigu per 6 mėnesių terminą įspėjime nurodyti trūkumai nebus pašalinti, vadovaujantis AAĮ 19¹ straipsnio 14 dalies 8 punktu, TIPK taisyklių 106 punktu, bus priimamas sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą.

Agentūra taip pat nesutinka, kad su pareiškėjo argumentais, kad iki 2018 m. Galutinės atrankos išvados ji turėjo pareigą pati panaikinti TIPK leidimo galiojimą. Pažymi, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo (administracinėje byloje Nr. eA-1882-520/2020), kuriuo buvo panaikinta 2018 m. Galutinė atrankos išvada, įsiteisėjimo UAB „Biodegra“ turėjo atrankos išvadą. Teismui panaikinus 2018 m. Galutinę atrankos išvadą, Agentūra, vadovaudamasi AAĮ 19¹ straipsnio 15 dalimi, TIPK taisyklių 107 punktu, 107.1 papunkčiu, įspėjo veiklos vykdytoją UAB „Biodegra“ apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą ir nurodė, kad TIPK leidimo galiojimas gali būti panaikintas, jeigu nesant UAB „Biodegra“ galiojančios atrankos išvados ar sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo, nebus patikslintos UAB „Biodegra“ TIPK leidimo atliekų dalies sąlygos sumažinant veiklos apimtis iki pajėgumų, kurie buvo iki 2014 m. lapkričio 17 d. TIPK leidimo Nr. T-V.3-3/2014, ir nustatė 6 mėnesių terminą nuo įspėjimo gavimo dienos nurodytiems trūkumams pašalinti. Agentūra 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-7263 priėmė atrankos išvadą dėl UAB ,,Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo. Ši atrankos išvada galiojo iki 2021 m. gruodžio 3 d., kai Agentūra 2021 m. lapkričio 23 d. priėmė Atrankos išvadą, kuri 2021 m. gruodžio 3 d. buvo paskelbta viešai. Įspėjime apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą nurodyti trūkumai buvo UAB ,,Biodegra“ pašalinti. Taigi, išnyko aplinkybės sprendimui panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Biodegra“ atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą su jais nesutinka ir prašo skundų reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Dėl nurodytų aplinkybių, pareiškėjo argumentai, susiję su, neva, užterštu oru ir patiriama smarve yra aiškiai nepagrįsti ir nepatvirtinti įrodymais.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2021 m. lapkričio 23 d. Galutinės atrankos išvados dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimoNr. (30.1)-A4E-13505 ir Agentūros 2014 m. lapkričio 17 d. išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-V.3-3/2014 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad žemės sklype, esančiame adresu: Medžiukų k., Jauniūnų sen., Širvintų raj., (toliau – ir Žemės sklypas) UAB „Biodegra“ užsiima ūkine veikla (taip pat – atliekų tvarkymo veikla).

UAB „Biodegra“ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – Vilniaus RAAD) pateikė prašymą atlikti poveikio aplinkai vertinimo atranką dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo.

Vilniaus VSC 2013 m. balandžio 2 d. sprendime Nr. (12-32)12-32-7 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių“ (toliau – ir 2013 m. balandžio 2 d. sprendimas) pažymėjo, jog planuojamos ūkinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus, todėl Bendrovės planuojama ūkinė veikla Žemės sklype yra leistina.

Vilniaus VSC Širvintų skyriaus 2013 m. liepos 30 d. teritorijų planavimo dokumentų vertinimo pažymoje Nr. 22(22-3-6)-22.3.11-33 pateikta vertinimo išvada, jog planavimo organizatoriaus UAB „Biodegra“ planuojamos teritorijos – Žemės sklype, kurioje planuojamas atliekų tvarkymo pajėgumų didinimas ir atliekų tvarkymo plėtra, specialusis planas atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyrius 2013 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 44SS-(14.44.204)-341 „Dėl specialiojo plano derinimo“ informavo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių, kad neprieštarauja atliekų perdirbimo baro Medžiukų kaime, Širvintų rajono savivaldybėje, sanitarinės saugos zonos nustatymo specialiojo plano sprendiniams.

Širvintų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2013 m. rugpjūčio 20 d. kompleksinio derinimo protokolu Nr. A2-30 nutarta suderinti atliekų perdirbimo baro Žemės sklype specialųjį planą. UAB „Biodegra“ iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus kartu su 2013 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (23.2)-2D-15334 „Dėl teritorijų planavimo dokumento tikrinimo“ gavo atliekų perdirbimo baro (Žemės sklype) sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vietovės lygmens specialiojo plano projektą ir 2013 m. rugsėjo 25 d. Teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktą Nr. TP1-2484. Teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo akte Nr. TP1-2484 nurodyta, jog patikrinimo išvada yra teigiama bei teritorijų planavimo dokumentus tvirtinti galima.

Kvapų kontrolės komisija 2013 m. rugpjūčio 28 d. įvertino kvapą bei jo pobūdį (duomenys neskelbtini), ir priėmė išvadą, jog gyvenamojoje aplinkoje, galimo kvapo vietoje, patikrinimo metu kvapas nebuvo jaučiamas. UAB „Biodegra“ teritorijoje buvo jaučiamas pūvančio maisto, puvėsių kvapas.

Kvapų kontrolės komisija 2013 m. rugsėjo 30 d. įvertino kvapą bei jo pobūdį Žemės sklype ir priėmė išvadą, jog UAB „Biodegra“ teritorijoje (Medžiukų k., Jauniūnų sen., Širvintų r.), greta galimo kvapo susidarymo vietos, kvapas nebuvo jaučiamas.

Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 31 d. posėdyje svarstytas klausimas dėl atliekų perdirbimo baro Žemės sklype sanitarinės apsaugos zonos (toliau – ir SAZ) nustatymo specialiojo plano patvirtinimo. Šiuo klausimu nuspręsta atidėti sprendimo projektą.

Vilniaus RAAD 2014 m. sausio 8 d. atrankos išvadoje dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo“ Nr. (38-4)-VR-1.7-88 dėl Bendrovės PŪV – atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo, kurios planuojama vieta – teritorija, esanti Žemės sklype, priėmė atrankos išvadą, jog Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimui PAV neprivalomas, nurodydamas, kad ši atrankos išvada dėl PAV galioja 3 metus nuo atrankos išvados viešo paskelbimo dienos. Atrankos išvada priimta, remiantis šiais pagrindiniais motyvais: 1) veiklą planuojama plėsti teritorijoje, kurioje jau vykdomas atliekų tvarkymas; veiklos technologijų keitimas neplanuojamas, planuojamas tik tvarkomų atliekų kiekių ir sąrašo išplėtimas; naftos produktais užteršto vandens, mišinių valymas, komunalinių atliekų rūšiavimas, aliejų perdirbimas, kitų atliekų sandėliavimas vykdomi uždarose patalpose; 2) gamybinių, buitinių nuotekų dėl PŪV padidėjimas nenumatomas; siekiant išvengti aplinkos taršos nuotekomis, PŪV metu susidarančios buitinės ir gamybinės nuotekos, prieš išleidžiant į aplinką, yra valomos, paviršinės nuotekos surenkamos ir nuvedamos į paviršinių nuotekų valymo įrenginius, iš kurių išleidžiamos į šalia objekto esančią kūdrą; 3) PŪV metu naujų stacionarių oro taršos šaltinių nenumatoma; 4) Bendrovės teritorijoje pradėtas vykdyti taršos šaltinių išmetamų / išleidžiamų teršalų monitoringas ir poveikio aplinkai monitoringas; požeminio vandens monitoringas vykdomas nuo 2007 metų.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2014 m. sausio 22 d. raštu Nr. 12(12.37)-2-743 „Dėl motyvuoto prašymo persvarstyti atrankos išvadą“ kreipėsi į Vilniaus RAAD, nurodydamas, jog nepritaria Vilniaus RAAD 2014 m. sausio 8 d. atrankos išvadai Nr. (38-4)-VR-1.7-88, kadangi: nepateikta informacija, kaip bus koreguojamos esamos ūkinės veiklos SAZ ribos dėl tvarkomų atliekų veiklos išplėtimo, papildant tvarkomų atliekų sąrašą ir didinant Bendrovėje laikomų atliekų kiekius; nepateikta informacija apie su PŪV susijusį kvapo poveikį artimiausių gyvenamųjų teritorijų gyventojams. Rašte taip pat nurodyta, jog dėl Bendrovės vykdomos veiklos buvo nagrinėti gyventojų skundai, todėl galimas gretimų teritorijų gyventojų nepasitenkinimas dėl PŪV, galimi konfliktai, dėl ko paprašyta persvarstyti PAV atrankos išvadą.

Vilniaus RAAD Poveikio aplinkai vertinimo skyrius 2014 m. vasario 10 d. raštu Nr. (38-4)-VR-1.7-747 „Dėl atrankos išvados persvarstymo“, adresuotu Bendrovei, VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“, Širvintų rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritoriniam padaliniui, pakvietė 2014 m. vasario 18 d. 10 val. atvykti į Vilniaus RAAD dalyvauti persvarstant atrankos išvadą Nr. (38-4)-VR-1.7-88, taip pat nurodė, kad, nusprendus nedalyvauti persvarstyme, prašo iki persvarstymo dienos pateikti dėl jos išvadą raštu.

Širvintų rajono savivaldybės administracija 2014 m. vasario 17 d. rašte Nr. (6.12)-13-454 „Dėl atrankos išvados persvarstymo“ Vilniaus RAAD nurodė, kad pastabų dėl atrankos išvados Nr. (38-4)-VR-1.7-88 neturi.

Remiantis Vilniaus RAAD Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus 2014 m. vasario 19 d. atrankos išvados dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo aptarimo protokolu Nr. VR-4.7-3, svarstyta 2014 m. sausio 8 d. atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-88 ir nutarta, kad PAV dokumentų rengėjas turi pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centrui papildomą medžiagą apie planuojamą ūkinę veiklą, o gavus Vilniaus visuomenės sveikatos centro išvadas dėl PŪV galimybių, galutinę atrankos išvadą dėl Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo priima atsakinga institucija, t. y. Vilniaus RAAD.

Informacijos atrankai dėl PAV Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimui Žemės sklype rengėjas VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“ 2014 m. kovo 5 d. pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centrui prašymą dėl Bendrovės PAV atrankos persvarstymo su papildoma informacija.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2014 m. kovo 10 d. rašte Nr. 12(12.37)-2-3038 „Dėl išvados, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą“ pritarė atrankos išvadai Nr. (38-4)-VR-1.7-88, nurodė, kad: Vilniaus visuomenės sveikatos centrui 2014 m. kovo 5 d. pateikta papildoma medžiaga, kurioje nurodyta informacija, jog šiuo metu vyksta PŪV sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir tvirtinimo procedūros, jog didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė (8 OUE/m-3) dėl PŪV nebus viršyta nei PŪV teritorijoje, nei artimiausios gyvenamosios aplinkos ore ir atitiks Lietuvos higienos normą HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ (toliau – ir HN 121:2010) reglamentuojamas ribines vertes; įvertinęs papildomai pateiktą informaciją, Vilniaus visuomenės sveikatos centras pateikė išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą atlikti neprivaloma.

Vilniaus RAAD 2014 m. kovo 24 d. priėmė galutinę atrankos išvadą Nr. (38-4)VR-1.7-1299 dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo. Joje nurodytas trumpas PŪV aprašymas (5 p.): PŪV teritorija nepatenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją (5¹ p.) ir kt. Galutinėje išvadoje nurodyti pagrindiniai motyvai, kuriais remtasi ją priimant (9 p.): 1) PAV subjektas Širvintų r. savivaldybės administracija pastabų dėl Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo neturi; 2) PAV subjektas Vilniaus visuomenės sveikatos centras, įvertinęs papildomą informaciją apie PŪV, pasisakė dėl neprivalomo PŪV poveikio aplinkai vertinimo; 3) veiklą planuojama plėsti teritorijoje, kurioje jau vykdomas atliekų tvarkymas; veiklos technologijų keitimas neplanuojamas, planuojamas tik tvarkomų atliekų kiekių ir sąrašo išplėtimas; naftos produktais užteršto vandens, mišinių valymas, komunalinių atliekų rūšiavimas, aliejų perdirbimas, kitų atliekų sandėliavimas vykdomi uždarose patalpose; 4) gamybinių, buitinių nuotekų dėl PŪV padidėjimas neplanuojamas; siekiant išvengti aplinkos taršos nuotekomis, PŪV metu susidarančios buitinės bei gamybinės nuotekos, prieš išleidžiant į aplinką, yra valomos; paviršinės nuotekos surenkamos ir nuvedamos į paviršinių nuotekų valymo įrenginius, iš kurių išleidžiamos į šalia objekto esančią kūdrą; 5) PŪV metu nauji stacionarūs oro taršos šaltiniai neplanuojami; 6) Bendrovės teritorijoje pradėtas vykdyti taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų monitoringas ir poveikio aplinkai monitoringas; požeminio vandens monitoringas vykdomas nuo 2007 m.; 7) didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė (8 OUE/m-3) dėl PŪV nebus viršyta nei PŪV teritorijoje, nei artimiausios gyvenamosios aplinkos ore ir atitiks HN 121:2010 reglamentuojamas ribines vertes; 8) šiuo metu vyksta PŪV sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir tvirtinimo procedūros; 9) visuomenė apie atrankos išvadą buvo informuota nustatyta tvarka, tačiau suinteresuotos visuomenės pasiūlymų persvarstyti atrankos išvadą per 20 d. d. nuo jos paskelbimo dienos nesulaukta.

Širvintų rajono savivaldybės administracija 2014 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (6.20)-13-1127 „Dėl duomenų pateikimo“ pateikė pareiškėjų atstovui jo prašytą informaciją ir jame, be kita ko, nurodė, kad rengiant ūkinės veiklos perdirbimo baro Žemės sklype SAZ nustatymo specialųjį planą, strateginis pasekmių aplinkai vertinimas neatliekamas, jog buvo atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, o specialusis planas buvo rengiamas, užtikrinant planavimo viešumą.

Kvapų kontrolės komisija 2014 m. rugpjūčio 11 d. įvertino kvapą bei jo pobūdį Žemės sklype ir priėmė išvadą, jog pareiškėjos gyvenamosiose patalpose – virtuvėje-svetainėje, buvo jaučiamas namų, gaminamo maisto, virtuvės kvapas; gyvenamojoje aplinkoje kvapas nebuvo jaučiamas; UAB „Biodegra“ gamybinės bazės teritorijoje buvo jaučiamas komposto, pūvančio maisto kvapas.

Agentūros 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (15.9)-A4-7265 buvo išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. T-V.3-3/2014 atliekų tvarkymo bazės (Medžiukų k., Jauniūnų sen., Širvintų r.) eksploatavimui. Sprendimas išduoti leidimą buvo pagrįstas tuo, kad 2014 m. kovo 24 d. Vilniaus RAAD priėmė galutinę atrankos išvadą, kad UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Agentūros 2014 m. lapkričio 17 d. išduotas TIPK leidimas Nr. T-V.3-3/2014 buvo išduotas vietoje galiojusio TIPK leidimo Nr. VR-4.7-V-02-Šv-1.

Nesutinkant su 2014 m. galutine atrankos išvada, dėl jos panaikinimo buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendimu (administracinės bylos Nr. I-7073-596/2016) panaikino 2014 m. galutinę atrankos išvadą Nr. (38-4)-VR-1.7-1299. LVAT, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2017 m. vasario 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, konstatavęs, kad institucijai įtvirtinta pareiga priimti išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo (ne) privalomumo, kuri visais atvejais turi būti motyvuota. Tai pagrindinė pareiga, kurios neįvykdžius atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo negalėtų būti pripažinta teisėta bei pagrįsta.

Agentūra 2016 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. (28.1)-A4-3154 „Dėl UAB „Biodegra“ TIPK leidimo Nr. T-V.3-3/2014 pakeitimo“ informavo UAB „Biodegra“, Vilniaus RAAD ir VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“ apie UAB „Biodegra“ vykdomos veiklos pakeitimus.

Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 9-318 „Dėl atliekų perdirbimo baro Žemės sklype sanitarinės zonos nustatymo specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino atliekų perdirbimo baro Žemės sklype sanitarinės apsaugos zonos nustatymo specialųjį planą.

Agentūrai, Vilniaus RAAD funkcijų perėmėjai, Vilniaus RAAD buvo perdavęs VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“ 2013 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. AVP-222 pateiktą atrankos informaciją dėl poveikio aplinkai vertinimo ir kt. dokumentus. Agentūra, gavusi pateiktą papildomą informaciją dėl UAB „Biodegra“ ūkinės veiklos pajėgumų keitimo, atliko atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo administracinę procedūrą ir priėmė 2017 m. gruodžio 29 d. atrankos išvadą Nr. (28.1)-A4-13434 dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumą keitimo poveikio aplinkai vertinimo.

UAB „Ekometrija“ 2017 m. atlikto UAB „Biodegra“ aplinkos oro teršalų pažemio koncentracijos sklaidos modeliavimo rezultatai parodė, kad nė vieno teršalo koncentracija aplinkos ore neviršija nustatytų ribinių verčių. UAB „Ekometrija“ 2017 m. UAB „Biodegra“ kvapų pažemio koncentracijos sklaidos modeliavimo rezultatai parodė, kad už UAB „Biodegra“ teritorijos ribos kvapo koncentracija nesiekia ribinių verčių, o projektiniai išmetimų šaltinių parametrai užtikrina pakankamą kvapų sklaidą. Vykdoma ūkinė veikla žymesnio poveikio visuomenės sveikatai neturės.

2017 metų atrankos išvadoje nurodyta, kad, atsižvelgiant į išdėstytus motyvus ir vadovaujantis PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi pagal atrankos išvadai pateiktą informaciją ir UAB „Ekometrija“ 2017 m. gruodžio 20 d. pateiktą papildomą informaciją, planuojamai ūkinei veiklai – UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimas – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Dokumentų rengėjas, vadovaudamasis Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370, (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis apie atrankos išvadą informavo visuomenę ir 2018 m. sausio 16 d. raštu Nr. 7 „Dėl UAB „Biodegra“ planuojamos ūkinės veiklos atrankos išvados paskelbimo“ pateikė informaciją Agentūrai apie atliktą visuomenės supažindinimą: skelbimus Jauniūnų seniūnijoje, Širvintų rajono savivaldybėje, Širvintų rajono laikraštyje „Širvintų kraštas“ 2018 m. sausio 9 d. ir dienraštyje „Vakaro žinios“ 2018 m. sausio 9 d.

Širvintų rajono savivaldybės administracija 2018 m. sausio 8 d. raštu Nr. (1-12)-13-198 „Dėl atrankos išvados UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo“ nurodė, jog gyventojai susitikimuose išsakė pretenzijas dėl iš biodegraduojančių atliekų tvarkytojos UAB „Biodegra“ (duomenys neskelbtini), sklindančios taršos ir nepritarė 2017 metų atrankos išvadai.

UAB „Ekometrija“ 2018 m. balandžio 10 d. raštu „Dėl UAB „Biodegra“ PAV atrankos, papildomos informacijos“ pateikė Agentūrai ir NVSC papildomą informaciją dėl UAB „Biodegra“ PAV atrankos: kvapų ir teršalų sklaidos modeliavimo įvesties duomenis elektroninėje laikmenoje (tik Agentūrai), kvapų sklaidos modeliavimo, taršos šaltinių įvesties duomenis (plotai, koordinatės, aukščiai), kvapų matavimų, atliktų Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, protokolą, suinteresuotos visuomenės pareiškimus, nuotekų valymo įrenginio (biotvenkinio) schemą, triukšmo matavimų, atliktų Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, protokolus, transporto srautų ir triukšmo modeliavimo duomenis pateiktus papildomus dokumentus.

NVSC Vilniaus departamentas 2018 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (10-11 14.35E)2-21011 „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. gruodžio 29 d. atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo Nr. (28.1)-A4-13434“ informavo Agentūrą, kad pateikti triukšmo sklaidos skaičiavimai atlikti kompiuterine programa Cadna/A, jie rodo, kad planuojamos ūkinės veiklos sukeliamas triukšmas neviršys Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – ir HN 33:2011) reikalavimų, pagal pateiktus kvapo sklaidos matematinius modelius nustatyta, kad kvapo koncentracija ties planuojamos ūkinės veiklos teritorijos ribomis ir artimiausioje aplinkoje ribinių verčių neviršija; įvertinus papildomai pateiktą informaciją teikiama išvada, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Galutinė atrankos išvada buvo priimta 2018 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (28.1)-A4-5005. Dokumentų rengėjas UAB „Ekometrija“ apie Galutinę atrankos išvadą informavo visuomenę ir 2018 m. birželio 20 d. raštu „Dėl UAB „Biodegra“ planuojamos ūkinės veiklos atrankos galutinės išvados paskelbimo“ pateikė informaciją Agentūrai apie atliktą visuomenės supažindinimą: Galutinės atrankos išvados 2018 metais paskelbimą dienraštyje „Vakaro žinios“, Širvintų rajono laikraštyje „Širvintų kraštas“, skelbimą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ir Širvintų rajono savivaldybėje.

Dėl 2018 m. gegužės 24 d. Galutinės atrankos išvados panaikinimo buvo kreiptąsi į teismą. LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1882-520/2020 2018 m. Galutinę atrankos išvadą panaikino.

Agentūra, vykdydama įsiteisėjusį LVAT 2020 m. lapkrčio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1882-520/2020, administracinę procedūrą dėl atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo priėmimo tęsė. Agentūra 2020 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-12153 UAB “Biodegra” pateikė Įspėjimą apie taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-V.3-3/2014 galiojimo panaikinimą“. Agentūra Įspėjime, be kita ko, nurodė, kad LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu panaikinus Galutinę atrankos išvadą, pagal suformuotą teismo praktiką nėra užbaigtos UAB ,,Biodegra“ planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Dėl nurodytų motyvų ir argumentų nėra įvertintas UAB ,,Biodegra“ planuojamos ūkinės veiklos pajėgumų keitimo poveikis aplinkai. Agentūra, vadovaudamasi AAĮ 19¹ straipsnio penkioliktąja dalimi, TIPK taisyklių 107 punktu, 107.1 papunkčiu, nustačiusi AAĮ 19¹ straipsnio 14 dalies 8 punkte nurodytą aplinkybę, t. y., kad įsiteisėjusiu LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu panaikinta Galutinė atrankos išvada, įspėjo veiklos vykdytoją UAB „Biodegra“ apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą ir nurodė, kad TIPK leidimo galiojimas gali būti panaikintas, jeigu nesant UAB „Biodegra“ galiojančios atrankos išvados ar sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo, nebus patikslintos UAB „Biodegra“ TIPK leidimo atliekų dalies sąlygos sumažinant veiklos apimtis iki pajėgumų, kurie buvo iki 2014 m. lapkričio 17 d. TIPK leidimo Nr. T-V.3-3/2014, ir nustatė 6 mėnesių terminą nuo įspėjimo gavimo dienos nurodytiems trūkumams pašalinti. Agentūra taip pat išaiškino, kad vadovaujantis AAĮ 19¹ straipsnio penkioliktąja dalimi, jeigu fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, TIPK leidimo galiojimas nepanaikinamas. Tuo atveju, jeigu per 6 mėnesių terminą įspėjime nurodyti trūkumai nebus pašalinti, vadovaujantis AAĮ 19¹ straipsnio keturioliktos dalies 8 punktu, TIPK taisyklių 106 punktu, bus priimamas sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą.

UAB „Biodegra“ kreipėsi į Agentūrą su prašymu pateikti foninio aplinkos oro užterštumo duomenis UAB „Biodegra“ adresu Medžiukų k., Jauniūnų sen., Širvintų r., teršalų pažeminiame sluoksnyje sklaidos modeliavimui atlikti. Agentūra 2021 m. sausio 11 d. raštu Nr. (30.3)-A4E-296 pateikė UAB „Biodegra“ foninio aplinkos oro užterštumo duomenis UAB „Biodegra“ adresu Medžiukų k., Jauniūnų sen., Širvintų r., teršalų pažeminiame sluoksnyje sklaidos modeliavimui atlikti.

UAB „Biodegra“ 2021 m. sausio 28 d. pateikė Agentūrai patikslintą informaciją atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti.

Agentūra 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-7263 priėmė atrankos išvadą dėl UAB ,,Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo. Pagal 2021 m. birželio 14 d. Atrankos išvadą planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Agentūra gavo Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 28 d. raštą Nr. 13-2175 „Dėl atrankos išvados dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumą keitimo poveikio aplinkai vertinimo“, 2021 m. liepos 13 d. suinteresuotos visuomenės rašytinį pasiūlymą dėl Agentūros atrankos išvados persvarstymo.

2021 m. rugpjūčio 3 d. nuotoliniu būdu įvyko atrankos išvados persvarstymas dėl UAB „Biodegra” atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo, kuriame dalyvavo pareiškėjas. Parengtas 2021 m. rugpjūčio 11 d. atrankos išvados persvarstymo dėl UAB „Biodegra” atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo persvarstymo protokolas Nr. A7-14.

Agentūra 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-9163 kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybės administraciją, prašydama pateikti savo poziciją dėl persvarstomos atrankos išvados. Negavusi Širvintų rajono savivaldybės administracijos atsakymo, Agentūra pakartotinai 2021 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-10671 kreipėsi į savivaldybės administraciją skubos tvarka raštu pateikti Agentūrai savo poziciją, kuri svarbi priimant galutinę atrankos išvadą, ar privaloma atlikti UAB „Biodegra“ poveikio aplinkai vertinimą planuojamai ūkinei veiklai – atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimas (Medžiukų k., Jauniūnų sen., Širvintų r.). Širvintų rajono savivaldybės administracija, atsakydama į Agentūros 2021 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. (30.1)-A4E-10671 „Dėl atrankos išvados persvarstymo“, 2021 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 13-3310 pateikė informaciją, kad Administracija savo poziciją išsakė 2021 m. birželio 28 d. rašte, kuriame buvo pridėtas suinteresuoto gyventojo prašymas (toliau – prašymas); prašyme teigiama, kad iš UAB „Biodegra“ teritorijos sklinda nemalonūs kvapai; Administracijos pareiga yra ginti visuomenės interesus; Administracija prašo priimant galutinę atrankos išvadą dėl UAB „Biodegra“ planuojamos ūkinės veiklos – atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo (Medžiukų k., Jauniūnų sen., Širvintų r.) išnagrinėti Administracijos rašte pateiktą prašymą ir atsižvelgti į jame išdėstytus faktus.

Agentūra 2021 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-9244 kreipėsi į LGT tarnybinės pagalbos įvertinti esamą situaciją dėl požeminio vandens kokybės UAB „Biodegra“ veiklavietėje.

LGT pateikė Agentūrai atsakymą 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (6)-1.7-5718, kuriame nurodė, kad: „Poveikio požeminiam vandeniui monitoringo tinklą atliekų tvarkymo teritorijoje Medžiukų k., Širvintų r. sav. sudaro septyni monitoringo gręžiniai įrengti į gruntinį (pirmą nuo žemės paviršiaus) vandeningą sluoksnį ir išdėstyti visoje atliekų tvarkymo teritorijoje. Nuolatiniai gruntinio vandens kokybės stebėjimai šiuose gręžiniuose vykdomi nuo 2013 metų, dabartinės situacijos vertinimui panaudoti 2016-2020 metų tyrimų duomenys. Išanalizavus turimus duomenis matome, kad neleistina gruntinio vandens tarša – atskirų cheminių parametrų reikšmės viršija ribines vertes (RV), nustatytas normatyviniuose dokumentuose (1, 2) – stebima tik šalia naftos produktais (NP) užteršto grunto valymo aikštelės ir NP užteršto vandens valymo rezervuaro esančiame gręžinyje Nr. 55130. Šio gręžinio vanduo pastoviai užterštas amoniu, chloridais ir epizodiškai – benzenu. Amonio vidutinė koncentracija 101 mg/l, maksimali 202 mg/l (RV 10 mg/l), chloridų vidutinė koncentracija 651 mg/l, maksimali 1203 mg/l (RV 500 mg/l), benzeno vidutinė koncentracija 20 µg/l, maksimali 64,4 (RV50 µg/l). Be to, bichromato skaičiaus (ChDSCr) reikšmės yra aukštos, kinta nuo 680 iki 2840 mgO2/l ir rodo labai didelę taršą organinėmis medžiagomis (> 200 mgO2/l). Likusios atliekų tvarkymo teritorijos gruntiniame vandenyje pastebimos tik virš foninės bichromato skaičiaus reikšmės (18-86 mgO2/l), tarša pavojingomis cheminėmis medžiagomis nėra fiksuojama. Labiausiai tikėtina, kad tarša į požeminį vandenį patenka lokaliai iš nesandaraus NP užteršto vandens valymo rezervuaro arba nuteka nuo NP užteršto grunto valymo aikštelės. Planuojant veiklos plėtrą atliekų tvarkymo aikštelėje reikalinga užtikrinti, kad tiek jau veikiantys, tiek nauji įrenginiai atitiktų aplinkosauginius reikalavimus ir neleistų teršiančioms medžiagoms patekti į požeminį vandenį.

Medžiukų gyvenvietės viešo vandens vandenvietė yra už 700 m nuo atliekų tvarkymo teritorijos. Vandenvietėje požeminis vanduo išgaunamas iš daugiau nei 100 m gylyje slūgsančių Šventosios – Upninkų vandeningų sluoksnių. Šie sluoksniai yra gerai apsaugoti nuo paviršinės taršos, aplink vandenvietę yra nustatyta 10 m griežto režimo ir 50 m taršos apribojimo juostos. Atliekų tvarkymo teritorijoje vykdoma ūkinė veikla neturėtų pakenkti išgaunamo vandens kokybei.“

Agentūra 2021 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-9253 paprašė dokumentų rengėjo UAB „Ekometrija“ pateikti paaiškinimus ir kvapų sklaidos modeliavime naudotų įvesties duomenų suvestinę, nurodant duomenų šaltinį (-ius), pateikiant informaciją, kad būtų galima palyginti šiuos duomenis su duomenimis, naudotais kvapų modeliavimui, pagal kuriuos buvo priimtos 2018 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (28.1)-A4-5005 galutinė atrankos išvada ir 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-7263 atrankos išvada. UAB „Ekometrija“ 2021 m. rugsėjo 13 d. el. paštu pateikė kvapų sklaidos modeliavimui naudotus įvesties duomenis.

Agentūra 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-9567 kreipėsi į NVSC Vilniaus departamentą tarnybinės pagalbos pateikti nuomonę apie naudotų kvapų sklaidos modeliavimui įvesties duomenų teisingumą ir kvapų sklaidos modeliavimo rezultatus, pateikdama UAB „Ekometrija“ kvapų sklaidos modeliavimui naudotus įvesties duomenis. NVSC 2021 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (10-11 14.1.2 Mr)2-112496, atsakydamas į Agentūros raštą, pateikė gyventojų skundus dėl UAB „Biodegra“ vykdomos veiklos skleidžiamų kvapų ir pateikė nuomonę, kad atrankos dėl poveikio aplinkai dokumentų rengėjas turėtų papildomai paaiškinti: 1) kaip buvo vertinami taršos šaltiniai Nr. 602 ir 607 (plotiniai ar taškiniai); 2) kodėl kvapų sklaidos modeliavime naudotas šiurkštumo koeficientas 1,5; 3) pateikti informaciją apie plotinių taršos šaltinių plotus.

Agentūra 2021 m. spalio 6 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-11411 „Dėl tarnybinės pagalbos“ pateikė NVSC Vilniaus departamentui jo prašomą informaciją. Agentūra gavo NVSC Vilniaus departamento 2021 m. spalio 8 d. raštą Nr. (10-11 14.1.2 Mr)2-121838 „Dėl tarnybinės pagalbos“, kuriame išdėstė poziciją dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo Medžiukų k., Jauniūnų sen., Širvintų r. sav. kvapų įvesties duomenų, nurodydama, kad pateikti įvesties duomenys yra teisingi ir atitinka atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo metu pateiktus kvapų modeliavimo rezultatus.

Agentūra 2021 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-10505 priėmė Atrankos išvadą dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo, kurioje konstatuota: planuojamai ūkinei veiklai – UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimas – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Agentūra 2021 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-15094 „Dėl UAB ,,Biodegra“ TIPK leidimo Nr. T-V.3-3/2014 galiojimo nenaikinimo“ veiklos vykdytoją informavo, kad atsižvelgiant į tai, kad Agentūra 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-7263 priėmė atrankos išvadą, kuri įsigaliojo 2021 m. birželio 23 d., ir po atrankos išvados persvarstymo 2021 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-13505 priėmė galutinę atrankos išvadą dėl Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo, kuri įsigaliojo 2021 m. gruodžio 3 d., vadovaujantis AAĮ 19¹ straipsnio 15 dalimi ir TIPK taisyklių 107.1 papunkčiu, TIPK leidimo galiojimas nebus naikinamas.

Byloje keliamas pareiškėjo materialinio suinteresuotumo klausimas. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Biodegra“ teigia, kad šioje byloje pareiškėjas, kaip pavienis fizinis asmuo, neturi teisės ginčyti galutinės atrankos išvados ir TIPK leidimo (LVAT 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-989-13). Tik suinteresuota visuomenė, turi teisę reikalauti atsakingos institucijos, kad būtų sprendžiama dėl atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinumo. Pažymi, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas nepatenka į modeliavimo zoną.

Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. lapkričio 19 d. direktyvoje 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančioje kai kurias direktyvas nustatyta, jog valstybių pareiga imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad atliekų tvarkymas būtų atliekamas nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nepakenkiant aplinkai (13 str.). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2019 m. sausio 24 d. sprendime byloje Cordella ir kt. prieš Italiją, pareiškimo Nr. 54414/13 ir 54264/15, pažymėta, kad valstybės turi pozityvią pareigą, ypač pavojingos veiklos atveju, nustatyti reglamentavimą, pritaikytą prie konkrečios veiklos ypatumų, ypatingai atsižvelgiant į galinčios kilti rizikos lygį. Šiame reglamentavime privalo būti nustatyti reikalavimai konkrečios veiklos leidimų išdavimui, įrengimui, valdymui, saugumui ir kontrolei, ir jis privalo nustatyti pareigas atitinkamiems asmenims imtis realių priemonių, kad būtų užtikrinta veiksminga apsauga piliečių, kurių gyvybėms gali kilti pavojus dėl slypinčios rizikos (žr., pvz., EŽTT 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimą byloje Oneryildiz prieš Turkiją, [DK], pareiškimo Nr. 48939/99; 2014 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Brincat ir kt. prieš Maltą, pareiškimo Nr. 60908/11).

Veiksmingas naudojimasis teise į pagarbą savo namams reikalauja, kad valstybė imtųsi visų pagrįstų ir tinkamų priemonių, reikalingų apsaugoti asmenis nuo didelės žalos jų aplinkai (EŽTT 2009 m. sausio 27 d. sprendimas byloje T?tar prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 67021/01), o tai reiškia, kad reikia sukurti teisinę ir administracinę sistemą, kad būtų išvengta tokios žalos, atsižvelgiant į svarbų kontekstą (2019 m. birželio 4 d. sprendimas byloje Tolić ir kiti prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 13482/15). Valstybės institucijų sprendimų priėmimo procesas būtinai turi apimti atitinkamus tyrimus ir ataskaitas, kad būtų galima įvertinti ginčijamos veiklos žalą aplinkai (EŽTT 2003 m. liepos 3 s. sprendimas byloje Hatton ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 36022/97). EŽTT yra pabrėžęs visuomenės galimybę susipažinti su atliktų tyrimų ir ataskaitų išvadomis bei informacija, leidžiančia įvertinti visuomenei keliamą pavojų, svarbą (EŽTT 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimas byloje Giacomelli prieš Italiją, pareiškimo Nr. 59909/00), be to, asmenys taip pat turi turėti galimybę kreiptis į teismą, jei mano, kad sprendimų priėmimo procese nebuvo pakankamai atsižvelgta į jų interesus (EŽTT 2009 m. sausio 27 d. sprendimas byloje T?tar prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 67021/01).

Pareiškėjas 2018 m. vasario 1 d. pateikė prašymą persvarstyti šią atrankos išvadą. Pažymėtina, kad 2018 m. kovo 30 d. atrankos išvados persvarstymo posėdžio protokole pareiškėjas įvardijamas kaip suinteresuotos visuomenės atstovas.

Pareiškėjas byloje teikė įrodymus, kad jo gyvenamoji aplinka yra (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. balandžio mėnesio.

Byloje taip pat nustatyta, kad Agentūra gavo Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 28 d. raštą Nr. 13-2175 „Dėl atrankos išvados dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumą keitimo poveikio aplinkai vertinimo“, 2021 m. liepos 13 d. suinteresuotos visuomenės rašytinį pasiūlymą dėl Agentūros 2021 m. birželio 14 d. atrankos išvados persvarstymo. Todėl 2021 m. rugpjūčio 3 d. nuotoliniu būdu įvyko atrankos išvados persvarstymas dėl UAB „Biodegra” atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo. Jame dalyvavo ir pareiškėjas, kaip suinteresuotos visuomenės atstovas.

Iš administracinės procedūros dokumentų matyti, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo administracinės procedūros metu, jis gyvena (duomenys neskelbtini), taigi yra suinteresuota visuomenė, turinti teisę ginti savo teisę į sveiką, švarią ir saugią aplinką.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas tiek teikdamas atsakovei prašymus, tiek ginčydamas Atrankos išvadą ir TIPK leidimą, siekia apginti jo teisę į sveiką, švarią ir saugią gyvenamąją aplinką, darytina išvada, kad jo materialinis suinteresuotumas šioje byloje yra akivaizdus ir jis turi teisę pagal PŪVPAVĮ 15 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą, ginčydamas Atrankos išvadą ir TIPK leidimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT 2017 m. vasario 14 d. nutartyje taip pat pripažinta, kad pareiškėjai, taip pat ir T. K., turi teises į sveiką, švarią ir saugią aplinką bei nuosavybės apsaugą, o tai reiškia ir teisę jas ginti inter alia (be kita ko) teisme.

Ginčo teisnius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ), Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – TIPK taisyklės) nuostatos, PAV įstatymas.

AAĮ 1 straipsnio 23 punkte nustatyta, kad taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas – tai rašytinis dokumentas, kuriame, siekiant išvengti pramoninės veiklos sukeliamos taršos, ją sumažinti ar pašalinti, nustatoma veiklos sąlygų sistema, apimanti poveikio aplinkos elementams kontrolę, ir kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, kurą deginantį įrenginį, atliekų deginimo įrenginį, bendro atliekų deginimo įrenginį, atitinkantį aplinkos ministro patvirtintose Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus, arba aplinkos ministro nustatyta tvarka tokio įrenginio dalį ar kelis tokius įrenginius ar jų dalis. Įrenginio, kurą deginančio įrenginio, atliekų deginimo įrenginio, bendro atliekų deginimo įrenginio sąvokas apibrėžia aplinkos ministras.

AAĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą. To paties įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų (toliau – TIPK leidimas) išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Šios taisyklės nustato paraiškos TIPK leidimui gauti ar pakeisti (toliau – TIPK paraiška) rengimo, pateikimo ir derinimo, TIPK leidimo projekto rengimo, TIPK leidimo išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, taip pat informacijos teikimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, konsultavimosi su kita Europos Sąjungos valstybe nare, informavimo apie priimtą sprendimą išduoti TIPK leidimą tvarką, kitos Europos Sąjungos valstybės narės visuomenės informavimo tvarką.

AAĮ 19¹ straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 1 dalį Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Šios taisyklės nustato paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti rengimo, pateikimo, taršos leidimo projekto rengimo, taršos leidimo išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad Taršos leidimus išduoda, pakeičia ir galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija (įgaliotos institucijos).

TIPK leidimas išduodamas, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytas įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) ir numatomos minėto įrenginio eksploatavimo sąlygos atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių reikalavimus (AAĮ 19¹ straipsnio 9 dalis).

TIPK taisyklių 40 punktas nustato, kad leidimas išduodamas ar pakeičiamas pagal veiklos vykdytojo parengtą ir pagal Taisyklių 30.1 punktą Agentūros priimtą paraišką.

AAĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkinės veiklos leidimas, skirtas planuojamai veiklai, kuriai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, gali būti išduotas esant galiojančiam atsakingos institucijos teigiamam sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadai, kad atlikti poveikio aplinkai vertinimą yra neprivaloma.

Pagrindiniai atrankos, kuri atliekama planuojamai ūkinei veiklai, reikalavimai nustatyti PAV įstatymo 7 straipsnyje bei Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniuose nurodymuose (patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų patvirtinimo“) (toliau – Metodiniai nurodymai).

Pagal PAV įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. lapkričio 1 d.) 7 straipsnio 2 dalį, atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.

PAV įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad atranka atliekama remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informacija, apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą (veiklos mastas, naudojamos technologijos bei medžiagos, gamtinių išteklių naudojimas, pavojingų medžiagų naudojimas, atliekų susidarymas, jų tvarkymas, tarša ir trukdžiai, galima sąveika su kita planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybė ir jų prevencija).

PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad atsakinga institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, remdamasi šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta informacija. PAv įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos raštu pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui (jeigu jis teikė atrankos informaciją) ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, PAV įstatymo 7 straipsnio 13 dalyje buvo nustatyta, kad atsakinga institucija, išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (persvarstymo atveju).

Kaip nurodoma LVAT teismų praktikoje, PAV įstatymo 7 straipsnio 4–6 dalyse įtvirtintu reguliavimu siekiama optimalaus planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ir suinteresuotos visuomenės, kuriai planuojama ūkinė veikla darys ar gali daryti poveikį, interesų derinimo. Atliekamos atrankos metu pakanka įvertinti, kad planuojama ūkinė veikla gali daryti poveikį, šiame etape nesprendžiant dėl konkretaus galimo poveikio masto. Be to, aiškinant Įstatymo 7 straipsnio 4 dalį lingvistiniu būdu, administracinių teismų praktikoje konstatuota, kad PAV įstatymas nustato, į ką privalo atsižvelgti atsakinga institucija priimdama išvadą, tačiau pagrindų, kuriems esant atsakinga institucija privalo priimti išvadą atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar jo neatlikti, nedetalizuoja (LVAT 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261- 1078/2007). Tokio sprendimo (išvados atlikti PAV ar jo neatlikti) priėmimas paliekamas atsakingos institucijos diskrecijai (LVAT 2011 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2371/2011). Dėl atsakingos institucijos diskrecijos teisės priimant atrankos išvadą ar galutinės atrankos išvadą analogiškai aiškintina ir Įstatymo 7 straipsnio 6 dalis. Tačiau svarbu, kad atsakinga institucija neturi neribotos diskrecijos nuspręsti dėl PAV privalomumo ir priimdama galutinę išvadą privalo įvertinti aplinkybes, nurodytas Įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje. Be to, galutinė atrankos išvada priimama apsvarsčius ir įvertinus pirminės atrankos išvados teisingumą (PAV įstatymo 7 straipsnio 11 dalis), todėl joje turėtų būti pateikta papildoma argumentacija dėl daromos išvados apie PAV atlikimo būtinumą.

Metodinių nurodymų 10 punkte nurodyta, jog atsakinga institucija, remdamasi pagal 8 ir 9 punktus pateikta planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo informacija ir atsakingos institucijos vizualiu vietos įvertinimu, jei toks buvo, užpildo 2 priedą, apsisprendžiant dėl kriterijaus reikšmingumo konkrečiu atveju, būtina atsižvelgti ne tik į atskirus kriterijus, bet ir į jų tarpusavio sąveiką, ypač derinant planuojamos ūkinės veiklos ir galimo jos poveikio aplinkai kriterijus su numatomos planuojamos ūkinės veiklos vietos kriterijais. Metodinių nurodymų 1 punkte nurodyta, jog atsakinga institucija, remdamasi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija, 2 priede pateikta informacija, argumentais, priima atrankos išvadą, ar privaloma atlikti konkrečios veiklos poveikio aplinkai vertinimą, ir nurodo pagrindinius motyvus, kuriais buvo remiamasi priimant šią išvadą. Metodinių nurodymų 13 punkte (redakcija, galiojusi rašant Galutinę išvadą) buvo nurodyta, jog atsakinga institucija, rengdama galutinę Atrankos išvadą, pakartotinai išnagrinėja planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą Atrankos informaciją, 2 priedą ir prireikus jį patikslina, įvertina Atrankos išvados persvarstymo išvadas ir poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas (jeigu tokios pateiktos).

Atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atliekama vadovaujantis PAV įstatymo 2 priedo 14 punktu, nustatančiu, kad į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ar į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą ir kitus pakeitimus, galinčius daryti neigiamą poveikį aplinkai, išskyrus 1 priedo 10 punkte nurodytus atvejus.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. Dl-311 (toliau – Tvarkos aprašas), 6 punkte nustatyta, kad atsakinga institucija, priimdama atrankos išvadą, turi nurodyti pagrindinius motyvus. Pagal minėto Tvarkos aprašo 6 punktą, atsakinga institucija, vadovaudamasi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniais nurodymais, per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos raštu turi pateikti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ar PAV dokumentų rengėjui ir PAV subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti PAV (2 priedas), taip pat pagal Tvarkos aprašo 2 priedo, kuriame nurodyta, kas turi būti nurodyta atrankos išvadoje, 7 punktą atrankos išvadoje nurodyti pagrindinius motyvus, kuriais buvo remtasi priimant išvadą. Galutinėje atrankos išvadoje taip pat turi būti nurodyti pagrindiniai motyvai (Tvarkos aprašo 3 priedo 9 punktas).

LVAT taip pat yra nurodęs, jog atsakingai institucijai yra nustatyta pareiga priimti motyvuotą galutinę atrankos išvadą, kuri priimama įvertinant PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus kriterijus, o atsakinga institucija, gavusi PAV subjektų pasiūlymus, turi juos įvertinti ir nuspręsti, ar juose nurodyti argumentai yra pagrįsti ir sudaro pagrindą teigti, kad konkrečiu atveju turi būti atliekamas PAV, atkreiptas dėmesys, jog institucijai neužtenka galutinėje atrankos išvadoje konstatuoti, kad tam tikri pasiūlymai yra gauti, tačiau būtina juos įvertinti ir nurodyti, kokie konkrečiai juose nurodyti aspektai leidžia teigti, kad turi būti ar neturi būti atliekamas PAV (žr. 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3138-822/2019). Šioje nutartyje taip pat konstatuota, kad atsakingos institucijos pareiga argumentuoti galutinę atrankos išvadą (žr. administracinę bylą Nr. A556-1424/2014) reiškia, jog atsakinga institucija, priimdama atrankos išvadą dėl PAV atlikimo privalomumo, turi ne tik remtis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar PAV dokumentų rengėjo pateikta informacija, bet taip pat privalo įvertinti ir kitas aplinkybes, nurodytas PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje, taip pat turi būti atsižvelgta į tai, jog suinteresuota visuomenė bei vietos savivaldos institucijos iš esmės nesutiko su planuojama veikla dėl galimo ženklaus neigiamo ūkinės veiklos poveikio aplinkai bei gyventojams.

LVAT 2016 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje toje pačioje administracinėje byloje, kurioje yra priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis, pažymėjo, kad teismas, spręsdamas, ar planuojamai ūkinei veiklai turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, turi patikrinti, ar tokia veikla patenka į planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (PAV įstatymo 1 priedas). Kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinaimas nepatenka į įstatymo priede esantį sąrašą, jo privalomumą nulemia aplinkybės, kad planuojama ūkinė veikla dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, nustatymas. Poveikio aplinkai reikšmingumas nustatomas remiantis poveikio aplinkai vertinimo subjektų – valstybės ir savivaldybių institucijų, nagrinėjančių poveikio aplinkai vertinimo programas bei ataskaitas, pagal kompetenciją teikiamomis išvadomis (Įstatymo 2 str. 8 d.). LVAT, atsižvelgęs į byloje surinktus duomenis apie Bendrovės vykdomą ūkinę veiklą ir planuojamą vykdyti ūkinę veiklą, šioje nutartyje nurodė, kad UAB „Biodegra“ planuojamos ūkinės veiklos rūšys nepatenka į Įstatymo 1 priedo „Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašas“ 9.6, 9,7 bei 10 p., kadangi nėra numatytas pavojingų atliekų šalinimas jas deginant ar apdorojant cheminiu būdu bei nepavojingų atliekų naudojimas energijai gauti arba jų šalinimas jas deginant ar apdorojat cheminiu būdu, bei nėra duomenų, kad planuojamos ūkinės veiklos išplėtimas viršys teisės aktuose nustatytus ribinius dydžius. LVAT, be kita ko pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje būtinumas atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą sietinas su reikšmingo poveikio aplinkai nustatymu remiantis poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis.

Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad LVAT panaikinus ankstesnes atrankos išvadas, automatiškai turėjo būti panaikintas ir leidimas, procedūra negalėjo būti tęsiama.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus RAAD 2014 m. kovo 24 d. priėmė atrankos išvadą, dėl to 2014 m. lapkričio 17 d. UAB „Biodegra“ buvo išduotas byloje ginčijamas TIPK leidimas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendimu (administracinės bylos Nr. I-7073-596/2016) panaikino minėtą atrankos išvadą, kaip neatitinkančią Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. LVAT 2017 m. vasario 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Vykdant nurodytą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, Agentūra tęsė 2012 m. pradėtą administracinę procedūrą dėl UAB „Biodegra“ ūkinės veiklos pajėgumų keitimo. Agentūra, įvykdžiusi administracinę procedūrą dėl atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo, 2017 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. (28.1 )-A4-l3434 priėmė atrankos išvadą dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veikos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo. Pagal šią atrankos išvadą buvo nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Atlikus šios atrankos išvados persvarstymą, 2018 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (28.1)-A4-5005 buvo priimta Galutinė atrankos išvada. Apskundus pastarąją išvadą teismui, įsiteisėjusia LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi ši išvada buvo panaikinta, teismui konstatavus, kad atsakovė išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir neįvertino suinteresuotos visuomenės (pareiškėjo) bei vietos savivaldos institucijos nurodytų aplinkybių, susijusių su UAB „Biodegra“ planuojamų atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimu, Bendrovės veiklos galimu ženkliu neigiamu ūkinės veiklos poveikiu aplinkai ir gyventojams.

Bylos duomenys patvirtina, kad Agentūra, atsižvelgdama į 2017 m. birželio 27 d. priimto Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-529 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad šio įstatymo normos, reglamentuojančios atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimą, taikomos procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui, administracinę procedūrą tęsė vadovaudamasi Įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2017 m. lapkričio 1 d., 7 straipsnio reikalavimais ir šio Įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais: Metodiniais nurodymais, Tvarkos aprašu, kadangi UAB ,,Biodegra“ atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros pradėtos vykdyti pagal minėtos redakcijos PAV įstatymo nuostatas.

Pažymėtina, kad LVAT įsiteisėjusioje 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje konstatavo, jog pradėta administracinė procedūra galėjo būti tęsiama. Aplinkybė, kad procesinių sprendimų rezoliucijose nebuvo suformuluotas įpareigojimas atsakovui pakartoti procedūrą, teismo vertinimu, savaime nereiškia, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimu buvo užbaigta administracinė procedūra pagal pareiškėjo (UAB „Biodegra“) pateiktą paraišką.

Pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. galiojusios AAĮ redakcijos 19¹ straipsnio 14 dalies 8 punkte buvo nustatyta, kad sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas TIPK leidimas. Nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti TIPK leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą. Šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3, 4, 7 ir 10 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, o šio straipsnio keturioliktosios dalies 8 punkte nurodytu atveju – 6 mėnesių terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus (AAĮ 19¹ straipsnio 15 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi panaikinus 2018 m. gegužės 24 d. galutinę atrankos išvadą, Agentūra, vadovaudamasi aukščiau paminėtomis įstatymo nuostatomis, UAB „Biodegra“ pateikė įspėjimą dėl TIPK leidimo panaikinimo, nustatydama terminą pašalinti trūkumus.

UAB „Biodegra“ ėmėsi atitinkamų aktyvių veiksmų, 2021 m. sausio 28 d. pateikė Agentūrai patikslintą informaciją atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti.

Nustatyta, kad Agentūra, įvykdžiusi administracinę procedūrą dėl atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo, 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-7263 priėmė Atrankos išvadą. Pagal Atrankos išvadą planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Agentūra gavo Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 28 d. raštą Nr. 13-2175 „Dėl atrankos išvados dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumą keitimo poveikio aplinkai vertinimo“, 2021 m. liepos 13 d. suinteresuotos visuomenės rašytinį pasiūlymą dėl Agentūros atrankos išvados persvarstymo. Suinteresuotos visuomenės atstovas prašyme Savivaldybės administracijai nurodė, kad erzinantys kvapai iš UAB „Biodegra“ atliekų perdirbimo centro yra juntami, ir tai patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 12 d. pažyma Nr. 10-S-43647(1.46E-10) (pažymoje nurodoma, kad tyrėjas jautė specifinį, nemalonų kvapą, minėtas kvapas galimai sklido iš UAB „Biodegra“ teritorijos), ir UAB „Entafarma“ 2020 m. gruodžio 28 d. raštas „Atsakymas į 2020-12-23 prašymą“ (rašte nurodoma, kad bendrovė kartais jaučia erzinantį nemalonų kvapą iš UAB „Biodegra“ gamybinės bazės, 2015-09-14 buvo pateikusi skundą Vilniaus visuomenės sveikatos centrui). Taip pat suinteresuotos visuomenės atstovas nurodė, kad Agentūra 2021 m. gegužės 6 d. tyrimų protokole P-113-2021-182/1 2021 m. balandžio 29 d. paimtuose mėginiuose nustatė, kad buvo viršyta (0,3103 mg/m³, kai riba 0,20 mg/m³) amoniako koncentracija ore (mėginys paimtas pavėjui, pagal LKS-94 taške 6086599, 567162). Mėginio paėmimo vieta (kurioje viršyta amoniako koncentracija) nuo suinteresuotos visuomenės atstovo gyvenamosios aplinkos (duomenys neskelbtini), yra nutolusi 135 m, o nuo UAB „Biodegra“ veiklavietės nutolusi apie 1 900 m. Taip pat suinteresuotos visuomenės atstovai 2021 m. liepos 13 d. rašte Agentūrai „Pasiūlymas dėl Aplinkos apsaugos agentūros atrankos išvados persvarstymo“ (toliau – Pasiūlymas) pateikė pasiūlymą persvarstyti Atrankos išvadą. Suinteresuotos visuomenės atstovai kėlė klausimus dėl periodiškai juntamo erzinančio, nemalonaus (sąvartyno) kvapo 3–5 km spinduliu aplink UAB „Biodegra“ veiklavietę, dėl amoniako kiekio skaičiavimo rezultatų, dėl galimos aplinkos oro taršos amoniaku, dėl iš UAB „Biodegra“ atliekų perdirbimo teritorijos patenkančių teršalų į gruntą, dėl kvapų sklaidos modeliavimui naudojamų įvesties duomenų netikslumo/nepatikimumo ir atitinkamai nuo jų priklausančių kvapų sklaidos modeliavimo rezultatų nepatikimumo.

2021 m. rugpjūčio 3 d. nuotoliniu būdu įvyko atrankos išvados persvarstymas dėl UAB „Biodegra” atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo.

Teismo vertinimu, teisės aktų pasikeitimai ir UAB „Biodegra“ atlikti valiniai veiksmai sudarė teisinį ir faktinį pagrindą tęsti nebaigtą procedūrą.

Pagal PAV įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, atranka turi būti atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, ir tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką. Atsakinga institucija, atlikusi atranką, priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalis). Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, poveikio aplinkai vertinimo subjektai per 10 darbo dienų nuo atrankos išvados gavimo dienos turi teisę pateikti atsakingai institucijai motyvuotą prašymą persvarstyti atrankos išvadą (PAV įstatymo 7 straipsnio 10 dalis). Atsakinga institucija, gavusi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo, poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotą prašymą ar suinteresuotos visuomenės pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius dalyvauti priimant galutinę atrankos išvadą ar privalomą atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV įstatymo 7 straipsnio 11 dalis).

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atranka dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo buvo atliekama vadovaujantis nustatytomis procedūromis. Pateikti dokumentai patvirtina, kad Agentūra, priimdama 2021 m. birželio 14 d. atrankos išvadą ir Atrankos išvadą, vertino ne tik 2012 metais parengtą informaciją atrankai, bet ir dokumentus, pateiktus Agentūrai priimant 2017 m. gruodžio 29 d. atrankos išvadą ir 2018 m. gegužės 24 d. galutinę atrankos išvadą, įskaitant ir Sanitarinės apsaugos zonos nustatymo specialųjį planą, papildytą Atrankos informaciją 2021, 2021 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-4586 priimtą UAB „Biodegra“ aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą ir kitą medžiagą.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų ir Atrankos išvados turinio matyti, kad atliekant aptariamą administracinę procedūrą, buvo nustatyta, jog esama ir planuojama ūkinė veikla vykdoma Medžiukų k., Jauniūnų sen., Širvintų raj. UAB ,,Biodegra“ atliekų tvarkymo teritorijoje. Bendrovė įsikūrusi buvusio gyvulininkystės komplekso teritorijoje. Bendrovei nuosavybės teise priklauso 6 sklypai, kurių tikslinė naudojimo paskirtis – kita, 5 sklypų naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos ir 1 sklypo – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Esama ir PŪV vykdoma žemės sklype kadastro numeris 8905/0004:530 (sklypo plotas – 5,7095 ha) ir dalyje žemės sklypo kadastro numeris 8905/0004:528 (sklypo plotas – 11,0569 ha). Taip pat nustatyta, kad iš vakarinės pusės įmonę supa žemdirbystės laukai, rytuose žali plotai, iš pietų pusės riboja 200–250 m pločio miško juosta. Artimiausi gyvenamieji namai yra už 240 m pietų pusėje ir už 560 m šiaurės pusėje nuo įmonės vykdomos veiklos vietos. Iš šiaurinės pusės už 800 m yra įsikūrusi Medžiukų gyvenvietė. Bendrovei priklausančiame sklype, kadastrinis Nr. 8905/0004:528, ūkinę veiklą vykdo UAB „Stiebas“ pagal 2015 m. sausio 22 d. išduotą Taršos leidimą Nr. TL V.3-/2015. UAB „Stiebas“ vykdoma ūkinė veikla – statybinių atliekų perdirbimas į statybos ir kelių tiesime naudojamus produktus. UAB „Stiebas“ vykdomos veiklos metu į aplinkos orą patenkančių teršalų (kietosios dalelės) koncentracijos įvertintos modeliuojant UAB „Biodegra“ teršalų sklaidą (kaip foninis vietovės užterštumas). Kitų gamybinių objektų gretimose teritorijose nėra. UAB „Biodegra“ sanitarinė apsaugos zona (toliau – SAZ) yra nustatyta specialiuoju planu ir patvirtinta Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 9-318 „Dėl Atliekų perdirbimo baro Medžiukų k., Jauniūnų sen., Širvintų r., sanitarinės zonos nustatymo specialiojo plano patvirtinimo“. SAZ ribos sutampa su sklypais, kuriuose vykdoma ūkinė veikla, ir su bendrovei priklausančių besiribojančių sklypų ribomis (iš viso 6 sklypai, kurių tikslinė naudojimo paskirtis – kita, 5 sklypų naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, 1 sklypo – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos). Bendras įregistruotos SAZ plotas – 18,4375 ha. Atrankos išvados priėmimo metu pagal TIPK leidimą Nr. T-V.3-3/2014 įmonėje galimos vykdyti veiklos ir yra vykdomos: biologiškai skaidžių atliekų kompostavimas biologiniu būdu, naftos produktais užteršto grunto ir vandens, naftos mišinių valymas biologiniu ir fizikiniu būdais, komunalinių atliekų rūšiavimas, maistinio aliejaus perdirbimas, kitų atliekų (elektronikos, šaldytuvų, baterijų ir kt.) sandėliavimas. Bendrovėje pagal TIPK leidimo Nr. T-V.3-3/2014 (ir pagal iki 2014-11-17 galiojusio TIPK leidimo Nr. 4.7-V-02-ŠV-1) sąlygas gali būti perdirbama 133 331 tonų įvairių organinių biodegraduojančių atliekų per metus. Kompostuojant maksimalius atliekų kiekius; aktyvioji kompostavimo fazė (gyvūninės kilmės ŠGP, nuotekų dumblas ir pan.), kurios metu į aplinkos orą patenka didžiausi amoniako kiekiai, vykdoma pastate. Siekiant užtikrinti geras sąlygas teršalų dispersijai (sklaidai) iš šio pastato, teršalai į aplinką patenka per 0,40 m skersmens ortakį, kurio aukštis 15,0 m. Įmonėje pagal TIPK leidimo Nr. T-V.3-3/2014 (ir pagal iki 2014-11-17 galiojusio TIPK leidimo Nr. 4.7-V-02-ŠV-1) sąlygas per metus gali būti išrūšiuojama iki 109 500 tonų komunalinių atliekų. Komunalinių atliekų rūšiavimo metu susidarančios stiklo, plastiko, gumos, medienos, juodųjų ir spalvotųjų metalų, popieriaus, mineralinės medžiagos ir kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos perduodamos atliekas tvarkančioms įmonėms (apie 65 700 t/m), o biologiškai skaidžios atliekos (43 800 t/m) tvarkomos įmonėje kompostavimo būdu. Įmonėje pagal TIPK leidimo Nr. T-V.3-3/2014 (ir pagal iki 2014-11-17 galiojusio TIPK leidimo Nr. 4.7-V-02-ŠV-1) sąlygas gali būti surenkama ir perdirbama iki 4000 t/m panaudoto augalinio aliejaus, riebalų. Surinktas aliejus surenkamas į talpą, pašildomas ir filtravimo būdu (fizikiniu būdu) išvalomas. Išvalytas aliejus naudojamas kaip biokuras arba biodegalai transportui. Įmonėje pagal iki 2014 m. lapkričio 17 d. galiojusio TIPK leidimo Nr. 4.7-V-02-ŠV-1 sąlygas gali būti surenkama ir perdirbama per metus naftos produktais užteršto vandens, grunto, dumblo, naftos mišinių iki 1 900 tonų. Nuo naftos produktų išvalytas vanduo naudojamas valomam gruntui drėkinti. Išvalytas naftos produktais užterštas gruntas naudojamas teritorijų išlyginimui, kelių sankasoms, vejų įrengimui ir t.t. Valymas vykdomas naudojant vandens ir grunto valymo biologiniu būdu technologiją arba, esant didesnei naftos angliavandenilių koncentracijai, fizikiniu valymo būdu, kur naftos produktai gali būti pakartotinai panaudojami.

Šioje byloje susiklostė unikali situacija, nes skundžiamas visas 2014 m. lapkričio 17 d. išduotas TIPK leidimas Nr. T-V.3-3/2014. Tačiau, kaip pagrįstai nurodo Agentūra, jį sudaro dvi dalys: 1) senojo leidimo dalis (kurioje buvo perkeltos ir įrašytos ūkinės veiklos vykdymo sąlygos, tvarkomų atliekų kiekiai, kurie buvo nustatyti iki 2014-11-26 galiojusiame TIPK leidime Nr. 4.7-V-02-Šv-1); 2) papildoma dalis (kurioje įrašyti papildomi tvarkomų atliekų kiekiai pagal UAB „Biodegra“ planuojamos ūkinės veiklos praplėtimus, nurodytus VRAAD 2014-03-24 galutinėje atrankos išvadoje Nr. (38.4.)-VR-1.7-1299). Teismo vertinimu, nors formaliai nagrinėjamoje byloje ginčijamas visas TIPK leidimas, tačiau teismas sprendžia tik dėl 2014 m. lapkričio 17 d. išduoto TIPK leidimo Nr. T-V.3-3/2014 papildomos dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Tokią išvadą teismas daro, nes UAB „Biodegra“ ne keitė leidimą, o išsiėmė naują dėl teisės aktų pokyčių, todėl jos padėtis dėl to negali nukentėti. Taigi pareiškėjo argumentai, kad turėjo būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo visai UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklai, yra nepagrįsti. Taip pat jokie teisės aktai nenustato, kad atliekant atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimą turi būti atliktas strateginio poveikio aplinkai vertinimas, todėl pareiškėjo argumentai dėl to nevertinami.

Ginčijamoje Atrankos išvadoje apie planuojamą ūkinę veiklą nurodyta, kad planuojama per metus naftos produktais užteršto grunto, vandens, dumblo, naftos mišinių ir kitų naftos, naftos produktų atliekų išvalyti ir perdirbti iki 10 700 t, t. y. padidinti išvalomų ir perdirbamų šių atliekų kiekį nuo 1 900 t/m iki 10 700 t/m bei padidinti laikomų šių atliekų kiekį nuo 500 t iki 1600 t. Papildomai į kompostą planuojama įtraukti nepavojingas atliekas – lakiuosius durpių ir neapdorotos medienos pelenus 100 t/m. Atsisakoma eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veiklos. Pažymėta, kad naftos produktais užteršto grunto, dumblo, vandens, mišinių ir kitų naftos produktų atliekų valymo veiklos technologija nebus keičiama. Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo biologiniu būdu, komunalinių atliekų rūšiavimo, maistinio aliejaus perdirbimo ir kitų atliekų laikymo veiklos, jų technologijos nebus keičiamos, tvarkomų atliekų kiekiai nekeičiami.

Nustatyta, kad administracinės procedūros metu Agentūra 2021 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-9244 kreipėsi tarnybinės pagalbos į Lietuvos geologijos tarnybą (toliau – LGT) dėl požeminio vandens kokybės UAB „Biodegra“ veiklavietėje. LGT 2021 m. rugpjūčio 24 d. rašte Nr. (6)-1.7-5718 pagal savo kompetenciją įvertino esamą situaciją dėl požeminio vandens kokybės atliekų tvarkymo teritorijoje Medžiukų k., Širvintų r. sav. LGT nustatė, kad poveikio požeminiam vandeniui monitoringo tinklą atliekų tvarkymo teritorijoje Medžiukų k., Širvintų r. sav. sudaro septyni monitoringo gręžiniai, įrengti į gruntinį (pirmą nuo žemės paviršiaus) vandeningą sluoksnį ir išdėstyti visoje atliekų tvarkymo teritorijoje. Nuolatiniai gruntinio vandens kokybės stebėjimai šiuose gręžiniuose vykdomi nuo 2013 metų, dabartinės situacijos vertinimui panaudoti 2016–2020 metų tyrimų duomenys. Išanalizavus turimus duomenis padaryta išvada, kad neleistina gruntinio vandens tarša – atskirų cheminių parametrų reikšmės viršija ribines vertes (RV), nustatytas normatyviniuose dokumentuose (Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-04-30 įsakymu Nr. D1-230 ir Ekogeologinių tyrimų reglamentas, patvirtintas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2008-06-17 įsakymu Nr. 1-104) – stebima tik viename, šalia naftos produktais (NP) užteršto grunto valymo aikštelės ir NP užteršto vandens valymo rezervuaro esančiame gręžinyje Nr. 55130. Šio gręžinio vanduo pastoviai užterštas amoniu, chloridais ir epizodiškai – benzenu. Amonio vidutinė koncentracija 101 mg/l, maksimali 202 mg/l (RV 10 mg/l), chloridų vidutinė koncentracija 651 mg/l, maksimali 1203 mg/l (RV 500 mg/l), benzeno vidutinė koncentracija 20 µg/l, maksimali 64,4 µg/l (RV 50 µg/l). Be to, bichromato skaičiaus (ChDSCr) reikšmės yra aukštos, kinta nuo 680 iki 2840 mgO₂/l ir rodo labai didelę taršą organinėmis medžiagomis (> 200 mgO₂/l). Likusios atliekų tvarkymo teritorijos gruntiniame vandenyje pastebimos tik virš foninės bichromato skaičiaus reikšmės (18-86 mgO₂/l), tarša pavojingomis cheminėmis medžiagomis nėra fiksuojama. Labiausiai tikėtina, kad tarša į požeminį vandenį patenka lokaliai iš nesandaraus NP užteršto vandens valymo rezervuaro arba nuteka nuo NP užteršto grunto valymo aikštelės. Taip pat LGT nustatė, kad Medžiukų gyvenvietės viešo vandens vandenvietė yra už 700 m nuo atliekų tvarkymo teritorijos. Vandenvietėje požeminis vanduo išgaunamas iš daugiau nei 100 m gylyje slūgsančių Šventosios – Upninkų vandeningų sluoksnių. Šie sluoksniai yra gerai apsaugoti nuo paviršinės taršos, aplink vandenvietę yra nustatyta 10 m griežto režimo ir 50 m taršos apribojimo juostos. Minėtame LGT rašte padaryta išvada, kad atliekų tvarkymo teritorijoje vykdoma ūkinė veikla neturėtų pakenkti išgaunamo vandens kokybei.

Agentūra taip pat vertino, kad pagal TIPK leidimą Nr. VR-4.7-V-02-Šv-01, 2014 m. lapkričio 17 d. TIPK leidimą Nr. T-V.33/2014 kompostuojant gyvūninės kilmės šalutinius gyvūnų produktus (ŠGP), nuotekų dumblą ir pan. atliekas, aktyvioji kompostavimo fazė, kurios metu į aplinkos orą patenka didžiausi amoniako kiekiai, vykdoma pastate. Siekiant užtikrinti geras sąlygas teršalų dispersijai (sklaidai) iš šio pastato, teršalai į aplinką patenka per 0,40 m skersmens ortakį, kurio aukštis 15,0 m. Siekiant sumažinti kvapų sklaidą, bendrovėje naudojamos oro taršą mažinančios priemonės – probiotinės kompozicijos (ProbioStopOdor) ir komposto uždengimas plėvele (Gore), kurių suminis minimalus veikimo efektyvumas (50%) įvertintas sklaidos modeliavime.

UAB ,,Ekometrija“ 2021 m. atliko UAB ,,Biodegra“ teršalų ir kvapų pažeminiame sluoksnyje sklaidos modeliavimą. Tyrimų duomenys rodo, kad modeliuojant kvapų sklaidą buvo vertinama pati nepalankiausia padėtis, t. y. laikant, kad vienu metu visos atliekų aikštelės yra maksimaliai užpildytos. Aplinkos oro teršalų pažemio koncentracijos sklaidos modeliavimo rezultatai, kurie išsamiai aprašyti ir Galutinėje atrankos išvadoje, parodė, kad aplinkos ore galėtų susidaryti amoniako paros koncentracijos ribinės vertės viršijimas, kompostuojant maksimalius atliekų kiekius, nenaudojant taršą mažinančių priemonių. Amoniako viršijimas susidarytų tik UAB „Biodegra“ teritorijos viduje (paros pažemio koncentracija be fono 0,054791 mg/m³ – 1,37 RV), 5-10 m visomis kryptimis nuo taršos šaltinių, tačiau ties bendrovės teritorijos riba maksimali koncentracija siektų 0,03 mg/m³ ir sudarytų 0,75 RV. Prie artimiausių gyvenamųjų namų (pietinėje pusėje, 240 m atstumu), maksimali koncentracija siektų 0,015 mg/m³ ir sudarytų 0,375 RV. Naudojant taršą mažinančias priemones (probiotinės kompozicijos ir komposto uždengimas Gore plėvele), kurių minimalus suminis veikimo efektyvumas 50% įvertintas sklaidos modeliavime, amoniako koncentracijos aplinkos ore (0,5 valandos pažemio koncentracija be fono 0,01936 mg/m³, paros pažemio koncentracija be fono 0,01644 mg/m³ neviršija nustatytų ribinių verčių nei UAB „Biodegra“ ūkinės veiklos teritorijoje, nei už jos ribų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ priedo 22 punkte nurodyta, jog gyvenamosios aplinkos ore vienkartinė amoniako didžiausia leidžiama koncentracija yra 0,20 mg/m³, o amoniako paros leidžiama koncentracija yra lygi 0,04 mg/m³.

Atrankos išvadoje konstatuota, kad UAB „Biodegra“ ūkinės veiklos teritorijoje ir už jos ribų apskaičiuotos didžiausios teršalų koncentracijos aplinkos ore neviršys Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-06-11 įsakymu Nr. D1-329/V-469 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 471/582 „Dėl Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo patvirtinimo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių nustatymo“ pakeitimo“ bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-07-07 įsakymu Nr. D1- 585/V-611 „Dėl Aplinkos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 591/640 „Dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo“ pakeitimo“ nustatytų ribinių verčių.

Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad UAB ,,Ekometrija“ 2021 m. kvapų sklaidos modeliavimą atliko ADMS 5 programine įranga 2 km pločio ir 2 km ilgio kraštinės kvadratiniame sklype 3 variantais. Tyrimo duomenys rodo, kad PŪV metu keliamas kvapas visais variantais neviršija Lietuvos higienos normoje HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ (toliau – higienos norma HN 121:2010), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-10-04 įsakymu Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“, didžiausios leidžiamos kvapo koncentracijos ribinės vertės gyvenamosios aplinkos ore – 8 OUE/m³. Tikėtino galimo reikšmingo neigiamo poveikio artimiausių gyvenamųjų teritorijų gyventojams ir visuomenės sveikatai šiuo aspektu nenustatyta.

Iš Atrankos išvados turinio taip pat matyti, kad persvarstant išvadą buvo sureaguota į suinteresuotos visuomenės atstovo iškeltą klausimą dėl kvapų sklaidos modeliavimui naudojamų įvesties duomenų netikslumo/nepatikimumo ir atitinkamai nuo jų priklausančių kvapų sklaidos modeliavimo rezultatų nepatikimumo. Bylos duomenys patvirtina, kad, Agentūra 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-9567 „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į NVSC Vilniaus departamentą suteikti tarnybinę pagalbą ir pateikti nuomonę apie naudotų kvapų sklaidos modeliavimui įvesties duomenų teisingumą ir kvapų sklaidos modeliavimo rezultatus. NVSC Vilniaus departamentui buvo pateikti UAB „Biodegra“ 2021 m. kvapų sklaidos modeliavimo įvesties duomenys. NVSC Vilniaus departamentas įvertino pateiktą informaciją dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo Medžiukų k., Jauniūnų sen., Širvintų r. sav. kvapų įvesties duomenų ir 2021 m. spalio 8 d. rašte Nr. (10-11 14.1.2 Mr)2-121838 pateikė nuomonę, kad pateikti įvesties duomenys yra teisingi ir atitinka atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo metu pateiktus kvapų modeliavimo rezultatus.

Priimant Atrankos išvadą, buvo įvertinta ir Atrankos informacija, kad nė vienas gyventojų skundas dėl vykdomos bendrovės veiklos skleidžiamų kvapų, viršijant higienos normoje HN 121:2010 nustatytą ribinę vertę, nebuvo išnagrinėtas ir/ar pripažintas pagrįstu.

Bylos duomenys rodo, kad NVSC Vilniaus departamento Širvintų skyrius, siekdamas išnagrinėti 2021 m. liepos 16 d. gyventojo skundą bei vadovaudamasis higienos normos HN 121:2010 Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių 8.1 papunkčiu, NVSC Vilniaus departamento direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. VKE-425 „Dėl kvapų kontrolės komisijos sudarymo UAB „Biodegra“, Medžiukų k., Jauniūnų sen., Širvintų r., galimai skleidžiamų kvapų vertinimui“ sudarė kvapų kontrolės komisiją (toliau – Komisija), į kurios sudėtį įtraukė NVSC Vilniaus departamento, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus, Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Rytų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos atstovus. Komisija 2021 m. rugpjūčio 24 d. atliko galimo kvapo vietoje patikrinimą. Kvapas buvo vertintas skundą pateikusio gyventojo gyvenamosios aplinkos ore (duomenys neskelbtini), ūkinės komercinės veiklos vykdymo vietoje UAB „Biodegra“, Medžiukų k., Jauniūnų sen., Širvintų r. prie atliekų kompostavimo aikštelės, valymo įrenginių ir ties teritorijos riba. Patikrinimo metu Komisija nustatė, kad kvapas gyvenamosios aplinkos ore nebuvo jaučiamas ir nesiejamas su ūkine komercine veikla.

Be to, Agentūros Aplinkos tyrimų departamento Rytų Lietuvos aplinkos tyrimų skyrius, vykdydamas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus (toliau – Seimo kontrolierius) 2021 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 4D-2020/1-1084/3D-1044 įpareigojimą Agentūros direktoriui atlikti UAB „Biodegra“ vykdomos ūkinės veiklos metu į aplinkos orą išsiskiriančio amoniako kiekio matavimus, 2021 m. balandžio 29 d. ėmė aplinkos oro ėminius amoniako koncentracijos nustatymui aplinkos ore prie ir nuo UAB „Biodegra“, Medžiukų k., Jauniūnų sen., Širvintų r. Nustatant ėminių ėmimo vietą 2021 m. balandžio 29 buvo naudojamasi kalibruota (kalibravimo liudijimo Nr. 8/19-A, 2019-02-19, kalibravimo periodiškumas – 5 m.) rankine meteorologine stotele RVM 96C, kuri nustato vėjo kryptį, vėjo greitį, oro temperatūrą ir atmosferos slėgį. Pagal 2021 m. gegužės 6 d. Tyrimų protokolą Nr. P-113-2021-182/1 pavėjui (mėginio paėmimo vieta 567162, 6086599) nustatyta amoniako tarša ore – 0,3103 mg/m3 . Taikoma ribinė aplinkos oro užterštumo vertė (30 min.) – 0,20 mg/m3. Tyrimais nustatytos amoniako su fonu 0,5 valandos pažemio koncentracijos pavėjinėje pusėje prie sklypo ir apie 0,550 km atstumu nuo sklypo ribos neviršijo ribinės užterštumo vertės aplinkos ore, o pavėjinėje pusėje apie 2,0 km atstumu nuo PŪV viršijo ribinę užterštumo vertę aplinkos ore. Agentūra tokius rezultatus aiškinai tuo, kad amoniakas yra lengvesnis už orą (amoniako specifinė masė – 0,77 kg/m3, oro specifinė masė – 1,293 kg/m3) ir jis sklaidosi aukštesniuose atmosferos sluoksniuose. Imant mėginius, keitėsi vėjo kryptis iš pietų į pietryčių ir galimai dėl besikeičiančios vėjo krypties minėtoje ėminių ėmimo vietoje nustatytai amoniako taršai ore – 0,3103 mg/m3 įtakos turėjo kitas, nenustatytas taršos šaltinis. Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos departamentas (toliau – AAD) 2021 m. birželio 9 d. rašte Nr. (5.8)-AD5-10869 „Dėl išaiškinimo pateikimotaip pat nurodė, kad galimai dėl besikeičiančios vėjo krypties, minėtoje ėminių ėmimo vietoje nustatytai amoniako taršai ore – 0,3103 mg/m3 įtakos turėjo kitas, nenustatytas taršos šaltinis.

Taigi, atlikti tyrimai nepatvirtino, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra nesaugi yra dėl UAB „Biodegra“ veiklos vykdymo pagal 2014 m. lapkričio 17 d. išduotą TIPK leidimą ir tuo pažeidžiama pareiškėjo teisė į saugią gyvenamąją aplinką.

Teismo posėdyje pareiškėjas taip pat nenurodė neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad dėl vykdomos bendrovės veiklos gyventojams kyla neigiamų pasekmių. Pareiškėjo pateikti duomenys apie geriamo vandens tyrimus (UAB „Ukmergės vandenys“ atlikti geriamo vandens iš vandentiekio 450 ml ir 500 ml Medžiukų gyvenvietėje tyrimų protokolai) nerodo teisės aktuose nustatytų normų viršijimo. Pareiškėjo nurodyti oro matavimai, viršijantys ribines vertes, nepasikartojo atliekant pakartotinius tyrimus.

Teismas pabrėžia, kad jis vertina specialistų išvadas, kompetentingų institucijų surašytus dokumentus, nes pats teismas oro, vandens ir kitų parametrų matavimų neatlieka ir negali atlikti, neturi tam kompetencijos, todėl vadovaujasi į bylą pateiktais įrodymais. Subjektyvius paaiškinimus teismas atmeta kaip netinkamus įrodymus. Įrodymams esant prieštaringiems, teismas remiasi kelių skirtingų specialistų paaiškinimais, atsižvelgia į kitas bylai svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, dėl unikalios susiklosčiusios situacijos įvertinta ne planuojama, o taip pat ir realiai vykdoma veikla, todėl teismas laiko surinktus kompetentingų institucijų įrodymus patikimais, atspindinčiais realią situaciją.

Taigi teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad Agentūra, priimdama Atrankos išvadą, rėmėsi netikslia, neaktualia PAV atrankos informacija bei nevertino visos turimos informacijos. Nustatyta priešingai – Agentūra aktyviai rinko, detaliai analizavo visa surinktą ir jai pateiktą informaciją, motyvuotai atsakė pareiškėjui į jo argumentus ir pastabas. Tai, kad Agentūra kitaip nei pareiškėjas vertina situaciją, nedaro Agentūros sprendimų nemotyvuotais ar nepagrįstais.

LVAT 2016 m. balandžio 19 d. nutartyje pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje būtinumas atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą sietinas su reikšmingo poveikio aplinkai nustatymu remiantis poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis. Nagrinėjamu atveju būtent reikšmingas neigiamas poveikis nenustatytas ir pareiškėjas jo taip pat neįrodė.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Agentūra pagal dokumento rengėjo pateiktą Atrankos informaciją, pateiktus papildomus dokumentus įvertino UAB „Biodegra“ ūkinės veiklos poveikį aplinkai vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais. Skundžiamame administraciniame akte yra nurodyti išsamūs ir detalūs motyvai, dėl kokių argumentų buvo priimta Atrankos išvada, kad UAB „Biodegra“ keičiant atliekų tvarkymo veiklos pajėgumus nėra privalomas poveikio aplinkai vertinimas. Atrankos išvada atitinka PAV įstatymo 7 straipsnio 13 dalies reikalavimus.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi priimtas 2017 m. balandžio 12 d. teisme gautas pareiškėjų T. K., L. J. ir A. J. 2017 m. balandžio 12 d. skundas, kuriame pareiškėjai prašė panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2014 m. lapkričio 17 d. išduotą TIPK leidimą Nr. T-V.3-3/2014. Teismas, spręsdamas dėl termino kreiptis į teismą, šios nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė, kad terminas skundui paduoti atnaujinamas, nes priešingu atveju būtų ne teisingumo vykdymas, o formalių biurokratinių procedūrų laikymasis. Nors teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutarties rezoliucinėje dalyje neatkartojo šio savo sprendimo, laikytina, kad šis procesinis klausimas yra išspręstas ir teismas daugiau dėl jo nepasisako.

Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde 2014 m. lapkričio 17 d. TIPK leidimo neteisėtumą grindžia keliais aspektais: TIPK leidimas turėjo būti panaikintas Agentūros administracine tvarka, teismui panaikinus galutinę atrankos išvadą; galiojant TIPK leidimui ir UAB „Biodegra“ turint teisę vykdyti ūkinę veiklą pagal šį TIPK leidimą, kai privalomos poveikio aplinkai vertinimo procedūros ūkinei veiklai nėra atliktos, grubiai pažeidžiamas ne tik aplinkosauginis reglamentavimas, bet ir suinteresuotos visuomenės teisės į sveiką, saugią ir švarią aplinką.

2014 m. lapkričio 17 d. išduotas TIPK leidimas Nr. T-V.3-3/2014 yra sudarytas iš dviejų dalių: senojo leidimo dalies ir papildomos dalies. Teismas atmeta pareiškėjo reikalavimą panaikinti senąją leidimo dalį, nes į ją buvo perkeltos ir įrašytos ūkinės veiklos vykdymo sąlygos, tvarkomų atliekų kiekiai, kurie buvo nustatyti iki 2014 m. lapkričio 26 d. galiojusiame TIPK leidime Nr. 4.7-V-02-Šv-1, kuris panaikintas tik dėl teisinio reguliavimo pasikeitimo. Taigi šios dalies naikinti nėra jokio teisinio pagrindo – UAB „Biodegra“ turėjo teisę vykdyti šią veiklos dalį pagal iki 2014 m. lapkričio 26 d. galiojusį TIPK leidimą Nr. 4.7-V-02-Šv-1.

Teismas taip pat atmeta ir pareiškėjo prašymą panaikinti 2014 m. lapkričio 17 d. išduoto TIPK leidimo Nr. T-V.3-3/2014 papildomą dalį (kurioje įrašyti papildomi tvarkomų atliekų kiekiai pagal UAB „Biodegra“ planuojamos ūkinės veiklos praplėtimus, nurodytus VRAAD 2014-03-24 galutinėje atrankos išvadoje Nr. (38.4.)-VR-1.7-1299).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ buvo patvirtintos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės patvirtintų. Vadovaujantis TIPK taisyklių 106 punktu, TIPK leidimo galiojimas panaikinamas esant bent vienai iš sąlygų, nurodytų AAĮ 19¹ straipsnyje.

AAĮ 19¹ straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 31 d.) 12 dalyje buvo nustatyta, kad TIPK leidimo galiojimas panaikinamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) eksploatuojamas nesilaikant TIPK leidime nustatytų sąlygų ir asmuo, kurio vykdoma aplinkai kenksminga veikla buvo sustabdyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytais pagrindais, per aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų nurodytą laikotarpį nepašalina nustatytų pažeidimų; 2) kai šio straipsnio 10 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais TIPK leidimo turėtojas nepakeičia TIPK leidimo per šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytą terminą ir jose nustatyta tvarka; 3) nustatoma, kad TIPK leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos, žinant, kad ji klaidinga ar suklastota; 4) TIPK leidimo turėtojo prašymu; 5) likvidavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą juridinį asmenį, turintį TIPK leidimą, mirus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam asmeniui, turinčiam TIPK leidimą, pripažinus jį neveiksniu ar ribotai veiksniu ar pripažinus jį nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidimo pakeitimo; 6) neįvykdžius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą. Kaip matyti, AAĮ 19¹ straipsnio 12 dalies 1, 6 ir 7 punktuose nurodyti leidimo panaikinimo atvejai gali būti taikomi tik esant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka priimtiems sprendimams dėl nustatytų pažeidimų, aplinkai kenksmingos veiklos stabdymo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-7073-596/2016, kuriuo nuspręsta panaikinti atrankos išvadą, įsiteisėjo LVAT priėmus 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2549-556/2017 ir nurodytu pagrindu prašyta panaikinti TIPK leidimą Nr. T-V.3-3/2014 administracine tvarka. Šiuo sprendimu atrankos išvada panaikinta dėl to, kad ji buvo nemotyvuota. Duomenų ir įrodymų, kad tuo metu egzistavo AAĮ 19¹ straipsnio 12 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas – TIPK leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos, žinant, kad ji klaidinga ar suklastota, nėra.

Taip pat, kaip jau minėta, LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1882-520/2020 konstatavo, kad administracinė procedūra pagal 2012 m. pateiktą paraišką galėjo būti tęsiama.

LVAT 2020 m., lapkričio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1882-520/2020 panaikinus Agentūros 2018 m. gegužės 24 d. galutinę atrankos išvadą, vadovaudamasi šiuo metu galiojančio AAĮ 19¹ straipsnio 15 dalimi, TIPK taisyklių 107 punktu, 107.1 papunkčiu, nustačiusi AAĮ 19¹ straipsnio 14 dalies 8 punkte nurodytą aplinkybę, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas TIPK leidimas, Agentūra UAB „Biodegra“ pateikė įspėjimą apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą ir nustatytė terminą, per kurį ji turi pašalinti trūkumus.

Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad Agentūra laikėsi nustatytos procedūros. Teigti, kad TIPK leidimas turėjo būti panaikintas administracine tvarka, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad teisės aktai keičiasi, jie nuo jų pakeitimo yra privalomi visiems Lietuvos Respublikoje veikiantiems subjektams.

UAB „Biodegra“ pašalinus trūkumus ir teismui konstatavus, kad Galutinė atrankos išvada yra teisėta ir pagrįsta, panaikinti TIPK leidimo nėra pagrindo, todėl skundas šioje dalyje taip pat netenkintinas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, susijusių su skundžiamais Galutine atrankos išvada ir TIPK leidimu, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo jo naudai šioje byloje patirtas išlaidas.

Netenkinus skundo pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, todėl jo prašymas priteisti šias išlaidas netenkintinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Biodegra“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismo posėdyje atsisakė, todėl jis nėra sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. K. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.