- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-06
- Bylos Nr.
- 1S-267-518/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42740-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas, Elena Vainienė, Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- M. S.
- Advokatai
- Vytautas Griežė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. 21.00 val. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. 00.00 val., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su V. K. (V. K.) metu tyčia sudavė kumščiais ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajam į galvą, padarydamas odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva kairio momens srityje, minkštųjų audinių kraujosruvą kairio momens srityje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairiajame dilbyje, kairiajame sėdmenyje, kairėje blauzdoje, ko pasėkoje dėl galvos sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimu su aplinkine poodine kraujosruva kairio momens srityje, minkštųjų audinių kraujosruva kairio momens srityje, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu virš dešiniojo smegenų pusrutulio, dešinės smilkininės skilties sumušimu, kuris komplikavosi smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų pabrinkimu, koma, abipusiu pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, V. K. 2016 m. rugsėjo 11 d. VŠĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje mirė, taip tyčia nužudė V. K..
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. S. laikinai sulaikytas 2017 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi kaltinamajam M. S. suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. Suėmimas taikomas dviem pagrindais, kad būdamas laisvėje kaltinamasis M. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šalies argumentai
Kaltinamasis M. S. skunde prašo pakeisti jam taikomą kardomąją priemonę - suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę. Nurodo, kad pripažįsta kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi, iki sulaikymo nebėgo, nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nors žinojo apie dėl jo galimų veiksmų pradėtą ikiteisminį tyrimą, pats atvyko į policijos komisariatą. Būdamas laisvėje kaltinamasis nori sutvarkyti dokumentus dėl palikimo ir prižiūrėti savo ligotą senyvo amžiaus motiną. Be to, kaltinamasis pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškėjo naujos aplinkybės, kad jam inkriminuojamą nusikaltimą galimai padarė kitas asmuo.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti, kaltinamojo gynėjas prašė skundą patenkinti.
Kaltinamojo M. S. skundas netenkinamas.
Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.
Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo M. S., liudytojų I. T., A. A., V. T. parodymuose, specialistės V. B. paaiškinimuose, specialistų išvadose, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje.
Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.
Nagrinėjamu atveju M. S. kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Vilniaus apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam M. S. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.
Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Minėta, kad M. S. yra kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis M. S. nevedęs, iki sulaikymo nedirbo, darbo biržoje registruotas nebuvo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, piktnaudžiavo alkoholiu, yra 12 kartų teistas, taip pat ir už nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto panaudojimu, 67 kartus baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, yra linkęs nesilaikyti įstatymų. Nors kaltinamasis skunde nurodo, kad jis iki sulaikymo nebėgo, nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nors žinojo apie dėl jo galimų veiksmų pradėtą ikiteisminį tyrimą, pats atvyko į policijos komisariatą, būdamas laisvėje kaltinamasis turi prižiūrėti savo ligotą senyvo amžiaus motiną, tačiau nurodytos aplinkybės šiuo atveju nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad M. S., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. M. S. yra kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Baudžiamosios bylos duomenimis M. S. buvo 12 kartų teistas už viešosios tvarkos pažeidimus, vagystes, skirtingo laipsnio sveikatos sutrikdymus, disponavimą nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos neturint tikslo jos platinti ir už akcizais apmokestinamų prekių įgijimą, laikymą bei gabenimą. Be to, M. S. 67 kartus baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą, girto pasirodymą ar alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje ir kt. Nurodytos aplinkybės charakterizuoja suimtąjį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti, ir rodo, jog M. S. išvadų iš ankstesnių teistumų ir jo teisių suvaržymų nėra padaręs. Be to, kaltinamasis iki sulaikymo nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu, jo nusikaltimai tik sunkėja. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog M. S. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.
Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už M. S. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.
Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas M. S., pobūdį ir sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam M. S. suėmimo terminą 2 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.
Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kaltinamojo M. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius, galimai padaryto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
kaltinamojo M. S. (M. S.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi kaltinamajam M. S. pratęstą suėmimo terminą 2 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.