- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- A5.-121-932/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- K. C.
dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui Justui Valaskevičiui,
išnagrinėjusi K. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. C., būdamas UAB „G.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, 2017 m. lapkričio 22 d., apie 10.55 val., leido dirbti pagalbiniam darbuotojui M. Z. (M. Z.) t. y. atlikti pagalbinius statybinius darbus statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir - VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojo M. Z. įdarbinimą ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 42 straipsnio 1 ir 2 punktų bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 punkto nuostatas, numatančias darbo sutarties sudarymo tvarką bei būtinybę apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šiais veiksmais K. C. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas K. C. kaltu neprisipažino, parodė, kad jo vadovaujamoje bendrovėje UAB „G.“ per 2 mėnesius buvo atliktas jau trečias patikrinimas. Pirmaisiais atvejais jokie pažeidimai nenustatyti, tačiau įmonė vis tiek buvo tikrinama pakartotinai. Mano, kad tiesiog yra kažkam neparankus, su juo norima susidoroti. M. Z. UAB „G.“ dirbo pagal darbo sutartį, buvo įformintas kaip meistras, dirbo Vilniaus gatvėje esančiame objekte, atliko ardymo, demontavimo darbus. Kaip darbuotojas minėtas asmuo pasirodė problematiškas, nepatikimas, dėl ko nenorėjo, kad jis liktų dirbti įmonėje. Visgi siekiant padėti M. Z., kad šis neliktų be darbo, juo labiau, kiek žinojo, pastarasis neseniai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, kaip alternatyvą pasiūlė jam išsiimti individualios veiklos pažymą ir tokiu pagrindu dirbti. Po to, kai su M. Z. buvo nutraukta darbo sutartis, daugiau jis su pastaruoju nebendravo. Kadangi tuo laikotarpiu trūko darbuotojų, be to, buvo baigiamas objektas, neprieštaravo, jog M. Z. atliktų įmonėje tam tikrus darbus, tačiau jau ne kaip įmonės darbuotojas, o asmuo, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą. K. C. teigimu, jis pats asmeniškai su M. Z., šiam individualios veiklos pagrindu pradedant teikti paslaugas, nebendravo, dėl darbų atlikimo M. Z. tarėsi galimai su O. (vairuotoju-tiekėju) arba kažkuo iš administracijos. Esmė ta, kad M. Z. paslaugų teikimas pagal individualią veiklą buvo su juo (K. C.) suderintas ir jis tam neprieštaravo. Kiek jam žinoma, su M. Z. buvo sutarta žodžiu, susitarta, kad jis išvalys, sutvarkys objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Tame objekte UAB „G.“ tvarkė patalpas (100 m ilgio), atliko jose mūrijimo darbus ir pan., dėl ko po visko reikėjo daug ką sutvarkyti (surinkti blokelius, armatūros likučius, visokias likusias medžiagas ir pan.). Asmuo darbus turėjo atlikti per 2-3 dienas, konkreti data nebuvo numatyta, tiesiog daugmaž per tokį laikotarpį. Darbo valandos nenustatytos, bet pats objektas būna atrakintas nuo 08.30 val. iki 17 val., t. y. turėjo dirbti tame laikotarpyje pagal paties pasirinktas valandas. Mano, kad patį objektą, kokius darbus atlikti, aprodė O., tačiau pasiklausti dėl tvarkymo darbų eigoje galėjo pas bet kurį objekte buvusį darbuotoją. Darbo įrankių, priemonių įmonė M. Z. nesuteikė, tačiau neprieštaravo, kad jis naudotųsi tuo, kas buvo objekte. Analogiškai ir dėl saugos priemonių, nedraudė jų imti (jos buvo sudėtos atskirtoje patalpoje, kur rinkdavosi darbuotojai, pietaudavo ir pan.), nori pažymėti, kad su M. Z. nutraukus darbo sutartį iš jo visos spec. ir saugos priemonės buvo paimtos. Taip pat K. C. teigimu, kiek jam žinoma, atlygis buvo sutartas tokiu būdu, kad įmonė jam atiduos medžiagų likučius, kurie M. Z. buvo reikalingi, nes šis dirbo kažkokiame kitame objekte (b. l. 11-14).
Rašytiniame paaiškinime, esančiame administracinio nusižengimo protokole, K. C. su inkriminuojamu nusižengimu taip pat nesutiko (b. l. 2). 2017-12-17 rašytiniame paaiškinime nurodė, jog M. Z. bendrovėje dirbo nuo 2017-10-05 iki 2017-11-08 pagal darbo sutartį. M. Z. nesilaikė darbo drausmės, lankėsi darbe ne pagal sutartą grafiką, savavališkai neatėjo į darbą, todėl jam buvo pasiūlyta su įmone bendradarbiauti dirbant pagal individualios veiklos pažymą. Dėl darbo sąlygų ir atsiskaitymo buvo sutarta žodžiu. Objekte konkrečius darbus nurodyti M. Z. buvo pavesta bendrovės darbuotojui, t. y. vairuotojui – tiekėjui O. G. Patikrinimo dieną M. Z. buvo vienintelis asmuo bendrovėje, paslaugas teikiantis pagal individualios veiklos pažymą (b. l. 5).
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. K. parodė kartu su kolegomis 2017-11-22, apie pietus, atlikęs patikrinimą objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Patikrinimą vykdė, kadangi buvo informacija, jog ten gali būti nelegalių darbuotojų. Žino, jog kolegos anksčiau yra tikrinę šį objektą, tuomet atvykus inspektoriams dalis darbininkų išsibėgiojo, tąkart pažeidimų nebuvo nustatyta. 2017-11-22 atvykus į objektą (buvo renovuojamas visas pastatas), pakilus į 4 aukštą, kur darbus atliko UAB „G.“, iš karto sutiko asmenį, kuris stūmė karutį. Pradėjus su juo bendrauti, šis atsakė, kad yra M. Z., dirba UAB „G.“. Kadangi atvykdami turėjo įmonės darbuotojų sąrašus, patikrino juos, tačiau tokio darbuotojo sąrašuose nebuvo. Tuomet M. Z. pasakė, kad jis turi išsiėmęs individualios veiklos pažymą. Asmuo aiškino, kad taip padaryti liepė šefas (sakė, kad taip labiau apsimoka), jo nurodymu jis nuėjo į VMI, atsimena, kad dar skambino šefui pasiklausti, kokį kodą pažymoje reikia nurodyti. M. Z. taip pat paaiškino, jog bendrovėje anksčiau dirbo pagal darbo sutartį. M. Z. nurodė atliekantis mūro ir pagalbinius darbus, ką konkrečiai daryti, jam pasakydavo O. Pokalbio metu M. Z. įvardino konkrečias darbo valandas; dėl to, kokį atlyginimą gaus, aiškino, jog nesusitarė, tačiau manė, kad tokį, kaip ir anksčiau, kai dirbo pagal darbo sutartį. Aprangą ir batus, atrodo, turėjo savo, šalmas ir įrankiai (karutis, kastuvas) buvo įmonės. Iš M. Z. paaiškinimų buvo matyti, kad pastarojo darbas pagal ankstesnę darbo sutartį ir vėliau išsiimtą individualios veiklos pažymą iš esmės niekuo nesiskyrė. M. Z. su UAB „G.“ siejo ne civiliniai, o darbo santykiai, kilo įtarimai, jog paprasčiausiai yra bandoma nuslėpti darbo santykius. Paprašė M. Z. parašyti paaiškinimą, taip pat viską nufilmavo tarnybine vaizdo kamera. Vėliau į darbo inspekciją pasiaiškinimui buvo iškviestas bendrovės direktorius K. C. Atsimena, kad pokalbio metu pastarasis aiškino, kad M. Z. kaip darbuotojas buvo nepareigingas, jį būdavo sunku sukontroliuoti, dėl ko su tokiu asmeniu buvo patogiau dirbti šiam išsiėmus individualios veiklos pažymą, be to, tokiu atveju nereikėjo mokėti įmokų Sodrai (b. l. 20-24).
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas O. G. (O. G.) parodė dirbantis UAB „G.“ vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose, į kurias įeina statybinių medžiagų atvežimas, išvežimas, taip pat šiukšlių išvežimas. K. C. yra jo darbdavys. M. Z. pažįsta, kažkada su pastaruoju kartu atliko bausmę tuose pačiose pataisos namuose. Pabendraudavo ir vėliau. Žinojo, kad M. Z. ieškojosi darbo, pasiūlė šiam įsidarbinti UAB „G.“. Apie pastarojo darbo santykius su UAB „G.“ žino tik tiek, jog M. Z. buvo įsidarbinęs, tačiau buvo atleistas, atrodo, už pravaikštas. Kur M. Z. dirbo vėliau, jis nieko nežino. Pastarasis buvo kažką minėjęs, jog vėliau išsiėmė individualios veiklos pažymą, tačiau kur ir ką konkrečiai šis dirbo, liudytojas nurodė nieko nežinantis. Jis (O. G.), kaip UAB „G.“ vairuotojas-ekspeditorius, nesitarė su M. Z., kad šis atliktų kažkokius darbus įmonėje. Liudytojas objekte (duomenys neskelbtini)lankydavosi porą kartų į savaitę, tačiau į patį objektą, kuriame dirbo darbuotojai, jis neužkildavo, M. Z. jame nėra matęs (b. l. 20-24).
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. Z. (M. Z.) parodė pagal darbo sutartį dirbęs UAB „G.“, K. C. buvo jo viršininkas (įmonės direktorius). Dirbo objekte, esančiame Vilniaus gatvėje, buvo pagalbinis darbininkas, tvarkė statybines šiukšles. Darbo aprangą ir laužtuvą turėjo pats, karutis, kastuvas ar kiti įrankiai, reikalingi atliekų tvarkymui, buvo įmonės. Dirbo nuo 8 val. iki 17 val. Kokius konkrečiai darbus dirbti, atrodo, nurodydavo toks M. (kas jis toks buvo, nežino, tiesiog dirbo tame objekte). Teismui M. Z. parodė, kad jis kartais pavėluodavo į darbą, nebuvo labai pareigingas, be to, yra 8 metus kalėjęs, buvo probuojamas. Dėl savo nepareigingumo jautėsi nepatogiai prieš K. C., todėl, kai jam sesers vyras paaiškino, kad galima dirbti pagal individualios veiklos pažymą ir nuo gautų pajamų mokėti Sodrai mokesčius, nusprendė išsiimti tokią pažymą. Nuvyko į VMI, nurodė kodą, kurį jam buvo sakęs giminaitis, ir išsiėmė pažymą (joje kaip veiklos rūšis buvo nurodyta – statybos). Tuomet K. C. jis pasakė, kad turi pažymą, dirbs individualiai ir parašė prašymą išeiti iš darbo. Atsakydamas į teismo klausimą, M. Z. nurodė, kad su K. C. apie būtinumą išsiimti tokią pažymą nekalbėjo (tokio pokalbio neatsimena), pastarasis jam neliepė to daryti, nesakė, kad įmonei būtų patogiau, jei jis dirbtų ne pagal darbo sutartį, o pagal individualią veiklą. Prieš išeinant iš darbo su K. C. kalbėjo, kad jei prireiks, jis jį galėtų pasamdyti, nes jau turi patentą. M. Z. teigimu, prieš išsiimdamas individualios veiklos pažymą jis užsakymų neturėjo, tačiau galvojo, kad susiras. Deja, taip lengvai užsakymų negavo, yra teistas, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, todėl nelabai kas nori duoti jam darbo. Po kurio laiko sulaukė pažįstamo V. (V.) skambučio, kuris pasiūlė chaltūrą. V. pavardės nežino, tiesiog tai yra toks senas pažįstamas, jis dirbo UAB „G.“ (kokios pastarojo pareigos, negali įvardinti). Telefonu su V. pakalbėjo, kad yra darbo viename objekte, reiks tvarkyti statybines atliekas, už tai gaus armatūros, plytų, dar kažkiek sumokės, sutarė, kad darbą padarys per dvi dienas, nurodė, kur atvykti ((duomenys neskelbtini)). Mano, kad apie tokį pasiūlymą atlikti darbus, K. C. žinojo. Kitą rytą jis į objektą (duomenys neskelbtini) atvyko apie 8 val., atsimena, kad skubėjo, nes nenorėjo pavėluoti (vėliau patikslino, kad jam nebuvo nurodyta, kada šis turi ateiti, skubėjo iš įpročio, kadangi, kiek dirbo anksčiau, darbo pradžia visada buvo nuo 08 val., be to, pats objektas buvo atidarytas nuo 08 val. iki 19 val.). Atėjęs užlipo į 3 ar 4 aukštą (kur eiti, atrodo, pasakė V. ar tai kažką iš įmonės darbuotojų sutiko), užėjęs į vidų pamatė UAB „G.“ darbuotojus, suprato, kad čia bus tvarkomas plotas. Kadangi telefonu buvo kalbėję, kad tvarkyti reiks taip pat, ką darė ir Vilniaus gatvėje, jis ėmė vežioti atliekas. Konkrečiai kur vežti, parodė kažkas iš įmonės darbuotojų, juos pažinojo iš darbo ankstesniame objekte. Darbo aprangą turėjo savo, karutį, šluotą, dar kas buvo reikalinga tvarkymui pasiėmė iš to objekto. Po poros valandų į objektą atvyko tikrintojai ir tuo jo darbas baigėsi. Liudytojas M. Z. pažymėjo, kad inspektorius pirmą kartą sutiko lauke, trumpai pakalbėjo, inspektorius dar jam pasakė „bandyk dirbti“. Po to šie jau užėjo antrą kartą, tada jis rašė paaiškinimą, kažką žodžiu pasakojo. Liudytojas pabrėžė, jog pamatęs inspektorius išsigando, labai susijaudino, todėl prišnekėjo nežinia ką. Jo vis klausinėjo ir klausinėjo, o jis nurodė bet ką. Pabrėžė, jog tikrai su K. C. nebuvo pokalbio apie tai, kad jis išsiimtų pažymą ir dirbtų pagal ją, kad taip įmonei būtų patogiau dėl mokesčių ir pan. Patį pokalbį su inspektoriais atsimena puikiai, tačiau jo metu kalbėjo neteisingas aplinkybes, viskas dėl susijaudinimo, yra atlikęs įkalinimo bausmę, jam buvo nemalonu pamačius inspektorius. Pažymėjo, kad konkrečiai dėl užmokesčio su K. C. susitarti tiesiog nespėjo, viską būtų aptarę, bet prasidėjo patikrinimas. Jis tame objekte spėjo padirbti vos porą valandų (b. l. 20-24).
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės nepripažįsta, tačiau byloje surinkti, teismo ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog K. C. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės nusižengimą. Iš K. C. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės. 2017-12-12 nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0897-1048 nurodyta, jog 2017-11-22, apie 10.55 val., buvo atliktas patikrinimas statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo rasti dirbantys J. B., D. I., J. P., V. V. ir M. Z., nurodę dirbantys UAB „G.“. Taip pat objekte rastas pagalbinius darbus atliekantis M. Z., kuris teigė, kad spalio mėn. dirbo UAB „G.“, tačiau šiuo metu šefo nurodymu nuvykęs į VMI išsiėmė individualios veiklos pažymą. Papildomai M. Z. nurodė, jog objekte dirba antrą dieną, atlieka mūro ir pagalbinius darbus, darbo laikas yra nuo 8 iki 17 val. Nurodymus dėl darbų teikia UAB „G.“ darbų vadovas O. Asmenines saugos priemones išdavė taip pat UAB „G.“. Dėl atlyginimo dar konkrečiai nesitarė, tačiau mano, kad bus toks pat kaip ir prieš tai, kai dirbo pagal darbo sutartį. M. Z. teigimu, darbo sąlygos ir pobūdis toks pats, kaip ir dirbant pagal darbo sutartį. Tyrimo metu apklaustas UAB „G.“ vadovas K. C. nurodė, kad M. Z. nesilaikė darbo drausmės, todėl jam buvo pasiūlyta dirbti su individualios veiklos pažyma. Rašytinė rangos sutartis sudaryta nebuvo, dėl šių aplinkybių sutarta žodžiu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnis numato, kad darbo sutartis - darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Kaip vienas pagrindinių darbo sutarties požymių yra pavaldumas, t. y. pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Šiuo atveju M. Z. dirbo paklusdamas UAB „G.“ nustatytai daro tvarkai ir vykdydamas UAB „G.“ atsakingo asmens nurodymus. Asmuo, vykdydamas individualią veiklą, veikia savarankiškai pasirinkdamas jam tinkamą darbo laiką, darbo pobūdį, darbo priemones ar įrankius. Šiuo atveju visa kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui, t. y UAB „G.“. 2017-12-12 nelegalaus darbo tyrimo akte konstatuota, kad M. Z. ir UAB „G.“ siejo ne civiliniai, o darbiniai teisiniai santykiai, o M. Z. turima individualios veiklos pažyma buvo siekiama nuslėpti darbinius santykius, numatytus DK 32 straipsnyje (b. l. 3, 4). M. Z. 2017-11-22 rašytiniame paaiškinime nurodė maždaug prieš 2 savaites išsiėmęs individualios veiklos pažymą ir pradėjęs dirbti UAB „G.“. Darbo laikas – nuo 8 iki 5 val. Objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), jis dirba antrą dieną, atlieka mūro pagalbinius darbus. Medžiagos ir įrankiai yra įmonės, darbus nurodo O. Nurodė prieš tai dirbęs statybose UAB „G.“, darbas ir sąlygos buvo tos pačios kaip ir dabar (b. l. 6).
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su pažeidimu kategoriškai nesutinka, tvirtindamas, jog patikrinimo metu M. Z. nebuvo jo vadovaujamos įmonės darbuotojas, o tik teikė paslaugas pagal turimą individualios veiklos pažymą. Pažymėtina, jog siekiant veiką kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 42 straipsnio 1 dalį, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.
2017-11-22, apie 10.55 val., atliekant patikrinimą statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo bendrauta su pagalbinius darbus atliekančiu M. Z.. Teismui pateiktame kompaktiniame diske su vaizdo bei garso įrašu (pavadinimu MOV062.MOD), kuris tiesiogiai peržiūrėtas ir išklausytas teismo posėdyje, užfiksuota, kaip statybvietėje valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai bendrauja su M. Z., kuris pirmiausiai nurodo dirbantis įmonėje „G.“, vėliau patikslina, jog dirba pagal individualios veiklos pažymą. M. Z. nurodo, kad užvakar mūrijo, dabar tvarkosi, nes liko pora dienų. M. Z. teigimu, jos dirba „pats ant savęs“, pinigus jam mokės UAB „G.“, jie jam nurodė kodą, pagal kurį jis (M. Z.) išsiėmė individualios veiklos pažymą. M. Z. papildė, jog, jam nuvykus į Valstybinę mokesčių inspekciją, reikėjo nurodyti kodą, todėl jis paskambino „šefui“, kuris tą kodą M. Z. ir pasakė. M. Z. nurodo, jog jis už trijų savaičių išvažiuoja į užsienį, todėl jam taip bus geriau, jam buvo pasakyta, kad jis pasiimtų pažymą „ant savęs“, nes „ten Sodrai mokėti..“. Jis UAB „G.“ nebedirba, bet jam pasakė taip padaryti, taigi jis dabar pats sumoka 34 Eur mokesčių per mėnesį. M. Z. nurodė, jog jam mokamas valandinis darbo užmokestis, yra fiksuotas darbo laikas - 8 darbo valandos, įrankiai ir medžiagos priklauso įmonei, sutartį su įmone jis buvo pasirašęs tuomet, kai joje dirbo. Atsakydamas į inspektorių klausimus, paaiškino, jog tuo atveju, jeigu jis vėluotų arba neatvyktų į darbą, neabejotinai apie tai turėtų pranešti UAB „G.“. M. Z. teigimu, jam buvo nurodyta kokius darbus daryti, buvo išaiškinti darbo saugos reikalavimai. Paklaustas, kuo dabartinis jo darbas skiriasi nuo ankstesnio darbo UAB „G.“ pagal darbo sutartį, M. Z. suabejojo bei nurodė, jog tikriausiai taip geriau „jiems“, nes jeigu jis neišeitų į darbą arba pavėluotų, tai tą laiką atitinkamai susumuotų ir jam atitinkamai sumokėtų (kompaktinis diskas su garso įrašu yra prisegtas prie bylos viršelio).
Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, jog individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius. Įstatymų leidėjas kaip vieną pagrindinių požymių akcentuoja veiklos savarankiškumą. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, M. Z., anaiptol, nedirbo savarankiškai. Jis dirbo UAB „G.“ statybos objekte, kartu su kitais šios įmonės darbuotojais, darbus M. Z. nurodydavo šios įmonės darbuotojai, M. Z. naudojo įmonei priklausančias medžiagas bei įrankius, laikėsi įmonėje nustatytos darbo tvarkos, todėl minėto asmens pagalbinio darbuotojo funkcijos pagrįstai įvertintos kaip nelegalus darbas. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas K. C., tiek liudytojas M. Z. 2017-11-22 valstybinės darbo inspekcijos darbuotojams teigė, jog M. Z. pagal individualios veiklos pažymą buvo pasiūlyta dirbti todėl, jog pastarasis, dirbdamas pagal darbo sutartį, nesilaikė darbo grafiko ir savavališkai neatvykdavo į darbą, tačiau vien individualios veiklos pažymos turėjimas, nepakitus kitoms aplinkybėms (asmeniui nedirbant savarankiškai), nesudaro pagrindo manyti, jog tarp šalių išnyko darbiniai santykiai.
Nors teismo posėdžio metu apklaustas M. Z. inspektoriams nurodytų, taip pat rašytiniame paaiškinime savo paties išdėstytų aplinkybių atsisakė, teigdamas, jog tąkart labai jaudinosi, dėl ko kalbėjo netiesą, tačiau tokie M. Z. teiginiai vertintini kritiškai. Pirmiausia liudytojas negalėjo logiškai paaiškinti, kas nulėmė tokį jo susijaudinimą ir kokiu būdu jis sugalvojo būtent tokias aplinkybes, kita vertus, liudytojas ne kartą paminėjo, kad labai jaudinasi ir pačiame teismo posėdyje, tačiau tai jam netrukdė nurodyti priešingas aplinkybes. Manytina, jog tokiam M. Z. pozicijos pakitimui įtakos turėjo tai, kad pastarasis, įvertinęs, jog patikrinimo vietoje davė K. C., nuo kurio jis buvo ekonomiškai priklausomas ir kuris galėtų jam darbo suteikti ateityje, parodymus, vėliau juos pakeitė. Antai, teismui M. Z. tikino apie galimybę dirbti pagal individualios veiklos pažymą sužinojęs iš sesers vyro, o K. C. apie turimą pažymą pranešė pats, taip pat pats savanoriškai išėjęs iš darbo, kadangi nusprendė dirbti pagal minėtą pažymą. Visgi teismo posėdžio metu M. Z. negalėjo racionaliai pagrįsti tokio savo sprendimo, teigė, jog tikėjosi susirasti užsakymų, tačiau jų neradęs netikėtai gavo pasiūlymą iš UAB „G.“. Taip pat M. Z. teismo posėdžio metu tvirtino, jog jam dirbant pagal individualios veiklos pažymą nebuvo jokių fiksuotų darbo valandų, jis į darbą atvykdavo įprastu laiku tik iš įpratimo, negalėjo konkrečiai įvardinti, kas jam parodė darbus ir davė darbo įrankius. Be to, tikino, jog su K. C. nebuvo jokio pokalbio apie tai, kad jis (M. Z.) išsiimtų pažymą, nors patikrinimo metu M. Z. du kartus aiškiai nurodė, jog išsiimti pažymą jam buvo pasakyta, reikiamą kodą nurodė „šefas“, su kuriuo telefonu jis konsultavosi būdamas mokesčių inspekcijoje, šefas (K. C.) jam nurodė reikiamą pažymos kodą. M. Z. tokį savo parodymų pakeitimą motyvavo išimtinai susijaudinimu, kuris neva jam kilo bendraujant su inspektoriais, tačiau iš teismui pateiktos vaizdo medžiagos matyti, jog asmuo kalba pakankamai ramiai, sklandžiai ir aiškiai, jokių ypatingų susijaudinimo požymių nėra, todėl netikėti pirminiais M. Z. parodymais, teismas neturi jokio pagrindo. Priešingai nei pabrėžė administracinėn atsakomybėn traukiamas K. C., prašęs vaizdo įrašo nepridėti prie bylos, nėra pagrindo laikyti, jog M. Z. buvo provokuojamas, inspektoriai elgėsi nesąžiningai, klausinėjo to paties daug kartų, neva laukdami kažkokio konkretaus atsakymo. Priešingai, iš vaizdo įrašo matyti, kad M. Z. kalba laisvai, pasakodamas aplinkybes gestikuliuoja (pvz., rodo, kaip skambina „šefui“ pasiklausti kodo), pats savanoriškai pasakoja įvairias detales. Tai, kad tam tikri klausimai buvo užduodami pakartotinai, nulėmė liudytojo atsakymo pobūdis, šioje vietoje pabrėžtina, kad teismas, apklausdamas liudytoją, taip pat buvo priverstas klausimus kartoti ir netgi ne po vieną kartą, kadangi M. Z., kuris dažnai net nesulaukdamas, kol bus suformuluotas klausimas, nurodydavo ne su klausimu susijusias aplinkybes arba atsakydavo nesuformulavęs minties, dėl ko buvo sunku suprasti, koks yra atsakymas. Teismas bylos nagrinėjimo metu duotus liudytojo M. Z. parodymus vertindamas kritiškai, pažymi, kad jie prieštarauja netgi paties K. C. parodymams, kuris neneigė, jog būtent iš įmonės pusės buvo pasiūlyta M. Z. dirbti pagal individualios veiklos pažymą, tik, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinę poziciją, tokios pažymos pagrindu atliktą darbą vertinant ne kaip darbo santykius. Tuo pačiu paminėtina, kad posėdžio metu apklaustas liudytojas O. G. paneigė administracinėn atsakomybėn traukiamo K. C. parodymus neva jis tarėsi su M. Z. dėl darbų atlikimo pagal individualios veiklos pažymą (duomenys neskelbtini) esančiame objekte (tiesa, vėliau K. C. jau teigė, kad gal ir ne O. G. tarėsi su M. Z., kažkas iš administracijos, galiausiai kaip tokį asmenį įvardino V. V., tačiau akivaizdu, kad tai buvo tik bandymas paaiškinti iškelti versiją, o ne išdėstyti objektyvias aplinkybes), paneigė aprodęs, kokius darbus daryti, pažymėjo apskritai nieko nežinantis, kur M. Z. dirbo pagal individualios veiklos pažymą, (duomenys neskelbtini) objekte pastarojo niekada nėra matęs. Tai, kad liudytojas O. G. jokių sutarčių ar nurodymų su M. Z. nesudarinėjo, yra pilnai įtikinama, kadangi pastarasis pagal savo pareigas tokių funkcijų atlikti negalėjo, kita vertus, iš Sodros išrašo apie UAB „G.“ darbuotojus matyti, jog O. G. įmonėje dirbo nuo 2017-11-20, t. y. vos dvi dienas iki aptariamo patikrinimo. Nors bylos nagrinėjimo metu K. C. ne kartą akcentavo, kad minimas patikrinimas buvo nebe pirmas, jo įsitikinimu, kažkas buvo suinteresuotas atrasti kažkokių pažeidimų jo įmonėje ir taip sužlugdyti, ko padaryti ankstesniais atvejais nepavyko, teismas visgi neturi pagrindo 2017-11-22 UAB „G.“ atliktą patikrinimą vertinti kaip neteisėtą. Tai, kad šio patikrinimo metu, iškilus įtarimams bendrovės vadovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, savaime nereiškia, jog patikrinimas buvo atliktas tendencingai. Priešingai, darbo inspektoriai pateikė filmuotą medžiagą, leidžiančią patikrinti pirmines aplinkybes, taip išvengiant subjektyvaus interpretavimo.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog M. Z., kuris nuo 2017-10-05 iki 2017-11-08 UAB „G.“ dirbo pagal darbo sutartį, o 2017-11-22 atliko pagalbinius statybinius darbus statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), dirbo ne savarankiškai, o paklusdamas UAB „G.“ nustatytai darbo tvarkai, naudodamas įmonei priklausančias medžiagas bei įrankius, į darbą atvykdamas fiksuotu darbo laiku (pats M. Z. posėdyje iš pradžių nurodė 2017-11-22 labai skubėjęs į objektą, kadangi bijojo pavėluoti ir, tik teismui tikslinantis dėl tokios aplinkybės, paaiškino, kad esą galėjo atvykti bet kada), įmonės darbuotojams jam nurodant konkrečius darbus. Ta aplinkybė, jog M. Z. pagal individualios veiklos pažymą dirbo atskirai nesutaręs dėl darbo užmokesčio, o nurodydamas tikėjęsis, kad jam bus mokama kaip ir anksčiau, tik dar kartą patvirtina, jog jam pradėjus dirbti pagal individualios veiklos pažymą (beje, niekas iš bendrovės darbuotojų nei matė, nei įsitikino, kad jis apskritai turi teisę teikti tokias paslaugas), realiai buvo tęsiami darbiniai santykiai, tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir iki to laiko. Iš bylos medžiagos matyti, jog M. Z. individualios veiklos pažymą išsiėmė paskatintas UAB „G.“ direktoriaus K. C., po ko faktiškai atliko lygiai tas pačias darbines funkcijas ir dirbo analogiškomis sąlygomis, kaip ir dirbdamas pagal darbo sutartį UAB „G.“ (skyrėsi tik darbų atlikimo objektai). Teismo posėdžio metu apklaustas K. C. neneigė pasiūlęs M. Z. išsiimti individualios veiklos pažymą ir tokiu pagrindu dirbti, o K. C. pateikta versija neva M. Z. tokiu būdu dirbo individualiai, buvo neribojamas darbo laiko, darbo įrankių bei saugos priemonių įmonė M. Z. nesuteikė, tačiau neprieštaravo, kad jis naudotųsi tuo, kas buvo objekte, vertintini kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos pozicija. Tokiu būdu aptartų įrodymų visuma paneigia K. C. nurodytą motyvą, kad M. Z., įsigijęs individualios veiklos pažymėjimą vykdė individualią veiklą tuo metu, kai buvo atliktas operatyvus patikrinimas, ir neabejotinai patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, esant darbo sutarties požymiams ir nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių, nelegaliai įdarbino M. Z.
Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. C., būdamas UAB „G.“ direktoriumi, neužtikrino, kad M. Z. dirbtų sudaręs rašytinę darbo sutartį ir įstatymų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie socialinio draudimo pradžią, šiais savo veiksmais pažeisdamas DK 42 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų (šio teisės akto nuostatos administracinio nusižengimo protokole nebuvo inkriminuotos, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais jos taip pat buvo pažeistos, apie tai, kad teismas gali papildomai inkriminuoti DK 42 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatų pažeidimą, K. C. teismo posėdyje įspėtas) bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 punkto nuostatas. Tokie K. C. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nelegaliai įdarbintų asmenų skaičių (iš viso vienas darbuotojas). Taip pat įvertinama K. C. asmenybė – aukštojo išsilavinimo, dirbantis, duomenų apie analogiško pobūdžio pažeidimus nėra. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus K. C. baudą, artimą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai minimaliai baudai. Pažymėtina, kad toks administracinės baudos dydis formaliai nukrypsta nuo ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių (nesant nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių), visgi, įvertinus tai, kad įdarbintas vienas nelegalus asmuo, pastarasis nelegaliai dirbo neilgą laikotarpį, dėl ko į biudžetą nesumokėti mokesčiai nebuvo dideli, laikytina, kad baudos dydis, artimas minimaliam, atitiks teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus bei bus pakankamas administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
K. C. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK): 17075797179. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.