- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-09
- Bylos Nr.
- 1-63-424/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- L. V., J. P.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta ir deklaruota vieta tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas:
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis 2019-08-13 apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kieme, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), Trakų rajone, kurio bendrasavininkai yra L. V. ir M. Z., po konflikto su kaimyne L. V., priėjęs prie kaimynės L. V. dukros J. P., tyčia kumščiu sudavė jai vieną kartą į dešinį skruostą, siekdamas suduoti ir antrą kartą, bet J. P. apsigynė nuo jo rankomis. Šiais savo veiksmais padarydamas dešinio skruosto sumušimą, pasireiškusi patinimu ir skausmingumu, tuo būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. P. sveikatą.
Tokiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.
Taip pat A. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2019-08-14 apie 01.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sutuoktinei S. M. atvažiavus automobiliu TOYOTA AURIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo pasiimti prie Trakų autobusų stoties, adresu Vytauto g. 90, Trakai, atsisėdęs automobilyje keleivio vietoje, prie vairuojančios sutuoktinės S. M., pastarajai neišvažiavus iš Trakų autobusų stoties, ir vairuojant automobilį, jis tyčia delnu sudavė vieną kartą sutuoktinei S. M. į dešinę galvos pusę, sukeldamas fizinį skausmą, tęsdamas nusikalstamą veiką, sutuoktinei automobiliu įvažiavus į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini) jis dar kartą delnu sudavė sutuoktinei S. M. vieną kartą į dešinę galvos pusę, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą.
Tokiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.
A. M. taip pat buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 140 str. 1 d. dėl L. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo. T.y. A. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2019-08-13 apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kieme, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų rajone, kurio bendrasavininkiai yra L. V. ir M. Z., tarpasmeninio konflikto su kaimyne L. V. metu, priėjęs prie L. V., tyčia du kartus abiem rankomis pastūmė ją į krūtinę, po ko L. V. du kartus nukrito nugara ant žemės. L. V. atsistojus ir einant iš paskos, jis išsitraukęs iš gėlyno metalines groteles, grotelėmis tyčia du kartus sudavė L. V. į kairį šoną, po ko L. V. sugriebė už grotelių, kad jai daugiau nesuduotų. Tada jis dešine ranka sugriebęs L. V. už plaukų, kairės rankos kumščiu sudavė L. V. ne mažiau kaip 4 kartus į dešinę akį, ne mažiau kaip 4 kartus į dešinį žandą ir ausį, ne mažiau kaip 4 kartus į pakaušį ir kaklo sritį. Šiais savo veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, dešinio užausio srityje, veido dešinėje, krūtinės dešinėje pusėje, kairiame pašonkaulyje, kairiame šone, rankose ir kojose, tuo būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L. V. sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Tačiau ištyrus byloje esančius įrodymus šis kaltinimas nepasitvirtino.
Dėl J. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo
Dėl šios veikos kaltinamasis savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną po konflikto su L. V. eidamas namo pastebėjo, kaip nuo terasos į jį L. V. dukra J. P. metė metalinį kibirą. Grįžęs mano pastebėjo, kad ant kaklo nėra jo auksinės grandinėlės. Jis grįžo į L. V. ir M. Z. kiemą jos ieškoti. Tuo metu L. V. ir J. P. stovėjo kieme, o J. P. pradėjo jį filmuoti. Jis jai pasakė, kad taip daryti negalima, nes buvo ne tik jų teritorijoje, bet ir M. Z., kuris jam leido vaikščioti šia teritorija. J. P. jį filmuodama pradėjo kišti telefoną jam arti veido. Paskui griebė jį už marškinėlių, daužė jam per galvą, jis negalėjo nuo jos atsitraukti. Sudavė apie 22 smūgius. Jis tik nustūmė J. P. ranką, po ko telefonas nukrito. J. P. smūgių nesudavė. Ji pirma pradėjo konfliktą, puolė jį, griebė už marškinėlių.
Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai, o būtent: iš 2019-08-16 medicininių dokumentų apžiūros protokolo duomenų, kuriuose nurodyta, kad J. P. nustatytas dešinio skruosto sumušimas, pasireiškęs patinimu ir skausmingumu. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu metu, vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu, būdingu smūgio sudavimui. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. (1 tomas, b. l. 84).
Nukentėjusioji J. P. parodė, kad po kaltinamojo konflikto su jos motina, ji kieme laukė policijos ir greitosios pagalbos, o A. M. nuėjo namo, Po kiek laiko jis grįžo agresyviai nusiteikęs ir ėjo link jos. Ji išsigando ir pradėjo jį filmuoti. Tada jis jai sudavė ranka per veidą, sugriebė telefoną ir išmetė į svetimą sklypą. Tuo metu atvažiavo M. Z., apramino A. M. ir palydėjo jį namo. Jai buvo paraudęs skruostas, ausis, išrauti plaukai, sumuštą vietą skaudėjo. Gindamasi nuo A. M. galėjo stverti jam už marškinėlių, apdraskyti kaklą.
Nukentėjusioji L. V. parodė, kad po jos konflikto su kaltinamuoju atėjo į kiemą jos dukra J. P. ir liepė jai eiti į terasą. Po kiek laiko grįžo į kiemą kaltinamasis A. M.. Duktė pasakė, kad jis nesiartintų prie jos, nes yra filmuojamas. Tai nepatiko kaltinamajam, jis pradėjo keiktis ir trenkė dukrai per veidą vieną smūgį dešine ranka, ištraukė iš jos rankų telefoną ir numetė į gretimą sklypą. Tai pamačiusi ji išėjo į kiemą. Tuo metu privažiavo M. Z. ir išsivedė kaltinamąjį. Paskui atvažiavo policija, greitoji medicinos pagalba. Po smūgio dukros veidas ištino. Matė, kaip dukra darė judesius rankomis, mano, jog ji gynėsi.
Liudytojas M. Z. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d., grįžęs iš sesers pas tėvą į namus, (duomenys neskelbtini) įvažiavo automobiliu į kiemą ir pamatė, kad tarp kaimynų kilo konfliktas. J. P. šūkavo ir telefonu filmavo A. M., o šis ranka stūmė jos ranką su telefonu, kad ji jo nefilmuotų. Kad kuris nors būtų sudavęs smūgius, nematė. Kadangi matė, kad gali konfliktas būti dar didesnis, jis pradėjo raminti konfliktuojančius ir palydėjo A. M. iki jo namų.
Iš 2019-08-13 alkoholio matuoklio parodymų matyti, kad 21.57 val. A. M. buvo nustatytas 2,34 promilių girtumas (1 t. b.l.11).
Tiek teismo posėdžio metu tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neneigė fakto, jog tarp jo ir nukentėjusiosios J. P. buvo fizinis kontaktas, tačiau kaltinamasis neigia smūgiavęs J. P. į galvą ir parodė, jog fizinį kontaktą išprovokavo pati J. P. pradėjusi ant jo garsiai šaukti ir filmuoti. Jis tik atstūmė jos ranką. Tačiau iš kur atsirado sumušimas ant J. P. veido, nepaaiškino.
Tai, jog kaltinamasis smūgiavo nukentėjusiajai J. P. į veidą 2019-10-21 ir 2019-11-20 akistatų metu su kaltinamuoju tvirtino tiek L. V., tiek J. P..
Tai jog nukentėjusioji J. P. filmavo prie kaltinamojo veido laikydama telefoną, niekaip nepateisina kaltinamojo fizinio smurto prieš J. P. fakto ir ši aplinkybė nevertinama kaip kaltinamojo gynyba ar pačios nukentėjusiosios provokuojantis elgesys, kadangi bylos duomenys nepatvirtina, kad pati nukentėjusioji būtų naudojusi fizinius veiksmus (smurtą) prieš kaltinamąjį.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. M. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., visiškai įrodyta.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog kaltinamasis nusikalstamą padarė būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas, į tai, jog nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į vieną sunkinančią aplinkybę, į kaltinamojo asmenybę – neteistas, nebaustas administracine tvarka, įvertinus šias aplinkybes, teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis už bausmės vidurkį.
Dėl fizinio skausmo sukėlimo S. M.
Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad dėl įvykio, kurio metu sudavė savo žmonai, labai gailisi. Viskas įvyko dėl streso. Kai jį paleido iš Trakų policijos komisariato, kur jis buvo nuvežtas dėl konfliktų su L. V. ir J. P., buvo vidurnaktis. Jis paskambino žmonai ir paprašė, kad jį pasiimtų ir parvežtų namo. Jis buvo piktas dar ir dėl to, kad komisariate pareigūnai iš jo išsijuokė. Sakė, kad labai gerą žmoną turi, kad įskundė jį policijai dėl ginklo. Kai jie važiavo namo, jis paklausė žmonos, kodėl ji taip padarė. Ji kažką atsakė, o jis jai du kartus trenkė. Dėl to žmona labai supyko ir jį palikusi išvažiavo. Parodė, kad trenkė žmonai dėl susijaudinimo, streso, pareigūnų pajuokų. Žmonai trenkė du kartus. Buvo neblaivus. Būdamas blaivus, žmonos nemuštų. Viskas nuo nervinės įtampos ir susijaudinimo. Su žmona susitaikė, ji jam atleido, todėl bylą prašo nutraukti.
Nukentėjusioji S. M. parodė, kad kaltinamasis jos sutuoktinis. 2019-08-13 vakare, jos mažametė dukra atbėgo pas ją ir pasakė, kad bloga teta muša tėtį. Tada ji pasižiūrėjo pro langą ir pamatė, kaip J. P. išmetė pro langą kibirą, kuris nuriedėjo link mašinos. Tada ji vaikus nuvedė į kitą kambarį, kad jie nematytų konfliktų. Paaiškino, kodėl vaikai kaimynę vadina bloga teta. Parodė, kad 2019 m. vasaros pradžioje su vaikais ėjo nuo ežero, o L. V., vaikams girdint, pradėjo burnoti ant jų, dėl ko jie čia vaikšto, jos vyrą pavadino „plikas chamas“. Nuo to laiko vaikai ją vadina bloga teta ir jos vengia. 2019-08-13 A. M. atėjo namo su suplėšytais ir išteptais marškinėliais: buvo rūdžių, purvo dėmės. Jis pasakė, kad L. V. vėl neleido praeiti. Vyras buvo išgėręs, jis nuėjo link seifo, kuriame yra ginklas. Jai pasidarė labai neramu, todėl ji išėjo iš namų, paskambino policijai dėl apsaugos, pasakė, kad vyras namuose, kad namuose yra ginklas. Atvažiavo policija ir A. M. išsivežė. Apie 1:30 val. vyras jai paskambino, kad jį išleido iš policijos, jog jis šiuo metu autobusų stotyje, paprašė parvežti į namus. Ji nuvažiavo. Vyras buvo labai piktas, susierzinęs dėl ginklo ir važiuojant jai pliaukštelėjo per veidą Paskui sudavė dar kartą per galvą. Jis išlipo prie namų, o ji apsisuko ir iškvietė policiją antrą kartą. Buvo nuvargusi, streso būsenoje. Su vyru kartu gyvena 18 metų. Jos vyras tikrai atgailavo, atsiprašinėjo ir labai gailėjosi. Dėl patirto smurto į medikus nesikreipė. Buvo daugiau išgąsčio, negu skausmo. Ji tiki, kad daugiau tai nepasikartos. Tą vakarą jis buvo neblaivus, nes buvo jo gimtadienis, jam sukako 40 metų, todėl vyras išgėrė. Ji pati buvo išsigandusi dėl konflikto su kaimyne. Po visko vyras jautėsi sumuštas kaimynės, su kuria nuolatos vyksta konfliktai. Iš įvykio vietos ji išvažiavo, nes turėjo pasirūpinti vaikais. Ji vyrui atleido, jie susitaikė ir prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Iš 2019-08-14 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad S. M. kreipdamasi į policiją nurodė, kad 2019-08-14 apie 01.30 jai paskambino jos vyras A. M. ir paprašė, kad ji parsivežtų jį namo nuo Trakų autobusų stoties, nes jį paleido iš Trakų policijos komisariato, ir jis eina namo. Jai pasiėmus vyrą, ir kartu važiuojant automobiliu, vyras pradėjo jai priekaištauti, kodėl ji leido iš namų, adresu Trakai, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams paimti jo ginklą. Vyras padėjo rėkti, kad jis dabar praras ginklą. Automobilio viduje vyras A. M. du kartus ranka sudavė jai į dešinę galvos pusę, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą (1 t. b. l. 150-155)
2019-08-14 tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas G. K. nurodė, kad 2019-08-14 apie 02.22 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pakartotinai kviečia policiją. Pranešėja nurodė, kad grįžo vyras iš policijos, su grasinimais ją užpuolė, 2 kartus trenkė, yra namie vaikai. Pranešėja verkianti, bijo būti namie, išvažiavo, prašo kuo greičiau atvykti, nes bijo dėl vaikų, nes vyras agresyvus. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja S. M., kuri paaiškino jog jai vyras A. M., paskambino, ir parašė atvažiuoti jo paimti į Trakų autobusų stotį, kadangi jį paleido iš policijos. Atvykusi paimti vyro, ir vykstant link namų, vyras tapo agresyvus, ir du kartus ranka trenkė į veidą rėkdamas: " kaip tu galėjai leisti paimti ginklą, nes dabar aš jį prarasiu". Atvykus su vyru namo, vyras išlipo iš automobilio, o ji tuomet greitai išvažiavo iš kiemo į miestą, nes bijo vyro. Kadangi iš pranešėjos pasakojimo, smurtas artimoje aplinkoje pasitvirtino, tyrėjas tarnybiniame automobilyje atlikinėjo procesinius veiksmus. Po kurio laiko, per automobilio langą pastebėjo, kaip užsidaro elektriniai vartai, buvo manyta, vartai užsidarė automatiškai. Baigus atlikti procesinius veiksmus, S. M. pastebėjo, jog prie savęs neturi elektrinių vartų pultelio. Dėl to jis paskambino mamai, paklausti, ar ji uždarė vartus, pastaroji jai pasakė, jog vartus uždarė grįžęs jos vyras A. M.. Apžiūrėjus namą, pastebėjo pastarąjį stovintį prie lango, ir rėkiantį: " dinkit iš mano teritorijos". Priėjus iš kitos pusės prie namo lango, kur buvo A. M., pabeldus į langą, langą atidarė pranešėjos mama, per kurį jis įlipo į namo vidų. Viduje buvo tamsu. Jam pašvietus žibintuvėliu, A. M. pastebėjęs jį, tapo agresyvus, atsistojo į kovinę stovėseną, pakėlė rankas prieš jį, ir suspaudė kumščius. Jis pareikalavo, kad A. M. nuleistų rankas, atsistotų prie sienos, ir laikytų rankas už nugaros. Tačiau A. M. į jo reikalavimus nereagavo, jis kažką šaukdamas žengė žingsnį link jo. Kadangi A. M. nevykdė teisėtų jo, kaip policijos pareigūno reikalavimų, jis prieš jį panaudojo elektros impulsinį prietaisą TASER X26 Nr. X00-515031. Buvo iššauti kontaktiniai zondai, užtaiso Nr. B410000YF, kurio panaudojimas buvo veiksmingas, ir asmuo 04.05 val. buvo sulaikytas, jam buvo uždėti antrankiai (1 t. b.l.171)
Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis A. M. padarė nusikalstamą veiką ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino kaltę dėl jam inkriminuotos veikos ir nuoširdžiai gailisi.
Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąją žmona, todėl prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų ar nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju ar juridinio asmens atstovu, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikaltimų.
Sprendžiant dėl A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teismas atsižvelgia į tai, jog veika, kurios padarymu yra kaltinamas A. M. yra priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, su nukentėjusiąja kaltinamais susitaikė, ji jam atleido, civilinis ieškinys nepareikštas, nukentėjusioji S. M. pretenzijų kaltinamajam nereiškia, į kaltinamojo asmenybę – neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, kad nusikalstama veika prieš sutuoktinę buvo įvykdyta ne dėl nusikalstamų ketinimų, bet dėl tos dienos įvykių sukelto streso, todėl teismas vertina, jog yra pagrindo manyti, kad A. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, todėl kaltinamasis A. M. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir baudžiamoji byla šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukiama.
Dėl L. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo
Kaltinamasis kaltu dėl nusikalstamos veikos L. V. atžvilgiu neprisipažino ir parodė, kad 21.00 val. ėjo nuo ežero namo per L. V. ir M. Z. kiemą. M. Z. jam leidžia eiti per kiemą iki ežero. Jau praėjęs vartelius, jį pamatė L. V., kuri jį aprėkė necenzūriniais žodžiais ir su geležinėmis grotelėmis puolė jį ir apie 4 kartus jam sudavė grotelėmis. Jis L. V. nustūmė ir ėjo toliau. L. V. jį pasivijo ir dar kartą sudavė jam grotelėmis. Jis vėl ją nustūmė. Parodė, kad L. V. pati provokuoja konfliktus. Ji pastoviai terorizuoja jį ir jo šeimą. Smūgių L. V. nesudavė. Jeigu būtų sudavęs, ji būtų stipriai sužalota. L. V. pirma pradėjo konfliktą, puolė jį, griebė už marškinėlių, apdraskė kaklą. Jis nežino iš kur L. V. paėmė tas groteles. Ji puolė jį su jomis ir sužalojo. Ji buvo labai agresyvi ir jam sudavė grotelėmis kelis kartus. Mano, kad sužalojimai L. V. atsirado dėl to, kad ji du kartus buvo nukritusi.
Nukentėjusioji L. V. parodė, kad 2019-08-13 apie 18.00 val. ji grįžo namo. Apie 21:00 val. išėjo į tvarkyti gėlyno kieme adresu: Šilo 4, Trakuose. Pamatė, kad nuo ežero pusės eina kaimynas A. M. prie jos kiemo vartelių. Jis atėjo prie vartelių, ištraukė spyną, kuri dienos metu nerakinama, ir numetė ją į ežerą. Ji A. M. pasakė, kad jis nešeimininkautų ne savo kieme, jog ji čia šeimininkė. Tada jis pradėjo eiti link jos. Priėjęs ją pastūmė. Ji nukrito. Atsikėlė, tada jis vėl ją pastūmė, ji vėl nukrito. Pradėjo šaukti dukterį. Ji norėjo užeiti į namus, paimti telefoną, kad iškviestų policiją, o A. M. tuo tarpu išsitraukė metalines groteles, kuriomis buvo paremtos gėlės ir du kartus jai jomis sudavė. Ji griebė už grotelių ir abu tas groteles pradėjo traukyti. Kaltinamasis - į save, ji - į save. Po ko kaltinamasis jai kumščiu trenkė du kartus į galvą. Ji po įvykio turėjo 27 kraujosruvas, nes kaltinamasis mušė visur. Buvo sumuštas pilvas, kojos, veidas. Ji buvo nukritusi du kartus ant žemės, su grotelėmis jai sudavė du kartus į šoną. Jis buvo ją prirėmęs prie tvoros ir kumščiu daužė jai galvą. Buvo daug smūgių, kiek pasakyti negali. Su grotelėmis sudavė į šoną. Ant šono nuo grotelių buvo mėlynės. Ji pati su grotelėmis kaltinamajam netrenkė. Iki šiol jaučia baimę. Kaltinamasis tokio amžiaus, kaip jos vaikai, ji jo bijo. Po įvykio vaikščiojo pas psichologus pagalbos.
Liudytojas M. Z. parodė, kad nukentėjusioji L. V. ir kaltinamasis yra jo kaimynai. 2019-08-13 buvo namuose, žiūrėjo televizorių. Pamatę, kad tuoj pradės lyti, nuėjo į lauką pasiimti rankšluosčių. Kieme buvo L. V., kuri rėkė ant A. M. ko jis čia bastosi. Jis nuėjo atgal į namus. Kieme buvo triukšmas, Jis pasižiūrėjo pro langą, tačiau nieko nematė. Tada išėjo į kiemą, nuėjo už namo iš kitos pusės ir pamatė, kaip L. V. su grotelėmis daužo A. M.. Matė kaip L. V. su grotelėmis sudavė A. M. per ranką. Iš viso matė du smūgius. Grotelės, tai yra rėmas ir viduje keli skersiniai ir dvi kojytės. L. V. jas naudoja gėlėms paremti. Nemano, kad grotelės sunkios. Tai pamatęs, nuėjo mano paimti fotoaparato, kad užfiksuotų įvykį. Tačiau užfiksuoti nepavyko, nes nusėdo fotoaparato elementai. Kai jis grįžo su fotoaparatu, kaltinamasis ir L. V. stumdėsi su grotelėmis. Jis nuėjo į namus ir atidaręs langą, paklausė L. V., kas čia vyksta. Ji jam atsakė, kad A. M. draudžia vaikščioti iki ežero. Jis jai atsakė, kad čia ne tik jos, bet ir jo žemė ir jis jam leidžia vaikščioti. Po kiek laiko pamatė, kad A. M. nuėjo ir tuo pat laiku pamatė „skrendantį“ baltos spalvos kibirą. Kibiras „praskriejo“ prie pat A. M. kūno. Ar kibiras A. M. lietė, nematė. Nematė, kad A. M. su jomis suduotų L. V.. Matė, kaip nukentėjusioji vieną kartą A. M. sudavė ir užsimojo suduoti antrą kartą. Smūgis būtų tekęs kaltinamojo rankai.
Nukentėjusioji L. P. parodė, kad L. V. yra jos motina. Įvykio dieną apie 21 val. vakaro buvo savo motinos namuose kambaryje, skaitė knygą. Išgirdo triukšmą ir išėjo į balkoną. Būdama balkone, pamatė, kaip jos mama guli ant nugaros ant žemės, o kaltinamasis A. M. pasilenkęs virš jos. Mama šaukė, kvietė ją, kad ji iškviestų policiją. Visi veiksmai vyko labai greitai. Grįžo į kambarį ieškoti telefono, paskui išbėgo į terasą ir pamatė, kaip kaltinamasis muša jos mamą. Matė kaip kaltinamasis sudavė daugiau nei du kartus mamai į viršutinę kūno dalį. Matė kaip jis nukentėjusiajai smūgiavo ranka. Kiek kartų pasakyti negalėjo. Ji bėgo į kiemą, bandė kviesti policiją.
Liudytojas policijos pareigūnas G. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose parodė, kad 2019-08-13 nuo jam dirbant su tyrėju I. Š., apie 21.00 val., iš Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Trakuose, (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. 2, kaimynas sumušė pranešėją. Atvykus į įvykus į įvykio vietą, jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, kuri apžiūrinėjo nukentėjusiąją L. V.. Tyrėjas I. Š. liko bendrauti su nukentėjusiąja, o jis bendravo su A. M., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Vėliau A. M. buvo patikrintas alkotesteriu, ir jam buvo nustatytas girtumas. Tuomet tyrėjas I. Š. nuėjo į A. M. namus, kurie yra šalia, adresu (duomenys neskelbtini). Trakai, kur jis apžiūrinėjo seifą. Jis tuo tarpu liko tarnybiniame automobilyje su A. M.. Automobilyje A. M. jam pasakė, kad konfliktas su kaimyne L. V. įvyko dėl senų pykčių, kad kaimynė L. V. specialiai jį provokuoja. Neprisimena, ar tuomet A. M. jam prisipažino, kad sumušė kaimynę L. V.. Kadangi nukentėjusiąją L. V. greitoji pagalba išvežė į ligoninę, jis su ja nebendravo, ji jam nieko apie įvykį nepasakojo. Jis asmeniškai nematė, kokie sužalojimai L. V. buvo padaryti. Tuomet A. M. buvo pristatytas į Trakų rajono policijos komisariatą, kur jam pildant asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolą, jis atžymėjo esančius nubrozdinimus A. M. kakle ir pilve, kurie tuo metu buvo ant A. M. kūno.
Liudytojas policijos pareigūnas I. Š. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad 2019-08-13, apie 21.10 val. buvo gautas pranešimas, kad Trakuose, (duomenys neskelbtini), kaimynas iš namo Nr. 2, sumušė pranešėją. Atvykus, adresu (duomenys neskelbtini), Trakai, kieme jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Tuomet jis nuėjo prie nukentėjusiosios L. V., kuri jam pasakė, kad ją sumušė kaimynas A. M., kuris gyvena šalimais name Nr. 2, (duomenys neskelbtini) Trakai. L. V. jam paaiškino, kad konfliktas tarp jos ir kaimyno A. M. įvyko dėl to, kad jis ėjo per jos kiemą nuo ežero. Taip pat L. V. jam pasakė, kad kaimynas A. M. konflikto metu ją pastūmė, ar ji nukrito, jis nebeprisimena, bet, kad ji minėjo, kad ji su kaimynu apsistumdė, tai tikrai jis pamena. Po to kaimynas A. M., kaip sakė jam L. V., metaliniu strypu sudavė jai du kartus į kairį šoną. Kaip jis matė įvykio vietoje, tai buvo tamsios spalvos, galimai tvorelės, segmentas. Taip pat L. V. jam skundėsi dešinės ausies, ir dešinio skruosto skausmu.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2847/2019(01) matyti, kad nukentėjusiajai L. V. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, dešinio užausio srityje, veido dešinėje, krūtinės dešinėje pusėje, kairiame pašonkaulyje, kairiame šone, rankose ir kojose, paveikus kietu buku daiktu, prieš 3-6 paras iki apžiūros. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dvidešimt dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 tomas, b. l. 34-35)
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2839/2019(01) matyti, kad A. M. padaryti odos nubrozdinimai kakle, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais pilve, poodinės kraujosruvos kairiame šone, odos įbrėžimai, nubrozdinimas ir poodinės kraujosruvos rankose, muštinė žaizda dešinėje alkūnėje, kietu buku, ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu, prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (3t., b.l. 112)
Teisme apklausta ekspertė R. G. parodė, kad ant L. V. kūno nustatytos masyvios ir mažos kraujosruvos. Yra kraujosruva 7-8 cm. Daikto, kuriuo padaryti šie sužalojimai konkretizuoti negali. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu. Paaiškino, kad nukentėjusioji griūdama negalėjo taip susižaloti. Šie sužalojimai būdingi suduodant smūgius.
Sužalojimas ant kaltinamojo žasto, galėjo būti padarytas grotelėmis. Paaiškino, jog kai 2020-01-20 davė paaiškinimus (3t. b.l.115) grotelės jai buvo parodytos nuotraukoje, o dabar jas pamatė natūroje, todėl padarė tokį patikslinimą. Nurodė, kad nuo smūgių krumpliais, ne visada lieka žymės. Kaltinamojo sužalota dešinė pusė, būdingas sužalojimas nagais. Šis sužalojimas aprašytas. Sužalojimas yra kaltinamojo pilvo dešinėje pusėje.
A. M. inkriminuota nusikalstama veika – L. V. nesunkus sveikatos sutrikdymas konflikto su nukentėjusiąja L. V. metu, tačiau kaip matyti iš ištirtų įrodymų, šio konflikto metu nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas ne tik L. V., bet ir kaltinamajam A. M.. Nors nukentėjusioji L. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme akcentavo kaltinamojo agresiją ir smurtinius veiksmus jos atžvilgiu ir nutylėjo arba neigė savo smurtinio pobūdžio veiksmus, aukščiau nurodyti įrodymai paneigia L. V. kaip pasyvios konflikto pusės poziciją. Suplėšyti kaltinamojo marškinėliai ties kaklu, kuriuos apžiūrėjus teismo posėdyje, ant jų šono buvo aiškiai matomos nešvarumų žymės, pagal savo išsidėstymą atitinkančios, taip pat teismo posėdyje apžiūrėtų, grotelių strypų išdėstymą. Kad L. V. mušė kaltinamąjį grotelėmis tvirtino ir liudytojas M. Z.. Nors M. Z. pripažino, kad jo ir L. V. tarpusavio santykiai nėra draugiški, M. Z. parodymus patvirtina nurodyti objektyvūs duomenys, todėl netikėti jo parodymais teismas neturi pagrindo.
Nors kaltinamasis ir nukentėjusioji pripažįsta konflikto faktą, abu tvirtina skirtingas konflikto pražios versijas kaltinant vienas kitą pradėjus konfliktą.
Nukentėjusioji L. V. teigė, kad kaltinamas, reaguodamas į jo pastabą nešeimininkauti jos kieme, pradėjo eiti link jos, priėjęs ją pastūmė. Ji nukrito. Kai ji atsikėlė, jis vėl ją pastūmė, ji vėl nukrito. A. M. teigė, kad L. V. jį aprėkė ir puolė su geležinėmis grotelėmis suduodama jam smūgius, nuo ko jis gynėsi ją pastumdamas. Konflikto pradžios niekas iš pašalinių asmenų nematė. Byloje nenustatyta jokių kaltinamojo tikslų ar ketinimų sąmoningai pradėti smurtinius veiksmus L. V. atžvilgiu, juolab sutrikdyti L. V. sveikatą. Todėl nukentėjusiosios parodymai, jog A. M., atėjęs į jos sklypą, pradėjo eiti link jos ir ją pastūmė vertinami kritiškai. Tuo tarpu pati L. V. galėjo turėjo motyvą agresijai gindama savo namų valdą nuo nepageidaujamo kaimyno.
Nustatyta, kad abu asmenys, t. y. V. V. ir A. M. stumdėsi su metalinėmis grotelėmis stengdamiesi jas atimti vienas iš kito. Todėl nukentėjusiajai L. V. buvo padaryti sužalojimai įvairiose kūno dalyse, rankose. A. M. taip pat nustatytos žymės rankose nuo grotelių laikymo (tąsymo) grumtynių metu. V. V. veido sužalojimai, A. M. suplėšyti marškinėliai ir įbrėžimai nagais kaklo srityje duoda pagrindą išvadai, kad tarp asmenų vyko grumtynės.
Nustatant panašių konfliktų, peraugusių į grumtynes ar muštynes, aplinkybes, taip pat nagrinėjant situaciją būtinosios ginties aspektu, sprendžiant dėl atskirų konflikto dalyvių tyčios daryti nusikalstamą veiką buvimo ar nebuvimo, ypač svarbu tinkamai įvertinti visą įvykio kontekstą, kartu ir tai, kas ir dėl kokių paskatų inicijavo konfliktą, kas pirmas pradėjo puolamuosius veiksmus, kas ir kokius įrankius panaudojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-788/2020).
Iš teismo posėdžio metu ištirtų ir apžiūrėtų įrodymų – kaltinamojo įvykio metu vilkėtų mėlynos spalvos marškinėlių, matyti ant marškinėlių šono apačioje ir viršuje (žasto srityje) paliktos rudos spalvos žymės, kurios pagal savo formą, dydį, spalvą, atitinka metalinių grotelių (ištrauktų iš žemės) paliktus pėdsakus. Teismas daro išvadą, jog šios žymės atsirado L. V. metalinėmis grotelėmis smūgiuojant kaltinamajam, o ne atvirkščiai, kaip nurodyta kaltinime. Minėta išvada padaryta remiantis liudytojo M. Z. parodymais, kuris patvirtino matęs kaip nukentėjusioji smūgiavo kaltinamajam, bei ekspertės parodymais, jog sužalojimas ant kaltinamojo žasto, galėjo būti padarytas grotelėmis.
Nukentėjusiajai, kaip matyti iš specialisto išvados Nr. G 2847/2019(01) taip pat buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, dešinio užausio srityje, veido dešinėje kas patvirtina tiek nukentėjusios, tiek liudytojos J. P. parodymus, jog A. M. nukentėjusiajai smūgiavo, tačiau teismas neturi pagrindo daryti išvadai, kad šiais smūgiais kaltinamasis pradėjo konfliktą su nukentėjusiąja ir jie buvo padaryti anksčiau negu pati nukentėjusioji atliko smurtinius veiksmus kaltinamojo atžvilgiu ir smūgiavo kaltinamajam metalinėmis grotelėmis į nugarą dėl ko, kaltinamajam buvo diagnozuotos poodinės kraujosruvos žaste. Kaltinime nurodyta, kad L. V. atsistojus ir einant iš paskos, A. M. išsitraukęs iš gėlyno metalines groteles, grotelėmis tyčia du kartus sudavė L. V. į kairį šoną. Šios aplinkybės prieštarauja byloje esantiems įrodymams, o konkrečiai kaip parodė, liudytojas M. Z., jis aiškiai matė, jog asmenys tik jomis stumdėsi, o grotelėmis smūgiavo nukentėjusioji L. V.. Be to, kritiškai vertinama ta nukentėjusiosios nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis žodinio konflikto metu su nukentėjusiąja, pats būdamas ne sau priklausančioje namų valdoje, staiga surastų metalines groteles ir jas panaudotų kaip nusikaltimo įrankį.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog grumtynių ir muštynių metu besiginančių asmenų nėra, nes visi asmenys naudoja kokius nors fizinius puolamuosius veiksmus. Kaip nurodyta aukščiau, nustatyta, jog abu asmenys panaudojo fizinius smurtinius veiksmus, todėl atmestinos kaltiname nurodytos aplinkybės, jog smurtinius veiksmus atliko tik A. M..
Pažymėtina, kad byloje apklausta liudytoja S. M. parodė, jog būdama namuose išgirdo riksmus ir triukšmą, o vaikai pasakė, kad teta (L. V.) muša tėtį (A. M.). Tai taip pat patvirtina tarp asmenų buvus grumtynių veiksmus.
Sprendžiant dėl A. M. inkriminuotų kaltinimų darytina išvada, jog nukentėjusiajai L. V. padaryti sužalojimai buvo būtent grumtinių su A. M. ir abipusės agresijos pasekmė, todėl šie sužalojimai negali būti vertinami kaip nusikalstamos veikos požymiai.
Kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu asmuo kaltu gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo veiksmuose nustatomi visi būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji. Būtent subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymio - tyčios - A. M. veiksmuose nenustatyti, kadangi asmuo savo veiksmais nors ir sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, tačiau kaip konstatuota anksčiau, šie kaltinamojo veiksmai buvo padaryti grumtynių su L. V. metu. Atsižvelgiant į tai, A. M. išteisintinas nepadaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos (nežymaus sveikatos sutrikdymo L. V.), turinčių šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Dėl civilinių ieškinių
Kaltinamąjį išteisinus dėl L. V. sveikatos sutrikdymo, Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys 112,57 Eur sumai ir L. V. civilinis ieškinys 5825,13 Eur sumai paliekami nenagrinėti (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
J. P. pareiškė civilinį ieškinį 5 000 Eur neturinei ir 15,26 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios civilinį ieškinį sudaro už 2019-08-03 VšĮ „Trakų ligoninė“ chirurgo konsultaciją.
Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus. Žmogaus sveikata yra unikali vertybė, ją turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Didesnė žala yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse. Šiuo atveju nukentėjusiajai J. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata - padarytas dešinio skruosto sumušimas, pasireiškęs patinimu ir skausmingumu - todėl vertintina, jog reikalaujamas žalos atlyginimas neatitinka padarytos žalos. Tai, jog nukentėjusioji patyrė dvasinių išgyvenimų dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, nors ir sudaro pagrindą spręsti dėl neturtinės žalos priteisimo, tačiau 5 000 Eur neturtinės žalos dydžio suma, teismo vertinimu yra neproporcingai didelė nukentėjusios patirtiems išgyvenimams kompensuoti.
Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, jog 500 Eur būtų protinga ir pagrįsta suma nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji nurodė, kad patyrė 15,26 Eur turtinės žalos už 2019-08-03 VšĮ „Trakų ligoninė“ chirurgo konsultaciją. Tai patvirtina VšĮ „Trakų ligoninė“ 2019-08-13 pinigų priėmimo kvitas serija TPTL Nr. 0012693, medicinos dokumentų išrašas, todėl reikalavimas dėl turinės žalos atlyginimo tenkinamas.
Pagal BPK 91 str. daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais, priemonėmis, rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo nusikalstamos veikos objektais.
Ginklas Baikal 442 Makarov Nr. (duomenys neskelbtini) - 1 vnt., 9 mm Makarov šoviniai- 73 vnt., dėtuvės - 2 vnt., (1 tomas, b. l. 17); leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 vnt. byloje apteikti kaip daiktiniai įrodymai, tačiau A. M. nepareikštuose kaltinimuose ginklai nenurodyti. Šie daiktai nors ir buvo paimti iš kaltinamojo namų šioje byloje aptariamų įvykių laiku, tačiau jie nesiejami su A. M. pareikštais kaltinimais ir neturi reikšmės tiriant šias nusikalstamas veikas, todėl nelaikytini daiktiniais įrodymais šioje byloje. Dėl ko teismas, priimdamas nuosprendį dėl jų nesprendžia
Nukentėjusiųjų atstovas pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiųjų patirtas 2 822,58 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 613,60 Eur atstovavimo išlaidos ir 208,98 Eur nukentėjusiosios J. P. kelionės į teismo posėdį išlaidos.
Byloje pateikti avialinijų „AirBaltic“ bilietai J. P. vardu 2019-10-17 ir 2019-10-22 skrydžiams iš Paryžiaus į Vilnių ir atgal 208,98 Eur sumai. BPK 103 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad proceso išlaidas sudaro: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusioji teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu iš kitos šalies, kurioje gyvena, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji nurodytu laiku buvo kviečiama ikiteisminių veiksmų atlikimui, šios 208,98 Eur išlaidos lėktuvo bilietams nepripažintinos proceso išlaidomis.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiąsias tiek ikiteisminiame tyrime, tiek baudžiamojoje byloje atstovavo advokatas A. A., kuriam nukentėjusiosios sumokėjo 2 613,60 Eur. Suma patvirtinta mokėjimo nurodymais, tačiau nepateikta duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kiek kainavo advokato paslaugos kiekvienai nukentėjusiajai. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, sąskaitos buvo išrašytos L. V., o jas apmokėjo J. P.. Todėl darytina išvada, kad advokato paslaugos buvo teikiamos bendrai abiem nukentėjusioms.
Pripažinus kaltinamąjį kaltu dėl J. P. sveikatos sutrikdymo, o dėl kaltinimo sutrikdžius sveikatą L. V. išteisinus, J. P. priteistina iš kaltinamojo pusė nukentėjusiųjų turėtų išlaidų – 1306,8 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 298-308 straipsniais,
nusprendžia:
A. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamajam susitaikius su nekentėjusiąja S. M. ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.
A. M., dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl nežymaus L. V. sveikatos sutrikdymo) išteisinti BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo J. P.) ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, A. M. įpareigoti laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu.
Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti 2019-08-14 išbūtą laikino sulaikymo laiką (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąsias priemones A. M. – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, – panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir L. V. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
priteisti J. P. iš A. M. 15,26 Eur turtinės 500 Eur neturinės žalos atlyginimą.
Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti J. P. iš kaltinamojo A. M. 1306,8 Eur. bylinėjimosi išlaidas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.