- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-24
- Bylos Nr.
- 1S-61-594/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-49-1-00311-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- N. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,
nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo N. G. (toliau – N. G.) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 357-425 taikyti nuteistajam N. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
N. G. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsniu, nuteistas 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011 m. birželio 28 d., bausmės pabaiga – 2021 m. birželio 28 d.2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-425 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam N. G., tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą.Skundu apygardos teismui nuteistasis N. G. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Nuteistojo teigimu, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, teismas turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsniu, bet ir bausmių vykdymo principais, o būtent – teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu, kuris numato galimybę švelninti nuteistojo teisinę padėtį, atsižvelgiant į jam nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, jo požiūrį į darbą ir mokymąsi, socialinės reabilitacijos priemones ir pan. Pasak N. G., Komisijos nutarimu konstatuota, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl yra pagrindas manyti, jog lygtinio paleidimo metu bus užtikrintas bausmės tikslų realizavimas bei teisingumo principo įgyvendinimas.Nuteistojo N. G. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. G. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Vadovaujantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo N. G. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 54 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). 2017 m. lapkričio 15 d. Socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskiriami keli N. G. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai, jo gyvenimo stilius ir draugai, narkotinių medžiagų vartojimas bei nuteistojo asmeninės nuostatos, neabejotinai galintys paskatinti jį nusikalsti ir ateityje, todėl jų įvertinimas sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos šiuo konkrečiu atveju nekvestionuotinas. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste įvertinus N. G. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia nuteistasis, teisinio pagrindo vis tik nėra. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas N. G. nėra vienintelis. Praeityje už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamų veikų padarymą jis buvo teistas ne kartą, pirmą kartą nusikalto būdamas vos 18 metų, praeityje buvo teistas ir už iš esmės analogiškos nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą, kas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, atskleidžia antivisuomenines N. G. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu šiuo atveju. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo taikytos ir švelnesnio pobūdžio bausmės – bauda, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, ir vėl nusikalto, kas rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam vis tik nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia N. G. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad ankstesni N. G. nusikalstami veiksmai, 2017 m. lapkričio 15 d. Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių, o pats N. G. net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje yra linkęs neigti savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų, teigdamas, jog narkotines medžiagas turėjo savo asmeninėms reikmėms, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistasis vis dar nesuvokia savo neigiamo elgesio pasekmių ir nesistengia pasitaisyti.Abejonių lygtinio paleidimo efektyvumu teisėjų kolegijai kelia ir N. G. gyvenimo stilius bei draugai. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad nusikaltimus, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė vienas, tačiau nusikaltimai tiesiogiai susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, jų vartojimu, kas neabejotinai suformuoja saugaus nuteistojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybės poreikį. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laisvėje nuteistasis bendraudavo su narkotikus vartojančiais, nedirbančiais ir nusikaltimus darančiais asmenimis, yra linkęs pasiduoti kitų asmenų neigiamai įtakai, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog netinkamas draugų pasirinkimas lygtinio paleidimo atveju gali lemti pakartotinį nuteistojo nusikalstamą elgesį, t. y. naujų nusikalstamų veikų darymą. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai, kad šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje su neigiamą įtaką jam darančiais asmenimis jis nebendrauja ir to daryti, būdamas laisvėje, neketina. Bylos duomenimis nustatyta, kad lygtinio paleidimo atveju N. G. grįš gyventi tuo pačiu adresu, kuriuo gyveno ir iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Įvertinus šią aplinkybę nuteistojo polinkio pasiduoti kitų asmenų įtakai kontekste, pagrįstai manytina, kad tinkamas draugų pasirinkimas vis dar yra aktualus N. G. pakartotinį nusikalstamumą galintis paskatinti veiksnys.Aptartų duomenų visumoje sprendžiant N. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą įvertintinas ir jo piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, narkotines medžiagas nuteistasis pradėjo vartoti dar 1995 metais, jas vartojo iki 2001 metų, po ko išvyko dirbti į Maskvą. Tačiau, po daugiau nei 5 metų grįžęs į Lietuvą N. G. ir vėl pradėjo vartoti narkotines medžiagas, jas vartojo iki jo sulaikymo, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog atsisakyti šio itin neigiamo įpročio, neabejotinai skatinančio jo nusikalstamumą, nuteistasis būdamas laisvėje nesugebėjo. Ir nors baustas už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą pataisos namuose N. G. nebuvo, tačiau galimybės, jog išėjęs į laisvę nuteistasis vėl grįš prie šio žalingo įpročio, tai neeliminuoja. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad praeityje nuteistasis bendravo su narkotines ar psichotropines medžiagas vartojančiais žmonėmis, jas pats vartojo, yra linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai, tačiau socialinės reabilitacijos programų, siekdamas atsisakyti savo priklausomybės narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms, pastaruoju metu nelanko (nors būdamas pataisos namuose tokią galimybę turi). Šių duomenų visuma vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog lygtinio paleidimo atveju N. G. nevartos narkotinių ar psichotropinių medžiagų, naujų nusikalstamų veikų nedarys ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Juo labiau, kad narkotinių medžiagų vartojimas, 2017 m. lapkričio 15 d. Socialinio tyrimo išvadoje, vis dar priskiriamas nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti rizikos veiksniams.Abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija kelia ir N. G. mąstymas bei elgesys. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, praeityje nuteistasis ne visuomet gebėjo tinkamai priimti sprendimus, kartais veikdavo impulsyviai, nesusimąstydamas apie galimas ilgalaikes neigiamas pasekmes, ką neabejotinai patvirtina ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis. Pataisos namuose N. G., taip pat ne visuomet elgėsi tinkamai. Jis buvo baustas už draudžiamų ryšio priemonių turėjimą (3 kartus), kas jį charakterizuoja iš esmės neigiamai. Nepaisant to, tokį neteisėtą savo elgesį N. G. pateisina, teigia, jog pažeisdamas nustatytas taisykles jis gali išsaugoti tvirtesnius socialinius ryšius bei patenkinti kitus buitinius poreikius, kas tik patvirtina, jog net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nuteistasis prioritetą teikia savo asmeniniams interesams ir asmeninių poreikių tenkinimui, ignoruodamas jam taikomus ribojimus, taisykles bei visuomenėje priimtinas elgesio normas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pataisos namuose jis buvo baustas iš viso net 4 kartus, dar 5 drausminės nuobaudos jam buvo paskirtos Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Paskutinė drausminė nuobauda N. G. buvo paskirta 2016 m. gegužės 25 d. (nuobauda panaikinta 2016 m. rugsėjo 30 d.), kas tik patvirtina, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme pastebima tik nuo 2016 m. rugsėjo 30 d.. Šios aplinkybės įvertinimas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės termino kontekste (bausmę atlieka nuo 2011 m. birželio 28 d.) teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, jog N. G. elgesio korekcija šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Manyti priešingai skundą nagrinėjančiam teismui neleidžia ir tai, kad visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu nebegalioja, kadangi vien tik jų paskyrimas neabejotinai patvirtina, jog net ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, todėl abejotina, jog jų N. G. laikysis ir lygtinio paleidimo atveju. Nors pataisos namuose įvykdytų pažeidimų nuteistasis nepateisina, teigia, jog nori būti visuomenės dalimi ir laikytis nustatytos tvarkos bei elgesio taisyklių, tačiau aptartos nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančios aplinkybės neabejotinai kelia pagrįstų abejonių jo gebėjimu daugiau nenusikalsti. Juo labiau, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar gali būti mažinama N. G. koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme (pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 54 balai, iš jų tik 20 balų yra statiniai). Vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, įvertinus N. G. asmenybę bei elgesį pataisos namuose, vis dar nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui, juolab, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, lyginant su ankstesniu vertinimu, nemažėja. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nustatytos aplinkybės teismo, sprendžiančio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neriboja. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad N. G. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Ir nors skundu apygardos teismui teigiama, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti, todėl nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, tačiau, įvertinus byloje nurodytas aplinkybes, sutikti su šiais nuteistojo teiginiais, teisinio pagrindo nėra. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam N. G. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo N. G. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.