Alytaus apylinkės teismo nutartis

2015-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-384-297/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-17
Bylos Nr.
1-384-297/2015
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-02575-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Kaltinamasis
K. F.
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-384-297/2015
Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02575-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.1.3.2. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 17 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, rengdamasi nagrinėti teisme baudžiamąją bylą, kurioje K. F., gim. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Rita Čivinskaitė 2015-07-13 perdavė teismui su kaltinamuoju aktu baudžiamąją bylą, kurioje K. F. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., padarymu.

Prokurorės surašyto kaltinamojo akto turinys iš esmės neatitinka BPK 219 str. nustatytų imperatyvių reikalavimų.

Kaltinamuoju aktu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos, todėl svarbu, kad kaltinamojo akto turinys atitiktų įstatymo keliamus kaltinamojo akto turinio reikalavimus. Pagal BPK 219 str. 2 p., 3 p., kaltinamajame akte turi būti nurodomi įtariamojo duomenys, tame tarpe duomenys apie jo teistumą, taip pat turi būti aprašyta nusikalstama veika: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, taip pat Baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Susipažinus su kaltinamuoju aktu, turi būti aišku kas ir kokios veikos padarymu yra kaltinamas. Surašius kaltinamąjį aktą, įtariamasis tampa kaltinamuoju ir tik gavęs kaltinamąjį aktą jis galutinai sužino, kuo yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis jie yra grindžiami. Tai suteikia galimybes kaltinamajam rengtis gynybai teismo proceso metu. Kaltinamajame akte, be formaliųjų jo turinio elementų, svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu asmuo yra kaltinamas, todėl kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, tai vertintina kaip BPK 219 str. 3 p. pažeidimas, nes dėl to yra suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2006).

Nagrinėjamu atveju teismui su kaltinamuoju aktu perduotoje K. F. baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas turi esminių trūkumų, nes jame apskritai neaprašytos nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas K. F.. Taip pat nenurodyti duomenys apie kaltinamojo teistumą. Nustatyti kaltinamojo akto turinio trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme, todėl byla perduotina prokurorui (BPK 234 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 232 str. 3 p., 234 str. 2 d.,

nutarė:

perduoti bylą prokurorui.

Nutarties nuorašą išsiųsti Kauno apygardos prokuratūros 2-ajam baudžiamojo persekiojimo skyriui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė