Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Ingai Sutulaitei, dalyvaujant ieškovo atstovams V. G. (V. G. ), advokatui Valentinui Januškevičiui, atsakovui M. J. (M. J. ), atsakovų atstovui advokatui Antanui Lekstučiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovų A. K. (A. K. ) ir O. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2393-792/2008 pagal ieškovų A. K. ir O. K. ieškinį atsakovams M. J. , L. J. dėl sandorio nutraukimo, vekselio bei vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, patvarkymo areštuoti lėšas panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad šalys 2007-06-01 sudarė avansinę sutartį, pagal kurią atsakovai įsipareigojo parduoti ieškovams namų valdą, esančią Kunkių k., Klaipėdos r., ieškovai įsipareigojo sumokėti 500 000 Lt, o pirkimo–pardavimo sutartį šalys sutarė pasirašyti iki 2007-06-29. Pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių pasirašyta 2007-06-21. 2007-08-14 pasirašytas neprotestuotinas paprastasis vekselis, pagal kurį A. K. privalėjo 2007-12-08 sumokėti M. J. 20 000 Lt. Vadovaudamasi 2007-08-14 vekseliu Klaipėdos m. 4-ojo notarų biuro notarė I. Mineikienė išdavė vykdomąjį įrašą Nr. M-19597. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė pripažinti M. J. išrašytą vekselį negaliojančiu, nurodydamas, jog tarp šalių buvo sudarytas žodinis sandoris dėl statybos darbų atlikimo, o vekselis buvo šio žodinio sandorio dalis.

Tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde ieškovai nurodė, jog sudarant pirkimo–pardavimo sutartį buvo sutarta dėl papildomų statybos darbų atlikimo. Ieškovai teigė, jog atsakovas įsipareigojo atlikti statybos darbus, t. y. suremontuoti lietvamzdžius, išvesti į lauką elektros kabelį ir išspręsti vandentiekio klausimą. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog šalys įstatymų nustatyta tvarka sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurią pasirašydamos nurodė, jog turtas yra tinkamos kokybės ir dėl jo būklės pirkėjas jokių pretenzijų pardavėjui neturi. Todėl teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas nepateikė 2007-06-21 sutarties pakeitimų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas įsipareigojo ne tik parduoti namą už 500 000 Lt, bet ir už tą pačią kainą atlikti papildomus statybos darbus, o 2007-06-21 pirkimo–pardavimo sutartis tik patvirtina, kad iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nebuvo susitarta atlikti papildomus darbus už parduodamą nekilnojamąjį turtą. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2007-08-08 įsipareigojimu atsakovas M. J. iki 2007-12-08 įsipareigojo atlikti statybos darbus, t. y. vienoje namo pusėje pabaigti sumontuoti lietvamzdžius, išvesti į lauką elektros kabelį bei išspręsti vandentiekio klausimą. Šis susitarimas buvo sudarytas jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Iš šio susitarimo bei byloje pateiktos lokalinės sąmatos (b. l. 60) darytina išvada, jog šalys buvo sudariusios statybos darbų rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti statybos darbus (CK 6.681 str.) Taip pat iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas nutraukė sutartį dėl statybos darbų atlikimo, kadangi dėl tų pačių darbų ruošia sutartį su statybos įmone (b. l. 63).

Byloje nustatyta, jog 2007-08-14 pasirašytas neprotestuotinas paprastasis vekselis (b. l. 7). Civilinis kodeksas nustato vekselių, kaip vertybinių popierių ir civilinių teisių objekto sąvoką, jų rūšis (CK 1.101, 1.105 straipsniai), tačiau detaliau nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su vekseliais. Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius nustato Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (ĮPVĮ 1 straipsnis, CK 6.929 straipsnio 4 dalis). Įstatyme vekselis apibrėžtas kaip vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Vekselio atsiradimo pagrindas yra vekselio išrašymas – vienašalis sandoris. Išrašydamas vekselį, jo davėjas sukuria atitinkamas teises ir pareigas sau ir kitiems asmenims (vekselio gavėjui, mokėtojui). Vekselį išrašius, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Nuo to momento jis gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje – perleidžiamas kitiems asmenims, kurie įgiję nuosavybės teises į jį, gali juo disponuoti savo nuožiūra – perleisti, įkeisti (ĮPVĮ 13, 18 straipsniai). Tokį paprastą ir platų vekselio panaudojimą užtikrina jo viešas patikimumas, o šį lemia griežti vekselio formalumo ir abstraktumo reikalavimai. ĮPVĮ 3, 4, 77 ir 78 straipsniai nustato formalius reikalavimus – būtinus vekselių rekvizitus ir jų nebuvimo pasekmes – dokumentas, kuriame nėra būtinų rekvizitų, neturi vekselio galios. Abstraktumas reiškia, kad prievolė pagal vekselį nepriklauso nuo jos atsiradimo pagrindo (tam tikro sandorio) ir yra be išlygų. Šie reikalavimai vekseliui lemia, kad vekselio įgijėjui siekiant įsitikinti vekselio galiojimu, pakanka patikrinti įstatyme nurodytus jo rekvizitus. Taigi vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui, t. y. tik Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme griežtai apibrėžtais pagrindais. Toks vekselio teisinis reglamentavimas daro negalimą vekselio pripažinimą negaliojančiu pagal Civilinio kodekso nuostatas dėl sandorių negaliojimo. Šiuo atveju ieškovas A. K. 2007-12-08 privalėjo sumokėti atsakovui M. J. 20 000 Lt. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovas vekselyje nurodytos sumos nesumokėjo, todėl šio vekselio pagrindu buvo išduotas vykdomasis įrašas. Ieškovai teigė, jog vekselis buvo žodinio susitarimo dėl statybos darbų atlikimo dalis, kadangi ir statybos darbai ir mokėjimas pagal vekselį turėjo būti atlikti tą pačią dieną, t. y. 2007-12-08. Tačiau tiek iš susitarimo dėl statybos darbų atlikimo, tiek iš vekselio turinio matyti, jog prievolės yra atskiros ir galioja atskirai. Pažymėtina, kad teisinis ryšys vekselyje įtvirtintos prievolės ir to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas vekseliui išduoti, gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių kad būtent tas teisinis santykis (sandoris) buvo pagrindas atsirasti prievolei pagal vekselį. Toks ryšys gali būti nustatytas tada, jeigu apie jį tiesiogiai nurodyta vekselių teisinių santykių dalyvių sudarytoje sutartyje arba kitokiuose dokumentuose, patvirtinančiuose tokius šalių ketinimus. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad minėtos prievolės yra susijusios (CPK 178 str., 185 str.). Pažymėtina, kad ieškovas nei priminime dėl statybos darbų atlikimo (b. l. 14), nei atsisakydamas atsakovo įsipareigojimų dėl statybos darbų atlikimo (b. l. 63) nemini, jog atsakovui neatlikus darbų, ieškovas nemokės vekselyje nurodytos 20 000 Lt sumos, kuri, anot ieškovo, buvo jų žodinio susitarimo dalis. Todėl kolegija sutinka, jog teismas pagrįstai konstatavo, jog prievolės – atlikti statybos darbus ir ieškovo įsipareigojimas pagal vekselį sumokėti atsakovui 20 000 Lt yra atskiros bei savarankiškos ir nesant byloje kitų įrodymų priešingą išvadą daryti nėra pagrindo (CPK 178 str., 185 str.). Taip pat teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovai prašydami pripažinti negaliojančiu notarės I. Mineikienės 2007-12-20 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. M-19597 bei prašydami panaikinti antstolės patvarkymą dėl lėšų areštavimo nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių notarės bei antstolės neteisėtus veiksmus.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija

daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.) ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.