- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-09-28
- Bylos Nr.
- 1-491-497/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- R. G.
- Kaltinamasis
- D. V.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 182 str. 1 d. ir nustatė:
Aprašomoji dalis
D. V. buvo kaltinamas tuo (kalba netaisyta), kad jis veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2012-01-27, apie 16.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Giraitės 3, Vilnius, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo R. G. pasitikėjimu, žadėdamas vėliau perregistruoti minėtą transporto priemonę R. G. vardu, sutarė K. P. vardu registruotą automobilį VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) parduoti R. G. už 8800 Lt ir pastarajam sumokėjus jam 8000 Lt grynais be jokio raštiško patvirtinimo, vėliau, tai yra 2012-01-31 apie 18.00 val., susitiko prie VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo. Lentvario g. 7, Vilniuje, kad minėtą automobilį perregistruoti R. G. vardu, po ko šis turėjo sumokėti jam dar 800 Lt, tačiau jis įsėdo į automobilį VW Passat, (duomenys neskelbtini) , ir išvažiavo, tokiu būdu apgaule užvaldė R. G. priklausantį turtą- pinigines lėšas- 8000 litų, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.
D. V. išteisintinas, nesant nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 1 d. sudėties.
D. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad apie 2 mėnesius iki kaltinamajame akte nurodyto įvykio iš K. P. išsimokėtinai už 7600 Lt įsigijo automobilį VW Passat. Sutarė, kad automobilį perregistruos vėliau. Kurį laiką pasinaudojęs, nutarė automobilį parduoti ir kažkiek užsidirti. Į skelbimą internete atsiliepė nukentėjusysis. Vilniuje, prie kelių policijos apžiūrėjus automobilį, žodžiu sutarė, kad R. G. jį perka už 8800 Lt. Rašytinės sutarties nesudarė. Nukentėjusiajam automobilio reikėjo tuojau pat, todėl jis vietoje sumokėjo 8000 Lt ir pasiėmė transporto priemonę bei jos registracijos dokumentus. Kaltinamasis nukentėjusiajam ant paprasto lapuko ranka užrašė savo vardą, pavardę, asmens kodą ir adresą. Sutarė, kad susitiks po kelių dienų. D. V. savo lėšomis apdraus automobilį, atliks jo techninę apžiūrą ir perregistruos automobilį pirkėjo vardu, o nukentėjusysis sumokės likusius 800 Lt. Sutartą dieną susitiko prie VĮ „Regitra“, nukentėjusysis ėmė reikalauti sumažinti automobilio kainą, sakė, kad neatiduos mobilaus telefono ir kitų daiktų, kuriuos D. V. buvo pamiršęs automobilyje. Kaip ir tarėsi, kaltinamasis nuvažiavo atlikti techninės apžiūros, bet iš pažįstamo sužinojo, kad dėl nestandartinių ksenoninių žibintų techninės apžiūros nepraeis. Todėl palikęs nukentėjusįjį prie VĮ „Regitra“, išvažiavo namo. Pasielgė taip, nes supyko dėl to, kad nukentėjusysis mažina kainą, negrąžina daiktų ir dėl to, kad nepavyko praeiti techninės apžiūros. Ketino vėliau sutvarkyti automobilį ir atiduoti nukentėjusiajam, ką ir padarė. Pinigų pasisavinti niekada nenorėjo ir neslėpė, kad juos gavo iš nukentėjusiojo.
Nukentėjusysis R. G. parodė, kad 2012 m. sausio mėnesį internete rado skalbimą apie parduodamą automobilį VW Passat. Susitiko su pardavėju, kaip dabar žino D. V. ir apžiūrėjo automobilį prie kelių policijos, Vilniuje, Giraityės g. Automobilis nukentėjusiajam patiko ir susitarė dėl kainos- 8800 Lt. Iš karto sumokėjo 8000 Lt ir pasiėmė automobilį bei jo registracijos dokumentus, susitarė, kad po kelių dienų D. V. savo sąskaita parūpins draudimą, techninę apžiūrą ir perregistruos automobilį nukentėjusiojo vardu, o R. G. sumokės likusius 800 Lt. Kaip ir tarėsi, po kelių dienų susitiko prie VĮ „Regitra“, D. V. pasiėmė automobilio registracijos dokumentą, raktelius, nuvažiavo atlikti techninės apžiūros ir nebegrįžo. Parašė SMS žinitę, kad nebegrįš ir kad grąžino rankpinigius. Išsigandęs, kad yra apgautas, nukentėjusysis iškvietė policiją. Vėliau policijoje automobilį atgavo, sumokėjo D. V. likusią sutartos sumos dalį, o pastarasis perregistravo automobilį nukentėjusiojo vardu.
Liudytojas K. P. parodė, kad automobiliu VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) naudojosi jo sūnus. Sūnui išvykus į užsienį, automobilį išsimokėtinai pardavė D. V. . Po kiek laiko D. V. paskambino, pasakė kad automobilį pardavė ir paprašė draudimo naujojo savininko vardu. Automobilio tą pačią dieną neapdraudė, nes neturėjo laiko, o po kelių dienų sužinojo, kad automobilis ieškomas. Paskambino D. V. . Šis pasakė, kad automobilis parduotas. Dar vėliau susitiko su D. V. surašė pardavimo aktą, kuriuo K. P. pardavė automobilį D. V. nurodytam asmeniui. Tai galėjo būti ir R. G. , tačiau naujojo automobilio savininko nematė.
D. V. veiksmuose nėra subjektyviosios pusės. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t.y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, neteisėtai ir neatlygintini savo naudai įgyja svetimą turtą. D. V. tyčios nebuvimą rodo, tai, kad jis nenuslėpė nuo nukentėjusiojo savo asmenybės, asmens duomenų ir gyvenamosios vietos, pinigų pardavimo metu šiuos duomenis palikdamas nukentėjusiajam (b.l. 23). Nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu nenuslėpė, jog gavo iš nukentėjusiojo pastarojo nurodytą sumą už parduodamą automobilį- 8000 Lt (b.l. 150- 153). Kaltinamojo parodymai apie tai, kokia buvo sutarta galutinė automobilio kainą 8800 Lt, sutampa su nukentėjusiojo parodymais. Automobilis nebuvo slepiamas ikiteisminio tyrimo 2012-02-06 pareigūnams perduota ir pati transporto priemonė ir jos registravimo dokumentai (b.l. 86- 87). 2012-02-17 automobilis atiduotas nukentėjusiajam (b.l. 91- 93), o 2012-02-25 savanoriškai ir perregistruota nukentėjusiojo vardu (b.l. 72). Iš liudytojo K. P. parodymų matyti, kad D. V. neslėpė, kad automobilį pardavė ir rūpinosi jį apdrausti nukentėjusiojo naudai.
D. V. veiksmuose nėra ir savavaldžiavimo (LR BK 294 str. 1 d.) požymių, nes nukentėjusiajam nepadaryta didelė žala D. V. teisėms ir teisėtiems interesams. Kaip jau minėta, automobilį kaltinamasis perdavė praėjus 7 dienom po nukentėjusiojo kreipimosi į policiją teisėsaugos institucijoms iš karto pareikalavus (b.l. 2, 86- 87), perregistravo automobilį nukentėjusiojo vardu. 8000 Lt suma, kuri kaltinamajam buvo perduota avansu už automobilį, negali būti sutapatinama su žala LR BK 294 str. prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-125/2012.
D. V. išteisinti, nesant nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 1 d. požymių.
Kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 2 apylinkės teismą apeliaciniu skundu.