Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, dalyvaujant pareiškėjui A. S., atsakovės atstovei Viktorijai Grigaliūnaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Dainiui Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas A. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1-2).

Byloje sprendžiama dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Vertinat pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtais veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko pažymėjo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, jog valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Vadovaujantis nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu galiojusia Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies redakcija, draudžiama kalinamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT)savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje P. prieš Graikiją).

Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 40 000 Lt neturtinę žalą, kuri jam padaryta dėl netinkamų suimtųjų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų, pažeidžiančių Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir Higienos normos reikalavimus (b. l. 1-2).

Bylos duomenys patvirtina, kad A. S. į Lukiškių TI-K atvyko 2010-01-05 ir buvo patalpintas šiose kamerose (b. l. 15-17): 2010-01-05 buvo patalpintas į kamerą Nr. 105, plotas - 7,38 m², joje vakare buvo - 3 asmenys kameroje; 2010-01-06 perkeltas į kamerą Nr. 132, plotas - 7,94 m² (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2010-01-07 kamera Nr. 132 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2010-01-08 perkeltas į kamerą Nr. 181, plotas - 7,94 m² (ryte - 2, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-01-09 - 2010-01-10 kamera Nr. 181 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-01-11 kamera Nr. 181 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2010-01-12 kamera Nr. 181 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2010-01-13 perkeltas į kamerą Nr. 172, plotas - 7,94 m² (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-01-14-2010-01-20 kamera Nr. 172 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-01-21 perkeltas į kamerą Nr. 193, plotas - 7,94 m² (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-01 -22 - 2010-01 -26 kamera Nr. 193 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-01-27 kamera Nr. 193 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-01-28 - 2010-02-08 kamera Nr. 193 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-02-09 perkeltas į kamerą Nr. 191, plotas - 7,94 m² (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2010-02-10 perkeltas į kamerą Nr. 176, plotas - 7,94 m² (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-02-11 - 2010-02-18 kamera Nr. 176 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-02-19 kamera Nr. 176 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2010-02-20 perkeltas į kamerą Nr. 136, plotas - 7,94 m² (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-02-21 - 2010-03-03 kamera Nr. 136 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-03-04 kamera Nr. 136 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-03-05 - 2010-03-17 kamera Nr. 136 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-03-18 kamera Nr. 136 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-03-19 - 2010-03-22 kamera Nr. 136 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-03-23 kamera Nr. 136 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-03-24 kamera Nr. 136 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-03-25 kamera Nr. 136 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-03-26 - 2010-03-30 kamera Nr. 136 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-03-31 perkeltas į kamerą Nr. 178, plotas - 7,94 m² (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-04-01 kamera Nr. 178 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-04-02 - 2010-04-05 kamera Nr. 178 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-04-06 kamera Nr. 178 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-04-07 - 2010-04-19 kamera Nr. 178 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-04-20 perkeltas į kamerą Nr. 155, plotas - 7,94 m² (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-04-21 - 2010-04-28 kamera Nr. 155 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-04-29 kamera Nr. 155 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-04-30 - 2010-05-02 kamera Nr. 155 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-05-03 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligonnę; 2010-05-20 atvyko iš LAVL ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 116, plotas - 7,49 m² (vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-05-21 perkeltas į kamerą Nr. 129, plotas - 7,94 m² (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-05-22 - 2010-05-31 kamera Nr. 129 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-06-01 kamera Nr. 129 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-06-02 - 2010-06-10 kamera Nr. 129 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-06-11 kamera Nr. 129 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-06-12 - 2010-06-13 kamera Nr. 129 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-06-14 perkeltas į kamerą Nr. 158, plotas - 7,94 m² (ryte - 2, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-06-15 kamera Nr. 158 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-06-16 perkeltas į kamerą Nr. 150, plotas - 7,56 m² (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-06-17 - 2010-06-29 kamera Nr. 150 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-06-30 kamera Nr. 150 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-07-01 - 2010-07-12 kamera Nr. 150 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-07-13 kamera Nr. 150 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-07-14 - 2010-07-26 kamera Nr. 150 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-07-27 kamera Nr. 150 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2010-07-28 kamera Nr. 150 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-07-29 kamera Nr. 150 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-07-30 - 2010-08-03 kamera Nr. 150 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2010-08-04 kamera Nr. 150 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-08-05 - 2010-08-09 kamera Nr. 150 (ryte – 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-08-10 kamera Nr. 150 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2010-08-11 kamera Nr. 150 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-08-12 kamera Nr. 150 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-08-13 kamera Nr. 150 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2010-08-14 - 2010-08-16 kamera Nr. 150 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2010-08-17 kamera Nr. 150 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-08-18 - 2010-08-23 kamera Nr. 150 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-08-24 kamera Nr. 150 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-08-25 - 2010-09-02 kamera Nr. 150 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-03 kamera Nr. 150 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-04 - 2010-09-05 kamera Nr. 150 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-06 kamera Nr. 150 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-07 kamera Nr. 150 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-08 - 2010-09-13 kamera Nr. 150 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-14 perkeltas į kamerą Nr. 146, plotas - 7,94 m² (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-15 - 2010-09-19 kamera Nr. 146 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-20 kamera Nr. 146 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-21 - 2010-09-22 kamera Nr. 146 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-23 kamera Nr. 146 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-24 - 2010-09-28 kamera Nr. 146 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-29 kamera Nr. 146 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-30 kamera Nr. 146 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-10-01 - 2010-11-01 kamera Nr. 146 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-11-02 kamera Nr. 146 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2010-11-03 kamera Nr. 146 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-11-04 perkeltas į kamerą Nr. 164, plotas - 7,86 m2 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-11-05 kamera Nr. 164 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-11-06 - 2010-11-07 kamera Nr. 164 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-11-08 kamera Nr. 164 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-11 -09 - 2010-11 -25 kamera Nr. 164 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-11-26 kamera Nr. 164 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-11-27 - 2010-12-06 kamera Nr. 164 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-12-07 kamera Nr. 164 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-12-08 kamera Nr. 164 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-12-09 - 2010-12-15 kamera Nr. 164 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-12-16 kamera Nr. 164 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-12-17 - 2010-12-26 kamera Nr. 164 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-12-27 kamera Nr. 164 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-12-28 - 2010-12-31 kamera Nr. 164 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje).

Pažymėtina, kad Higienos normoje HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 (galiojusi iki 2010-04-11), buvo numatyta, jog gyvenamasis plotas asmeniui negali būti mažesnis kaip 5 m². Ginčui taip pat taikytinos laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai‘‘ patvirtinimo‘‘. Pagal normos 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kameros tipo patalpų plotas tenkantis vienam asmeniui normoje nėra nurodytas. Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Nagrinėjamo ginčo atveju pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo kalinimo 2010-01-05 - 2010-12-31 metu nebuvo visą laiką tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į nustatyto dydžio, t. y. iki 2010-04-11 - 5 m², nuo 2010-04-11 - 3,6 m² gyvenamojo ploto kamerose Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas kalėjo 317 dienų ir 2 vakarus. Iš pilnai kalėtų dienų – 2 dienas kalėjo sąlygomis, kai ryte arba vakare kalinamiems asmenims užteko nustatytų higienos normomis reikalavimų dėl ploto vienam asmeniui, kitas 315 dienų nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio, t. y. 5 m² ar 3,6 m² gyvenamojo ploto kameroje Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (2008 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444–619/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 4 (14), 2008). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d.sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių dėl kamerų stygiaus pareiškėjo patalpinti į kamerą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, remiantis LR CK 6.271 str. 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Nagrinėjamu atveju, apibendrinus teisinį reglamentavimą bei byloje esančius duomenis apie pareiškėjo kalinimo sąlygas, darytina išvada, kad laikotarpiu 2011-12-06 - 2012-05-16 (ne visą laikotarpį) kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, buvo pažeista jo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m² kameros ploto, t. y. byloje aptariamu atveju viešojo administravimo institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi teismui nekyla jokių abejonių dėl to, jog gyvenimas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, sukėlė pareiškėjui esminių nepatogumų ir dvasinių kančių. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz.: EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz.: EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismopraktikoje (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr., pvz.: 2007 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d.nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Ginčo atveju pareiškėjas nepateikė duomenų apie nagrinėjamo laikotarpio savo sveikatos būklę, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl teisės į nustatyto dydžio gyvenamojo ploto suteikimą kamerose neįgyvendinimo įtakos sveikatos būklei. Ekstremalių sveikatai situacijų centras 2012-07-09 raštu informavo, kad pareiškėjo skundų dėl netinkamų kalinimo sąlygų 2010-2012 metais Lukiškių TI-K nėra gavusi (b. l. 8). Byloje pateiktų epikrizių duomenys patvirtina, kad pareiškėjui, gydantis laikotarpiu nuo 2001-05-03 iki 2010-05-20 Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, alerginė bronchinė astma nustatyta nebuvo (b. l. 31). Lėtinis obstrukcinis bronchitas pareiškėjui nustatytas gydantis minėtoje gydymo įstaigoje laikotarpiu nuo 2012-04-05 iki 2012-04-26 (b. l. 32), t. y. ne skunde nurodytu laikotarpiu. Be to, aplinkybė, jog Lukiškių TI-K sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, patvirtina, kad atsakovas rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose (b. l. 23-29). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, taikytinų teisės aktų bei suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) kontekste, pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti atitinkamais laikotarpiais ne mažiau kaip 5 m² ar 3,6 m² ploto, pažeidimo trukmę (315 kalinimo dienų), taip pat atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga – 850 Lt; vidutinis darbo užmokestis – 2 108 Lt), teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 800 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, nėra nustatyta. Todėl teismo vertinimu priteistina suma yra adekvati dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamomis pasekmėms.

Vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl kalinimo kamerose kartu su rūkančiais asmenimis, pažymėtina, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, kad buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, tačiau konkrečių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti kada ir kokiose kamerose buvo kalinamas su rūkančiais asmenimis, nenurodo.

Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis šių izoliavimo reikalavimų: 1) vyrai – atskirai nuo moterų; 2) nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų. Nepilnamečius skirstant į kameras, būtina atsižvelgti į jų amžių, fizinį išsivystymą, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes; 3) moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trylika savaičių, jų pageidavimu – atskirai nuo kitų moterų; 4) asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių; 5) suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 6) nuteistieji areštu – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 7) nuteistieji terminuotu laisvės atėmimu – atskirai nuo suimtųjų; 8) nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 9) asmenys, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo nuostatos, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 10) asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 11) asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, arba pagal gydytojų išvadas – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.

Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnis nustato, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda (70 str. 6 d.).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pažymėtina, kad šio teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, kad suimtieji bei nuteistieji skiriami į gyvenamąsias kameras ne tik vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str., Bausmių vykdymo kodekso 70 str., bet taip pat ir atsižvelgus į suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Negalėjo patvirtinti, kad pareiškėjas kalinimo laikotarpiu buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Teigė, kad pareiškėjas dėl patalpinimo į kamerą su nerūkančiais asmenimis į administraciją nesikreipė. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad prašymo laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų neteikė. Ginčo atveju pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, kad buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, tačiau konkrečių duomenų nenurodo. Pažymėtina, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Todėl nagrinėjamojoje byloje nesant duomenų, kad buvo pažeistas draudimas rūkyti gyvenamosiose ir kitose bendro naudojimo patalpose, pareiškėjo motyvai šiuo aspektu yra atmestini.

Apibendrinant teismo išdėstytus motyvus, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo (LR CK 6.271 straipsnis, 6.250 straipsnis). Kitoje dalyje reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85-87 straipsniais, 88 str. 5 punktu, 127 str. 1 punktu, 129 straipsniu, teismas

nusprendė:

pareiškėjo A. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. S. 800 Lt (aštuonis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.