Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Olego Fedosiuko, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 11 d. nutarties.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 11 d. nutartimi nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 24 d., apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, D. A. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje dėl asmeninių nesutarimų bei pykčio apipylė B. G. benzinu ir padegė, padarydamas nukentėjusiajam I, II ir III laipsnio veido, kaklo, krūtinės ląstos, pilvo, dešinės rankos, kairiojo žasto, šlaunų ir kairės blauzdos – bendrą 22 proc. kūno paviršiaus nudegimą, dėl to B. G. patyrė dideles kančias, t. y. itin žiauriai, tyčia sunkiai sutrikdė B. G. sveikatą.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas šališkai, neobjektyviai, šiurkščiai pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Ikiteisminio tyrimo bei bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo pažeista jo teisė į gynybą, kurią garantuoja BPK 10 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio nuostatos. Be to, pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nesilaikė BPK 7 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo.

Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jam buvo paskirtas advokatas A. Penelis, o vėliau – advokatas J. Milčius, tačiau šie advokatai byla nesidomėjo, jo nekonsultavo, realiai teisinės pagalbos neteikė. Jis (kasatorius) neturi teisinio išsilavinimo, todėl negalėjo suvokti bei interpretuoti tiek faktinių, tiek teisinių bylos aplinkybių, nesugebėjo reikiamai pateikti tikrąją savo parodymų esmę, tiksliai išreikšti gynybos pozicijų ir ketinimų, todėl jo parodymai buvo neteisingai suprasti ir surašyti, o tai turėjo esminės reikšmės priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme bei nagrinėjant jo skundą apeliacinės instancijos teisme.

Kasatorius teigia, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai esmingai suvaržė jo teises, įtvirtintas BPK 44 bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniuose. Jis mano, kad nepagrįstai buvo atmesti jo prašymai iškviesti ir kaip liudytoją apklausti I. K., kuri buvo įvykio vietoje ir galėjo patvirtinti, kad jis nukentėjusįjį benzinu aplaistė ir padegė netyčia. Jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal tą Baudžiamojo kodekso straipsnį, todėl ir bausmė paskirta netinkama. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta akistata, jis nebuvo nuvežtas į įvykio vietą, todėl nebuvo atskleistos faktinės bylos aplinkybės ir tai, kasatoriaus nuomone, turėjo esminės reikšmės priimant neteisingą nuosprendį.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.

Pagal BPK 44 straipsnio 8 dalį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi nemokamai gauti teisinę pagalbą, įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

BPK 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą ir ši teisė jiems užtikrinama nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos, A. V. teisė į gynybą buvo užtikrinta, paskirtas gynėjas bylos procese dalyvavo nuo pirmosios įtariamojo apklausos. Ikiteisminio tyrimo metu bei susipažinus su byla, jokių prašymų nebuvo pareikšta. Bylą nagrinėjant teisme gynėjo dalyvavimas taip pat buvo užtikrintas, kaltinamojo teisės, numatytos BPK 22 straipsnio 3 dalyje, nepažeistos, teisė aktyviai gintis pačiam ir per gynėją nebuvo atimta ar suvaržyta.

Pagal BPK 52 straipsnį įtariamasis ar kaltinamasis bet kuriuo proceso metu turi teisę atsisakyti gynėjo. Byloje duomenų, kad A. V. atsisakė gynėjo, prašė jį pakeisti kitu, kad paskirti gynėjai neatliko ar akivaizdžiai netinkamai atliko savo pareigas, nėra, todėl kasatoriaus teiginys, kad jo gynybos teisės buvo pažeistos, nes gynėjai jam nesuteikė realios teisinės pagalbos, atmestinas.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos, rungimosi principas (BPK 7 straipsnis) nepažeistas, kaltinimo ir gynybos šalys bylos nagrinėjimo teisme metu turėjo lygias teises teikti įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, turinčiais reikšmės ją teisingai išspręsti.

A. V. kaltė padarius B. G. sunkų sveikatos sutrikdymą nekonkretizuota tyčia, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįsta ištirtų ir nuosprendyje išanalizuotų įrodymų, atitinkančių BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma. Nuteistojo versija, kad jis B. G. sužalojo dėl neatsargumo, buvo tiriama ir nuosprendyje motyvuotai atmesta.

Nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Spręsdamas proceso dalyvių prašymus, teismas vadovaujasi kriterijumi – ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas gali atmesti prašymus, jeigu jie susiję su tokiomis aplinkybėmis, kurias patvirtinti ar paneigti byloje esančių duomenų aiškiai pakanka. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuotai atmesdamas prašymą iškviesti ir apklausti I. K., įstatymo reikalavimų nepažeidė. Tai, kad A. V. B. G. tyčia apipylė benzinu ir padegė, byloje nustatyta ištirtais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kitais ištirtais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apskųsto nuosprendžio pagrįstumą, pripažino, kad vertindamas įrodymus teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Priimtoje nutartyje į visus nuteistojo argumentus, kurie pakartoti ir kasaciniame skunde, yra išsamiai atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis).

Remiantis tuo, kas pasakyta, tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka – nėra pagrindo.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o apeliacinės instancijos teismo nutartis pripažintina teisėta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. V. kasacinį skundą atmesti.