- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-22
- Bylos Nr.
- N-756-1161-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Romanas Klišauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. C. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. nutarimo L. C. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Šiaulių apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros departamento statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2009 m. kovo 17 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. C. už tai, kad ji, kaip buvo nustatyta 2009 m. vasario 12 d., sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame L. C. ir penkiems bendraturčiams, be Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, pastatė vieno aukšto su mansarda gyvenamąjį namą 15 m x 15,7 m matmenų, apie 8 metrų aukščio, t. y. pastatė silikatinių plytų išorines sienas, sudėjo langus ir duris, įrengė šlaitinį banguotos beasbestinės dangos stogą, įrengė vidaus apdailą, aptvėrė tvora žemės sklypą, ir tuo pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų ir 23 straipsnio 24 dalies reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 159 straipsnio 1 dalyje.
II.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 1 d. nutarimu pagal ATPK 159 straipsnio 1 dalį L. C. paskyrė administracinę nuobaudą - 2 500 Lt baudą.
Teismas nustatė, kad 2009 m. kovo 17 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog L. C. pažeidė Statybos įstatymo12 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus ir 23 straipsnio 2 ir 4 dalis. Teismas įvertino, kad protokole neteisingai nurodyta, jog pažeistos Statybos įstatymo 23 straipsnio 2 ir 4 dalys, t. y. buvo pažeista Statybos įstatymo 23 straipsnio 24 dalis, todėl šis protokolo netikslumas laikytinas neesminiu, o rašybos klaida, taisytinas ir laikytina, kad buvo pažeista minėto įstatymo 23 straipsnio 24 dalis. Teismas nustatė, kad L. C. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, savavališkos statybos aktu, statybos sustabdymo aktu, pastatyto namo nuotraukomis, Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-1333, kuriuo L. C. nurodyta likviduoti savavališkos statybos padarinius, Lieporių bendruomenės narių prašymo kopija, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus V. D. 2009 m. vasario 24 d. pranešimu Nr. S-511-11, kita surinkta bylos medžiaga. Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus V. D. 2009 m. vasario 24 d. pranešimo Nr. S-511-11 matyti, jog teritorijoms, jų tarpe ir (duomenys neskelbtini), Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2005-07-12 išdavė planavimo sąlygų sąvadą detaliajam planui rengti Nr. DP-141-FA. 2007 m. minėtos teritorijos detalusis planas buvo pradėtas derinti, bet derinimo procedūra nebaigta, todėl sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esanti gyvenamojo namo statyba nelegali. Iš ištirtų įrodymų ir norminių aktų matosi, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastatytas gyvenamasis namas, neturint statinio projekto, be statybos leidimo. Skirdamas nuobaudą L. C. teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę - pažeidėja prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, gauna nedidelį atlyginimą, išlaiko nepilnametę dukrą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs išdėstytą ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nusprendė, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė L. C. švelnesnę, nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda.
III.
Apeliaciniu skundu L. C. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimą ir skirti mažesnę administracinę nuobaudą už administracinės teisės pažeidimo, numatyto ATPK 159 straipsnio 1 dalyje padarymą. Nurodė, kad teismas iš esmės teisingai nustatė bylos aplinkybes ir skiriant bausmę atsižvelgė į tai, kad ji dirba, gauna mažą atlyginimą ir išlaiko nepilnametę dukrą. Tačiau mano, kad paskirta administracinė nuobauda yra per didelė, nes teismas neįvertino, kad ji turėjo statinio projektą, tinkamai ir laiku kreipėsi dėl statybos leidimo išdavimo, nepadarė žalos valstybei ir kitiems asmenims, žalos jos veiksmais nei valstybei, nei kitiems asmenims nėra padaryta. Žemės sklypo, kuriame yra pastatai, detalaus plano svarstymas užtruko dėl valdžios institucijų neveiklumo. Ji yra nemokamose atostogose, išlaiko nepilnametę dukterį.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo teismo L. C. apeliacinį skundą spręsti savo nuožiūra. Nurodo, kad L. C. nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino tų aplinkybių, kad statytoja turėjo statinio projektą ir buvo laiku kreipusis dėl statybos leidimo išdavimo. Paaiškina, kad ji neturi statinio projektavimo sąlygų sąvado, pagal kurį nustatyta tvarka būtų paruoštas statinio projektas ir suderintas Nuolatinėje statybos komisijoje, bei neturi statybos leidimo gyvenamojo namo statybai. Tai patvirtina Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2009 m. vasario 24 d. raštas Nr. S-511-11 „Dėl informacijos“, kuriame nurodyta, kad 2005 m. liepos 12 d. buvo išduotas tik planavimo sąlygų sąvadas detaliajam planui rengti, kitų dokumentų, pateisinančių savavališką statybą byloje nėra pateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Skundžiamu nutarimu L. C. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 159 straipsnio 1 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta.
Apeliantė mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1?1396/2007, 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Tai, kad L. C. prisipažino padariusi ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jos atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad L. C. pajamos yra nedidelės, ji išlaiko nepilnametę dukterį ir paskyrė mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta minimali įstatymo sankcijoje.
Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad L. C. paskirta nuobauda nėra per griežta. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 4 dalies nuostatomis, L. C. turi teisę per keturiasdešimt dienų nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos kreiptis į pirmosios instancijos teismą su rašytiniu prašymu išdėstyti jai paskirtos baudos mokėjimą per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į baudos dydį, apelianto turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
L. C. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. nutarimą
Nutartis neskundžiama.