Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis, sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Gaubiui, kaltinamojo atstovei pagal įstatymą ir civilinei bendraatsakovei R. D., gynėjui advokatui Vytautui Aliuškevičiui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gretai Petrauskaitei, viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

nepilnametis E. D. (D.), asmens kodas - (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2021 m. liepos 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį – 6 mėn. laisvės apribojimo, 2022 m. vasario 2 d. nutartimi ši bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę; 2) 2022 m. vasario 11 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį – 8 mėn. laisvės apribojimo, 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi ši bausmė subendrinta su paskirta 2022 m. vasario 2 d. nutartimi ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 45 paros arešto (bausmę atlikęs, teistumai neišnykę ir nepanaikinti),

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

9. Nukentėjusiojo T. M. liudijimai byloje (1 t., b. l. 30-33, 45-50) taip pat yra pakankamai, keik leido jo sunkaus apsvaigimo nuo alkoholio būsena, išsamūs, nuoseklūs, logiški ir įtikinantys, jo byloje pateikti duomenys atitinka kitais proceso veiksmais byloje nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (įvykio vietos apžiūra užfiksuotą situaciją įvykio vietoje, teismo medicinos specialisto išvadas apie sužalojimų padarymo laiką, mechanizmą, pasekmes sveikatai ir kt. aplinkybes), netiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų bei paties kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją, yra jais, aukščiau pažymėtais duomenimis, patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis.

10. Aukščiau aprašyti faktiniai duomenys (punktai 2-7) teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis dėl savo sunkaus girtumo be paaiškinamos dingsties (iš esmės be priežasties, ką ir pats teisme pripažino) smurtu užpuolė po bendrų išgertuvių jam iš paskos sekusį ir tuo neįtikusį nukentėjusįjį ir, pasinaudodamas situacija - pastarojo taip pat sunkiu girtumu ir nuvirtimu ant vejos, jį mušdamas – spirdamas ne mažiau 8 kartus avalyne apautomis kojomis į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir pilvą, galvą bei veidą, nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

11. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pagrindu jį nuo tokios atsakomybės atleisti aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.

12. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusį smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas daugiau. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sudavė smūgius kojomis į įvairias kūno vietas) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, - jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias nukentėjusio asmens sveikatai pasekmes – už nesunkų jos sutrikdymą. Trečia, daugkartiniai (ne mažiau kaip aštuoni) ir pakankamai stiprūs (lūžo skruostikaulis) spyriai avalyne apautomis kojomis į nukentėjusiojo kūną ir išorinių bei vidinių sužalojimų jais padarymas aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusio (kito asmens) fiziniu mušimu ir jo sužalojimu. Ketvirta, kompetentingo specialisto konstatuotos nukentėjusiojo sumušimo pasekmės šio asmens sveikatai – neabejotinas fizinis skausmas, išorinių ir vidinių kūno sužalojimų padarymas ir nesunkus jais sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai pagrįstos tiek nukentėjusiojo T. M. betarpiškos medicininės apžiūros, tiek jo medicininių dokumentų duomenimis. Penkta, iš tarpusavyje šiuo klausimu neprieštaraujančių ir iš esmės sutampančių tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo parodymų akivaizdu, jog jie buvo labai trumpą laiką ir minimaliai pažįstami, jokie asmeninio pobūdžio ryšiai (santykiai) juos nesiejo, jokios logiškai paaiškinamos priežasties kaltinamajam taip suspardyti nukentėjusįjį nebuvo, pats kaltinamasis teisme pripažino, jog tikrovėje priežasties jam mušti nukentėjusįjį nebuvę, - jį užpuolęs ir spardęs tik dėl savo sunkaus girtumo.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

13. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį bei kilusias iš jos pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Pastarąjį teismas kvalifikuoja kiek didesniu nei rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 138 straipsnio 2 dalies) dispozicijos lygmeniu, atsižvelgdamas tiek į sužalojimus sukėlusių padidintą grėsmę sveikatai kėlusių smurtinių veiksmų pobūdį (spyriai kojomis nesirenkant į kur) bei jų skaičių (ne mažiau 8), tiek į skausmingų jais sukeltų pasekmių aplinkybę dėl skruostikaulio sulaužymo.

14. Kaltės forma ir rūšis bei ir aiškių motyvų nebuvimas šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai papildomai nevertinama, tačiau reikalinga pažymėti, jog šiuo atveju buvo smurtauta ne tik iš esmės chuliganiškų paskatų, bet ir viešoje vietoje bei realiai sutrikdant viešąją tvarką, - tai didina kaltinamojo veiksmų pavojingumą. Dėl tos pačios aukščiau jai minėtos priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nagrinėjamu atveju tyčinis apysunkis nusikaltimas buvo visiškai baigtas nuo nusikalstamų pasekmių (kūno sužalojimų padarymo ir jais sveikatos sutrikdymo) atsiradimo, kas iš esmės laike sutapo su pačių nusikalstamais pripažįstamų kaltinamojo smurtinių veiksmų (smūgių) sudavimo momentu. Aptariamu aspektu švelninti ar griežtinti skirtiną kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

15. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina jau labai menkai patenkinama : kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė ir šiuo metu tebėra nepilnametis (17 m.), auga nepilnoje šeimoje, nepalankioje socialinėje aplinkoje (motina taip pat turi teistumą už tyčinį smurtinį nusikaltimą), jam iki pilnametystės nustatytas vidutinis neįgalumas (1 t., b. l. 130-135), taip pat didelis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis (1 t., b. l. 136). Tačiau kita vertus, kaltinamasis per kiek daugiau nei 1 m. laikotarpį tyčia nusikalto ir teisiamas jau trečiąjį kartą, ankstesnės nusikalstamos veikos taip pat tyčinės ir smurtinės (iš esmės analogiškos), akivaizdu, kad veikos sunkėja, o kaltinamojo kriminalinis elgesys tampa pavojingesnis, šįkart kaltinamasis nusikalto nepraėjus nei mėnesiui po pirmiau skirtos arešto bausmės atlikimo, vengė atlikti anksčiau skirtą laisvės apibojimo bausmę, dėl ko ši buvo pakeista į griežtesnę arešto bausmę (1 t., b. l. 112-118), be to, per paskutinių maždaug 1,5 m. laikotarpį, kai sukako 16 m. ir tapo subjektu administracinėje teisenoje, kaltinamasis įvykdė 6 administracinius nusižengimus, pasireiškusius jam pagal amžių draudžiamu alkoholio vartojimu, negana to, administracinių nusižengimų požymius turinčias veikas kaltinamasis darė jau nuo 14 m. amžiaus (1 t., b. l. 119-128). Visa tai rodo, kad anksčiau taikytos teisinio poveikio priemonės nepilnamečio nuostatoms ir elgesiui pozityvaus, teigiamo poveikio nepadarė, jis linkęs į nusikalstamų ir kt. teisės aktų reikalavimus pažeidžiančių veikų darymą ir nėra linkęs taisytis, be kita ko, tai patvirtina ir aplinkybė, jog kaltinamasis po nagrinėjamo pastarojoje byloje tyčinio apysunkio smurtinio nusikaltimo yra įtariamas po keleto dienų tyčia nužudęs kt. žmogų (1 t., b. l. 117).

16. Kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo visišką prisipažinimą kaltu, pareikštą gailėjimąsi dėl savo neteisėtų veiksmų ir savo parodymais padėjimą atskleisti visas esmines nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe byloje teismas kvalifikuoja jo bylos duomenimis, įskaitant paties kaltinamojo pareiškimus, jau sunkiu buvusį girtumą, kuris, kaip yra pagrindo spręsti pagal bylos duomenis, tame tarpe ir paties kaltinamojo paaiškinimus, tiesiogiai ir sąlygojo staigų ir netikėtą fizinio smurto panaudojimą prieš nukentėjusįjį ir jo sužalojimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Kaip kaltinamojo atsakomybę sunkinanti nusikaltimų recidyvo aplinkybė kaltinamajame akte yra nurodyta nepagrįstai, kadangi tokia tyčinių nusikaltimų recidyvo situacija yra galima tik dėl pakartotinai ir tyčia nusikaltusio pilnamečio asmens, o kaltinamasis E. D. tiek pirmesnius, tiek nagrinėjamą šioje byloje tyčinius nusikaltimus įvykdė ir šiuo metu tebėra nepilnametis (BK 27 straipsnio 1 dalis).

17. Teismas sprendžia, jog byloje nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės lyginamasis svoris ir reikšmė bausmės individualizavimui yra didesnė nei nustatytosios atsakomybę sunkinančios, todėl kaltinamojo asmenybę įvertinus kaipo nors ir menkai, bet dar patenkinamą, o nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį kiek didesniu nei rūšinis lygmeniu, atsižvelgiant ir į jo nepilnametystę, kaltinamajam yra teisinga paskirti jau artimo įstatymo sankcijos vidurkiui, bet dar kiek už jį mažesnio dydžio bausmę (BK 61 straipsnio 2 dalis).

18. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcija numato vienintelės rūšies terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios vidurkis sudaro maždaug 2 m. 6 mėn. Atsižvelgiant į aukščiau padarytas išvadas dėl skirtinos bausmės dydžio (punktas 17), nepilnamečiui kaltinamajam E. D. paskirtina 1 m. 9 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos įstaigoje bausmė, o papildomai pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jos dydį sumažinus 1/3 dalimi, galutinė bausmė nustatytina – 1 m. 2 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos įstaigoje. Tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama tiek savo rūšimi, tiek dydžiu jos skyrimui nustatytiems tikslams pasiekti. Kartu teismas sprendžia, jog aukščiau analizuotos aplinkybės, susiję su nusikalstamos veikos pobūdžiu ir ypač susiję su paties kaltinamojo pavojingumu (punktai 13 ir 15), neteikia pagrindo manyti, kad kaltinamajam skiriamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl kaltinamajam taikyti išimtines BK 92 straipsnio 2 dalies nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti nėra pakankamo bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Kaltinamajam E. D. baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų. Pagal šią bylą kaltinamasis sulaikytas ir (ar) suimtas nebuvo, todėl įskaitymams pagrindo taip pat nėra.

19. Nepilnamečiui kaltinamajam E. D. šioje byloje jokia kardomoji priemonė paskirta nebuvo, atsižvelgiant į jo kardomojo kalinimo (suėmimo) kitoje ikiteisminio tyrimo byloje aplinkybę, poreikio tokią procesinę prievartos priemonę skirti (taikyti) šiame proceso etape (kol įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti pastarasis teismo nuosprendis) taip pat nenustatyta.

20. Dėl civilinio ieškinio. Byloje dėl patirtų išlaidų, kaip tiesioginių nuostolių, susijusių su apmokėjimu sveikatos priežiūros įstaigai viešajai įstaigai Vilkaviškio ligoninei už nukentėjusiam nuo nusikaltimo T. M. suteiktas skubias sveikatos priežiūros paslaugas (turtinės žalos atlyginimo) Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi 112,91 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 67-69). Šis ieškinys byloje yra teismo pripažįstamas pareikštu teisėtu juridiniu pagrindu, apibrėžtu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje, 6.280 straipsnio 1 dalyje bei 6.283 straipsnio 1 dalyje, civilinis atsakovas nepilnametis kaltinamasis E. D. bei civilinė subsidiari bendraatsakovė nepilnamečio kaltinamojo atstovė pagal įstatymą (motina) R. D. teisiamajame posėdyje šį civilinį ieškinį visiškai pripažino, jiems buvo išaiškintos teisinės to pasekmės, kadangi kaltinamasis ir jo atstovė tokius pareiškimus padarė laisva valia ir jie atitinka tiek bylos duomenis, tiek suformuotą teismų praktiką dėl turtinės žalos vertinimo ir jos dydžio nustatymo kriterijų, nėra pagrindo ieškinio pripažinimo nepriimti (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 2 dalis), todėl teismas sprendžia aptariamus pareiškimus dėl ieškinio pripažinimo priimti ir civilinį ieškinį visiškai patenkinti.

21. Daiktinių įrodymų byloje nėra, kitas daiktas – CD diskas su telefoninio pranešimu apie įvykį bendrajam pagalbos centrui garso įrašu (1 t., b. l. 78), paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Priteistinų atlyginti proceso išlaidų byloje nėra, valstybės patirtos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo bylos procese dėl kaltinamojo nepilnametystės neatlygintinos ir iš bylos nepilnamečio kaltinamojo E. D. nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

Nepilnametį E. D. (D.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo pataisos įstaigoje.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t. y. iki 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo pagal šį teismo nuosprendį dienos.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios neskirti.

Kauno teritorinės ligonių kasos, kodas – 188783839, buveinės adresas – Aukštaičių g. 10, Kauno m., civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jai iš nuteistojo nepilnamečio E. D. vieną šimtą dvylika eurų 91 ct. (112,91 Eur) nuostolių atlyginimo pagal atgręžtinį reikalavimą. Nuteistajam nepilnamečiui E. D. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų priteisimai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį išieškoti iš jo atstovės pagal įstatymą motinos R. D..

Daiktą – CD diską su telefoninio pranešimu apie nusikaltimo įvykį bendrajam pagalbos centrui garso įrašu, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.