Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarimo, kuriuo:

R. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnį nubaustas 86 Eur bauda; R. J. įpareigotas atlyginti P. D. padarytą 95 Eur turtinį nuostolį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu R. J. administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto, jo veikos kvalifikacijos pagal ATPK 50 str. ir paskirtos administracinės nuobaudos neginčija, prašydamas tik išdėstyti jam paskirtos baudos sumokėjimą ir priteistos žalos atlyginimą per atitinkamą laikotarpį. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą tik dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Pirmiausia pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

Pagal ATPK 50 str. kaltas asmuo gali būti baudžiamas bauda nuo 86 eurų iki 260 eurų arba administraciniu areštu nuo 10 iki 30 parų. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. nutarimu R. J. paskyrė minimalią ATPK 50 str. sankcijoje numatytą baudą, kuri nelaikytina nei aiškiai per griežta, nei tokio dydžio, kuris savaime būtų pagrindas svarstyti baudos išdėstymo per ilgesnį laikotarpį klausimą. Pažymėtina, kad išdėstyti baudos sumokėjimą per atitinkamą laikotarpį pirmosios instancijos teismo neprašė nei pažeidėjas, todėl apylinkės teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo svarstyti šį klausimą.

Savo skunde pažeidėjas R. J. akcentuoja, kad jis šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose, kad per mėnesį atlyginimo gauna tik 28 eurus todėl neturi galimybės sumokėti visą baudą iš karto. Atsakant į tokius argumentus, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nesant teisinio pagrindo išdėstyti baudos sumokėjimą nutarimo priėmimo metu – po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimas sprendžiamas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 313 str. 3 d.).

Nukentėjusiuoju (ATPK 273 str. 1 d.) laikomas asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu yra padaryta bet kokia žala (turtinė, neturtinė, fizinė). Skundžiamu nutarimu teismas nustatė, kad P. D. dėl R. J. padaryto pažeidimo patyrė 95 eurų žalą ir pagrįstai įpareigojo šią žalą atlyginti pažeidėją, kurios pastarasis ir neginčija. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK nenumatyta galimybė išdėstyti žalos atlyginimą per atitinkamą laikotarpį, kaip prašoma skundu. Teisės pažeidimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas joks esminis prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, todėl ATPK nereglamentuoti klausimai, susiję su nuostolių atlyginimu, gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka (ATPK 37 str. 2 d.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad tenkinti R. J. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarimą nepakeistą ir R. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.