Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-83-107-2009

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2009-04-09
Bylos Nr.: 1A-83-107-2009
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Zigmas Pocius (pirm.), Violeta Miliuvienė, Stasys Valužis
Nuteistasis: A. K.
Advokatai: Marius Navickas

Kategorijos

1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)

Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-83-107/2009Teisėja Edita Lapinskienė Procesinio sprendimo kategorija1.2.14.1.1.; 2.1.7.1.; 2.1.7.4.;2.4.6.4.1. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPREND I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teisėjų Violetos Miliuvienės, Stasio Valužio,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,nuteistajam A. K.,gynėjui advokatui Mariui Navickui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. spalio 30 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 513,92 Lt turtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad jis 2006-01-04, apie 15.25 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančio prekybos salono ekspozicinio stendo pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 488,92 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Motorola E398“ su jame buvusia 25 Lt vertės SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 513,92 Lt.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, paremtas prielaidomis, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, priimant nuosprendį buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Nuteistasis A. K. teigia, kad, priimdamas nuosprendį, teismas rėmėsi įrodymais, kurie buvo gauti pažeidžiant imperatyvias baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Nuosprendyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu į bylą buvo pateikta CD laikmena, kuri apžiūrėta, surašytas apžiūros protokolas. Anot teismo, šis dokumentas surašytas ir duomenys jame užfiksuoti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo normų, todėl minėtame protokole užfiksuotų duomenų nelaikyti įrodymais Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio prasme nėra įstatymų numatyto pagrindo. Apeliantas teigia, kad tokios teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, prieštarauja Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoms.

Nuteistasis A. K. teigia, kad 2007-12-27 apžiūros protokole užfiksuotas CD-R diskas buvo ne išimtas, o tik apžiūrėtas. Tuo buvo pažeisti BPK 20 str. reikalavimai. Apžiūros protokole nenurodyta, kada ir iš kur šis CD-R diskas buvo paimtas, o apžiūrint CD-R diską nenurodyti jo individualūs požymiai, dėl kurių vėliau jo nebūtų galima pakeisti kitu tokiu pat individualiu objektu. Nuteistasis teigia, kad šis procesinis veiksmas neužfiksuotas jokiomis techninėmis priemonėmis. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-06-30 ir 2008-09-04 protokolinėmis nutartimis įpareigojo prokuratūrą pateikti dokumentus, pateisinančius kompaktinio disko ir vaizdinės medžiagos atsiradimą baudžiamojoje byloje, tačiau šie teismo reikalavimai bylos nagrinėjimo teisme metu įvykdyti nebuvo, prokuratūra jokių reikalaujamų dokumentų nepateikė. Vietoje to, prokuratūros prašymu, teismas apklausė policijos pareigūną V. G., kuris parodė, jog kompaktinį diską jam apklausos metu pateikė civilinio ieškovo atstovas E. L., kad tai jis užfiksavo E. L. apklausos protokole, jokio atskiro procesinio dokumento, patvirtinančio šio kompaktinio disko paėmimą, motyvuodamas nusistovėjusia praktika, nesurašė. Nuteistasis A. K. tokius pareigūno parodymus vertina kritiškai, nes jie prieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms ir neatitinka tikrovės. V. G. parodymus apklausos metu paneigė pats civilinio ieškovo atstovas E. L. Jis parodė, kad apklausos metu jokio kompaktinio disko nepateikė, jo manymu, tai padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovybės, esančios Vilniuje, saugos tarnyba, kuri kompaktinį diską galėjo pateikti kartu su pareiškimu apie vagystę. Tai buvo paminėta V. G. paminėtame E. L. apklausos protokole, kuriame nurodyta, kad filmuota medžiaga buvo pateikta CD laikmenoje kartu su pareiškimu. Tai, kad CD-R diskas nebuvo pateiktas ir su pareiškimu, paneigia objektyvios aplinkybės – diskas nėra paminėtas pareiškimo prieduose. Pradėję ikiteisminį tyrimą pareigūnai ne kartą raštais kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovybę prašydami pateikti filmuotą medžiagą. Šių aplinkybių teismas nuosprendyje neįvertino ir net nepaminėjo. Tai, kad po pareigūno V. G. apklausos teismas protokoline nutartimi pakartotinai reikalavo, kad prokuratūra pateiktų CD-R disko patekimą į bylą pagrindžiančius dokumentus, patvirtina, jog liudytojo V. G. parodymai teismo taip pat neįtikino.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistasis pastebi, jog Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d. įsakmiai nurodyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima būtų patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Teismas gautų duomenų patikimumą privalo patikrinti. Nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos surinkti duomenys pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir turi būti laikomi gauti neteisėtu būdu, o neteisėtu būdu gauta informacija įrodymais baudžiamajame procese pripažįstama negali būti. Konstatavus, kad įrodymų rinkimo procesas buvo neteisėtas, jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės. Remdamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Teisėjai privalo įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina įvertinti ne tik kaltinančius, bet ir teisinančius įrodymus, nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas įrodymus atmetė. Teismas, priimdamas nuosprendį, šio įstatymo reikalavimo sąmoningai nesilaikė, nes nuosprendyje nepaminėjo anksčiau paminėtų proceso dalyvių parodymų apie CD-R disko atsiradimo byloje aplinkybes, neanalizavo pareigūno V. G. parodymams prieštaringų civilinio ieškovo atstovo E. L. parodymų, neįvertino prokuratūros veiksmų, ignoruojančių teismo protokolines nutartis, įpareigojančias pateikti dokumentus, patvirtinančius CD-R disko atsiradimo byloje aplinkybes. Iš teismo nutarčių akivaizdu, kad teismui taip pat buvo iškilusi abejonė dėl kartu su bylos medžiaga pateikto CD-R disko, kaip įrodymo, leistinumo. Tik leistinumo reikalavimus atitinkantys duomenys gali būti laikomi įrodymais ir tik pripažinus bylos duomenis įrodymais teismas dėl jų vertinimo galėjo pasisakyti nuosprendyje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas nuosprendį, vertindamas kitus įrodymus, rėmėsi policijos pareigūno V. G. parodymais apie tai, kad V. G., išreikalavęs išklotines, nustatė, jog į pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną įdėta SIM kortele naudojosi nuteistojo brolis D. K. . D. K. apklausos metu paaiškėjo, jog SIM kortelę D. K. davė nuteistajam. Tokie policijos pareigūno parodymai prieštarauja surinktai bylos medžiagai, iš kurios matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paimtos ne tik nuteistojo brolio D. K. pokalbių išklotinės, jokios išklotinės paimtos nebuvo apskritai. Nuteistasis A. K. tvirtina, kad jo brolis D. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme apie kokios nors SIM kortelės davimą naudotis nuteistajam niekada netvirtino. Pareigūnas V. G. teisme parodė, kad, peržiūrėjęs CD laikmenoje esančią filmuotą medžiagą, pamatė, kaip pliktelėjęs vyras paėmė mobiliojo ryšio telefoną. Aplinkybę, kad telefoną pagrobęs asmuo iš šonų buvo pliktelėjęs, apklausos metu patvirtino ir civilinio ieškovo atstovas E. L. Nuteistasis tvirtina, kad jis niekada nebuvo ir nėra pliktelėjęs, todėl šie asmens, pagrobusio telefoną, išvaizdą apibūdinantys požymiai jam visiškai netinka.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. K. skunde nurodo, kad nuosprendyje teismas rėmėsi ir Klaipėdos miesto 2–ojo PK tyrėjos V. R. teisme duotais parodymais, kuriais ji patvirtino atlikusi CD-R disko apžiūrą. Teismas šios pareigūnės parodymų, kad minėtą apžiūrą ji atliko 2006 metų pradžioje, neįvertino. Civilinio ieškovo atstovas E. L. apklausos metu CD disko pateikti negalėjo, nes jis buvo apklaustas tik 2006-04-25. Be to, teismas nepagrįstai kaip įrodymą įvertino šios pareigūnės teisme išsakytą prielaidą, kad, jos manymu, CD laikmena buvo pridėta prie apklausos protokolo. Šios aplinkybės pareigūnė niekuo nepatvirtino, nes ji kompaktinio disko paėmimo procedūroje nedalyvavo, bylą gavo kartu su CD laikmena, todėl kompaktinio disko atsiradimo byloje aplinkybių nežinojo. Iš kur šiai liudytojai gali būti žinomos CD disko paėmimo aplinkybės, nenurodyta ir nuosprendyje. Nuteistasis A. K. pažymi, kad pareigūnė V. R., pasakodama apie matytą CD laikmenoje filmuotą medžiagą, visiškai kitaip nei apžiūros protokole apibūdino vaizdo įraše matytą vyriškį, t. y. ji nurodė, kad vaizdo įraše matė vyriškį su išskirtiniais veido bruožais – kampuota veido forma ir išlinkimais ties plaukais kaktos šonuose. Šie individualūs asmens išvaizdą apibūdinantys požymiai visiškai neatitinka ir netgi prieštarauja byloje esančiam apžiūros protokolui, kuriame šios išvaizdą apibūdinančios aplinkybės ne tik kad neužfiksuotos, bet nurodytos visiškai priešingai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog mobiliojo ryšio telefonas buvo pagrobtas iš ekspozicinio stendo. Šios teismo išvados iš esmės grindžiamos civilinio ieškovo atstovo E. L. parodymais, kad 2006 m. sausio 4 d., baigdamas darbą, jis aptiko, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)" ekspozicinio stendo nuo metalinio stovo buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas. Šias aplinkybes patvirtina ir apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės. Protokole nurodoma, kad apžiūros metu matosi prekybos salono patalpos, kuriose prie stovo pritvirtintas mobiliojo ryšio telefonas. Protokole užfiksuota, kad vaizdo įraše matosi, kad 2006-01-04, apie 15.25 val., prie stovo prieina vyriškis, kuris paima nuo stovo mobiliojo ryšio telefoną ir įsideda jį į kišenę. Tačiau šių bylos duomenų visiškai nepatvirtina byloje nežinomomis aplinkybėmis atsiradęs CD-R diskas, nes teisme, susipažinus su filmuota medžiaga, buvo matyti, kad nei ekspoziciniame stende, nei stove jokio telefono padėta nebuvo ir niekas jokio telefono iš stendo nepaėmė. Iš CD-R diske užfiksuoto vaizdo įrašo matyti salone ant stalo padėtas niekur nepritvirtintas tamsus daiktas, kurį vaikinas, priėjęs prie stalo, kurį laiko tarpą palaikė rankose, padėjo ant stalo ir pasišalino. Po to prie šio stalo priėjo kiti du vaikinai, iš kurių vienas taip pat paėmė nuo stalo tamsų daiktą ir vaizdo įrašas nutrūko. Teisminio bylos nagrinėjimo metu civilinio ieškovo atstovas E. L., peržiūrėjęs prie bylos esantį vaizdo įrašą, parodė, kad negali paaiškinti, kodėl vaizdo įraše užfiksuotas telefonas yra ne ant stovo, o ant stalo. E. L. padarė prielaidą, kad telefoną kažkas atsisuko ir pasiruošė vagystei anksčiau. Matydamas, kad vaizdo įrašo pradžioje kitas stovintis prie stalo vaikinas rankose laiko mobiliojo ryšio telefoną, E. L. tos aplinkybės paaiškinti taip pat negalėjo, o tik dar kartą patvirtino, kad vaizdo įraše matomas telefonas turėjo būti pritvirtintas prie stovo, todėl ant stalo, o juo labiau žmogaus rankose jis negalėjo būti. E. L. apklausos teisme metu patvirtino, kad salone eksponuojami telefonai būna sudėti ant metalinių stovų, kad atsukti šio telefono tvirtinimo detales reikalingas šešiakampis raktas, kuriuo telefoną prie stovo tvirtinančius mažus varžtelius galima atsukti per pusę minutės laiko. Telefonai būna pritvirtinti prie metalinio nago, o šis varžtais prie stalo. Liudytojo nuomone, peržiūrėtą vaizdo įrašą į kompaktinį diską įrašė Vilniuje dirbantys saugos specialistai, nes jis pats įrašyti informaciją į diską galimybės neturi.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad kyla pagrįstų abejonių, ar į bylą yra pateiktas tas pats įrašas, kurį apžiūrėjo pareigūnė, nes skirtingai nei nurodyta apžiūros protokole, joks prie stovo pritvirtintas telefonas, telefono paėmimas nuo stovo neužfiksuotas. Nuteistasis nesupranta, kuo remdamasis teismas tvirtina, kad telefono paėmimas iš stovo yra objektyviai nustatytas bylos medžiaga, kuo remdamasis teismas daro išvadą, kad vaizdo įraše užfiksuotas daiktas yra mobiliojo ryšio telefonas, kad tai yra tas pats telefonas, apie kurio vagystę UAB „(duomenys neskelbtini)" pranešė policijos pareigūnams, nes vienintelis įrodymas, kad toje vietoje turėjo būti pagrobtas telefonas, yra E. L. parodymai, kurių nepatvirtina filmuota medžiaga. Net ir pripažinus, kad filmuotoje medžiagoje esantis daiktas yra mobiliojo ryšio telefonas, byloje nėra jokių duomenų, kad tai yra tas pats telefonas, kurį parodymuose mini E. L., kadangi tas telefonas (jei tai išvis telefonas), yra nepritvirtintas, padėtas ne stove, juo prieš tariamą vagystę naudojosi ir jį laikė rankose visai kiti asmenys, o pasinaudoję paliko ant stalo. Nuteistasis teigia, kad, remiantis E. L. parodymais, atsukti telefoną nuo stovo, padėti jį ant stalo turėjo kiti asmenys, tačiau tokios aplinkybės neužfiksuotos, dėl tokių veiksmų nuteistasis nekaltinamas. Vaizdo įraše matytas telefonas nebuvo pritvirtintas prie stovo, bet mėtėsi ant stalo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šių civilinio ieškovo atstovo parodymų bei visų anksčiau nurodytų aplinkybių teismas nuosprendyje nenagrinėjo ir neįvertino. Nurodytos aplinkybės leidžia tvirtinti, kad priimant nuosprendį buvo pažeisti BPK 20 str. reikalavimai, t. y. teismas, kaip to reikalaujama įstatyme, neišnagrinėjo visų ne tik kaltinančių, bet ir teisinančių įrodymų. Be to, teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė BPK 305 str. l d. 2 p. reikalavimus, nes, atmesdamas tam tikrus įrodymus, turėjo tai motyvuoti.

Nuteistajam neaišku, kuo teismas grindžia aplinkybę, kad 2006 m. sausio 4 d., apie 15.25 val., asmuo, vilkintis striuke su balta apykakle, UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone kažką paėmė būtent nuo metalinio stovo ir pasišalino. Tokių ikiteisminio tyrimo metu neva nustatytų aplinkybių visiškai nepatvirtina anksčiau paminėtos aplinkybės, nustatytos teisminio nagrinėjimo metu. Teismas nuosprendyje konstatuodamas šią aplinkybę kaip įrodytą savo išvadose nurodė, jog nustatyta, kad kažkas paimama nuo metalinio stovo, ir nemotyvuodamas padarė išvadą, kad tai ir yra mobiliojo ryšio telefonas „Motorolla E398“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis A. K. teigia, kad teismas nuosprendyje iš dalies rėmėsi jo teisme duotais iš bendro konteksto paimtais parodymais, kurių metu nuteistasis sakė, kad „tarkime, kad atpažįstu save kaip asmenį, vilkintį striuke su balta apykakle“. Nuteistasis teigia, kad šis iš konteksto ištrauktas sakinys yra ne tvirtinimas, o tik prielaida. Tos pačios apklausos metu nuteistasis taip pat nurodė, kad negali patvirtinti, jog tai jis, o tik panašus iš profilio, kad savo panašumu nėra įsitikinęs. Nuteistasis pabrėžia, kad tokią prielaidą jis iškėlė tik žiūrėdamas filmuotą medžiagą, kurios prastą kokybę teismas pripažino net savo nuosprendyje. Nuteistajam keista, kodėl po pakartotinio paaiškinimo, jog vaizdo įraše jis savęs neatpažįsta, teismas tai traktavo kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis teigia, kad niekada netvirtino, jog padarė jam inkriminuojamą vagystę, priešingai, visą laiką tai neigė, todėl subjektyvus vaizdo įrašo vertinimas jo kaltę patvirtinančiu įrodymu negali būti. Nuteistojo manymu, vaizdo įraše esančios medžiagos autentiškumą, įrašymo datą bei vaizdo įraše užfiksuoto vyriškio išvaizdą ir tapatybę turėtų nustatyti tik tos srities specialistai. Kadangi jokių vaizdajuostės tyrimų atlikta nebuvo, nuteistasis nesupranta, kuo remdamasis teismas konstatavo vaizdajuostėje užfiksuoto „vyriškio išlinkimus kaktos srityje“, šiuos požymius priskiria nuteistajam. Tokius išvaizdos požymius konstatavo tik vaizdajuostę apžiūrėjusi liudytoja V. R. Pareigūnės apklausos teisme metu prisimintos aplinkybės nėra užfiksuotos apžiūros protokole. Teismas visiškai neįvertino liudytojų V. G., V. R., civilinio ieškovo atstovo E. L. nurodytas aplinkybes, kad vaizdo įraše užfiksuotas vyriškis yra pliktelėjęs. Šios liudytojų paminėtos asmens išvaizdą apibūdinančios aplinkybės yra svarbios, bet neįvertintos.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo išvados neatitinka baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, nes apkaltinamojo nuosprendžio prielaidomis grįsti negalima. Jei prielaidų patikrinti negalima, tai jų BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme įrodymais laikyti negalima.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendį grindžia liudytojo M. S. parodymais, kuriais šis tvirtina, kad vieną iš jam priklausančių SIM kortelių 2006 metų pradžioje perdavė nuteistojo broliui D. K., iš kurio vėliau sužinojo, kad šis šią kortelę perdavė nuteistajam. M. S. yra išvestinis liudytojas, nes tvirtina tai, ką, lyg ir girdėjo iš kitų asmenų. Nuteistasis pažymi, kad teismas šio liudytojo parodymais galėjo remtis tik tokiu atveju, jei jo parodymus patvirtintų pirminis įrodymų šaltinis. Nuteistasis teigia, kad jo brolis D. K. M. S. nurodytų aplinkybių nepatvirtino. Priešingai, nei nurodoma teismo nuosprendyje, jo brolis D. K. nesakė, kad neprisimena, ar gautą iš M. S. kortelę jis atidavė nuteistajam. Priešingai nei nurodyta nuosprendyje, nuteistojo brolis D. K. teisme teigė, kad iš viso neprisimena tokio fakto, kad iš M. S. būtų gavęs dar vieną kokią nors SIM kortelę ir tą kortelę būtų atidavęs nuteistajam. Teismas remiasi M. S. parodymais, kad 2006 m. pradžioje, M. S. paskambinus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), į M. S. skambutį atsiliepdavo nuteistasis. Ši M. S. nurodyta aplinkybė siejama su teismo konstatuota aplinkybe, kad, atlikus mobiliojo ryšio telefono „Motorolla IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolę, buvo aptikta, jog 2006-01-06, laikotarpiu nuo 16.21 val. iki 17.16 val., šiuo mobiliojo ryšio telefonu naudojosi abonentas Nr. (duomenys neskelbtini). Konstatuodamas, kad byloje nėra pagrįstų duomenų, jog M. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaip nors paveiktas, teismas rėmėsi šio asmens ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Skunde tvirtinama, kad teismas visiškai nevertino kitų teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių. M. S. parodė, kad 2005 m. vasarą jis SIM kortelę davė naudotis savo pažįstamam A., kuriam išvykus į užsienį ir negrąžinus kortelės, jis 2005 m. lapkričio mėnesį išsiėmė šios kortelės dublikatą. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas M. S. parodė, kad negali paaiškinti, kodėl jis, išsiėmęs naują kortelę, ilgą laiką niekam nedavė ja naudotis. M. S. parodė, kad su šio mobiliojo ryšio telefono vagyste jis susijęs nėra, įvykio liudytoju nebuvo. Šie M. S. parodymai neatitinka teisminio nagrinėjimo metu nustatytų objektyvių aplinkybių, nes, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautu atsakymu, būtent jis vagystės dieną 2006-01-04 lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuteistasis teigia, kad, skirtingai, nei nurodo M. S., SIM kortelės, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), dublikatas buvo išsiimtas ne 2005 m. lapkričio mėnesį, o telefono vagystės dieną. Tai patvirtina, kad M. S. šią kortelę gavo tik 2006 m. pradžioje. Kada M. S. tą kortelę perdavė nuteistajam, jis tiksliai nurodyti negalėjo. Šios aplinkybės ir ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tikrinamos sąmoningai. Neišsiaiškinta, ar M. S. kada nors nuteistajam skambino, o jeigu taip, tai kada. SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodytą mobiliojo ryšio telefoną buvo įdėta tik 2006-01-06, t. y. praėjus dviem paroms po įvykio. Nuteistasis teigia, kad teismui padarius išvadą, jog jis tuo metu jau turėjo šią SIM kortelę, pastaroji aplinkybė nieko neįrodo, nes iki to laiko, praėjus tik kelioms valandoms po įvykio, šiame telefone jau buvo naudota kita mobiliojo ryšio telefono kortelė, kurios savininkas ir galėjo būti vienaip ar kitaip susijęs su šio telefono pagrobimu, tačiau šios kortelės priklausomybės bei jos savininko ikiteisminio tyrimo metu niekas nustatyti nebandė. Nuteistasis teigia, kad vieną iš jo kaltę pagrindžiančių įrodymų teismas nurodė tai, kad SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruota jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau pažymi, kad ši kortelė minėtu adresu buvo registruota dar nuo 2005 m. vasaros ir ja, kaip nurodo pats M. S., naudojosi jo pažįstamas A.. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad liudytojas M. S. 2006-01-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone lankėsi tuo metu, kai jam teismo nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, tuo metu jam buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl vagysčių, už kurias jis vėliau ir buvo nuteistas. Esant tokioms aplinkybėms, liudytojo M. S. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad vadovaudamasis BPK 301 str. l d. teismas nuosprendyje gali remtis tik tiesiogiai bylos nagrinėjimo metu išnagrinėtais įrodymais, todėl, pasiremdamas M. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, teismas šio įstatymo reikalavimo nesilaikė. Neaišku, kokiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą, kad mobiliojo ryšio telefono identifikavimui yra aktualūs tik pirmieji 14 skaitmenų, kadangi tokių duomenų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu pateikta nebuvo.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog visos šiame apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2008-10-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas, paremtas prielaidomis, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, priimant nuosprendį buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teismas nuteistąjį pripažino kaltu ir nuteisė pagal LR BK 178 str. 1d. nepagrįstai. Nuteistasis prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-30 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. Neįrodžius, kad jis padarė jam inkriminuojamą veiką, pagal LR BK 178 str. l d. išteisinti.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas, apylinkės teismo nuosprendis naikinamas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 326 str. 4 d., 328 str. 3 p.).

Iš tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad 2006-01-11 policijoje buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyresniojo informacijos kontrolės vadybininko D. N. pareiškimas apie tai, jog 2006-01-04, apie 15.25 val., (duomenys neskelbtini), pavogtas bendrovei priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Motorola E398“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 1). 2006-01-13 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras R. Daržinskas ikiteisminį tyrimą pavedė atlikti Klaipėdos miesto VPK 2 PK (t. 1, b. l. 4).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacinio rašto matyti, kad po vagystės telefono aparatu „Motorola E398“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), nuo 2006-01-05 1.02 val. iki 2006-01-05 1.32 val. naudojosi Nr. (duomenys neskelbtini). Iš UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ryšio operatorių informacijos apie naudotas su pateiktu IMEI SIM korteles matyti, kad SIM kortelėmis su IMEI (duomenys neskelbtini) naudojosi „Labas“ paslaugos vartotojas numeriu (duomenys neskelbtini) nuo 2006-01-05 1.02 val. iki 2006-01-05 1.35 val., taip pat „Labas“ paslaugos vartotojas numeriu (duomenys neskelbtini) bei M. S., gyv. (duomenys neskelbtini), vardu registruotu numeriu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 32–34).

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. S. parodė, kad 2005 m. liepos mėnesį įsigijo SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią davė naudotis savo draugui A.. Šis SIM kortele naudojosi iki 2005 m. lapkričio mėnesio, tačiau jos negrąžino, iš Lietuvos išvyko. M. S. išsiėmė šios SIM kortelės dublikatą ir 2006 m. pradžioje davė ja naudotis D. K. . D. K. pasakė, kad jo kortele naudosis A. K. . M. S. teigė, kad 2006 m. pradžioje jam paskambinus numeriu (duomenys neskelbtini), atsiliepė A. K. (t. 1, b. l. 43–44). Teisiamajame posėdyje liudytojas M. S. parodė, kad savo vardu buvo paėmęs keturis telefono numerius, iš kurių vienu naudojosi pats, du numerius, kokius neprisimena, davė D. K. . D. K. naudojosi vienu numeriu, o kas naudojosi kitu numeriu, nežino. Liudytojas M. S. patvirtino, kad numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi jo draugas A., o kai šis išvažiavo į užsienį, jis išėmė SIM kortelės dublikatą tuo pačiu numeriu ir kortelę atidavė naudotis D. K. . M. S. neprisiminė, ar D. K. sakė, kad ta kortele naudosis brolis A. K. Neprisiminė ir to, ar buvo taip, kad paskambinus D. K. numeriu (duomenys neskelbtini), atsiliepė A. K. . Su A. K. nelabai bendravo, žinojo, kad jis yra D. brolis, buvo bendravęs anksčiau. M. S. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog 2006 m. pradžioje kortele naudojosi A. K., bet ar šie parodymai teisingi, patvirtinti negalėjo (t. 2, b. l. 10–11).

Liudytojas D. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad į „(duomenys neskelbtini)“ saloną nueina dažnai, galėjo jame būti jame ir 2006-01-04, tačiau neprisiminė, ar tuo metu iš salono buvo paimtas koks nors telefonas. D. K. parodė, kad M. S. savo vardu buvo paėmęs 4 telefono korteles, iš kurių viena kortele naudojosi jis, kita kortele naudojosi M. S., o likusios dvi kortelės „eidavo per rankas“. D. K. neprisiminė, ar M. S. vardu išimta kortele naudojosi jo brolis A. K. (t. 2, b. l. 33–34).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacinio rašto matyti, kad M. S. 2006-01-04 buvo išduota nauja SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 46). Iš M. S. parodymų matyti, kad gautą kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) dublikatą jis 2006 metų pradžioje davė D. K., o šis M. S. pasakė, kad kortele naudosis brolis A. K., tačiau ar kortelė tikrai buvo duota naudotis A. K., M. S. nematė. Kokių numerių kortelės buvo duotos D. K., M. S. pasakyti negalėjo. Teisiamajame posėdyje M. S. nepatvirtino ir to, kad kada nors skambino A. K. (t. 2, b. l. 10). Kitų SIM kortelės perdavimą nuteistajam patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nuteistasis A. K. parodė, kad jo ir brolio gyvenamoji vieta yra ta pati, kad brolis jam jokių telefono kortelių nedavė, D. K. su M. S. yra draugai, todėl jie naudotis vienas kito telefono kortelėmis galėjo (t. 2, b. l. 11–13).

Liudytojas V. G. teisiamajame posėdyje parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu iš pokalbių telefonais išklotinių buvo nustatyta, jog paieškoma SIM kortele naudojosi D. K. . Ar D. K. sakė, kad kortele davė naudotis ir savo broliui A. K. , liudytojas neprisiminė (t. 1, b. l. 34–35).

M. S. prieštaringais parodymais, kurie nepatvirtinti kitais neginčytinais įrodymais, tikėti nėra pagrindo. M. S. parodymai vertinami kritiškai. Teisiamajame posėdyje netiesiogiai pateisindamas savo parodymų prieštaringumą M. S. parodė, jog telefono vagystės tyrimo metu jis buvo įtariamas dėl automobilio vagystės, buvo teistas, prieš apklausą jam buvo pranešta apie ketinimą jį suimti (t. 2, b. l. 10). Liudytojas D. K. neprisiminė, ar M. S. išsiimtą SIM kortelę buvo davęs broliui. Tiek iš M. S., tiek iš D. K. parodymų matyti, kad M. S. turėjo išsiėmęs keturias SIM korteles, iš kurių dvi korteles naudojo keletas asmenų (kortelė ėjo per rankas). Kad viena iš kortelių, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), atiteko A. K. , tvirtinti nėra pagrindo.

Kaip matyti iš pateiktų informacinių raštų, mobiliojo ryšio telefono IMEI skaitmenys skiriasi. Apylinkės teismas nuosprendyje pažymėjo, kad mobiliojo ryšio telefono identifikavimui yra aktualūs tik pirmieji 14 telefono IMEI skaitmenų, todėl padarė išvadą, kad Klaipėdos 2-ojo policijos komisariato paklausime ir Kriminalinės policijos operatyvinės veiklos tarnybos pateiktame atsakyme nurodyti telefono IMEI skaitmenys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra vienas ir tas pats IMEI numeris. Kadangi kokiais nors specialisto ar kito kompetentingo asmens paaiškinimais ar rašytiniais duomenimis šios teismo išvados pagrįstumas nepatvirtintas, todėl pritariama apeliaciniam skundui, kad tokia teismo išvada vertintina kritiškai.

Objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad vogtu telefonu „Motorolla E 398“, IMEI (duomenys neskelbtini), ir kuriuo nors iš informaciniame pranešime nurodytų numerių (t. 1, b. l. 33–34) naudojosi A. K. , byloje nėra.

Pagrįstos apeliaciniame skunde išreikštos abejonės ir dėl to, ar teismo peržiūrėtame vaizdo įraše užfiksuotas nuteistasis A. K. ir mobiliojo ryšio telefono „Motorolla E398“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), pagrobimas nuo metalinio stovo.

Nuteistasis A. K. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad UAB „Bitė Lietuva“ salone lankėsi, tačiau netvirtino, kad yra įsitikinęs, jog tai buvo 2006-01-04, neigė, kad iš salono pavogė mobiliojo ryšio telefoną.

Praėjus dvejiems metams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, 2007-12-27 buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas. Iš apžiūros protokolo turinio matyti, kad buvo apžiūrėtas CD–R diske užfiksuotas stebėjimo kameros įrašas, kuriame matyti prekybos salono patalpos, kuriose prie stovo pritvirtintas mobiliojo ryšio telefonas. Apžiūros protokole rašoma, kad vaizdo įraše matyti, jog „2006-01-04 15.25 val. prie stovo su mobiliojo ryšio telefonu prieina vidutinio sudėjimo, pusilgiais, banguotais, tamsiais plaukais, apie 30-35 metų amžiaus vyriškis, apsirengęs trumpa tamsia striuke su šviesia apykakle, kuris kaire ranka paima nuo stovo mobiliojo ryšio telefoną, kurį įsideda į kairę striukės kišenę ir skubiai pasišalina“ ( t. 1, b. l. 26–29).

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas E. L. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2006-01-04, apie 19 val., baigdamas darbą ir uždarydamas saloną, pamatė, jog ekspoziciniame stende, atsukant tvirtinimo detales, iš metalinio stovo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „Motorolla E398“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjęs salone filmuotą vaizdo medžiagą, pastebėjo, kad telefoną pagrobė nepažįstamas vyriškis (t. 1, b. l. 23–25). Teisiamajame posėdyje E. L. parodė, kad, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, apie įvykį pranešė Verslo saugumo skyriaus darbuotojams. Teisiamajame posėdyje jis parodė, kad pavogtasis mobiliojo ryšio telefonas buvo padėtas prie telefonų, laisvai prieinamų žmonėms, skirtų išbandyti mobiliojo telefono internetinę svetainę, telefonai buvo varžtais pritvirtinti prie stovų, o šie prie stalų. Telefonai buvo ant dviejų atskirų stalų. Teisiamajame posėdyje į CD–R diską įrašytas vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas keletą kartų. E. L. negalėjo paaiškinti, kodėl teisiamajame posėdyje peržiūrėtame vaizdo įraše telefonas, kuris turėjo būti ant stovo, buvo ne ant jo, o ant stalo; padarė prielaidą, kad telefono vagystei buvo pasiruošta, telefonas buvo atsuktas nuo stovo anksčiau ir padėtas ant stalo, pasiteisino, kad vagysčių būna daug, kokį vaizdo įrašą matė iš karto po telefono vagystės, nepamena. E. L. parodė, jog visada po įvykių peržiūri ir kitų kamerų nufilmuotą medžiagą, tačiau, jei kita medžiaga nebuvo pateikta, tai ji buvo mažai informatyvi. E. L. negalėjo nurodyti, kokį telefono pagrobimo būdą matė filmuotoje medžiagoje, duodamas parodymus jis galvojo ir apie vagystę, kai telefonas buvo pagrobtas su stovu. E. L. neprisimena, kodėl nurodė, kad telefoną pagrobė jo apibūdintas 30–35 metų amžiaus pliktelėjęs žmogus. Jis parodė, kad vaizdo medžiagoje matė tik žmogaus nugarą, o kai neliko žmogaus, neliko ir telefono, todėl padarė išvadą, kad pavogti telefoną galėjo apibūdintas asmuo arba gal kitos kameros nufilmavo, kad šis žmogus telefoną kiša į kišenę. E. L. manymu, vaizdo medžiagą į kompaktinį diską įrašė saugos specialistai, jis to padaryti neturėjo galimybių (t. 2, b. l. 8–11).

Civilinio ieškovo E. L. parodymai, kur buvo padėtas mobilusis telefonas, skiriasi. Iš jo parodymų galima suprasti, kad kažkuris telefonas vagystės metu buvo ir ne ant stovo.

Nuteistasis A. K. parodė, kad nėra įsitikinęs, jog vaizdo įraše nufilmuotas jis, savęs neatpažino, vaizdo įraše nematė, kad buvo priėjęs prie stalo, kur buvo mobilusis telefonas, neatsimena, kaip tuo metu buvo apsirengęs ir ar buvo tame salone 2006-01-04 (t. 2, b. l. 11–13).

Liudytojas D. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad vaizdo įraše nesimato veidų, todėl nieko neatpažįsta. Jis nurodė, kad į „(duomenys neskelbtini)“ saloną nueina dažnai, galėjo jame būti ir 2006-01-04, tačiau, kad iš salono buvo paimtas koks nors telefonas, neprisiminė (t. 2, b. l. 33–34).

Liudytoja tyrėja V. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji atliko vaizdo įrašo apžiūrą ir surašė protokolą. Nurodė, kad vaizdo įraše užfiksuota, jog nuo stovo paimamas telefonas. Tiksliai neprisiminė, ar matėsi asmuo, kuris paėmė telefoną. V. R. parodė, kad asmuo buvo išskirtiniais veido bruožais – kampuota veido forma, išlinkimais ties plaukais kaktos šonuose (t. 2, b. l. 35–36).

Liudytojas V. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad peržiūrint vaizdo įrašą ne viskas matėsi aiškiai, tačiau matė, kad pliktelėjęs vyras paima mobiliojo ryšio telefoną (t. 2, b. l. 35).

Apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinta, kad teisiamajame posėdyje peržiūrėtas vaizdo įrašas nėra itin geros kokybės, tačiau teismas padarė kategorišką išvadą, kad vaizdo įraše užfiksuoto asmens veido bruožai yra identiški kaltinamojo A. K. bruožams ir šią išvadą parėmė nuomone, kad „nelogiška, jog nusikaltimo padarymu nekaltas asmuo, atkreiptina ne kartą teistas, pats save apkalbėtų“, nors prieš tai apie A. K. vengimą prisipažinti kaltu padarė kitą išvadą: „kardinalus parodymų keitimas tik byloja kaltinamojo siekį suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės“.

Teisiamajame posėdyje vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas keletą kartų, o A. K. parodymai apie savęs atpažinimą yra nevienodi. Šiuo atveju reikia sutikti su apylinkės teismo nuosprendyje pareikšta nuomone, jog būtų nelogiška manyti, kad teistas A. K. (nebūtinai nekaltas) pats save apkalbėjo ir dėl kažkokios priežasties siekė būti pripažintas kaltu. Visumą A. K. parodymų apie savęs atpažinimą ar neatpažinimą galima vertinti tik abejonėmis apie savo panašumą su filmuotoje vaizdo medžiagoje nufilmuotu asmeniu, nes blogą vaizdo įrašo kokybę patvirtino ne tik proceso dalyviai, bet ir vaizdų ekspertizę atlikę ekspertai.

Apylinkės teismo išvada, kad vaizdo medžiagoje užfiksuota, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone nuo metalinio stovo paimamas konkretus mobiliojo ryšio telefonas „Motorolla E398“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), tokia pat abejotina kaip ir išvada, jog iš salono telefoną pavogė A. K. . Filmuoto vaizdo laikmenoje nėra duomenų, kad telefono aparatas buvo pagrobtas nuo stovo. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo pavogtas nuteistojo kaltinime paminėtas telefonas, tiesiogiai niekas nematė, to įvykio liudytojai nenustatyti.

Apeliaciniame teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašą, nuteistasis A. K. parodė, kad vaizdo įraše žmogus panašus į jį, tačiau jame savęs neatpažino (t. 2, b. l. 110). Tam, kad būtų išsklaidytos abejonės, o ir tenkinandama apeliaciniame skunde pareikštą prašymą, kolegija byloje paskyrė vaizdų ekspertizę.

Apie bandymą nustatyti nuteistojo tapatybę vaizdo įraše ekspertizės akto tiriamojoje dalyje konstatuota, kad įvertinus nustatytus požymių sutapimus ir skirtumus, galima konstatuoti, kad sutapimai yra esmingesni ir todėl pakankami išvadai, jog yra tikimybė, kad tirti pateiktoje optinėje duomenų laikmenoje – kompaktiniame vaizdo diske – užfiksuotas nuteistasis A. K., kurio vaizdo medžiaga pateikta lyginamajam tyrimui. Kategoriškai arba su didesne tikimybe šito tvirtinti negalima, kadangi dėl nepakankamos tiriamųjų vaizdų kokybės, požymių sutapimų nustatyta nedaug ir dalis jų tikėtini, be to, nustatytas plaukų nuplikimo skirtumas, kuris, nors ir gali būti paaiškintas skirtingu susišukavimu, tačiau gali reikšti ir skirtingų asmenų išorės požymius (t. 2, b. l. 122). Galutinėje išvadoje ekspertai konstatavo, jog yra tikimybės, kad tirti pateiktoje optinėje duomenų laikmenoje – kompaktiniame vaizdo diske – užfiksuotas nuteistasis A. K., kurio vaizdo medžiaga pateikta lyginamajam tyrimui, bet kategoriškai arba su didesne tikimybe šito tvirtinti negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (t. 2, b. l. 123).

Atlikus ekspertizę nustatyta, kad vaizdo įraše užfiksuotas objektas, tikėtina, mobilusis telefono aparatas, buvo ne ant stovo, kaip rašoma skundžiamame nuosprendyje, bet gulėjo ant stalviršio (t. 2, b. l. 120–125). Dėl vaizdo įrašo techninių charakteristikų kategoriškai nustatyti, kokie konkretūs daiktai gulėjo ant stalviršio, nebuvo galimybių. Tikėtina, kad ant stalviršio gulėjo mobilusis telefono aparatas. Ekspertizė patvirtino, kad vaizdo įraše užfiksuota, kaip „asmuo prieina prie stalviršio, priėjęs paima kaire ranka tikėtina, kad mobilų telefono aparatą nuo stalviršio, nuleidžia kairę ranką po stalviršiu ir nueina nuo stalviršio kairę ranką laikydamas kairėje striukės kišenėje.“ Ekspertų patvirtinta, kad pateiktas tyrimui vaizdo įrašas nėra ištisinis laiko prasme, loginės sekos (eiliškumo) prasme vaizdo įrašas ištisinis (t. 2, b. l. 120–125). Tokia išvada sustiprina apeliaciniame skunde pareikštas abejones, kad vaizdo įrašas nėra originalus, į vaizdo laikmeną, įvertinus civilinio ieškovo atstovo E. L. parodymus apie filmavimo salone galimybes, vaizdo įrašas perrašytas iš vaizdų stebėjimo kamerų ar vienos kameros atskiromis dalimis, o kurios originalių įrašų dalys buvo svarbios tiriamai telefono vagystei, lėmė kažkieno subjektyvi, gal būt, teismui pateikto vaizdo įrašo laikmeną sukūrusio asmens nuomonė. Dėl tų pačių aplinkybių yra pagrindo abejoti, kad vaizdo laikmenoje užfiksuota byloje tiriamo, o ne kito mobiliojo telefono vagystė.

Kaip matyti iš ekspertizės išvadų, prieštaravimų, ar vaizdo įraše nufilmuotas A. K. , ar nuo stalviršio (ne nuo stovo, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje) buvo pagrobtas telefono aparatas, o ne kitas daiktas, ne tik kad nesumažėjo, bet jų net padaugėjo. Kolegijai kilo abejonių ir dėl kompaktinio disko su vaizdo įrašu patekimo į bylą aplinkybių teisėtumo.

Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 str. 3 d.), o įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 4 d.).

Liudytojo E. L. 2006-04-25 apklausos protokole nurodyta, kad filmuotą medžiagą jis tyrėjui pateikė „CD laikmenoje, prie pareiškimo“ (t. 1, b. l. 23–25). E. L. parodė, kad po vagystės peržiūrėjęs vaizdo įrašą apie įvykį pranešė Verslo saugumo skyriaus darbuotojams, pats įrašyti į teismo tiriamą laikmeną kamerų užfiksuoto vaizdo neturėjo galimybės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyresniojo informacijos kontrolės vadybininko D. N. pranešime policijai apie vagystę (E. L. apklausos protokole šis pranešimas įvardytas kaip pareiškimas) vaizdo laikmena kaip priedas nenurodyta (t. 1, b. l. 9). Pateikti stebėjimo kamerų vaizdo įrašus policijos pareigūnai UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė 2006-01-24 (t. 1, b. l. 11). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujanti teisininkė N. Vosylienė 2006-01-27 raštu pasiūlė policijos pareigūnams dėl filmuotos medžiagos kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saloną (duomenys neskelbtini), rašte minėjo telefono vagystę kartu su metaliniu stovu (t. 1, b. l. 13). 2006-02-14 policijos pareigūnai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotos medžiagos kreipėsi pakartotinai (t. 1, b. l. 22). Jokio atsakymo negauta. Liudytojas V. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad kompaktinį diską su vaizdo įrašu E. L. pateikė apklausos metu 2006-04-25, tačiau šio disko paėmimo protokolo nesurašė (t. 1, b. l. 34–35). Iš policijos pareigūno 2006-11-08 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad kažkokia filmuota medžiaga buvo peržiūrėta, o toje medžiagoje buvo matyti, kad telefono vagystę galėjo padaryti A. K., kuris suimtas už kitus nusikaltimus (t. 1, b. l. 48). Iš Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės V. Kaubrytės 2007-12-19 lydraščio apie ikiteisminio tyrimo bylos grąžinimą Klaipėdos miesto 2-ajam PK ir rašytinių nurodymų turinio matyti, kad atlikti stebėjimo kameros užfiksuoto vaizdo įrašo apžiūrą ji davė nurodymą tik 2007-12-18 (t. 1, b. l. 5, 6). Kažkokį stebėjimo kameros užfiksuotą vaizdo įrašą, įrašytą į CD-R diską, vyr. tyrėja V. R. apžiūrėjo tik 2007-12-27 (t. 1, b. l. 26–29). Teisiamajame posėdyje apklaustos kaip liudytojos tyrėjos V. R. ir L. L. parodė, kad jos A. K. bylą gavo kartu su kompaktiniame diske įrašytu vaizdo įrašu (t. 2, b. l. 35–36, 62).

Iš civilinio ieškovo atstovo E. L. parodymų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) salono vidų filmuoja ne viena, bet 6–7 kameros (t. 2, b. l. 14). E. L. teisiamajame posėdyje padarė prielaidą, kad telefoną pavogusį asmenį jis galėjo matyti ir iš kitų vaizdo įrašų, tačiau kiti vaizdo įrašai į bylą nepateikti. Klausimų dėl vaizdo medžiagos atsiradimo byloje teisėtumo iškilo ir teisiamajame posėdyje. Teismas prokuratūrą įpareigojo „pateikti teismui dokumentus, susijusius su disko su vaizdinės medžiagos patekimu į bylos medžiagą“ (t. 2, b. l. 13–14, 37). Prokurorė V. Kaubrytė dėl stebėjimo kamerų užfiksuoto vaizdo įrašų 2008-08-14 kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 29). Iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2008-08-21 rašto turinio matyti, kad vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos salono 2006-01-04, bendrovė neišsaugojo (t. 2, b. l. 31). 2008-09-04 ir 2008-09-11 prokurorė dėl to paties vaizdo įrašo pateikimo į bylą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi pakartotinai (t. 2, b. l. 44, 45), tačiau atsakymas buvo tas pats – įrašas neišsaugotas (t. 2, b. l. 46).

Kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ salono (duomenys neskelbtini), vaizdo kamerų įrašai neišsaugoti, o kompaktinio disko su vaizdo įrašu patekimo į bylą aplinkybės komplikuotos, abejonės neišsklaidytos. Duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių negalima pašalinti kitais BPK numatytais veiksmais, įrodymais nepripažįstami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 23 d. nutartis Nr. 2K-132/2004), todėl nežinia iš kokių pirminių šaltinių atkurtas ir teismo apžiūrėtas vaizdo įrašas įrodymu nelaikytinas.

Jeigu galima būtų patikėti liudytojo M. S. parodymais, kad 2006 m. pradžioje, tikslesnis laikas nenurodytas, jis paskambino numeriu (duomenys neskelbtini), kurio SIM kortelę buvo davęs naudotis D. K., ir vieną kartą tuo numeriu atsiliepė D. K. brolis nuteistasis A. K., to A. K. kaltės įrodymu laikyti nebūtų galima, nes abu broliai K. deklaruoja tą pačią gyvenamąją vietą, vienas kito telefonu atsiliepti galėjo ir atsitiktinai, toks telefono numeris buvo registruotas M. S. vardu (t. 1, b. l. 33, 34), ir M. S., ir D. K. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientai (t. 2, b. l. 33). Prokurorei pasiūlius, į teisiamąjį posėdį buvo pašauktas nuteistojo brolis D. K. ir tam, kad jo išvaizdą būtų galima palyginti su nuteistojo išvaizda (t. 2, b. l. 13–14, 33–34). Kai nuteistojo gynėjas teismo paprašė pademonstruoti vaizdo įrašą D. K., o nuteistasis gynėjo prašymą palaikė, prokurorė tam paprieštaravo ir savo nesutikimą su pasiūlymu motyvavo tuo, kad „kaltinamasis pats nurodė, kad su broliu yra panašūs“ (t. 2, b. l. 34), tačiau teismas gynėjo prašymą patenkino. Vaizdo įraše D. K. matė į save panašų asmenį, bet nei savęs, nei kitų neatpažino (t. 2, b. l. 34), tačiau teismas nuosprendžiu patvirtino: „Tai, kad striuke su balta apykakle vilkintis asmuo kažką paima nuo stovo paliudija ir vienas iš įraše užfiksuotų ir betarpiškai kartu su minėtu asmeniu prie stovo stovinčių asmenų, tai yra liudytojas D. K. “. Kokį tarpusavio brolių D. K. ir A. K. panašumą ar aiškų nepanašumą nustatė teismas, nuosprendyje neakcentuota, tačiau iš nuosprendžio turinio matyti, jog teismui į telefoną paėmusį asmenį buvo panašus A. K. , nes jis ir D. K. buvo parodę, kad salone, iš kur buvo pavogtas telefonas, lankydavosi, buvo išsakę abejones, kad vaizdo įrašo laikmenoje užfiksuoti asmenys yra į juos panašūs.

Remtis prieštaringais nuteistojo, liudytojų D. K. , M. S. parodymais, vaizdo įrašu, kuris nėra ištisinis laiko prasme, nesant vaizdo, užfiksuoto vaizdo kameromis UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone (duomenys neskelbtini), 2006-01-04 įrašo (o gal įrašų) originalų, priimti apkaltinamąjį nuosprendį remiantis prieštaringais įrodymais, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu ir loginėmis išvadomis, kurios neparemtos neabejotinais įrodymais, nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nebuvo galima, tai prieštarauja įrodymų vertinimo principams, paminėtiems ir BK 20 str. 5 d. Išnaudojus galimybes prieštaravimams ir abejonėms panaikinti, bet to nepavykus padaryti, visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Nuteistasis kaltu neprisipažino, o neginčytinų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, byloje nėra. Kadangi objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog mobiliojo ryšio telefono „Motorolla E398“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), o SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ salono (duomenys neskelbtini), 2006-01-04 padarė A. K. nėra, todėl jis pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. išteisinamas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. A. K. dėl mobiliojo ryšio telefono „Motorolla E398“ ir SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ salono (duomenys neskelbtini), 2006-01-04 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. išteisinti, nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių.

A. K. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti ir iš suėmimo paleisti teismo posėdžių salėje.

Kompaktinį CD diską su vaizdo medžiaga palikti saugoti baudžiamojoje byloje

UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Kolegijos pirmininkas Zigmas PociusTeisėjai Violeta MiliuvienėStasys Valužis