- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-12
- Bylos Nr.
- e2-1319-259/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01273-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- R. N.
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
dalyvaujant bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rinoras“ atstovės bankroto administratorės MB Lux item atstovei L. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rinoras“ ieškinį atsakovui R. N. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė bankrutavusi UAB „Rinoras“, atstovaujama bankroto administratorės MB Lux item, pateiktame teismui ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo R. N. 173 992,32 Eur žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas R. N. valdė 100 procentų įmonės akcijų, jis nuo 2004-03-04 iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo 2016-09-12 buvo vienintelis bendrovės akcininkas ir vadovas. Kauno apygardos teismas 2016-09-12 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Rinoras“, 2017-08-21 Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtinti patikslinti bankrutuojančios UAB „Rinoras“ kreditoriniai reikalavimai 154 035,88 Eur sumai. Kadangi atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei ir jos kreditoriams yra padaryta 154 035,88 Eur žala, kuria prašo ieškovė priteisti iš atsakovo. Ieškinyje teigiama, kad bendrovės direktorius ir jos vienintelis akcininkas R. N. 2010-01-04, 2010-01-07, 2010-03-26, 2010-03-30, 2010-03-31, 2010-06-17, 2010-06-21, 2010-08-31, 2010-09-07 ir 2010-06-10 dienomis iš UAB „Rinoras“ Swedbank atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išgrynino 17 956,44 Eur (62 000 Lt) ir pasisavino 17 956,44 Eur (62 000 Lt) sumą. Tokiu būdu bendrovei buvo padaryta 17 956,44 Eur žala, kurią ieškovė prašo priteisti bendrovei iš atsakovo. Ieškinyje teigiama, kad 2017-03-27 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinta bendrovės administravimo išlaidų sąmata 2 000 Eur sumai visam bankroto procesui, nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo. Tokiu būdu bendrovei buvo padaryta 2000 Eur žala, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovo. Todėl atsakovas R. N. privalo atlyginti įmonei ir kreditoriams padarytą žalą, viso 173 992,32 Eur (154 035,88 Eur patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma + 17 956,44 Eur (62 000 Lt) neteisėtai pasisavinti pinigai iš įmonės sąskaitos + 2 000 Eur bankroto proceso administravimo išlaidos.
Ieškinyje nurodoma, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato pareigą skolininkui mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio, 6.210 straipsnio nuostatomis iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Į 2018-03-05 teismo posėdį atsakovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovui pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė jo nepateikimo priežasčių, todėl, esant ieškovės prašymui, byloje priimamas sprendimas už akių atsakovo atžvilgiu (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 284 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Atlikus formalų ieškovės nurodomų ieškinyje aplinkybių ir prie ieškinio pridėtų rašytinių įrodymų vertinimą, matyti, jog atsakovas R. N. nuo 2004-03-04 buvo vienintelis bendrovės akcininkas ir vadovas (el. b. l. 14). Kauno apygardos teismo 2016-09-12 nutartimi UAB „Rinoras“ iškelta bankroto byla (el. b. l. 7, 8). Dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius. Iš Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-464-273/2018 medžiagos (vieši teismų sistemos „Liteko“ duomenys) matyti, kad UAB „Rinoras“ jau 2005 metais buvo nemoki, nes įmonė veikė nuostolingai, per 2005 metus turėjo 2666,53 Eur (9 207 Lt) nuostolių, įsipareigojimai kreditoriams tuo metu sudarė 16307,92 Eur sumą (56 308 Lt), iš jų 14425,39 Eur (49 808 Lt) mokėtinos sumos kreditoriams per vienerius metus. Šios nustatytos aplinkybės įrodo ieškovės teiginį, kad atsakovas, būdamas UAB „Rinoras“ akcininku ir valdymo organo nariu, 2005 metų pabaigoje privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes tuo metu įmonė buvo nemoki (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas šios pareigos nevykdė, įmonei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala, kurią atsakovas privalo atlyginti, nes įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Todėl reikalavimas priteisti bendrovei žalą, padarytą laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrįstas ir įrodytas.
Nustatant kreditorių patirtos žalos dydį, teismas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad žalos dydis atitinka teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą (154 035,88 Eur patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma bankroto byloje bylos Nr. eB2-464-273/2018). Teismas vertina, kad pagal LR ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatas atsakovas privalo atlyginti bankrutuojančiai bendrovei padarytą žalą, kuri lygi dėl nesikreipimo išaugusių kreditorinių reikalavimų sumai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2005 metais UAB „Rinoras“ skolos ir įsipareigojimai kreditoriams sudarė 16 307,92 Eur sumą, o šiuo metu patvirtinta kreditorinių reikalavimų sumą yra 154 035,88 Eur. Todėl ieškovei iš atsakovo yra priteisiama 137 727,96 Eur suma (154035,88 Eur–16 307,92 Eur), (CPK 178 straipsnis, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Kitoje dalyje ieškinys atmetamas.
Teismas nustatė, kad bendrovės direktorius ir jos vienintelis akcininkas R. N. 2010-01-04, 2010-01-07, 2010-03-26, 2010-03-30, 2010-03-31, 2010-06-17, 2010-06-21, 2010-08-31, 2010-09-07 ir 2010-06-10 dienomis iš UAB „Rinoras“ Swedbank atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išgrynino 17 956,44 Eur (62 000 Lt) sumą ir ją pasisavino. Tokiu būdu bendrovei buvo padaryta 17 956,44 Eur žala, kuri priteistina bendrovei iš jo (CK CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2 000 Eur sumą, skirtą bankroto administravimo procedūroms apmokėti. Teismas vertina, kad į bendrovės direktoriaus akcininko ir vadovo padarytos ir priteistinos iš jo žalos dydį neturėtų būti įskaičiuojamos įmonės bankroto procedūrų apmokėjimo išlaidos ir atlyginimas bankroto administratoriui. Visų pirma, bankroto procesas dar nėra baigtas, todėl nurodomos išlaidos dar gali kisti, jos dar nėra realiai patirtos, kadangi ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kad yra apmokėtos, todėl konkreti žala bendrovės kreditoriams dar nėra padaryta. Antra, apskritai administravimo išlaidos bet kuriuo atveju yra neišvengiamai patirtinos nepriklausomai nuo įmonės vadovo savalaikiškumo inicijuojant įmonei bankroto bylą, todėl nėra jo neteisėtų veiksmų pasekmė (CK 6.247 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Įrodymų, kad dėl savalaikio kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo pareigos neįvykdymo bankroto proceso administravimo išlaidos akivaizdžiai būtų išaugusios, nėra pateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-130/2011). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 2 000 Eur bankroto bylos administravimo išlaidas atmetamas (CPK 178 straipsnis).
Pirmiau nurodomų motyvų pagrindu teismas priteisia bendrovei iš atsakovo 155 684,34 Eur padarytai žalai atlyginti (137 727,96 Eur+17 956,44 Eur) suma.
Teismas tenkina ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 155 684,34 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-11-21) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 210 straipsnio 1 dalis)
Patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovo priteisiamas 2143 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybė šioje byloje turėjo 9,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285, 286, 287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Rinoras“ ( į. k. 134682975) iš R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 155 684,34 Eur padarytai žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 155 684,34 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-11-21) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2152,43 Eur bylinėjimosi išlaidų (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.