Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Ivetos Galkevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje N. J. (J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) rūšiuotoju, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį galutine 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. spalio 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista 26 dienų laisvės apribojimo bausme);

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį galutine 16 (šešiolikos) parų arešto bausme, kurios vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant jam pareigas: nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; dirbti, mokytis arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. J. smurtaudamas, nežymiai sutrikdė sveikatą savo artimajam giminaičiui, t. y. 2024 m. balandžio 7 d., apie 21.35 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo tėvą V. J., tai yra tyčia kumščiais, delnais ir alkūnėmis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius V. J. į veido sritį, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam V. J. padarydamas poodinę kraujosruvą veide, odos nubrozdinimus smakre, gleivinės žaizdas apatinėje lūpoje ir kairiame žande, tai yra sužalojimus vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis N. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės nepripažino, atsisakė duoti parodymus. Apklaustas 2024 m. liepos 24 d. N. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, pripažino visiškai. Nurodė, kad 2024 m. balandžio 7 d. pasiskolino iš pažįstamo E., pavardės jis nepamena, jo automobilį VW Passat, valstybinių numerių jau nepamena ir kartu su savo pažįstama mergina vardu V. atvažiavo į namus (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) kaime. V. daugiau asmens duomenų nepamena. Žino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Telefono jos nežino, kadangi jau nebendrauja. Jis atvažiavo pasiimti savo asmeninių daiktų, o mamos paprašė, kad paskolintų V. suknelę, nes ji vyko į vestuves. Tiksliai jau nepamena, bet jo tėvas pradėjo konfliktą, jis pradėjo jam priekaištauti, kad jis čia važinėja su svetimomis mašinomis, kad yra apsvaigęs nuo narkotikų. V. visą laiką buvo mašinoje. Tada tėvas išėjo į kiemą, jis suprato, kad tėvas nuėjo prie mašinos, kuria atvažiavo. Tėvas buvo girtas, išsigando, kad kažką gali padaryti automobiliui ar draugei. Jis išbėgo iš paskos. Iš karto bandė atsisėsti į automobilį, tačiau tėvas jam neleido. Jis su tėvu susistumdė, tačiau jam pavyko įsėsti į automobilį ir paspausti gazą, tačiau nespėjo uždaryti durų ir tėvas ištraukė jį iš mašinos ir abu susimušė. Jis jam pirmas trenkė kumščiu į veidą ir tėvas nukrito. Tada pamatė, kad mama atsisėdo prie automobilio vairo ir pradėjo pypsėti. Tada tėvas atsikėlė nuo žemės ir jie susimušė. Gavo smūgių ir jis. Tėvui sudavė apie tris, keturis smūgius. Tada močiutė iškvietė policiją ir jis su V. pabėgo per mišką ant kelio, kur jų laukė pažįstamas draugas E. su mašina, ir jis nuvežė jį ir V. į apartamentus, kur gyveno dvi dienas. Nori dar pridurti, kad jų namo kiemas yra filmuojamas vaizdo kameromis. Vaizdo įrašai visi perduodami į tėvo telefoną. Visą konfliktą matė mama, tėvas ir jis. Močiutė konflikto nematė, ji tik policiją kvietė ir atėjo, kai nebuvo jokių muštynių. Ji atėjo kartu su savo sugyventiniu V. K., kuris gyvena kartu su jo močiute. Šiuo metu su tėvu jis susitaikė, jis jam neturi jokių pretenzijų. 2024 m. rugsėjo 27 d. apklaustas N. J. nurodė, kad savo parodymų jis nekeičia ir jokių daugiau papildymų neturi. Dėl padaryto nusikaltimo jis gailisi. Su savo tėvu jis susitaikė ir jo atsiprašė. Jis jam viską atleido. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Labai gailisi dėl šio įvykio (el. b. t. 1, b. l. 132–133, el. b. t. 2 b. l. 12–14, 98–102).

Kaltinamojo N. J. kaltę padariusiam jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. J. parodė, kad 2024 m. balandžio 7 d., apie 21.35 val., jo gyvenamuoju adresu atvažiavo jo nepilnametis sūnus N. J., kuris atvykęs iš karto užėjo į jo gyvenamąjį namo pasiimti jam reikalingų daiktų. Kaip supranta, jo sūnui N. buvo reikalinga moteriška suknelė, kurios reikėjo jo draugei, kurios jis nepažįsta. N. užėjus į namo vidų, su juo kilo nepiktybinis žodinis konfliktas, po kurio jis nuėjo prie automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo atvažiavo. Minėtame automobilyje sėdėjo jauna mergina, kuri atrodė nepilnametė, buvo ilgų tamsių plaukų, vidutinio sudėjimo, su akiniais. Jam stovint prie automobilio, prie jo atėjo ir jo žmona A. J. ir ji įsėdo į automobilio vairuotojo vietą, kad nepilnametis sūnus N. neišvažiuotų. Tuo metu kiemo teritorijoje jis su N. konfliktavo drausdamas jam sėsti į automobilį, kuriuo jis atvažiavo. Konflikto metu jie su N. susikibo, jis jį laikė, kad jis neitų link automobilio, tačiau jis pradėjo jam smūgiuoti rankomis bei alkūnėmis į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. N. ištrūkus, jis priėjo prie automobilio vairuotojo vietos bei iš jos bandė ištraukti sėdinčią motiną A. J.. N. pabandant patraukti savo motiną nuo automobilio vairo, jis atsistojo tarp jų ir N. vėl pradėjo jam smūgiuoti į veidą, iš viso jam į veido sritį rankomis, bei alkūnėmis sudavė ne mažiau dešimt smūgių. N. supratęs, kad jo močiutė D. K., mačiusi įvykį, iškvietė policijos pareigūnus, pasitraukė tiek nuo jo, tiek nuo motinos bei pasišalino nežinoma kryptimi. Kur šiuo metu gali būti jo nepilnametis sūnus jis nežino, tačiau jis turi priklausomybę nuo narkotikų, bei yra ne vieną kartą baustas policijos pareigūnų tiek administracine, tiek baudžiamąja tvarka. Papildomai apklaustas nukentėjusysis V. J. parodė, kad automobilį VW Passat, kuriuo atvažiavo jo sūnus į namus, matė pirmą kartą. Kam priklauso tas automobilis jis nežino. Iš kur tą automobilį N. gavo ar jam kas davė jis nežino. Sūnus N. jam nieko nepasakojo. Jo sūnus N. turi telefoną, tačiau pastoviai skambina arba rašo žinutes iš skirtingų telefonų numerių, galimai keičia telefono SIM korteles. Paskutinis skambutis, kai skambino N., skambino kitam V. J. sūnui M. J.. N. paskambinęs savo broliui M. teiravosi, kur yra automobilis VW Passat, kuriuo jis atvažiavo į namus. Tačiau, kiek žino, M. N. atsakė, kad nieko nežino apie automobilį. Merginą, su kuria buvo atvažiavęs N., jis matė pirmą kartą. Kiek jam žinoma iš N. draugų, N. draugauja su mergina vardu V.. Yra įsitikinęs, kad atvykusi automobiliu kartu su N. mergina yra V.. Daugiau jokių jos duomenų jis nežino. Kur šiuo metu yra, ar kur galėtų būti jo nepilnametis sūnus N. jis nežino, kadangi jis niekada nepasakoja su kuo draugauja ir ką veikia. Po įvykio N. nei su juo, nei su mama telefonu nesusisiekė. Paskambinti N. nėra galimybės, kadangi nei V. J., nei jo žmona nežino jo telefono numerio. Dėl kūno sužalojimo jis kreipėsi į teismo medicinos ekspertus. Įvykį matė jo žmona A.. Ar viską matė jo mama D. K. jis nežino, tik žino, kad ji skambino į policiją. Dėl civilinio ieškinio reiškimo praneš vėliau, ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat papildomai apklaustas V. J. nurodė, kad iš pradžių jis atsisėdo į minėto automobilio vairuotojo vietą. Jis norėjo, kad N. neišvažiuotų iš kiemo. Norėjo išimti automobilio raktą, tačiau jam nepavyko. Tuo metu N. pradėjo rėkti, keiktis ir bandė jam suduoti rankos kumščiu į galvą, tačiau nepataikė. Tada jis išlipo iš automobilio, o į jo vietą automobilyje atsisėdo žmona. Tada konfliktas prasidėjo su N. kieme prie tos mašinos. N. pabandant patraukti savo motiną nuo automobilio vairo, jai atsistojus tarp jų, jis tada jau nesimušė, tik apsižodžiavo ir keikėsi. Tuo metu jo motina D. K. išbėgo iš namo ir pradėjo kviesti telefonu policiją. Tai išgirdęs N. kartu su mergina pasišalino iš jų kiemo, palikdamas automobilį stovėti kieme. Atvykus pareigūnams, jam buvo iškviesta greitoji pagalba. Pareigūnams pateikė vaizdo įrašą, kadangi jų namo kiemas yra filmuojamas. Tačiau filmavimo kamera yra nekokybiška ir galėjo pareigūnams pateikti tik įvykio pradžią, kadangi kamera užstrigo ir viso konflikto su N. nenufilmavo. Taip pat pareigūnams pateikė nuotraukas, kurios buvo filmuotos įvykio metu. Daugiau jokių nuotraukų įvykio metu nebuvo padaryta. Šiuo metu su sūnumi N. jis susitaikė, jis jo atsiprašė ir jis jam jokių pretenzijų neturi. Byloje jokio civilinio ieškinio jis nereikš (el. b. t. 1, b. l. 83–93, 96–98, el. b. t. 2, b. l. 51–53).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. K. parodė, kad kadangi byloje įtarimas yra pateiktas N. J., kuris yra jos anūkas, ji atsisako duoti bet kokius parodymus apie savo anūką (el. b. t. 1, b. l. 65–68).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. J. parodė, kad ji atsisako duoti parodymus apie įvykį dėl jos vyro sumušimo. Be to, tiek jos vyras, tiek jos sūnus N. viską išsiaiškino ir susitaikė, todėl nemato prasmės duoti kokius nors parodymus (el. b. t. 2, b. l. 39–40).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta – namo kiemas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad įvažiavus į namo kiemą, dešinėje pusėje matomas baltos spalvos vieno aukšto gyvenamas namas. Gyvenamo namo dešinėje matomas žalsvos spalvos ūkinis pastatą, o priešais matomas dar vienas medinis ūkinis pastatas. Tarp ūkinių pastatų namo kieme matoma stovinti transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios visos durelės atidarytos. Priešais minėtą automobilį matoma žalia veja. Ant ūkinio medinio pastato matoma įrengta vaizdo filmavimo kamera, nukreipta automobilio VW Passat kryptimi. Daugiau nusikalstamai veikai būdingų pėdsakų nėra ir nepaimta (el. b. t. 1, b. l. 83–93).

Asmens apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad asmens sutikimu atliekant V. J. asmens apžiūrą po dešine akimi ties akies voku matoma kraujosruva, nosies kairės pusėje matoma hematoma, kuri tęsiasi iki kairės akies, veidas akivaizdžiai patinęs, apatinėje vidinėje lūpos dalyje matoma žaizda. Prie asmens apžiūros protokolo pridėta fotolentelė (el. b. t. 1, b. l. 19–24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1030/2024(01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad remiantis V. J., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis pateikiama išvada, kad: 1. V. J. padaryta poodinė kraujosruva veide, odos nubrozdinimai smakre, gleivinės žaizdos apatinėje lūpoje ir kairiame žande. Sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. balandžio 7 d. 2. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. 3. Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. 4. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku. 5. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (el. b. t. 101–103).

2024 m. liepos 25 d. perklausus bendrosios pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktus garso įrašus nustatyta, kad į BPC paskambino vyras, prisistatęs V. J., kuris nurodė, kad dabar jo mama paskambino į pagalbos telefoną, negali susikalbėti. Teigia, kad atvažiavo jo nepilnametis sūnus neturėdamas vairuotojo pažymėjimo su VW Passat, jį sumušė. Su kieno čia mašina atvažiavo nežino, jis lipo atimti raktą. Dabar sūnus yra vietoje, jie atėmė raktus. Medikų atsisako, teigia, kad sumušė tik jį, sumušė dėl to, kad jis iš mašinos traukė raktus, nurodo, kad sūnus akivaizdžiai apsvaigęs, jo neišleis, bet jis labai nori važiuoti. Perklausius kitą BPC pateiktą garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambino prieš tai minėtas vyras, praneša, kad pasišalino sūnus ir jo mergina, jie abudu yra apsvaigę ir pabėgo, automobilis liko, stovi kieme (el. b. t. 2, b. l. 26–29).

2024 m. balandžio 30 d. peržiūrėjus policijos pareigūnų mobiliosiomis („body“) kameromis darytus vaizdo ir garso įrašus nustatyta, kad įvykio vietoje, nuosavo namo kieme stovi su avariniais šviesos signalais VW Passat markės, universalas, tamsios spalvos automobilis, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Matyti, kad pareigūnai apžiūri automobilio salono vidų. Pareigūnas randa automobilio salone medicininių švirkštų su galimai narkotinių medžiagų likučiais, taip pat rastas indelis su skysčiu, kuris taip pat galimai gali būti narkotinės medžiagos, viską sudėjęs į vienkartinę pirštinę nuneša į tarnybinį automobilį. Taip pat matyti, kad prie automobilio stovi V. J.. Pareigūnai praneša, kad automobilyje buvo rastos ir galimai narkotinės medžiagos, todėl reikia pradėti du ikiteisminius tyrimus, vieną dėl smurto, kitą dėl galimai narkotinių medžiagų. V. J. pasako, kad jo sūnus vardu N. J. ir, kad pas uošvienę jo jau buvo daryta krata, uošvienė namus uždaro, tai N. J. palieka atidarytą langą ir išeina ir pareina atgal, o pas V. J. N. J. neateina, nes tėvas pas save neleidžia taip elgtis. V. J. pasako, kad N. J. retai kada pas jį į namus atvažiuoja, tačiau, kai dabar atvažiavo V. J. išsigando, nes sakė sunkiai atpažino, visas sublogęs. Pareigūnai bando prisiskambinti automobilio savininkui, tačiau niekas nekelia ragelio. Pareigūnas paruošia alkotesterį ir pakviečia V. J. pasitikrinti girtumą. Pareigūnas duoda V. J. pūsti, jis įpučia, alkotesteris parodo 0,95 promilės girtumo laipsnį. V. J. pasako, kad jaučia, kaip jo nosis tinsta. Pareigūnas informuoja V. J., jei jis nori rašyti pareiškimą, reikalinga ir medikų apžiūra. V. J. sutinka, nes pats pripažįsta, kad N. J. jau nuėjo per toli ir jaučiasi nebaudžiamas. Pareigūnai iškviečia greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) ekipažą į įvykio vietą. Pareigūnas paklausia, kada maždaug viskas įvyko, V. J. atsako, kad po N. J. jam suduoto smūgio praėjo gal penkios minutės, kuomet jis iškvietė policijos pareigūnus. V. J. pasako, kad po suduoto smūgio jam, N. J. dar kurį laiką vaikščiojo po nuosavo namo kiemą susiėmęs už galvos, V. J. atrodė, kad N. J. suprato jau po laiko, ką padarė. Pareigūnui paklausus V. J., kiek smūgių jam sudavė, V. J. atsako, kad tiksliai pasakyti negali, nes N. J. muistėsi ir V. J. jį apglėbė ir tuo metu N. J. pradėjo muštis. V. J. pasako, kad dešimt smūgių tai tikrai buvo jam suduota ir V. J. neleisdamas N. J. lipti į mašiną ir važiuoti, N. J. pradėjo jį alkūnėmis daužytis. V. J. pasako, kad buvo padaręs nuotraukas, kaip N. J. važiavo automobiliu ir jeigu bus išsisaugojęs filmuotą ir fotografuotą medžiagą, tada pareigūnams parodys (el. b. t. 1, b. l. 111–114).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūrėtos V. J. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktos septynios nuotraukos ir vaizdo įrašas, kurie yra daryti namo vaizdo stebėjimo kamera. Protokole nustatyta, kad nuotraukose matyti nuosavo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kiemas. Matyti, kad nuotraukos darytos iš vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įrašo. Matyti nuosavo namo kieme stovintys trys tamsios spalvos automobiliai ir trys skirtingo sudėjimo vyrai, taip pat matyti automobilyje, kuriame dega šviesa, sėdinti moteris ilgais, tamsios spalvos plaukai. Vienas vyras liekno kūno sudėjimo, tamsių plaukų, trumpai kirptas, vilkintis raudonu džemperiu su gobtuvu ir juodas, aptemptas kelnes, tyrimo metu nustatyta, kad tai N. J.. Priešais jį matyti šonu pasisukęs stovi stambesnio kūno sudėjimo vyras, kuris kalba mobiliuoju telefonu, apsirengęs tamsios spalvos striuke su gobtuvu, tai V. J.. Šiek tiek tolėliau, nugara į vaizdo stebėjimo kamera stovi kitas vyras, vidutinio kūno sudėjimo, pagyvenęs, su pilkos spalvos plaukais, apsirengęs pilkos spalvos megztiniu ir tamsios spalvos kelnėmis. Toliau nuotraukose matyti prie namo durų nueinanti moteris ir priekyje, vairuotojo vietoje sėdintis vyras, tačiau kas jis toks neįmanoma nustatyti, dėl nuotraukos kokybės. Apžiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „20240407213324_67960779_record mp4“, kurio data 2024 m. balandžio 7 d., pradžia 21.33.19 val., trukmė 03.03 min., matyti, kaip 21.33 val. į nuosavo namo kiemą įvažiuoja tamsios spalvos automobilis (kokios markės ir valstybinio numerio nustatyti neįmanoma, dėl vaizdo įrašo kokybės). Atsidaro, įvažiavusio automobilio, vairuotojo pusės durelės ir iš automobilio išlipa liekno kūno sudėjimo vyras, trumpai kirptais plaukais (galimai plikas), dėl vaizdo įrašo kokybės įžiūrėti neįmanoma, vilkintis raudonos spalvos džemperį su gobtuvu ir tamsios spalvos, galimai juodas, aptemptas kelnes. Išlipęs iš automobilio vyras sparčiu žingsniu nueina iki nuosavo namo. Matyti, kad automobilio viduje, priekinėje keleivio vietoje sėdi moteris, turinti ilgus, tamsios spalvos plaukus, toliau vyras priėjęs prie namo atidaro lauko duris ir įeina į nuosavo namo vidų (el. b. t. 2, b. l. 32–36).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Už šią padarytą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog N. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be paties N. J. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo V. J. parodymai, kur jis nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jo atžvilgiu smurtavo N. J.; specialisto išvada, kurioje užfiksuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, pareigūnų mobiliosiomis kameromis darytuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoti duomenys, kuriuose nukentėjusysis patvirtina, kad prieš jį smurtavo N. J., BPC pateiktame garso įraše užfiksuoti duomenys, kiti byloje esantys duomenys. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad N. J., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, V. J. padarė sužalojimus vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis V. J. yra kaltinamojo tėvas, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK 248 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konstatuotina, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, veikdamas tyčia, nežymiai sutrikdė sveikatą savo artimajam giminaičiui – tėvui V. J..

Pranešus N. J. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b. t. 2, b. l. 109–112). BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, vadovaujasi BK 91 straipsnyje nustatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – N. J. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis anksčiau teistas (el. b. t. 1, b. l. 48–54, 193–201), administracine tvarka baustas vienuolika kartų, vieną baudą yra sumokėjęs, apie kitų baudų sumokėjimą informacijos nėra (el. b. t. 1, b. l. 56–70), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) rūšiuotoju. Byloje nėra duomenų apie N. J. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Prašydama baigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, prokurorė prašė paskirti N. J. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą galutinę 20 parų arešto bausmę, neprašydama jos subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam paskirta ir šiuo metu vykdoma bausme (teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. spalio 1 d., pradėtas vykdyti Probacijos tarnybos 2024 m. spalio 2 d.).

Pažymėtina, kad skirdamas bausmę, teismas nėra saistomas prokurorės kaltinamajam prašomos paskirti bausmės rūšimi ir dydžiu. Teismui turint duomenų, kad asmens atžvilgiu jau yra vykdoma kitu teismo procesiniu sprendimu paskirta bausmė, turi būti išspręstas naujai skirtinos ir anksčiau paskirtos bausmės subendrinimo klausimas. Bausmė šioje byloje kaltinamajam skiriama įvertinus visas šiam klausimui spręsti reikšmės turinčias aplinkybes.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nusikalstama veika, dėl kurios padarymo šiuo baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu N. J., buvo padaryta dar iki 2024 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamojo įsakymo jam priėmimo. Pastaruoju baudžiamuoju įsakymu, N. J. paskirtos bausmės – 16 parų arešto, vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; dirbti, mokytis arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Teismas neturi jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad N. J. būtų pažeidęs pirmiau nurodytu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtus įpareigojimus ir (ar) probacijos sąlygas, būtų po jam 2024 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo padaręs naujas nusikalstamas veikas ir (ar) pan. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, jokių teikimų N. J. atžvilgiu teisme nėra gauta.

Įvertinus šias sprendžiamam klausimui reikšmės turinčias aplinkybes, bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus N. J. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą 30 (trisdešimties) parų areštą. N. J. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę (BK 90 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, pagal šio straipsnio taisykles bausmė skiriama tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

Minėta, kad bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad nusikalstama veika, dėl kurios padarymo N. J. pripažintas kaltu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, buvo padaryta iki 2024 m. rugpjūčio 14 d. teismo baudžiamojo įsakymo jam priėmimo, t. y. 2024 m. balandžio 7 d. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis, jas iš dalies sudedant prie griežtesnės bausmės (20 parų arešto), paskirtos šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu pridedant jam Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos švelnesnės 16 parų arešto bausmės dalį (10 parų arešto (BK 90 straipsnio 4 dalis), paskiriant galutinę subendrintą bausmę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Nustatydamas pridėtinės bausmės dalį, teismas atsižvelgia į nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, sukeltas pasekmes (jų pobūdį, sunkumą).

Byloje nustačius, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų, tėvo atsiprašė, šis jam atleido, davė nuoseklius parodymus, nusikalstamą veiką padarė dar būdamas nepilnametis, teismo turimais duomenimis, jam Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtų įpareigojimų nepažeidė, Lietuvos probacijos tarnybos teikimų teisme jo atžvilgiu nėra gauta, darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės, tad jam skirtinos subendrintos 30 parų arešto bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, atidėtinas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, neskiriant jam intensyviosios priežiūros. Vadovaujantis BK 87 straipsnio 4 dalimi, 2 dalies 2 punktu, N. J. įpareigotinas arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) mokytis, tęsti mokslą arba dirbti 2) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Šie įpareigojimai, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

N. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

N. J. (J.), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. J. (J.) paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 90 straipsnio 4 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu N. J. (J.) paskirtą 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinti su jam Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 16 (šešiolikos) parų arešto bausme ir paskirti galutinę subendrintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 4 dalimi, 2 dalies 2 punktu, N. J. (J.) atidėti paskirtos subendrintos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) mokytis, tęsti mokslą arba dirbti; 2) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

N. J. (J .) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) jis turi atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.