- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-09-17
- Bylos Nr.
- 1-2880-818/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00775-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- V. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-2880-818/2014, kurioje V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas 2005-02-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 300 str. 1 d. - 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:
jis, 2014-05-21, apie 23.00 val. bute, erzančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tris kartus spyrė nukentėjusiajai sugyventinei N. Š. į pilvą, po ko sugriebęs nukentėjusiajai N. Š. už dešinės rankos ją užlaužė, taip smurtaudamas prieš šeimos narį sukėlė nukentėjusiajai N. Š. fizinį skausmą, t.y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. M. kaltė, padarius aukščiau aprašytą nusikalstamą veiką pasitvirtino sekančiais duomenimis:
kaltinamojo V. M. duotais ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimais, kad dėl inkriminuojamos veikos savo kaltę pripažįsta pilnai. Apie tris metus gyvena kartu su N. Š., augina 1,9 metų dukrą. Pastaruoju metu gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su jo tėvais. Santykiai su N. Š. normalūs, anksčiau konfliktavo dėl smulkmenų, tačiau pastaruoju metu konfliktai vis dažnėja, nes N. kiekvieną dieną pradėjo vartoti alkoholį, dėl ko jis pastarajai pastoviai priekaištauja. 2014-05-21, apie 22.00 val. grįžo namo anksčiau minėtu adresu, namuose buvo N., jo motina K. M., jo tėvas B. M. ir vaikai. Grįžus N. girta gulėjo lovoje. Jam nepatiko, kad N. girta ir jis gražiuoju paprašė N. eiti pas vaiką miegoti, o rytoj pakalbės. N. specialiai atsisėdo ant lovos priešais televizorių ir neleido jam žiūrėti. Paprašė N., kad pasitrauktų, tačiau pastaroji atsakė, kad čia jos televizorius. Tuomet pasakė, kad paimtų televizorių ir išneštų į vaiko kambarį, ką N. ir padarė. N. išėjus į kambarį, užrakino duris, kad pastaroji eitų miegoti, nes nenorėjo konfliktų. Nori pasakyti, kad gražiuoju prašė N., kad eitų miegoti, o rytoj pasikalbės. Minėtą dieną buvo blaivus, todėl ir bandė išvengti konfliktų, nors N. ir bandė jį provokuoti, neleisdama žiūrėti televizorių. N. pradėjo daužyti duris ir reikalauti, kad būtų išleista. Tai išgirdusi iš kambario išėjo jo motina ir priėjo prie durų, kurias daužė N.. N. pavyko išlaužti duris ir jai išėjus, jis, būdamas kambaryje, pamatė, kaip N. delnu sudavė motinai į veidą. Priėjęs, nuo motinos rankomis pastūmė N. į kambarį ir liepė eiti miegoti. Atsisukęs nuo N. norėjo grįžti į savo kambarį kai pamatė, kad N. priėjusi prie motinos, pradėjo su motina muštis. Jis nesusilaikė ir, gindamas motiną, ne mažiau trijų kartų spyrė N. į pilvą ir paprašė motinos, kad iškviestų pareigūnus. Atvažiavus pareigūnams, parašė pareiškimą. Šiuo metu gyvena anksčiau nurodytu adresu, N. gyvena atskirai kartu su motina (duomenys neskelbtini). Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, tačiau pirmas konflikto nepradėjo, nesusilaikė ir spyrė N., nes supyko, jog pastaroji sudavė jo motinai (b. l. 17).
Nukentėjusiosios N. Š. duotais ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimais, kad 2014-05-21 jai būnant sugyventinio V. M. namuose (duomenys neskelbtini), apie 23.00 val. V. M. sugrįžo namo. Tarp jos ir V. M. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu V. M. dešine koja spyrė tris kartus į pilvo sritį ties juosmeniu, kokius po to veiksmus V. M. atliko jos atžvilgiu, ji tiksliai nurodyti negali, kadangi patyrė didelį fizinį skausmą. Po to prie jos priėjo V. M. motina K. M., kuri ją apstumdė ir dešinės rankos delnu sudavė jai po vieną smūgį per abu skruostus. Gindamasi nuo K. M. bandė ją atstumti ir netyčia dešine ranka kliudė jos veidą. Tai pamatęs V. M. dešine ranka pagriebė jai už dešinės rankos ir ją užsuko taip, kad jautė fizinį skausmą, po to prievarta ją nuvedė į kambarį ir, pastūmęs, liepė laukti policijos. Konflikto metu daiktų bendra tvarka pažeista nebuvo, dėl suduotų smūgių kūno sužalojimų nepatyrė, dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo į teismo medicinos tarnybą nesikreips. Po šio įvykio į ligoninę nesikreipė. Dėl šio įvykio pretenzijų turi tik V. M., nes būtent dėl jo veiksmų patyrė didelį fizinį skausmą (b. l. 8).
Papildomai nukentėjusioji N. Š. parodė, kad 2014-05-21, apie 23.00 val. tarp jos ir sugyventinio V. M. kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji neleido V. žiūrėti televizijos, dėl ko V. liepė paimti televizorių ir išeiti į kitą kambarį. Nenorėdama būti kambaryje, pradėjo daužyti kambario duris, kad V. išleistų iš kambario. Tai išgirdusi atbėgo V. motina K. M.. Tarp jos ir K. M. įvyko konfliktas, pasistumdymas, kurio metu pastaroji delnu sudavė du smūgius į abu skruostus, t.y. vieną kartą delnu į kairį skruostą, antrą kartą delnu į dešinį skruostą. Norėdama pastumti K. M., netyčia ranka kliudė K. M. veidą, kur tiksliai pataikė, neprisimena. Nori pasakyti, kad pretenzijų K. M. neturi. Atėjęs ir tai pamatęs V. supyko ir koja tris kartus spyrė jai į pilvą. Nuo suduotų smūgių pajuto stiprų fizinį skausmą. Tuo metu rankoje ji laikė mobiliojo ryšio telefoną, o V. pradėjo atiminėti iš jos telefoną, griebė už dešinės rankos, ją užlaužė. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė K. M.. Ji buvo pristatyta į policijos komisariatą, kur jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir už triukšmą paskirta 10 litų bauda. Šiuo metu su V. M. susitaikė, jam atleido, pastarasis jos atsiprašė. Civilinio ieškinio nereiškia, žala nepadaryta (b. l. 10).
Liudytojos K. M. duotais ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimais, kad kartu su savo šeima, vyru ir sūnumi V. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus V. turi sugyventinę N. Š., kuri anksčiau gyveno kartu su jais minėtu adresu. Jos su N. santykiai prasti, stengiasi kuo mažiau bendrauti. Natalija gan dažnai vartoja alkoholį, todėl ji ne kartą yra prašiusi N., kad pastaroji nustotų vartoti alkoholį. 2014-05-21, po 22.00 val. namo grįžo sūnus V., dabar neprisimena, ar N. jau buvo, ar netrukus atėjo. Minėtą dieną N. buvo išgėrusi. Būdama kambaryje išgirdo, kad tarp sūnaus ir N. kilo žodinis konfliktas. Dėl ko tiksliai kilo konfliktas, nežino, tik vėliau sūnus pasakė, kad pastarasis liepė N. eiti į kambarį miegoti, nes nenorėjo su pastarąja konfliktuoti. Jai išėjus iš kambario pažiūrėti, kas vyksta, pamatė, kaip N. daužo kambario duris, kuriame buvo sūnus V.. Ji prašė N., kad pastaroji nusiramintų ir eitų į vaikišką kambarį, tačiau N. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius ir ranka sudavė per skruostą, kurios pusės neprisimena. Nori pasakyti, kad norėjo N. tik nuraminti ir neleisti pastarajai užeiti į kambarį, kuriame buvo sūnus V., jokių smūgių N. minėtą dieną nesudavė. Kai N. sudavė jai per skruostą, tuo metu iš kambario išėjo V.. Ji nenorėdama kištis, išėjo į virtuvę. Kas tuo metu įvyko tarp V. ir N. nematė, tik vėliau išgirdo, kaip N. koridoriuje, griūdama ant grindų, puolė į isteriką. Sūnus paprašė jos paskambinti policijai. Atvažiavus pareigūnams, sūnus parašė pareiškimą ir N. išvežė. Nematė, kad sūnus minėtą dieną spirtų 3 kartus N. į pilvą ir užsuktų rankas. Dėl to, kad N. tą dieną jai sudavė į skruostą, pastarajai pretenzijų neturi (b. l. 11).
2014-05-27 Protokolu-pareiškimu pareiškėja N. Š. pareiškė, kad 2014-05-21 jai būnant buvusio vyro namuose (duomenys neskelbtini), apie 23.00 val. jis sugrįžo namo. Tarp jos ir V. M. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis jai priekaištavo, kad buvo išgėrusi sidro. Konflikto metu V. M. tris kartus jai spyrė į pilvą. Po to prie jos pribėgo V. M. motina K. M., kuri ją apstumdė ir kelis kartus ranka sudavė per veidą. Pasibaigus konfliktui atvyko policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad pagal V. M. pareiškimą ją sulaiko ir pristatys į Vilniaus miesto 5 PK (b. l. 2).
2014-05-27 Pareiškimu N. Š. pareiškė, kad 2014-05-21 jos sugyventinio V. M. namuose tarp jų įvyko žodinis konfliktas, o po to jis jai su koja spyrė tris kartus į pilvą. To įvykio liudytojas buvo jos sūnus M. Š., (duomenys neskelbtini). Kol jie barėsi atėjo jo motina, pastūmė ją į kambarį ir smogė delnu jai į veidą du kartus, ji gindamasi atstūmė V. M. motiną ir netyčia smogė jai per veidą. Tai pamatęs V. M. užlaužė jai ranką ir nuvedė į kambarį, pasakė laukti kol atvažiuos policija. Atvykus policijos pareigūnams buvo pristatyta į 5 policijos komisariatą (b. l. 3).
Šiais duomenimis nenustatyta priežasties abejoti, netikėti. Šie duomenys vieni kitiems neprieštarauja. Šie, vieni kitus papildantys duomenys, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad V. M. 2014-05-21 sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai sugyventinei N. Š., t.y. tris kartus spyrė jai į pilvą, po ko sugriebęs nukentėjusiajai N. Š. už dešinės rankos ją užlaužė, tokiu būdu smurtaudamas prieš savo šeimos narį ir taip sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Todėl šie duomenys yra V. M. kaltės įrodymai.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis V. M. pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, 2014-05-21 smurtaudamas, sukėlė N. Š. fizinį skausmą. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo V. M. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje. Jo veika kvalifikuota teisingai.
V. M. teistas, administracine tvarka baustas, nedirba, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas.
Kaltinamajam V. M. inkriminuojama nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. LR BK 140 straipsnio 2 dalies, sankcijoje kaip alternatyvinė bausmė numatyta laisvės apribojimas. V. M. neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Pagal šias aplinkybes V. M. bausmė šioje byloje gali būti paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam V. M. atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę. Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam V. M. gali būti skiriamas laisvės apribojimas. Kaltinamasis V. M. sutinka su prokurorės sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Jis sutinka su prokuroro siūloma bausme – laisvės apribojimu. Prokurorės siūloma bausmė bei jos dydis yra pagrįstas, todėl nėra priežasties jį mažinti. Procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nuo 2013-07-13 d. pagal LR BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.
2014-06-02 V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 18, 19).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Laikino nuosavybės teisių į turtą apribojimo nėra.
Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti nėra.
Pagal aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis LR BPK 420-421 straipsniais, teismas,-
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pripažinti V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. M. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
V. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.