Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Albino Čeplinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. P. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. P. prašymą suinteresuotam asmeniui S. P. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-408-670/2010, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atskirasis skundas tenkintinas, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26d. nutartis naikintina, klausimas spręstinas iš esmės, pareiškėjui atnaujintinas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje tenkintinas, procesas atnaujintinas.

Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Vadovaujantis CPK 370 str. 3 d., vertindamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 str. nustatyto termino, taip pat ar egzistuoja CPK 366 str. 1 d. įvardinti proceso atnaujinimo pagrindai. Sistemiškai aiškinant CPK 73 str. 3 d., 78 str., 368 str. nuostatas akivaizdu, jog atnaujinamojo trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pradžia siejama su subjektyviu prašymą paduodančio asmens sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias pagrindą procesui atnaujinti, momentu, tiek termino eigą, tiek ir asmens procesinę teisę kreiptis dėl praleisto termino atnaujinimo ribojant objektyvia aplinkybe - nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo užbaigta prašoma atnaujinti byla, įsiteisėjimo turi būti nepraėję penkeri metai. Nagrinėjamu atveju naikinamasis 5 metų terminas nėra suėjęs, CPK 368 str. 2 d. byloje netaikytina, todėl vertinant, ar pareiškėjas į teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu kreipėsi laiku, būtina atsakyti į klausimą, kada jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, jog priimant sprendimą, kuriuo buvo iš esmės išnagrinėta santuokos nutraukimo byla, buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Kadangi nagrinėjamu atveju proceso neteisėtumas siejamas su galimybių pareiškėjui dalyvauti procese nesuteikimu, termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pradžia sietina su pareiškėjo sužinojimu apie prašomoje atnaujinti byloje priimto sprendimo priėmimą. Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, jog terminas prašymui paduoti buvo praleistas, kadangi pareiškėjas apie prašomoje atnaujinti byloje priimtą sprendimą sužinojo 2010 m. lapkričio 25 d., kai jam buvo pareikštas įtarimas dėl vengimo išlaikyti nepilnametį vaiką. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Kaip matyti iš į bylą pateikto 2010 m. kovo 30 d. pavedimo atlikti ikiteisminį tyrimą nuorašo (b.l. 68), ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dar iki sprendimo prašomoje atnaujinti byloje priėmimo. 2010 m. lapkričio 25 d. pranešimo apie įtarimą nuorašo (b.l. 69-70) turinys patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo inicijuotas Jurbarko rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 22 d. sprendimo pagrindu, pranešime nėra užsimenama apie Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą, kuriuo priteistinas išlaikymo dydis buvo padidintas. Jokių duomenų apie tai, jog apie prašomos atnaujinti bylos nagrinėjimą pareiškėjui tapo žinoma 2010 m. lapkričio 25 d., byloje nėra. Pareiškėjas pateikė teismui rašytinius įrodymus, iš kurių matyti sprendimo įteikimo pareiškėjo atstovui data - 2010 m. gruodžio 8 d. (b.l. 40). Nesant jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjas apie sprendimo prašomoje atnaujinti byloje priėmimą sužinojo anksčiau, būtent ši data laikytina termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pradžios diena. Iš kitos pusės, kaip matyti iš dokumento gavimo žymos ant pareiškėjo pateikto prašymo, teisme šis prašymas gautas 2011 m. kovo 9 d., t.y. viena diena praleidus 3 mėnesių terminą. Kaip matyti iš prašymo turinio, pareiškėjas pasisako dėl termino skaičiavimo, nurodo tikslią jo pradžios datą, kartu teigdamas, jog terminas nebuvo praleistas. Akcentuotina ir tai, jog nei teismas ginčijamoje nutartyje, nei pareiškėjas atskirajame skunde nepasisakė dėl aptariamos aplinkybės, kas leidžia manyti, kad pareiškėjas arba suklydo skaičiuodamas termino pabaigą, arba, atsižvelgiant į tai, jog jis gyvena užsienyje, prašymas pavėluotai teismui buvo pateiktas ne dėl jo kaltės. Aktyvią pareiškėjo poziciją dėl termino skaičiavimo vertindama kaip nesutikimą su termino praleidimo pasekmėmis, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas svarstyti klausimą dėl termino atnaujinimo. Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, teismas privalo įvertinti tiek termino praleidimo trukmę bei praleidimo priežasčių svarbą, tiek ir tai, ar ribojimo taikymas užtikrins tuos tikslus, dėl kurių ribojimas nustatytas, ir netaps tik formaliu pagrindu, užkertančiu kelią pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą. Nagrinėjamu atveju terminas, kaip minėta, praleistas vos vieną dieną. Akcentuotina ir tai, jog atstovavimo sutartį su advokatu dėl teisinių paslaugų teikimo pareiškėjas sudarė 2011 m. sausio 21 d. (b.l. 36), prašyme nurodoma jo surašymo data - 2011 m. vasario 25 d., žyminis mokestis už prašymą sumokėtas 2011 m. kovo 7 d. (b.l. 35), t.y. pareiškėjas laiku ėmėsi veiksmų savo įstatyminėms teisėms įgyvendinti, elgėsi aktyviai. Formalus teisės kreiptis į teismą suvaržymas nagrinėjamu atveju būtų niekuo nesusijęs su normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslais ir įstatymų leidėjo ketinimais kuriant nustatytą teisinį reglamentavimą, todėl yra teisinis pagrindas, remiantis CPK 78 str., 368 str. 2 d., atnaujinti terminą pareiškėjo prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Pateiktą prašymą pareiškėjas grindžia CPK 366 str. 1 d. 9 p. įtvirtintu pagrindu - kai pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės taikymo klaida ir sprendimas neperžiūrėtas apeliacine tvarka. Aiški teisės taikymo klaida sietina ne tik su materialinės teisės netinkamu taikymu, bet ir su proceso teisės normų pažeidimais, galėjusiais turėti įtakos sprendimo turiniui. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl pareiškėjo informavimo apie bylos nagrinėjimą tinkamumo. CPK 130 str. įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo būdas - įteikimas viešo paskelbimo būdu - dėl CPK 42 str. įtvirtintos kiekvieno dalyvaujančio byloje asmens teisės pareikšti savo poziciją byloje reiškiamų reikalavimų atžvilgiu, vertintinas kaip išimtinis, taikytinas tik tuomet, kai dokumentų nėra galimybės įteikti jokiu kitu CPK nustatytu būdu. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai, kuriuose informuojama apie civilinės bylos iškėlimą, pareiškėjui įteikti viešo paskelbimo būdu remiantis išimtinai vien tik suinteresuoto asmens atstovo prašymu, teismui net nevertinus galimybės paskirti byloje kuratorių, kaip to reikalauja CPK 130 str. 1 d. Akcentuotina ir tai, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškinyje suinteresuotas asmuo nurodė, jog, jos žiniomis, pareiškėjas yra išvykęs į užsienį, ši aplinkybė buvo patvirtinta ir pažymoje ant teismui grąžintos pašto siuntos (b.l. 17), todėl akivaizdu, jog procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu tokiu atveju negalėjo sukurti net formalios jų įteikimo proceso dalyviui iliuzijos, t.y. buvo netinkamas. Pažymėtina, jog nurodytomis aplinkybės privalėjo būti įvertintas ir pareiškėjo paieškos paskelbimo klausimas, nes pagrindai paieškai paskelbti egzistavo (CPK 132 str.). Kaip nepagrįstas vertintinas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu pateisina pareiškėjo pareigos pranešti savo kreditoriams apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, įtvirtintos CK 2.17 str. 3 d., pažeidimas. Šia teisės norma galėtų būti pateisinamas pašto siuntų, susijusių su jau egzistuojančia prievole, siuntimas paskutiniu žinomu skolininko adresu. Nagrinėjamu atveju civilinis procesas inicijuotas siekiant naujos prievolės teisminio patvirtinimo, t.y. papildomos išlaikymo sumos priteisimo. Prašomoje atnaujinti civilinėje byloje priimtu procesiniu sprendimu buvo sukurta papildoma pareiškėjo prievolė, todėl teigti, jog pareiškėjas dar iki ieškinio padavimo turėjo kokias nors su šia prievole susijusias procesines pareigas, nėra jokio teisinio pagrindo. Tinkamai neįteikus pareiškėjui procesinių dokumentų, iš jo buvo atimta teisė dalyvauti teismo procese, teikti atsikirtimus į teisme pareikštą reikalavimą, kas galėjo sąlygoti nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir paties sprendimo turinys. Vadovaujantis CPK 270 str. 4 d. 1-2 p., teismo sprendime privalo būti įvardintos teismo nustatytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais remiantis jos nustatytos. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimo motyvuojamoji dalis apsiriboja teiginiu, jog 400 Lt išlaikymas vaikui yra proporcingas gaunamoms tėvų pajamoms. Tokią išvadą teismas padarė neturėdamas jokių duomenų apie pareiškėjo pajamas, t.y. neturėdamas sprendime nurodytą aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Be to, remiantis CK 3.192, 3.201 str. įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pagrindu pakeisti ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį gali būti tik vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pasikeitimas. Šių tokio pobūdžio bylai esminių aplinkybių teismas aptariamame sprendime nenustatinėjo. Nurodytos aplinkybės Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą leidžia vertinti kaip nemotyvuotą. Motyvų nebuvimas nagrinėjamoje situacijoje vertintinas ne tik kaip formalus, CPK 329 str. 2 d. 4 p. įtvirtintas, absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, bet ir kaip netinkamo atsakovo informavimo apie procesą ir informacijos, kuria remiantis būtų pagrįstas sprendimo priėmimas, neturėjimo padarinys. Pastaroji išvada negali būti vertinama kaip teisminio reikalavimo išlaikymo sumą padidinti iki 400 Lt per mėnesį pripažinimas nepagrįstu. Teisėjų kolegija tik konstatuoja, jog dėl padarytų procesinių pažeidimų reiškiamo reikalavimo pagrįstumas liko neįvertintas, sprendimas buvo priimtas remiantis deklaratyvia nuostata, nemotyvuotai, o tai galėjo turėti įtakos ir sprendime nurodytos sumos dydžio pagrįstumui. Nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija vertina kaip pakankamas CPK 366 str. 1 d. 9 p. nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimui patvirtinti, dėl ko teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo atmestas nepagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 337 str. 2 p., 368 str. 2 d. teisėjų kolegija

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti.

Klausimą išspręsti iš esmės, atnaujinti pareiškėjui terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti, atnaujinti procesą civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. N2-408-670/2010 pagal suinteresuoto asmens S. P. ieškinį pareiškėjui L. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo.

Bylą grąžinti Jurbarko rajono apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.