Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorija 21.4.1.1.; 25.3.; 121.1., 121.15., 121.21.

2010 m. kovo 8 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Gintauto Koriagino,

dalyvaujant ieškovės AB „Alvito žemdirbys“ atstovams direktoriui Vytautui Rakauskui, advokatei Stanislovai Staniukynienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Alvito žemdirbys“ apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-149-633/2009 pagal ieškovės AB „Alvito žemdirbys“ ieškinį atsakovams V. J., T. S., trečiajam asmeniui notarei Valdemarai Vaičekonienei dėl dalies žemės pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei žemės pirkėjo teisių perkėlimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

pripažinti negaliojančia 2007-07-12 pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. IVVR-4025) dalyje dėl 1,51 ha žemės ūkio paskirties žemės bendro ploto 4,90 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo;pripažinti negaliojančiu 2007-07-12 perdavimo – priėmimo aktą (notarinio registro Nr. IVVR-4026) dalyje dėl 1,51 ha žemės ūkio paskirties žemės bendro ploto 4,90 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo V. J.;perkelti ieškovei servitutinės 1,51 ha žemės sklypo dalies pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamos sutarties sąlygas;įpareigoti ieškovę per 10 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti iki ginčijamo sandorio žemės savininku buvusiam atsakovui T. S. ginčo sklypo daliai proporcingai tenkančią kainą – 0,01 Lt;įpareigoti atsakovą T. S. per 1 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti ieškovei servitutinę 1,51 ha dalį ginčo žemės sklypo;priteisti bylinėjimosi išlaidas.

teismas nepagrįstai darė išvadą, kad Pirkimo - pardavimo sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi pats teismas nustatė, jog sandorio sudarymo metu ieškovei nuosavybės teise priklausė statiniai, užimantys 1, 51 ha ginčo žemės sklypo;teismas nepagrįstai vertino imperatyvių teisės normų pažeidimą (ar nepažeidimą), vadovaudamasis tik Įsigijimo įstatymo normų pagrindu, kadangi 1,51 ha servitutas privačioje žemėje nustatytas ne naudoti žemę žemės ūkio veiklai, o privažiuoti prie pastatų ir pastatų aptarnavimui, todėl ginčo žemėje vykdyti žemės ūkio veiklą ieškovė neturi galimybės;tiek Žemės įstatymu, tiek Įsigijimo įstatymu siekiama vieno tikslo - užtikrinti tų asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams šio turto pardavimas gal turėti tiesioginės įtakos, teisių apsaugą bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti. Tokia pirmenybės teisė yra įstatyminė garantija, suteikianti pagrįstą pastatų savininko, žemės naudotojo teisinių ir ekonominių interesų apsaugą. Sudarius pirkimo - pardavimo sutartį, naujas žemės savininkas V. J. ieškovei trukdo vykdyti veiklą, reikalauja mokėti nepagrįstai didelį nuomos mokestį, buvo kreipęsis į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, iškėlė civilinę bylą Vilkaviškio rajono apylinkės teisme;teismas netyrė ir nepasisakė ar pirkėjas V. J. yra sąžiningas įgijėjas;teismas nepagrįstai vertino senaties termino skaičiavimo pradžią. Tarp ieškovės ir atsakovo V. J. susirašinėjimas vyksta nuo 2001 m, kai T. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę po bendrovės pastatais. Nei vienas atsakovas neinformavo ieškovės apie žemės savininko pasikeitimą, todėl ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad pasikeitė, kada pasikeitė žemės savininkas ir kokiu pagrindu jis pasikeitė;teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007);teismas atsakovams priteisė nepagrįstai dideles išlaidas advokato pagalbai apmokėti. LR Teisingumo ministro įsakymo 2008-04-02 Nr. lR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.17 p. numatyta, kad už kiekvieną atstovavimo valandą teisme priteistina ne daugiau kaip 120 Lt. Byla nebuvo labai sudėtinga, jos nagrinėjimas nevyko tiek valandų, kad būtų galima priteisti kiekvienam atsakovui po 5 000 Lt. Abu atsakovus atstovavo tas pats advokatas, kuris darbą atliko tomis pačiomis laiko sąnaudomis, todėl atsakovams bylinėjimosi išlaidos po 5 000 Lt priteistos nepagrįstai.

teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė neatitiko specialaus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. keliamų reikalavimų dėl pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, todėl imperatyvios įstatymo normos nebuvo pažeistos. Be to, ieškovė praleido 3 mėnesių terminą teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos į ginčo žemės sklypą;ieškovės argumentas, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo normomis yra nepagrįstas. Ginčo sklypas yra privati žemės ūkio paskirties žemė, o tai, kad ieškovės 1,51 ha servitutas privačioje žemėje nustatytas ne naudoti žemės ūkio veiklai, o privažiuoti prie pastatų ir pastatų aptarnavimui, ir kad šioje žemėje žemės ūkio veiklą vykdyti ir auginti žemės ūkio produkcijos ieškovė neturi galimybės, nesuteikia teisės įgyti šio privataus žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirmumo teise;Žemės įstatyme nėra įtvirtinta galimybė ginti pažeistą teisę ieškovės nurodomu būdu - perkeliant pirkėjo teisės bei pareigas, todėl šiuo atveju nėra galimybės pagal analogiją taikyti CK 4.79 straipsnio 3 dalį;atsakovo nuomone, šioje byloje ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs, todėl ieškovė negali priverstinai valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad apie ginčo žemės sklypo perleidimą sužinojo tik 2008-09-04 gavusi VĮ Registrų centras Marijampolės filialo raštą Nr. R4-2017, tai įrodo byloje surinkti šiuos faktus paneigiantys įrodymai, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė be pateisinamos priežasties praleido ieškinio senaties terminą;ieškovė nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, kadangi pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį;atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovui buvo priteistos nepagrįstai didelės bylinėjimosi išlaidos, kadangi priteista suma atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus ir yra pagrįsta, t.y. atsakovo interesus atstovavusi advokatė ruošė procesinius dokumentus, atstovavo parengiamajame ir teismo posėdyje, vyko susipažinti su bylos medžiaga, teikė konsultacijas, ruošėsi teismo posėdžiams. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šios įmonės materialinė padėtis sunki, ji bus nepajėgi sumokėti bylinėjimosi išlaidų. Be to, ieškovė, reikšdama ieškinį, kurį teismas atmetė net dviem pagrindais (dėl teisinio nepagrįstumo ir dėl senaties termino praleidimo), turėjo įvertinti ieškinio pagrįstumą, priverčiant kitus asmenis turėti papildomų išlaidų;ieškovė prie apeliacinio skundo pridėjo Žemės sklypo kadastro duomenų kopiją, išduotą VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2009-09-09, tačiau apeliantė nenurodė, ką patvirtina ar paneigia jo pateiktas į bylą rašytinis įrodymas ir kokį ryšį su ginčo dalyku turi 2000-09-15 Vilmanto Šlekio įmonės parengtas T. S. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų projektas. Vadovaujantis LR CPK 306 str. 1 d. 3 p., apeliaciniame skunde privalo būti nurodyti naujų įrodymų pateikimo motyvai, tačiau apeliantė nepateikė jokių paaiškinimų, motyvų ir argumentų dėl šio įrodymo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2009-08-13 Vilkaviškio rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės AB „ Alvito žemdirbys“ ieškinį atsakovams V. J., T. S., trečiajam asmeniui notarei Valdemarai Vaičekonienei dėl dalies žemės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei žemės pirkėjo teisių perkėlimo. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas, iš ieškovės priteista atsakovams V. V. ir T. S. po 5000 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 40,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( b. l. 154-157 ). Ieškovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai darė išvadą, kad pirkimo – pardavimo sutartis neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, kadangi pats teismas nustatė, jog sandorio sudarymo metu ieškovei nuosavybės teise priklausė statiniai, užimantys 1,51 ha ginčo žemės sklypo;

teismas nepagrįstai vertino imperatyvių teisės normų pažeidimą ( ar nepažeidimą ) , vadovaudamasis tik Įsigijimo įstatymo normų pagrindu, kadangi 1,51 ha servitutas privačioje žemėje nustatytas ne naudoti žemę žemės ūkio veiklai, o privažiuoti prie pastatų ir pastatų aptarnavimui, todėl ginčo žemėje vykdyti žemės ūkio veiklą ieškovė neturi galimybės;

tiek Žemės įstatymu, tiek įsigijimo įstatymu siekiama vieno tikslo – užtikrintinų asmenų , kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams šio turto pardavimas gali turėti tiesioginės įtakos, teisių apsaugą bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti. Tokia pirmenybės teisė yra įstatyminė garantija, suteikianti pagrįstą pastatų savininko, žemės naudotojo teisinių ir ekonominių interesų apsaugą. Sudarius pirkimo – pardavimo sutartį, naujas žemės savininkas V. J. ieškovei trukdo vykdyti veiklą, reikalauja mokėti nepagrįstai didelį nuomos mokestį, buvo kreipęsis į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, iškėlė civilinę bylą Vilkaviškio rajono apylinkės teisme.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aiškindamas LR CK 1.80 str. 1 d. normos tikrąją prasmę teisingai nurodė, jog yra niekinis ir negaliojantis sandoris, prieštaraujantis ne bet kurioms, tačiau tik imperatyvaus pobūdžio įstatymo normoms. Ši norma yra banketinio pobūdžio ir taikoma tik kartu su specialiomis materialinėmis kt. specialiųjų įstatymų normomis. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ginčo šioje byloje esmė – pirmumo teisė pirkti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę. Teisinius santykius tarp subjektų , realizuojant tokią teisę, reglamentuoja du pagrindiniai įstatymai : Lietuvos žemės ūkio įstatymo ( toliau - žemės įstatymo ) 31 str.1 ir 4 d.d. ir Lietuvos žemės ūkio paskirtie s žemės įsigijimo laikinojo įstatymo ( toliau – Įsigijimo įstatymo ) 6 str. kartu su 2 str. 1 d. 2 p.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad žemės įstatymo normos ( taisyklės ) apima atvejus, kai parduodama tiek privati žemės ūkio paskirties, tiek ir kitos paskirties žemė, o įsigijimo įstatymas - tik žemės ūkio paskirties žemės pardavimo atvejus. Tik įsigijimo įstatyme yra nustatytas pažeistos statinių savininko pirmumo teisės gynimo mechanizmas – pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas, be to, tik šiame įstatyme yra apibrėžti esminiai statinių savininkams keliami reikalavimai, kuriuos šie privalo atlikti tam , kad pagal įstatymą įgytų pirmumo pirkti teisę. Todėl teismas teisingai nurodė, kad įsigijimo įstatymas šiuo konkrečiu atveju yra specialusis įstatymas ir teisingai juo vadovavosi sprendžiant šį ginčą. Įsigijimo įstatymo 6 str. 1 d. 2 p. norma, nustatanti pirmumo teisės subjektą, yra imperatyvi – subjektas turi atitikti to paties įstatymo 2 str. reikalavimus. Įsigijimo įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. nuostatos taip pat yra imperatyvaus pobūdžio – ne mažiau metus žemę naudojęs juridinis asmuo turi būti ne bet kokios veiklos, o prekinės žemės ūkio produkcijos gamintojas, toliau įstatymas jam kelia dar ir daugiau reikalavimų. Gi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad ieškovė AB „ Alvito žemdirbys“ nei iki ginčo sandorio sudarymo, nei šiuo metu nebuvo ir nėra prekinės žemės ūkio produkcijos gamintojas. Ji yra tik agrochemijos paslaugų žemės ūkio produkcijos gamintojams tiekėjas. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai padarė išvadą, kad ieškovė šiame ginče neturėjo pirmumo teisės įsigyti atsakovo T. S. parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę ar jos servitutinę dalį, o T. S. - neturėjo pareigos ieškovei pranešti apie rengimąsi žemę parduoti ir siūlyti ją pirkti. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad neegzistuojant pirmumo teisės pirkti ginčo žemę, nebuvo pažeista nei ieškovės tariama teisė, nei anksčiau aptartos imperatyvios įstatymo normos, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti ginčo sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei perkelti žemės pirkėjo sandoryje teises ir pareigas ieškovei.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija anksčiau paminėtus apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė, ar atsakovas V. J. yra sąžiningas įgijėjas. Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą pripažįsta nepagrįstu, nes jis neturi esminės reikšmės nagrinėjant šį ginčą.

Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ieškininės senaties pradžią. Tarp ieškovės ir atsakovo V. J. susirašinėjimas vyksta nuo 2001 m, kai T. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę po bendrovės pastatais. Nei vienas atsakovas neinformavo ieškovės apie žemės savininko pasikeitimą, todėl ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti , kad pasikeitė, kada pasikeitė žemės savininkas ir kokiu pagrindu jis pasikeitė. Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą pripažįsta nepagrįstu, nes pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė praleido ieškininės senaties terminą be pakankamai galinčių pateisinti priežasčių , nurodė kokiais įrodymais rėmėsi skaičiuodamas ieškininės senaties termino pradžią.

Be to, apeliantas savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai ( LR AT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007 ). Šį apelianto argumentą teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstu.

Be to, ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, priteisdamas atsakovams nepagrįstai dideles išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nesivadovavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme nustatytais maksimaliais priteistinų išlaidų dydžiais, nors byla nebuvo labai sudėtinga, jos nagrinėjimas nevyko tiek valandų, kad būtų galima priteisti kiekvienam atsakovui po 5 000 Lt. Kolegija sutinka su šiais ieškovės argumentais ir pažymi, kad nors CPK 93 straipsnio pirmoji dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies bylinėjimosi išlaidas, tačiau patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos atsižvelgiant į patį ginčą, pateiktų dokumentų kiekį, atstovavimą teismo posėdžiuose, ginčo sudėtingumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4/2007). Taip pat priteisiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovus V. J. ir T. S. byloje atstovavo viena advokatė (b. l. 67, 84), teismui buvo pateikti įrodymai, jog 2009-01-22, 2009-02-02 ir 2009-05-19 atsakovai sumokėjo juos atstovaujančiai advokatei po 5 000 Lt atstovavimo išlaidų (b. l. 98-99, 144). Bylos medžiaga patvirtina, kad byloje atsakovų atstovė ruošė atsakovų atsiliepimus į ieškovės ieškinį (b. l. 53-65, 74-77) bei atstovavo jų interesus dviejuose 2009-05-06 ir 2009-08-10 vykusiuose teismo posėdžiuose (b. l. 100-105, 147-153), kurių bendra trukmė buvo apie 5 valandas. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintus maksimalius priteistinus užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydžius, nagrinėjamoje byloje tokie dydžiai būtų: už atsiliepimo parengimą 2 400 Lt (8.2 punktas), už 5 darbo teisme valandas 600 Lt (5*0.15*800) (8.18 punktas). Taigi maksimaliomis išlaidomis, galimomis priteisti nagrinėjamoje byloje už atsakovų atstovės suteiktą teisinę pagalbą, laikytinos 5 400 Lt išlaidos. Kolegija remiasi ir ta aplinkybe, kad abu atsakovus atstovavo viena atstovė, byla nebuvo pernelyg sudėtinga, todėl atstovės darbo laiko sąnaudos ruošiant procesinius dokumentus ir atstovaujant atsakovus teisme sutapo. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Rekomendacijų 11 punktu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistina, priteisiant atsakovams V. J. ir T. S. iš ieškovės UAB „Alvito žemdirbys“ po 2 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d., 326 str. d. 3 p.).

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą ( išskyrus dalyje dėl išlaidų už advokato paslaugas priteisimo). Todėl jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu. Tačiau atsižvelgiant į aplinkybes, išdėstytas dėl priteistų išlaidų už advokato paslaugas priteisimo, pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslintas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Patikslinti sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, šią sprendimo dalį išdėstant taip:

priteisti iš ieškovės AB „Alvito žemdirbys“ (į. k. 185211530, reg. Alvito k., Vilkaviškio r.) atsakovui V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 2 700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti;

priteisti iš ieškovės AB „Alvito žemdirbys“ (į. k. 185211530, reg. Alvito k., Vilkaviškio r.) atsakovui T. S. 9a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 2 700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti;