- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- 1A-361-576/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08520-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- O. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo O. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir O. S. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. J. M. civilinis ieškinys tenkintas ir jai priteista iš O. S. 18,76 Eur turtinės žalos atlyginimo; D. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam priteista iš O. S. 629,47 Eur turtinės žalos atlyginimo; UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir jam priteista iš O. S. 28 Eur turtinės žalos atlyginimo. Tuo pačiu nuosprendžiu R. G.-P. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, tačiau jos atžvilgiu apeliacinio skundo nėra pateikta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. O. S. nuteista už tai, kad ji ir R. G.-P. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraudamos į patalpą. Jos 2019 m. kovo 30 d., apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini), turėdamos tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamos bendrai, O. S. pritaikius turimus raktus ir atrakinus durų spyną, įsibrovė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį mėsos prekybos paviljoną, iš kur pagrobė mėsos gaminius: sūdytą kumpį 15,4 kg, vieno kg. vertė 5,90 eurų, 90.86 eurų sumai; rūkytą kumpį 4,8 kg, vieno kg. vertė 5,90 eurų, 28,32 eurų sumai; sūdytą šoninę 3,2 kg, vieno kg. vertė 5,90 eurų, 18,88 eurų sumai; sūdytą nugarinę su oda 10,10 kg, vieno kg. vertė 5,90 eurų, 59,59 eurų sumai; vytintą nugarinę su odą 8,3 kg, vieno kg. vertė 6,60 eurų, 54,78 eurų sumai; rūkytą nugarinę su oda 3,20 kg, vieno kg. vertė 6,30 eurų, 20,16 eurų sumai; rūkytą šoninę 2,90 kg, vieno kg. vertė 5,90 eurų, 17,11 eurų sumai; rūkytus lašinius 13,8 kg, vieno kg. vertė 5,50 eurų, 75,90 eurų sumai; rūkytą dešrą 2,6 kg., vieno kg. vertė 7,50 eurų, 19,5 eurų sumai; vytintus kumpelius 3 kg, vieno kg. vertė 6,80 eurų, 20,40 eurų sumai; rūkytus kumpelius 3,2 kg, vieno kg. vertė 6,80 eurų, 21,76 eurų sumai; rūkytą nugarinę 8,10 kg., vieno kg. vertė 7,90 eurų, 63,99 eurų sumai; vytintą nugarinę 10,3 kg., vieno kg. vertė 9,99 eurų, 102,90 eurų sumai, iš viso mėsos produktų už 594,15 eurus, be to, O. S. iš kasos aparato pagrobė 28 eurus grynųjų pinigų. Tačiau R. G.-P. ir O. S. savo nusikalstamos veikos nebaigė nepriklausomai nuo savo valios, nes buvo sulaikytos apsaugos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo P. T.. Tokiais savo veiksmais R. G.-P. ir O. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.
2. Be to, O. S. nuteista už tai, kad pagrobė svetimą turtą bei neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninio mokėjimo priemonę, o būtent ji 2019 m. vasario 24 d., apie 00.10 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš piniginės, gulėjusios koridoriuje spintoje, pagrobė D. B. priklausančius 550 eurų ir 90 JAV dolerių (79,47 eurus), taip pat pagrobė toje pačioje spintoje gulėjusią turtinės vertės neturinčią J. M. AB „Swedbank“ banko bekontaktę mokėjimo kortelę „Debit MC“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurią neteisėtai laikė iki 2019 m. vasario 24 d., 06.28 val., (duomenys neskelbtini), kol ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje išmetė, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam D. B. priklausantį 629,47 eurų vertės turtą ir neteisėtai įgijo bei laikė svetimą, nukentėjusiajai J. M. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę pakankamą finansinei operacijai inicijuoti. Tokiais savo veiksmais O. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje bei 214 straipsnio 1 dalyje.
3. Taip pat ji nuteista už tai, kad neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę: 2019 m. vasario 24 d., 02.08.38 val., degalinėje „Viada“, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudojo J. M. priklausančią AB „Swedbank“ banko bekontaktę mokėjimo kortelę „Debit MC“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitydama už prekes 18,75 eurų sumai ir tęsdama savo nusikalstamą veiką 2019 m. vasario 24 d., 02.12.49 val., 06.19.09 val., 06.28.35 val., panaudojo tą pačią banko kortelę bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) bandydama atsiskaityti už prekes 18,75 eurų, 5 eurų sumai, tačiau operacijos buvo atmestos, bei atsiskaitė 00,01 eurų sumai, tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę atlikdama finansines operacijas 18,76 eurų sumai. Tokiais savo veiksmais O. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniame skunde nuteistoji O. S. prašo sumažinti jai paskirtą bausmę. Apeliantės manymu, kai kurios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo deramai įvertintos. Apeliantė nurodo BK 54 straipsnio 2-3 dalyse numatytą reglamentavimą. Skunde teigiama, kad 2020 m. kovo 24 d. apeliantė paleista iš įkalinimo įstaigos, todėl pasirūpinti savimi turi pati, nurodo, kad nėra už ką pragyventi, gyvenamąjį plotą jai suteikia mama. Pasak apeliantės, paleista iš įkalinimo įstaigos iš karto užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, tikisi susirasti darbą, įgyti pragyvenimo šaltinį, kas leistų iš esmės pakeisti gyvenimo būdą. Skunde nurodoma, kad su vyru kartu negyvena, nes pastarasis geria, jokios pagalbos iš jo nesitiki, o nekilnojamo ar kito turto neturi. Taip pat apeliantė nurodo, kad, suprasdama, jog alkoholio vartojimas jai daro problemų, kreipėsi pagalbos į VšĮ „(duomenys neskelbtini)”, kur, pasak apeliantės, jai šiuo metu yra numatyta galimybė reabilitacijai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą atmesti, nuteistoji prašė jos skundą tenkinti ir neskirti jai laisvės atėmimo bausmės, gynėja prašė skirti švelnesnę bausmės rūšį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistoji O. S. apeliaciniame skunde prašo sumažinti jai paskirtą bausmę, teismo posėdžio metu prašė neskirti jai laisvės atėmimo bausmės, todėl yra sprendžiama, ar yra pagrindas skirti švelnesnę bausmės rūšį bei pagrindas švelninti paskirtą bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-5-895/2018, 2K-265-976/2017). Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-262-303/2018).
9. Skirdamas kaltininkui bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.
10. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1-2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-68-942/2016). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis bei skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.
11. Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatyta viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas už minėto nesunkaus nusikaltimo padarymą O. S. skyrė laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesiams, kuri yra beveik dvigubai mažesnė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kurį sudaro 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų. Už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą yra numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę 3 mėnesiams, kuri yra gerokai mažesnė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kurį sudaro daugiau nei 3 metai. Už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę 3 mėnesiams, kuri yra gerokai mažesnė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kurį sudaro daugiau nei 3 metai. Skirdamas bausmę dėl nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi), taip pat atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veikos padarytos recidyvistės), į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, į tai, kad dėl BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padaryta nedidelė žala.
12. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatyta bauda, arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Pirmosios instancijos teismas už pasikėsinimą padarytą minėtą apysunkį nusikaltimą O. S. skyrė laisvės atėmimo bausmę 1 metams, kuri taip pat yra gerokai mažesnė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kurį sudaro daugiau nei 3 metai. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių (veika padaryta bendrininkų grupėje, taip pat būnant recidyviste), į nedidelį padarytos žalos dydį.
13. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog O. S. teista daugiau nei 10 kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, ne kartą atlikusi realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau vėl daro naujas nusikalstamas veikas, už kiekvieną nusikalstamą veiką skyrė laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant gerokai trumpesnį nei sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors už kiekvienos O. S. padarytą nusikalstamą veiką galima skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kaip tai numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje bei 215 straipsnio 1 dalyje, tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir skyrė teisingas ir proporcingas bausmes už kiekvieną padarytą nusikaltimą. Tuo pačiu pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalis šioje situacijoje apskritai negali būti taikoma, kadangi minėtas straipsnis gali būti taikomas tik tada, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pavyzdžiui, minėto straipsnio taikymas gali būti svarstomas tada, kai sankcijoje yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kurios paskyrimas būtų neteisingas.
14. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktoje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio 14 d. rašto kopijoje patvirtinama, kad O. S. gali atvykti į reabilitacijos centrą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atlikti gydimą – reabilitaciją nuo priklausomybių; nurodoma, kad gydymo – reabilitacijos trukmė yra nuo 1 metų, priklausomai nuo rezultatų (t. 4, b. l. 8). Apeliacinės instancijos teismui posėdžio metu buvo pateikta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 29 d. sudaryta tarp O. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje numatyta, kad O. S. nuo 2020 m. birželio 1 d. pradeda dirbti patalpų valytoja, nustatyta 5 dienų darbo savaitė, ne daugiau nei 8 val. darbo diena, ne daugiau nei 40 val. per savaitę. Nors abu dokumentai lyg ir rodo O. S. siekį keisti gyvenimo būdą, galimai atisakyti kriminalinių polinkių, tačiau jie yra vienas kitam prieštaraujantys. Pirmiausia pažymėtina, kad tai, jog yra pateikta dokumento, suteikiančio galimybę gydytis nuo priklausomybių, kopija dar nereiškia, kad asmuo yra linkęs gydytis ir ketina tai daryti, kadangi dokumentas dar nerodo asmens tikrosios valios ir siekių. Minėtame reabilitacijos centre yra teikiamas stacionarus gydymas, susidedantis ir kelių etapų, tuo tarpu O. S. nuo 2020 m. kovo 24 d., t. y. nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos, turėjo galimybę pradėti gydytis ir tokiais veiksmais įrodyti, jog siekia iš esmės keisti gyvenimo būdą, kadangi net ir Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino metu asmenys į minėtą įstaigą buvo priimami, tačiau to nepadarė. Taigi jos galimybės pradėti savanoriškai gydytis ir tuo pačiu keisti gyvenimo būdą yra neįgyvendintos, priešingai, ji nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pateikė darbo sutartį, sudarytą 2020 m. gegužės 29 d., o sutartyje numatytos sąlygos ir galima reabilitacija, kai gydymo trukmė yra nuo 1 metų, akivaizdu tarpusavyje nesuderinamos. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad tokie nuteistosios veiksmai labiau rodo jos siekį išvengti paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o ne keisti gyvenimo būdą. Pateikta darbo sutartis įpareigoja asmenį dirbti visą darbo savaitę, kas teisėjų kolegijos vertinimu, tik patvirtina, kad O. S. neturėtų realių galimybių gydytis nuo priklausomybių, arba atvirkščiai, gydydamasi ji negalėtų vykdyti darbo sutartyje numatytų pareigų. Taigi nėra pagrindo išvadai, jog nuteistoji realiai siekia keisti gyvenimo būdą ir laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
15. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad paskutinį kartą O. S. teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) (2018 m. liepos 4 d. ir 2018 m. lapkričio 19 d. padarytos nusikalstamos veikos) ir jai paskirta laisvės atėmimo bausmė 10 mėnesių. Dėl pastarųjų nusikaltimų ji pripažinta įtariamąja 2019 m. sausio 15 d. Taigi vykstant pastarajam baudžiamajam procesui, apie kurį jai buvo žinoma, O. S. 2019 m. vasario 24 d. ir 2019 m. kovo 30 d. padarė naujus turtinio pobūdžio nusikaltimus, už kuriuos ji nuteista skundžiamu nuosprendžiu.
16. Iš baudžiamosios byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą skirti O. S. laisvės atėmimo bausmę, be kita ko, lėmė jos teistumai ir polinkis daryti nusikalstamas veikas, padarytų nusikalstamų veikų sunkumas, pobūdis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad paskirtos bausmės yra nuteistosios netinkamo gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė, kad ji kriminalinių polinkių neatsisako, į tai, kad paskirtos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką yra gerokai švelnesnės nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, dar labiau švelninti paskirtų bausmių nėra pagrindo, juo labiau skirti kitą, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kitu būdu, nei nuteistąją fiziškai izoliuojant nuo visuomenės, nėra galimybės užkirsti kelio naujoms nusikalstamoms veikoms, o tai yra vienas iš bausmės tikslų.
17. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajai O. S. tiek paskirtos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką, tiek subendrinta galutinė bausmė yra teisinga, pagrįsta ir tinkamai individualizuota, todėl skirti švelnesnę bausmės rūšį ar švelninti bausmę nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Nuteistosios O. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.