Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „F (duomenys pakeisti)“, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje D. D., dėl nuomos mokesčio ir žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas R. B. 2012 m. balandžio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo BUAB „F (duomenys pakeisti)“ 6 325 Lt automobilio nuomos mokesčio, 23 944,84 Lt žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines procesines palūkanas už priteisiną sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško vykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., 1-3, 13-15, 125-128 b. l.). Ieškovas nurodė, kad jis buvo krovininio automobilio Renault Magnum 240, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. 2011 m. vasario 11 d. automobilį išnuomavo atsakovui. Nuomos sutartimi atsakovas įsipareigojo nuo 2011 m. kovo 1 d. mokėti jam (ieškovui) 500 Lt/mėn. nuomos mokestį ir 15 % GPM į valstybės biudžetą už jį. Atsakovas 11 mėn. naudojosi išsinuomotu automobiliu, bet nuomos mokesčio ir 15 % GPM (iš viso – 575 Lt/mėn.) nemokėjo, todėl susidarė 6 325 Lt skola už automobilio nuomą.

2012 m. vasario 1 d. išnuomotas automobilis su jame buvusiais ieškovo daiktais nepataisomai sudegė dėl atsakovo darbuotojo trečiojo asmens D. D., už kurį atsakingas darbdavys (CK 6.264 str. 1 d.), kaltės. Padarytą žalą ieškovas vertina 23 944,84 Lt: 18 000 Lt automobilio vertė, 3 004,47 Lt sudegę daiktai, 2 940,37 Lt kuras (automobilis perduotas užpildžius du bakus kuro) (CK 6.499 str.).

Teismo posėdyje ieškovo atstovas adv. D. C. patikslintą ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad ieškovas išnuomotą transporto priemonę įsigijo už 1 000 EUR, savo lėšomis pagerino jo būklę, investuodamas 23 844 Lt. Suremontuotas automobilis buvo naudojamas beveik 1 metus, iš nurodytos sumos atima nusidėvėjimą ir laiko, kad automobilio vertė prieš gaisrą buvo lygi 18 000 Lt.

Kadangi išnuomotas automobilis buvo naudojamas gabenti krovinius į užsienį, jame buvo įvairios įrangos, skirtos naudoti transporto priemonę pagal paskirtį. Patikslintame ieškinyje šie sudegę daiktai išvardinti 17 punktų. Įranga įgyta Rusijoje, Lenkijoje, kai kas Lietuvoje. Ieškovui šiuos daiktus parvežė jo tėvas A. B., kuris dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju keliavo ir dėl ten palankesnių kainų supirko įrangą. Pateikė kiekvieno daikto įsigijimo dokumentus (čekius) su jų vertimais į lietuvių kalbą. Čekių datos, daiktų paskirtis ir pobūdis susiję su išnuomota transporto priemone, nes kai kurie daiktai privalomi, o kai kurie - reikalingi naudojant vilkiką. Visi daiktai žuvo gaisre su automobiliu.

Atsakovas BUAB „F (duomenys pakeisti)“ atsiliepimais į (patikslintą) ieškinius (1 t., 32-33, 153-156 b. l.) ieškinių nepripažino ir prašė juos atmesti. Pasak atsakovo, bylos šalių 2011 m. vasario 11 d. pasirašyta nuomos sutartis Nr. 4 negalioja, nes ją tą pačią dieną (2011 m. vasario 11 d.) pakeitė panaudos sutartis Nr. 5.

Kalbėdamas apie ieškinio dalį, susijusią su žalos atlyginimu, atsakovas pažymėjo, kad jis nėra materialiai atsakingas už padarytus nuostolius, kurie atsirado dėl vairuotojo-ekspeditoriaus D. D. kaltės, nes darbdavys su darbuotoju yra sudaręs visiškos materialinės atsakomybės sutartį.

Be to, ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais. Neaišku, kokie (patikslintame) ieškinyje išvardinti daiktai buvo automobilio kabinoje tuo metu, kai kilo gaisras, kam jie priklauso nuosavybės teise, koks jų nusidėvėjimas, likutinė vertė ir t. t. Ieškovo pateikti įvairių prekių įsigijimo Rusijoje ir Lenkijoje čekiai įforminti netinkamai, juose trūksta kai kurių rekvizitų (pvz., nenurodyta, kas yra mokėtojas ir/ar gavėjas, neiššifruoti prekių pavadinimai); nepridėtos sąskaitos faktūros, taip pat kiti ES būtini dokumentai, patvirtinantys prekių įsigijimą, jų priklausomybę ir ryšį su sudegusiu automobiliu. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas lankėsi Rusijoje ar Lenkijoje ir įsigijo čekiuose minimas prekes bei jas perdavė atsakovui. Atsakovas įtaria, kad ieškovo pateikti čekiai yra suklastoti ir prašo nesiremti jais priimant sprendimą.

Atsakovas prašo iš ieškovo reikalaujamos priteisti sudegusio automobilio vertės (18 000 Lt) minusuoti 9 353,46 Lt, kuriuos jis įdėjo savo sąskaita remontuodamas ieškovo vilkiką.

Nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti 2 940,37 Lt už kurą, teigdamas, kad gaisro metu vilkiko bake buvęs kuras priklausė jam (atsakovui).

Teismo posėdyje atsakovo atstovas adv. J. Nekrašius palaikė atsiliepimų į (patikslintą) ieškinius argumentus. Pabrėžė, kad ieškovas įsigijo vilkiką už 1 000 EUR (ekvivalentas nacionaline valiuta ~ 10 000 Lt), iš kurių reikia atimti 9 000 Lt, kuriuos atsakovas įdėjo remontuodamas ieškovo automobilį. PVM sąskaitos faktūros yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis atsakovo patirtas ieškovo automobilio remonto išlaidas.

Akcentavo, kad keškovas nepateikė dokumento, kuriame būtų surašyta, kaip pagerino vilkiko būklę, kokia pagerinimų vertė, kas įeina į krovininio automobilio komplektaciją. Tai, kas tinka vienai transporto priemonei, nebūtinai tinka kitai, ir atvirkščiai. Kadangi artikuluose nei kur kitur nesurašyti detalūs prekių individualūs požymiai, neaišku, kokiai transporto priemonei pagal čekiuose nurodytus pavadinimus gali būti taikomos tos detalės (1 t., 192-209 b. l.). Čekiuose nurodyta tik kaina, o kas yra mokėtojas, pardavėjas, koks čekio numeris, neaišku. Išskyrus antspaudą, čekiuose daugiau nėra jokių identifikavimo duomenų. Spaudas, kad apmokėta, be datos. Čekio numeris svarbus, nes be jo negalima patikrinti, ar dokumentas nesuklastotas. Jei čekio numerio nėra, vadinasi, jis niekur neregistruojamas ir nefiksuojamas. Maža to, įsigytas įvairias detales kažkas turėjo sumontuoti. Nėra rašytinių įrodymų, kad ieškovas turi atitinkamų žinių ir pats galėjo detales sumontuoti (pakeisti naujomis).

Patikslintame ieškinyje ir pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo skiriasi daiktai, kurie, kaip nurodoma, buvo kabinoje. Neaišku, kuriuo esą perduotų daiktų sąrašu vadovautis. Pasak atsakovo, ieškovo daiktų (iš viso 17 pozicijų) sudegusiame automobilyje nebuvo. Ieškovo pateikti prekių čekiai, kvitai, kuriuose trūksta svarbių rekvizitų, nesant PVM sąskaitų faktūrų, yra niekiniai.

Atsakovui įgijus bankrutuojančios įmonės statusą ir pasikeitus jo atstovui bei gavus specialisto išvadą dėl ieškovo parašo panaudos sutartyje autentiškumo, atsakovo bankroto administratoriaus UAB „V (duomenys pakeisti)“ įgaliota atstovė S. G. sutiko su mokesčio už vilkiko nuomą priteisimu.

Tretysis asmuo D. D. atsiliepimais į (patikslintą) ieškinius (1 t, 74-76, 156-159 b. l.) juos laikė nepagrįstais ir prašė atmesti. Trečiojo asmens nuomone, Joniškio PGT nutarimas ir/ar skelbimas internete (1 t., 100, 212-213 b. l.) nepatvirtina sudegusio krovininio automobilio vertės, todėl ieškovas jos neįrodė. Automobilio nuomos sutartyje nekalbama, kad ieškovas būtų perdavęs atsakovui ką nors daugiau nei automobilį. Nė viename kasos čekyje, sąskaitose nėra duomenų, kad prekes (17 pozicijų) būtų įsigijęs būtent ieškovas, nėra įrodymų, kad nurodytu laiku ieškovais buvo užsienio valstybėse.

Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė adv. D. B. palaikė atsiliepimų į (patikslintą) ieškinius motyvus. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo nėra materialiai atsakingas už sudegusį vilkiką, nes darbdavys neinformavo jo, kokiu teisiniu pagrindu (nuomos ar panaudos) naudojasi šia transporto priemone. Automobilo perdavimas iš ieškovo atsakovui neįformintas. Kai įvyko nelaimingas atsitikimas, D. D. pirmą kartą buvo gavęs šią transporto priemonę vykti į reisą, iki tol naudojosi kita transporto priemone. Trečiasis asmuo neigia, kad su vilkiku būtų buvę perduoti ieškovo nurodyti daiktai, kurie vėliau kartu su transporto priemone būtų sudegę.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Atsakovui iš dalies pripažįstant ieškinį, teismas pasinaudoja teise atitinkamoje dalyje surašyti sutrumpintus motyvus (CPK 268 str. 5 d.).

Iš bylos medžiagos (t. y. dalyvaujančių byloje asmenų atstovų paaiškinimų, rašytinių įrodymų – CPK 177 str. 2 d.) nustatyta, kad ieškovas yra (buvo) krovininio automobilio Renault Magnum, valst Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas (1 t., 98, 129 b. l.). Bylos šalys 2011 m. vasario 11 d. sudarė krovininio automobilio (vilkiko) nuomos sutartį (1 t., 5-6, 99, 130 b. l.). Nuomos sutartimi susitarė, kad sutartis įsigalioja nuo pasirašymo dienos (2011 m. vasario 11 d.) ir galioja neterminuotai (Nuomos sutarties 4.1 p.); automobilio vieno mėnesio nuomos kaina lygi 500 Lt pridedant GPM; nuomotojas (lot. lapsus calami – liet. rašymo apsirikimas, turima omenyje nuomininkas) perveda į nuomotojo sąskaitą 500 Lt kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 25 d., nuoma pradedama skaičiuoti nuo 2011 m. kovo 1 d. (Nuomos sutarties 3.1.-3.3. p.).

Byloje taip yra ieškovui priklausančio krovininio automobilio Renault Magnum, valst Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. vasario 11 d. panaudos sutarties Nr. 5 ir 2011 m. vasario 11 d. automobilio priėmimo-pardavimo aktų kopijos (1 t., 68-71 b. l.). Juose nėra atsakovo, kaip panaudos gavėjo, įgaliotų asmenų parašų. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialistės 2013 m. balandžio 19 d. išvadoje Nr. 11Š-272(12), kuri duota ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-125-12 (2 t., 65-68 b. l.), nurodyta, kad 2011 m. vasario 11 d. panaudos sutarties Nr. 5 pirmojo lapo apatiniame dešiniajame kampe, antro lapo skiltyje „Panaudos davėjas“ ir automobilio priėmimo-pardavimo akto skiltyje „Panaudos davėjas“ pasirašė ne R. B., o kitas (nenustatytas) asmuo.

Kadangi bylos šalys neišreiškė valios pasirašyti 2011 m. vasario 11 d. panaudos sutartį Nr. 5 ir 2011 m. vasario 11 d. automobilio priėmimo-pardavimo aktą, šie sandoriai yra niekiniai ir negalioja ab initio (CK 1.64 str. 1 d., 1.78 str. 1, 3 ir 5 d.; 1.80 str. 1 d.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas už 500 Lt/mėn. buvo išsinuomavęs iš ieškovo krovininį automobilį, juo naudojosi beveik 1 m. (nuo 2011 m. vasario 11 d. iki 2012 m. vasario 1 d.) ir 11 mėn. (nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d.) nemokėjo nuomos mokesčio. Tokiu atveju ieškovui iš atsakovo priteisiama 5 500 Lt (500 Lt/mėn. x 11 mėn.) nesumokėto nuomos mokesčio.

Iš nuomos sutarties 3.1 – 3.3 punktų analizės išplaukia, kad atsakovas prisiėmė pareigą mokėti už ieškovą 15 % GPM, todėl atmetamas reikalavimas dėl 825 Lt nuompinigių priteisimo iš atsakovo.

Šiaulių apskrities PGT Joniškio PGT VPP poskyrio vyresnysis inspektorius M. K. 2012 m. vasario 1 d. surašė aktą Nr. 2 dėl kilusio gaisro (1 t., 61 b. l.). Jame teigiama, kad (duomenys neskelbtini) (t. y. D. D. gyvenamojoje vietoje), 2012 m. vasario 1 d. kilo gaisras, kurio metu sudegė R. B. priklausantis vilkikas Renault Magnum, valst Nr. (duomenys neskelbtini) [...]. Gaisro priežastis – bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimas įkraunant akumuliatorių. Nuotraukose (1 t., 64-65 b. l.) užfiksuotas išdegęs vilkiko kabinos, sudegusios padangos, išsilydžiusio kuro bako vaizdas. D. D. 2012 m. kovo 6 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 192 straipsnio 1 dalį protokolas su administraciniu nurodymu sumokėti 12,50 Lt baudą (1 t., 56 b. l.). 2012 m. kovo 8 d. D. D. baudą sumokėjo (1 t., 57 b. l.).

Nors pagal teismų praktiką administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas (ATPK 260¹ str., 261 str. 2 d.) neužtraukia baustumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-4446/2011), bet, remiantis trečiojo asmens 2012 m. vasario 1 d. paaiškinimu (1 t., 66 b. l.), darytina išvada, kad būtent jis sukėlė gaisrą, nes prie vilkiko akumuliatoriaus prijungė įkroviklį, o šalia stovinčiame užvestame automobilyje VW Transporter, naudodamas dujinį degiklį, šildė užšalusią variklio aušinimo sistemą (radiatorių). Bedirbant iš vilkiko kabinos pasirodė liepsna. Netrukus liepsna apėmė visą vilkiko kabiną, iš kuro bako pradėjo tekėti degantis dyzelinis kuras.

Atsakovas pripažįsta, kad trečiasis asmuo gaisro metu buvo jo darbuotojas, o ieškovo vilkikas jam buvo perduotas vykdyti darbines funkcijas (vykti į tolimuosius reisus). Ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo nežinojo, kokiu teisiniu pagrindu darbdavys naudojosi vilkiku: nusipirko, gavo kaip lizingo, nuomos, panaudos sutarties objektą ir pan., šiuo konkrečiu atveju neturi juridinės reikšmės. Taip pat, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, neturi juridinės reikšmės aplinkybė, ar (kad) atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį (nota bene: šios sutarties byloje nėra). Visiškos materialinės atsakomybės sutartys paprastai skiriamos reglamentuoti darbuotojo atsiskaitymus su darbdaviu, o pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.

Atsakovas 2012 m. vasario 2 d. paaiškinime Nr. 1, adresuotame Šiaulių APGV Joniškio PGT (1 t., 67 b. l.), pripažino, kad dėl sudegusio vilkiko patyrė 18 000 Lt žalą, tačiau reikšti ieškinio (turima omenyje vilkiką sudeginusiam darbuotojui) neplanuoja. Atkreiptinas dėmesys, kad turtinių nuostolių nebuvimas arba jų visiškas atlyginimas yra viena iš administracinio nurodymo surašymo prielaidų (ATPK 260¹ str. 2 d.). Kadangi atsakovas, iki kylant ginčui, pripažino, jog ieškovo automobilio vertė prieš gaisrą siekė ne mažiau nei 18 000 Lt, o ieškovas nereikalauja priteisti didesnės atlygintinos žalos sumos - 23 844 Lt (1 t., 192-209 b. l.), ieškovas yra atleidžiamas nuo vilkiko vertės iki kylant gaisrui įrodinėjimo naštos (lot. onus probandi) (CPK 182 str. 5 p., 187 str.). Tuo tarpu trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje negali veikti prieš šalies, kurios pusėje jis veikia, interesus (CPK 47 str. 4 d.).

Atsakovas prašo iš priteistinos sudegusio vilkiko vertės minusuoti jo įdėtas vilkiko remonto išlaidas. 2011 m. vasario 11 d. nuomos sutarties 2.2 punktas numato, kad nuomotojas įsipareigoja [...] apmokėti nuomininkui einamųjų remontų išlaidas pagal nuomininko pateiktas sąskaitas. Atsakovas pateikė 8 PVM sąskaitas faktūras, bylojančias apie kreditorių (prekių pardavėjų, paslaugų teikėjų) reikalavimą sumokėti 7 967,27 Lt už transporto dalių įsigijimą, remontą (1 t., 36-43 b. l.). Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas de facto sumokėjo; PVM sąskaitose faktūrose nėra atsakovo atsakingų asmenų parašų, kad prekes ir/ar paslaugas gavo. Be to, UAB „Š (duomenys pakeisti)“, UAB „A (duomenys pakeisti)“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose (1 t., 36, 42 b. l.), skirtingai nuo likusių 6 PVM sąskaitų faktūrų, nėra duomenų, kokiai transporto priemonei yra perkamos prekės ar atliekamos paslaugos.

Įvertinęs atsakovo pateiktų 8 PVM sąskaitų faktūrų sąsajumą ir pakankamumą bei remdamasis nurodytais motyvais, galiausiai turėdamas omenyje bylos kontekstą (kad pas atsakovą nežinomomis aplinkybėmis atsidūrė suklastota 2011 m. vasario 11 d. panaudos sutartis Nr. 5), teismas sprendžia, jog atsakovo reikalavimas iš ieškovui priteistinos vilkiko vertės minusuoti 9 353,46 Lt išlaidas, jo įdėtas į ieškovo vilkiko remontą, de facto nepagrįstas, todėl priteisia ieškovui iš atsakovo 18 000 Lt žalos, patirtos dėl sudegusio krovininio automobilio, atlyginimą.

Pradiniame, patikslintame ieškiniuose ieškovas teigė, kad perdavė atsakovui išnuomotą vilkiką su 16 jame buvusių daiktų už 2 160 Lt sumą. 2012 m. rugpjūčio 28 d. pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodoma 17 perduotų daiktų pozicijų už 3 004,47 Lt.

Savaime suprantama, kad sudegus ginčo automobiliui ieškovo galimybės įrodyti jame buvusių ir atsakovui kartu su vilkiku perduotų daiktų faktą yra ribotos (CPK 178 str.). Bet kadangi ieškovas buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas nuomotojas, tinkamai neįformino inventoriaus perdavimo ir nėra kitų jų perdavimo faktą patvirtinančių (ne)tiesioginių įrodymų, ieškovui tenka su tuo susijusi neigiamų padarinių atsiradimo rizika.

Bylą nagrinėjantis teismas sutinka su atsakovo ir trečiojo asmens argumentais, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių vienokių ar kitokių ieškovo daiktų perdavimą su išnuomotu vilkiku atsakovui, o iš atsakovo – trečiajam asmeniui. Antra vertus, teismas sutinka ir su ieškovo argumentais, kad kai kurių daiktų buvimas transporto priemonėje yra privalomas (pvz., KET 279 p.), o atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis šiuos privalomus turėti transporto priemonėje daiktus būtų įgijęs ir įdėjęs į išnuomotą vilkiką.

Privalomais arba neišvengiamai būtinais turėti transporto priemonėje daiktais teismas nelaiko radijo (pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo jis įvardintas racija, o įrodymai pateikti apie radiją (1 t., 134-135 b. l.), muzikos kolonėlių (1 t., 136 b. l.), kompaktinio leistuvo (1 t., 141-142 b. l.). Kuro filtro, dirželio, konverterio įsigijimo išlaidos irgi nekompensuotinos, nes kuro filtras ir dirželis – greitai susidėvinčios, todėl nuolat keičiamos detalės, juo labiau kad jos buvo įgytos 2010 m. lapkričio 25 d. (1 t., 143-144 b. l.), o konverteris nupirktas 2011 m. rugsėjo 26 d. (1 t., 136 b. l.), t. y. po to, kai tarp bylos šalių buvo sudaryta nuomos sutartis ir atsakovas pusę metų naudojosi išnuomotu vilkiku.

Atsižvelgiant į imperatyvius teisės aktų reikalavimus dėl transporto priemonių inventoriaus, ieškovo (jo atstovo) paaiškinimų apie atsakovui su išnuomotu vilkiku perduotus daiktus nuoseklumą, ieškovui iš atsakovo priteisiama 1 475,76 Lt (3 004,47 Lt – 346,73 Lt už kompaktinį leistuvą – 46,81 Lt už kuro filtrą – 83,22 Lt už dirželį – 179 Lt už konverterį – 660 Lt už muzikos kolonėles – 212,95 Lt už radiją) vilkike buvusių ir sudegusių ieškovo daiktų įsigijimo išlaidų (1 t., 137-142, 145-146 b. l.).

Nuomos sutarties 2.2 punktas numato, kad nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui automobilį [...] pilnu kuro baku. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas įvykdė minėtą pareigą, nors nėra ir įrodymų, kad neįvykdė, o atsakovas reiškė nuomotojui dėl to pretenzijas. Kadangi ieškovo gyvenamoji ir atsakovo buveinės yra skirtinguose rajonuose, ieškovas (jo prašymu ieškovo tėvas) už 2 940,37 Lt pylė kuro 2011 m. vasario 2 d., t. y. kitą dieną po nuomos sutarties sudarymo (1 t., 132-133 b. l.), tai, remiantis logikos dėsniais, labiau tikėtina, kad išnuomotą transporto priemonę ieškovas perdavė atsakovui su užpildytu, o ne tuščiu kuro baku.

Atsakovas teisingai pastebėjo, kad gaisro metu vilkiko bake buvęs kuras priklausė jam. Tačiau CK 6.499 straipsnio 1 dalis nustato, kad, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo [...]. Vadinasi, jei nuomos sutartis būtų pasibaigus kitais pagrindais, negu žuvus nuomos sutarties dalykui (vilkikui), atsakovas būtų privalėjęs grąžinti ieškovui vilkiką pilnu kuro baku. Tokiu atveju ieškovui iš atsakovo priteisiama 2 940,37 Lt patirtų kuro išlaidų.

Taip pat ieškovui iš atsakovo priteisima 5 % metinių procesinių palūkanų už priteistiną bendrą nuomos mokesčio ir žalos atlyginimo sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo (2012 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 d.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Ieškovo prašymu Šiaulių rajono apylinkės teismas atsakovo turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo (ne)kilnojamąjį turtą, šių daiktų nesant ar esant nepakankamai – lėšas, esančias pas atsakovą (įmonės kasoje) ar trečiuosius asmenis, už 30 269,84 Lt sumą (1 t., 23-24, 27 b. l.; 2 t., 11-12, 15-17, 20, 51-54 b. l.) (CPK 145 str. 1 d. 1 ir 3 p.). Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą, 2013 m. birželio 21 d. nutartimi panaikino atsakovo banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (2 t., 78-79, 86, 92 b. l.).

Kadangi nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui, o visus klausimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės turto areštu, sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas (Įmonių bankroto įstatymo 14 str. 1 d., 18 str.), šią bylą nagrinėjantis teismas nepasisako dėl atsakovo (ne)kilnojamajam turtui uždėto arešto likimo, kaip to reikalauja CPK 150 straipsnis (lot. lex specialis derogat generalis).

Ieškovas (tiksliau – ieškovo vardu jo tėvas A. B., vėliau advokatas) už ieškinį sumokėjo 908,80 Lt (atitinkamai 604,80 Lt ir 304 Lt) žyminį mokestį (1 t., 9, 122, 148 b. l.). Kadangi teismas tenkino 92 % pareikštų materialinių reikalavimų {[(5 500 Lt + 18 000 Lt + 1 475,76 Lt + 2 940,37 Lt) ÷ (6 325 Lt + 18 000 Lt + 3004,47 Lt + 2 940,37 Lt)] x 100 %}, o atsakovui iškelta bankroto byla, tai ieškovui iš valstybės biudžeto grąžinama 836,10 Lt (908,80 Lt x 0,92) sumokėto žyminio mokesčio dalis (CPK 83 str. 1 d. 9 p., 96 str. 3 d., mutatis mutandis 87 str. 1 d. 6 p.).

Ieškovas vedė bylą per L. G. ir adv. D. C. (1 t., 10, 93, 147 b. l.), atsakovas – adv. J. Nekrašių (1 t., 34 b. l.), trečiasis asmuo – adv. D. B. (1 t., 77 b. l.).

Ieškovas už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 400 Lt ir 2 000 Lt (1 t., 10 b. l.; 2 t., 26-27 b. l.). Įvertinus bylos apimtį, klausimų sudėtingumą, darbo ir laiko sąnaudas, honoraras nėra pernelyg didelis (Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“). Be to, ieškovas turėjo 272 Lt vertimo išlaidų (2 t., 28-31 b. l.), o jo atstovas adv. D. C. – 146,48 Lt kelionės išlaidų (2 t., 26 b. l.). Atitinkama šių bylinėjimosi išlaidų dalis – 2 593 Lt [(2 400 Lt + 272 Lt + 146,48 Lt) x 0,92] – priteisiama iš atsakovo kaip bylą pralaimėjusios šalies (CPK 88 str. 1 d. 1, 6, 9 p., 93 str. 2 d.).

Byloje nėra įrodymų apie atsakovo atstovavimo išlaidas (CPK 98 str. 1-2 d.), tad jų atlyginimo priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Trečiasis asmuo už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 1 936 Lt (2 t., 23-25 b. l.) honorarą. Jam iš ieškovo priteisiama 154,88 Lt (1 936 Lt x 0,08) atstovavimo išlaidų (CPK 47 str. 2 d., 93 str. 2 d.).

Aptariamoje byloje susidarė 114,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Jos į valstybės biudžetą iš bylos šalių priteisiamos, nes atsakovas atleistas nuo pašto išlaidų priteisimo, o ieškovo mokėtina suma nesiekia minimalios (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 ir 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-267, 268-270 ir 301, 307 straipsniais, ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „F (duomenys pakeisti)“, į. k. (duomenys neskelbtini), kurio buveinė registruota adresu (duomenys neskelbtini), 5500 Lt (penkių tūkstančių penkių šimtų litų) nuomos mokestį, 22 416,13 Lt (dvidešimt du tūkstančius keturis šimtus šešiolika litų 13 ct.) žalos atlyginimo ir 5 % (penkių procentų) metines procesines palūkanas už priteisiną 27 916,13 Lt (dvidešimt septynių tūkstančių devynių šimtų šešiolikos litų 13 ct.) sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. balandžio 26 d.) iki sprendimo visiško vykdymo.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Ex officio pripažinti, kad 2011 m. vasario 11 d. panaudos sutartis Nr. 5 ir 2011 m. vasario 11 d. automobilio (R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priklausančio vilkiko Renault Magnum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmimo-pardavimo aktas yra niekiniai sandoriai ir negalioja ab initio.

Iš valstybės biudžeto grąžinti ieškovui R. B. jo vardu A. B. ir advokato D. C. sumokėto žyminio mokesčio dalį – 836,10 Lt (aštuonis šimtus trisdešimt šešis litus 10 ct.).

Priteisti iš atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „F (duomenys pakeisti)“ ieškovo R. B. naudai 2 593 Lt (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 154,88 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt keturis litus 88 ct.) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

Apie priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoti atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „F (duomenys pakeisti)“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą – Šiaulių apygardos teismą.