- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-01
- Bylos Nr.
- 1S-240-593/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53217-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- G. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. gynėjo advokato E. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3- ojo sektoriaus 2020 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. K. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei galutinė bausmė paskirta 3 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Anksčiau teistas.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. lapkričio 6 d., pabaiga – 2022 m. sausio 6 d.
3. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – ir komisija) 2020 m. sausio 13 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) nutarta taikyti nuteistajam G. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 11 mėnesių 27 dienų (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. sausio 9 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 46 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (bausmės atlikimo pradžioje buvo 53 balai). Nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka nebaustas, buvo skatintas, dirba, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko ryšius su giminaičiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą. Teismas sprendė, jog byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Teismas darė išvadą, jog nuteistasis G. K. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Šalies argumentai
5. Skunde nuteistojo G. K. gynėjas advokatas E. V. prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą, t. y. 2020 m. sausio 13 d. komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti.
5.1. Skunde nurodoma, jog teismai, priimdami sprendimus pagal BVK 157 straipsnį turi įsitikinti ir turėti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė, o bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, yra realiai pasiekti. Teismo įsitikinimas taip pat turėtų būti paremtas objektyviai apčiuopiamais ir (ar) įvertinamais kriterijais, o ne vien tik formalių teiginių aprašymu ir (ar) nurodymu. Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės neįsigilinimo į nuteistąjį G. K. charakterizuojančius duomenis, todėl skundžiama teismo nutartis priimta vadovaujantis daugiau abstrakčiais bei deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nei objektyviai pagrįstais duomenimis. Sprendžiant šį konkretų klausimą iš esmės pažeistos BVK 1 straipsnio, 9 straipsnio nuostatos, susijusios su tinkamu, teisingu ir progresyviu bausmių vykdymo nuostatų taikymu.
5.2. Skunde teigiama, kad skundžiamoje teismo nutartyje nenurodyta kokia nuteistojo pažanga (kokio laipsnio) turėtų būti, jog būtų pagrindas tvirtinti komisijos nutarimą. Taip pat, nenurodyta ir svarūs (objektyviai pagrįsti) argumentai, kodėl komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino tai, jog nuteistojo padaryta veika yra kriminalinio elgesio modelis, jis yra baigęs tik 7 klases (nei laisvėje, nei įkalinimo įstaigoje nesimokė), t. y. teismas vertino tai, kas apskritai nesusiję su nuteistojo elgesiu (jo pokyčiais bausmės atlikimo metu, nes jie egzistavo ir iki atliekant bausmę). Skunde teigiama, kad nuteistasis neneigia savo padarytos veikos (kriminalinio elgesio) bei to, kad dar iki nuteisimo turėjo tokį išsimokslinimo lygį koks ir yra šiuo metu. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo suteikė didelę reikšmę minėtų aplinkybių vertinimui ir be pagrindo neatsižvelgė būtent į laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu pasikeitusį nuteistojo elgesį, teigiamus rizikos pokyčius ir kitus teigiamus faktorius (nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu), kurie nurodyti komisijos nutarime.
5.4. Skunde nurodoma, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas yra 46 balai, nors bausmės pradžioje buvo 53 balai, kas rodo, jog nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo. Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam iki žemos (40 balų) ribos trūksta 6 balų. Atsižvelgiant į nuteistojo požiūrį ir elgesį bausmės atlikimo metu, jis jau dabar realiai galėtų būti priskiriamas ir prie žemos nusikalstamo elgesio rizikos subjektų. Teismų praktikoje, komisijos nutarimai nuteistųjų atžvilgiu tvirtinami ir esant ženkliai didesniems nusikalstamo elgesio rizikos balams nei šiuo atveju.
5.5. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neįsigilino dėl kokių priežasčių nuteistasis atlygino tik labai mažą dalį išduotų vykdomųjų raštų, kodėl negalėjo atlyginti daugiau. Skunde nurodoma, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba ir gauna atlyginimą už darbą, kuris per mėnesį siekia nuo 9,67 Eur iki 16,14 Eur, todėl bausmės atlikimo metu nuteistasis objektyviai negali sumokėti daugiau nei turi. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl komisijos nutarimo patvirtinimo turėjo duomenis apie tai, jog nuteistasis 2019 m. spalio mėnesį darbo metu buvo susilaužęs ranką dėl to apskritai kurį laiką negalėjo dirbti, t. y. dėl šios priežasties negavo jokių pajamų.
5.6. Skunde teigiama, kad išvadą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas turi priimti tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Nurodoma, kad svarbus ir jo požiūris į darbą, mokslą, taikytas socialines reabilitacijos priemones, socialinio tyrimo išvadą. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą atmesti komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra iš esmės grindė tik formaliais motyvais. Pasak skundo autoriaus pirmosios instancijos teismas tvirtinti pateikto komisijos nutarimo iš esmės nesvarstė, apsiribojo tik svarstymo teisminiame procese imitacija. Teigiama, kad pataisos įstaigos administracija geriausiai pažįsta nuteistąjį, turi didžiausią informacijos kiekį apie nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ryšius su šeima, tačiau komisijos surinktų teigiamų duomenų apie nuteistąjį pirmosios instancijos teismas neanalizavo. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas aiškiai nenurodė motyvų, pagrindžiančių teismo sprendimą netvirtinti komisijos nutarimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų su intensyvia priežiūra. Nurodoma, kad nusikalstamos veikos sudėtingumas ir (ar) kitos aplinkybės, susijusios su veika, apskritai neturėtų sąlygoti teismo pozicijos pasisakant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes tai jau buvo įvertinta teisme skiriant asmeniui bausmę. Teigiama, jog G. K. sąžiningai vykdydamas teismo nustatytus įpareigojimus ir nepažeisdamas nustatytų draudimų, savo doru elgesiu, stropiu darbu, nesilaikymu kitų nuteistųjų kriminalinės subkultūros ir gautais paskatinimais įrodė, jog yra pasitaisęs, todėl skundžiamos teismo nutarties motyvai yra visiškai nepagrįsti.
5.7. Iš komisijos nutarimo matyti, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, intensyvaus nuteistojo parengimo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos planuose numatytas priemones, aktyviai dalyvauja elgesio korekcijos programose, įvykdė visas pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos rekomendacijas, be to, komisijos nutarime nefiksuota nei viena neigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė. Nurodoma, kad nuteistajam tenkanti finansinė našta yra didelė, tačiau jis bausmės atlikimo metu sutiko dirbti bet kokį jam pasiūlytą darbą, todėl pagal galimybes dengia jam pateiktus vykdomuosius dokumentus. Neabejotina, jog laisvėje vykdomieji dokumentai bus apmokėti greičiau ir didesnėmis įmokomis.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo G. K. gynėjo advokato E. V. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina komisijos nutarimo, teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. K. faktiškai atliko 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (t. y. atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl G. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
10. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo G. K. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad ši rizika sudaro 46 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju būtina įvertinti nuteistojo G. K. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
11. Įvertinus nuteistojo G. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, nes laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, už gerą elgesį ir stropų darbą buvo paskatintas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistojo požiūris į jo taikomą priežiūrą – pozityvus, nusiteikęs bei toliau laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir įstatymų.
12. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei skunde teigia nuteistojo gynėjas, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis G. K. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismas šiuos požymius analizavo, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nuteistojo G. K. lygtiniam paleidimui vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.
13. BVK numato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (BVK 1 straipsnio 1 dalis), dėl to BVK 9 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje. Nuteistasis G. K. anksčiau teistas, jo padarytos veikos pobūdis ir sunkumas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo padaryta pažanga dalyvaujant įvairiose elgesio pataisos programose lems išskirtinai pozityvų jo elgesį laisvėje. Vertindamas G. K. pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nes jame nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, paskirtos ir atliktos bausmės dydis, todėl teismas darė išvadą, kad nuteistajam G. K. negali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra pagal BVK157 straipsnio 3 dalį.
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
15. Pritariant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, visų pirma, pažymėtina, kad nors šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra sumažėjusi nuo 53 balų iki 46 balų, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, tačiau iš jų dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra net 11 balų, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo G. K. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima, o tai rodo, jog komisijos nutarime nurodytos aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis G. K. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.
16. Nors iš tiesų, valstybinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimas yra nedidelis ir pagrįstai skunde nurodyta, kad nuteistasis negalėjo sumokėti daugiau negu gauna, tačiau vis tik sėkminga nuteistojo probacija abejonių kelia tai, kad žinodamas, jog turi didelius finansinius įsipareigojimus, jis dirbti sutiko ir buvo įdarbintas tik 2019 m. gruodžio 9 d., nors bausmę atlikinėjo jau daugiau kaip metus. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis yra abejingas turimiems įsipareigojimas, o tai kelia abejones, kad ir būdamas laisvėje jis stengsis atlyginti išieškomas sumas. Tokią išvadą sustiprina ir aplinkybė, jog G. K., turėdamas tik 7 klasių išsilavinimą, pataisos įstaigoje nesimokė, nesiekė įgyti bent pagrindinio išsilavinimo, kas neabejotinai sudarytų galimybę gauti geriau apmokamą darbą ir rodytų siekį padengti turimus įsiskolinimus. Atkreiptinas dėmesys, jog skunde nepagrįstai teigiama, kad G. K. buvo susilaužęs ranką darbo metu, kadangi tai įvyko 2019 m. spalio mėnesį, o dirbti jis pradėjo tik 2019 m. gruodžio 9 d.
17. Pažymėtina, kad vis dar išskiriami G. K. asmenybę neigiamai apibūdinantys veiksniai – nors nuteistasis suvokia dėl nusikalstamos veikos kilusias pasekmes, jų neneigia, tačiau savo kaltę pripažįsta dalinai, o tai, kad jis ir anksčiau buvo padaręs smurtinius nusikaltimus, leidžia spręsti, jog nusikaltimai, už kuriuos jis atlieka bausmę, yra kriminalinio elgesio modelis. Nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Taigi, įvertinus G. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, o skundo teiginiai, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vertinamos aplinkybės, nesusiję su jo elgesiu atliekant bausmę, laikomi nepagrįstais.
18. Pagrindžiant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam šis teistumas nėra pirmas, praeityje jis buvo teistas už ne vieną veiką, kas rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio nuteistajam vis tik nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo G. K. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors nuteistojo padarytų nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka bausmę, sunkumas bei pobūdis ar ankstesni jo teistumai ir negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.
19. Kiekvienas nuteistasis yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik nuteistajam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, laikymasis nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, teigiama darbinė motyvacija, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog G. K. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
20. Įvertinus tai, kas aukščiau išdėstyta, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, lygtinai paleisti nuteistąjį teismas gali, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs G. K. charakteristiką, padarytų nusikaltimų pobūdį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog G. K. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Skundžiama nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo G. K. gynėjo advokato E. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.