- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-17
- Bylos Nr.
- II-543-506/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03456-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Pažeidėjas
- I. R.
- Advokatai
- Gediminas Lukaševičius
- Kategorijos
- 16.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. R., jo atstovui advokato padėjėjui G. L.,
nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. R. (toliau ir – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau ir – institucija) 2019-07-08 nutarimo Nr. 10-ANR_N-13169-2019 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019-07-08 nutarimu Nr. 10-ANR_N-13169-2019 I. R. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, buvo paskirta administracinė nuobauda 800 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių už tai, kad jis 2019-06-29 02.22 val. Vilniuje, V. Kudirkos gatvėje vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,43 promilės neblaivumas, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
I. R. su nutarimu iš dalies nesutiko, pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, kad kaltu dėl nusižengimo visiškai prisipažino ir labai gailisi, alkoholį vartojo maždaug dvi-trys valandos iki pradėdamas vairuoti, buvo pavartojęs vieną 0,5 l talpos bokalą 5,0 procento stiprumo alaus, buvo įsitikinęs, kad alkoholis organizme jau išsiskaidęs ir tikėjosi, jog jau yra blaivus. Leistiną alkoholio normą viršijo labai nežymiai, vos 0,01 promilės. Taip pat skunde nurodoma, kad po nusižengimo padarymo savo iniciatyva išklausė ir yra atestuotas pagal 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Teisė vairuoti jam yra būtina, kad galėtų dirbti. Skundu prašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę arba jos visai neskirti.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, kad I. R. veika įrodyta, prašė skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje I. R. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
I. R. atstovas advokato padėjėjas Gediminas Lukaševičius taip pat prašė tenkinti skundą, nurodė, kad faktinių aplinkybių I. R. neneigia, kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tačiau straipsnyje numatyta švelniausia sankcija yra per griežta ir neatitinka situacijos. Pareigūnai elgėsi formaliai, blaivumą patikrino tik vieną kartą, nors įstatymas įpareigoja blaivumą alkoholio matuokliu matuoti du kartus. Be to, pareigūnas itin ilgai užtruko surašydamas administracinio nusižengimo protokolą, kas neleido I. R. nakties metu valandos bėgyje nuvykti į medicinos įstaigą pasitikrinti alkoholio kiekį kraujyje. Kadangi alkoholio matuokliu nustatytas vos 0,43 promilės neblaivumas, nutarimą priėmusi pareigūnė turėjo vadovautis protingumo kriterijumi ir neskirti tokios griežtos administracinio poveikio priemonės. Prašė kuo labiau sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą.
Institucijos, paskyrusios nuobaudą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką institucijai pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Byloje nėra abejonių dėl I. R. padaryto nusižengimo fakto, pažeidimo aplinkybių bei veikos kvalifikacijos.
Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad I. R., būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,43 promilės neblaivumas, 2019-06-29 02.22 val. Vilniuje, V. Kudirkos gatvėje vairavo automobilį Honda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Dėl šios administracinės veikos 2019-06-29 jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, su kuriuo susipažinęs, vairuotojas nurodė, kad labai gailisi. (13 b. l.)
Skunde pareiškėjas nurodo, kad protokolą surašęs pareigūnas nemotyvuotai nepatenkino jo prašymo ir nepatikrino blaivumo alkotesteriu antrą kartą, taip pat pernelyg ilgai užtęsė protokolo surašymo procedūrą, dėl ko jis, būdamas sustabdytas vairuojantis nakties metu, nebespėjo nuvykti į medicinos įstaigą ir atiduoti kraujo mėginį valandos bėgyje. Tačiau šių aplinkybių, susipažindamas su protokolu, I. R. neminėjo. Be to, skunde ir pats pareiškėjas, analizuodamas tiek Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, tiek Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019-03-25 įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto aprašo dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos nuostatas, iš esmės pripažino, kad, nors jo nuomone, kai kurias iš šių nuostatų pareigūnas taikė formaliai ir netinkamai, pareiškėjas vis dėlto neginčija fakto, jog vėliausiai dvi valandos prieš sėsdamas už vairo jis vartojo alkoholį, vairavo transporto priemonę, buvo sustabdytas ir alkotesteriu jam nustatytas 0,43 promilės neblaivumas.
Byloje taip pat pateiktas administracinio nusižengimo protokolas su užfiksuotomis faktinėmis nusižengimo padarymo aplinkybėmis, ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio Lauryno Katkaus 2019-06-29 tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad nurodytą dieną apie 02.22 val. policinių priemonių metu Vilniuje, V. Kudirkos gatvėje sustabdė automobilį Honda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš vairuotojo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli; vairuotojas paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas; patikrino vairuotoją alkotesteriu, nustatė 0,43 promilės neblaivumą; vairuotojas su pažeidimu sutiko. (13, 19, 20 b. l.)
Pažymėtina, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) praktiką, vieną iš priemonių asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas (pareigūnas), kurio žinioje yra byla, įvertinęs gautų tyrimo rezultatų patikimumą (LAT 2018-04-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Minėtoje byloje buvo taip pat pažymėta, jog Neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2.3 punktas neblaivumo tikrinimą inter alia (be kita ko) apibrėžia kaip policijos pareigūnų veiksmą, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju I. R. neblaivumas buvo nustatytas sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis – alkotesteriu (20 b. l.), ir šie duomenys yra pakankami asmens neblaivumo faktui konstatuoti, nes nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai I. R. alkotesteriu nustatė 0,43 promilės neblaivumą.
Iš Asmens duomenų pažymos matyti, jog I. R. vairuotojo pažymėjimą yra įgijęs 2012-02-27. (22 b. l.)
Administracinių nusižengimų registro išraše nurodyta, kad iki 2019-06-29 I. R. ne vieną kartą yra baustas administracinėmis nuobaudomis už važiavimą keleiviniu transportu be bilieto ir už transporto priemonės pastatymą vietoje, kurioje taikoma nustatyta vietinė rinkliava, iš karto nesumokėdamas vietinės rinkliavos; kai kurios nuobaudos tebegalioja; dalis baudų sumokėta. (14-18 b. l.)
ANK 422 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Minėto straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai reiškia, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama tik nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nutarimą priėmusi pareigūnė, skirdama nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, tik formaliai nurodė, jog atsižvelgė į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, į jo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau faktiškai visų paminėtų aplinkybių neįvertino.
Teismas atkreipia dėmesį ir įvertina, kad I. R. padarytas administracinis nusižengimas savo pobūdžiu nors ir yra šiurkštus, tačiau jokių neigiamų pasekmių aplinkiniams nesukėlė; jo padarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nusižengimas padarytas atsitiktinai (pažeidėjas alkoholį – vidutinio stiprumo alų, – vartojo vėliausiai dvi valandas iki nusižengimo padarymo, išgėrė nedidelį kiekį, vartojo užkandžius, todėl turėjo pagrindą tikėtis, jog tuo metu, kai sėdo vairuoti, alkoholis organizme jau yra išsiskaidęs; tą patvirtina ir nustatytas jo neblaivumo laipsnis 0,43 promilės); nusižengimas buvo užfiksuotas policijos priemonių metu, kas reiškia, jog I. R. vairavimas nebuvo kuo nors skirtingas (pavojingas) nei blaivių vairuotojų, ir ne specialiai į jį buvo nukreiptas pareigūnų dėmesys patikrinimui stabdant jo vairuojamą automobilį; šias aplinkybes teismas vertina kaip patvirtinančias, jog nusižengimas padarytas dėl neatsargumo (nerūpestingumo), o ne tyčia. Minėta, kad I. R. vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2012 metų vasario, buvo baustas administracinėmis nuobaudomis dažniausiai už vietinės rinkliavos nesavalaikį sumokėjimą, kaip pats paaiškino teismo posėdyje – tą daugiausia sąlygojo jo darbo pobūdis, nėra nustatytų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pripažintina ir tai, kad jam automobilis reikalingas naudoti darbe (po nusižengimo padarymo jis jau neteko turėto darbo), be to, I. R. savo iniciatyva išklausė ir yra atestuotas pagal 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, remiantis Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, konstatuotina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijos ribose paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga, nei protinga, todėl pareiškėjui gali būti paskirta mažesnė už minimalią nuobauda, nes ir tokiu būdu bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Teismas, atsižvelgdamas, kad teisingumas yra pamatinė visuomenės vertybė, konstatuoja, jog vykdant teisingumą privalu užtikrinti ir apsaugoti specialiomis – teisinėmis, – priemonėmis tiek visuomenės, tiek kiekvieno jos nario interesą. Vykdydamas teisingumą teismas vadovaujasi įstatymais, tačiau taip pat ir privalo laikytis proporcingumo principo, nes vien tik įstatymo griežtumas, neparemtas žmogiškumu ir geraširdiškumu, teisingumo neužtikrina. O nesant teisingumo, nebelieka veiksnių, suteikiančių žmonių gyvenimui vertę. Būtent dėl to įstatymas reikalauja kiekvieną skiriamą bausmę (nuobaudą) individualizuoti, kas, teismo nuomone, nebuvo padaryta institucijai priimant skundžiamą nutarimą.
Teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju ANK 22 straipsnyje nurodyta administracinės nuobaudos paskirtis gali būti įgyvendinta paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas trumpintinas iki 3 mėnesių, o skundžiamas nutarimas iš dalies keistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 642 straipsnio 4 ir 6 dalimis, teismas
nutaria:
I. R. skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019-07-08 nutarimo Nr. 10-ANR_N-13169-2019 dalį, kurioje I. R. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, ir nustatyti, kad teisė vairuoti transporto priemones atimta 3 mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.