Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-786/2011

Teisėjas Rimvydas Petrauskas Teisminio proceso Nr. 1-92-1-00382-2010-9

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas 20 parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies bausmes sudedant ir M. K. paskirta galutinė bausmė - 45 parų areštas.

Remiantis LR BK 49 str. 5 d., arešto bausmė M. K. nustatyta atlikti poilsio dienomis.

Šiuo nuosprendžiu taip pat tenkintas ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinis ieškinys dėl nukentėjusiosios G. V. gydymo išlaidų atlyginimo ir iš kaltinamojo M. K. priteista ieškovui 652,96 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 7 d. apie 19.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdamas jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, įžūliais veiksmais, vartodamas necenzūrinius žodžius, tyčia rankomis sugriebė G. V. už drabužių krūtinės srityje ir trenkė ją į šalia stovėjusį K.B. priklausantį automobilį Renault 19, v.n. (duomenys neskelbtini) po ko sugriebęs ranka už kaklo sudavė kumščiu nukentėjusiajai G. V. vieną smūgį į kairę veido pusę ir vieną smūgį keliu į pilvą, tuo nukentėjusiajai G. V. padarė smegenų sukrėtimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu nuteistojo M. K. gynėjas prašo nuteistojo skundą tenkinti.

Prokurorė prašo nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo M. K. apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis prašo taikyti BK 38 str. ir už LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

LR BK 38 str. 1 d. nuostatų taikymas galimas tik nustačius visų minėtų sąlygų visumą. Be to, teismas turi teisę, o ne pareigą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju.

Taigi, nors nuteistasis M. K. ir atlygino nukentėjusiajai G. V. padarytą moralinę ir materialinę žalą, sumokėdamas jai 1800 Lt, tačiau teigti, kad nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, negalima. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, M. K. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., padarymo pripažino tik iš dalies, t.y. nepripažino tos aplinkybės, kad jis spyrė nukentėjusiajai į pilvą, nors šią faktinę aplinkybę, kad jis spyrė nukentėjusiajai keliu į pilvą, patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojai V. R., M. B. ir pati nukentėjusioji G. V.. Tačiau apeliaciniame skunde nuteistasis jau nurodo, kad jis prisipažįsta kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo.

Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas, asmuo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu turi duoti teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes bei visiškai pripažinti savo kaltę.

Kolegija pažymi, kad toks M. K. gynybinės taktikos keitimas, t.y. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme kaltės pripažinimas tik iš dalies, o teikiant apeliacinį skundą – kaltės visiškas pripažinimas, negali būti pripažintas nei atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nei LR BK 38 str. 1 d. 1 p. numatytos sąlygos įvykdymu. Pagrindas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju būtų tik nuoseklus prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką viso ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo pirmos instancijos bei apeliacinės instancijos metu. Kadangi M. K. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nebuvo tvirtas, nuoseklus ir visiškas, jo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja, nėra pagrindo.

Todėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis prisipažįsta kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir labai gailisi už savo veiksmus, nelaikytina pagrįsta, nes bylos faktiniai duomenys to nepatvirtina. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, teismas lengvinančia M. K. atsakomybę aplinkybe pripažino tik tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, tačiau teismas nuosprendyje nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis visiškai prisipažino kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo.

Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu buvo patenkintas Valstybinės ligonių kasos prie SAM ieškinys dėl nukentėjusiosios G. V. gydymo išlaidų atlyginimo ir iš nuteistojo M. K. priteista civiliniam ieškovui 652,96 Lt. Byloje nėra duomenų, jog M. K. būtų padengęs civiliniam ieškovui priteistą civilinį ieškinį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad yra LR BK 38 str. 1 d. 2 p. numatyta sąlyga, jog nuteistasis savo noru atlygino ar pašalino juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo.

Net ir esant visoms BK 38 str. 1 d. nurodytoms sąlygoms, nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip asmuo, kuris ankščiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, jeigu nuo susitaikymo iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai (BK 38 str. 2 d.).

Iš byloje esančio Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio matyti, kad M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. viešaisiais darbais 7 mėnesiams, įpareigojant jį dirbti po 25 valandas kas mėnesį visuomenės labui. M. K. skundžiamu teismo nuosprendžiu pripažinus kaltu ir nuteisus pagal LR BK 284 str. 1 d., apylinkės teismas šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę subendrino su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies bausmes sudedant ir paskyrė M. K. 45 parų trukmės arešto bausmę.

Taigi, kadangi M. K. padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką neišnykus teistumui, jis laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Dėl to nuteistajam M. K. negali būti taikomos BK 38 str. 1 d. nuostatos, reglamentuojančios atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas su nukentėjusiuoju susitaiko.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo M. K. paskirta bausmė, tiek subendrinta galutinė bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Esant nurodytoms aplinkybės, kolegija daro išvadą, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nuteistojo M. K. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.