- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- I-2465-484/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- N. S., V. S.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų N. S. ir V. S. skundus atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja N. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) 2015 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. S-207(7-206/2015); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas, centrinis mokesčių administratorius) 2015 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 68-138; 3) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija, Kauno AVMI, vietos mokesčių administratorius) 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-277 (I tomas, b. l. 1–14).
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. taip pat kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti: 1) MGK 2015 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. S-207(7-205/2015); 2) VMI 2015 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 68-137; 3) Kauno apskrities AVMI 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-276 (III tomas, b. l. 1-13).
Pareiškėjai skunduose nurodė, kad Inspekcija, atlikusi jų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – ir VSD įmokos) ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – ir PSD įmokos) patikrinimą, nustatė, jog jie vykdydami nekilnojamojo turto pardavimo veiklą, gavo individualios veiklos pajamas, todėl papildomai priskaičiavo mokėtinus į biudžetą GPM, PVM sumas, PSD ir VSD įmokas. Paaiškino, kad žemė (duomenys neskelbtini) kuriame yra ginčo objektu tapę sklypai, pareiškėjui V. S. 1994 m. buvo grąžinta pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir pateko į planuojamą gyvenamąją teritoriją, kuri buvo numatyta Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane. Būtent Kauno rajono savivaldybės iniciatyva buvo privaloma žemę padalinti į sklypus, o pareiškėjai įsipareigojo šioje žemėje pastatyti gyvenamuosius namus savo artimiesiems. Todėl gavę keturis statybos leidimus, pradėjo statyti keturis gyvenamuosius namus, kuriuos nebaigę statyti pardavė. Gyvenamieji namai buvo statomi šeimos narių poreikiams tenkinti, tačiau pasikeitus aplinkybėms, šiuos nebaigtus statyti gyvenamuosius namus buvo priversti parduoti. Pareiškėjai pabrėžia, kad tik dėl artimųjų ligos gyvenamųjų namų statybos buvo nutrauktos, o nebaigti statyti gyvenamieji namai buvo parduoti, siekiant grąžinti paskolą bankui. Mano, kad šių nekilnojamojo turto objektų pardavimas negali būti laikomas individualia veikla, nes tokiais veiksmais jie nesiekė gauti ekonominės naudos. Pareiškėjų teigimu, šias aplinkybes patvirtina mokesčių administratoriui pateikti paaiškinimai bei dokumentai. Piniginės lėšos už parduotą turtą buvo mokamos tiesiogiai bankui, o ne į pareiškėjų asmenines sąskaitas. Taip pat didelė dalis pinigų buvo skirta pareiškėjo V. S. gydymui. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į tai, jog vadovaujantis Atkūrimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu (toliau – ir GPMĮ), paveldėjimo būdu įgyto turto (žemės) pardavimas negali būti laikomas ekonomine veikla. Pagal GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies 2 punktą, pajamomis nepripažįstami nekilnojamieji daiktai, kurie pagal Atkūrimo įstatymą sugrąžinti gyventojams, ir jie nėra GPM objektas. Tuo tarpu kompensacija už negrąžintą turtą laikoma gyventojo pajamomis, tačiau joms taikoma GPMĮ 17 straipsnyje numatyta lengvata. Šiame kontekste pareiškėjai pažymi, kad pareiškėjui V. S. nuosavybė buvo atkurta pagal notaro patvirtintą teisių perleidimo sutartį, o turto įsigijimo būdas negali būti siejamas su ekonominės naudos siekimu, nes toks turtas nėra GPM objektas ir jo pardavimas negali būti apmokestintas GPM.
Pareiškėja V. S. skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors 2008 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtintos Kauno miesto 22-ajame notarų biure, 2.1 papunktyje ir nurodyta, kad ji ir jos sutuoktinis V. S. pardavė 0,1305 ha žemės sklypą su nebaigtos statybos gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šis turtas jai nepriklausė, o buvo asmeninė sutuoktinio V. S. nuosavybė. Todėl teigia, kad tiek centrinio mokesčių administratoriaus, tiek MGK išvada, kad 2008 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyto turto pardavimo pajamos yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir dalijama abiem sutuoktiniams per pusę, yra nepagrįsta. Taigi, pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju jos pajamos už parduotą bendros jungtinės nuosavybės turtą per tikrinamąjį laikotarpį sudaro 98 000 Lt, todėl ji nepažeidė prievolės mokėti PVM ir registruotis PVM mokėtoja. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad žemės ūkio paskirties žemė, esanti (duomenys neskelbtini), kurią ji su sutuoktiniu nusipirko 1999 m., yra saugomoje Nevėžio kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, todėl ją naudojantys asmenys turi laikytis nustatytų veiklos apribojimų. Šie žemės ūkio paskirties sklypai yra pareiškėjos bei jos sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisė į žemę (duomenys neskelbtini), buvo atkurta 1994 metais, o šios žemės padalijimas buvo inicijuotas tik po 10 metų, t. y., kai Kauno rajono savivaldybės tarybos 2004 m. sprendimu buvo suformuota gyvenvietė, į kurios teritoriją pagal bendrąjį teritorijos planą pateko ir minėtas 1,65 ha žemės sklypas, pareiškėjos nuomone, nėra pagrindo jos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo veiklą pripažinti tęstine. Pareiškėja N. S. nurodo, kad su sutuoktiniu asmeniškai ir savarankiškai parduotuose sklypuose infrastruktūros nekūrė ir jokios aktyvios ekonominės veiklos, dėl kurios pasikeistų pats įgytas nuosavybės objektas, nevykdė.
Pareiškėjai N. S. ir V. S. skunduose pažymi, kad 10 kv elektros kabelių linijos nuo transfarmatorinės tiesimas buvo ne pareiškėjų savarankiška veikla, o organizuotas elektros linijų tiesimas naujoms statyboms 66 gyvenamųjų namų kvartalui ir elektra buvo privesta prie visų 66 sklypų, esančių visoje kvartalo gyvenamojoje teritorijoje. Vandentiekio ir buitinių nuotakų tinklų tiesimo darbai atlikti tik pareiškėjui V. S. priklausančiuose keturiuose žemės sklypuose, kuriuose buvo statomi gyvenamieji namai šeimos poreikių tenkinimui. Kituose V. S. priklausančiuose žemės sklypuose vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai nutiesti nebuvo. V. S. priklausančiuose sklypuose įrengtos tik valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai. Dujotiekio trasa įvesta visam 66 gyvenamųjų namų kvartalui. Sutartis su AB „Lietuvos dujos“ dėl dujų tiekimo pasirašyta tik dėl dujų tiekimo vienam gyvenamajam namui Bočių g. 6. Statiniai, įskaitant inžinierius statinius, yra laikomi nekilnojamaisiais daiktais, kurie Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, turintys unikalų numerį. Inžineriniai statiniai gali būti įregistruoti kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai. Nekilnojamasis daiktas, kaip priklausinys, gali būti registruojamas ir tuo atveju, jeigu jis yra įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Inžinerinių tinklų (kaip nekilnojamojo turto objektų) pardavimo pajamos apmokestinamos pagal tas pačias nuostatas kaip ir nekilnojamojo daikto pardavimo pajamos, t. y. taikomas GPMĮ 17 straipsnio 28 punktas. Tuo tarpu dujų trasa buvo nutiesta AB „Lietuvos dujos“, o ne pareiškėjo V. S. iniciatyva, vienintelė naujo buitinio vartotojo sistemos prijungimo prie dujų sistemos sutartis buvo pasirašyta po namo Bočių g. pardavimo. Jokie kiti inžineriniai statiniai nebuvo parduoti.
Šalies argumentai
Pareiškėjų teigimu, jie individualios veiklos nevykdė, ekonominės naudos nesiekė, nekilnojamojo turo pirkimo-pardavimo sandoriai versliškumo ir veiklos tęstinumo požymių neturi. Todėl, pareiškėjų manymu, vietos mokesčių administratorius nepagrįstai jiems papildomai apskaičiavo mokesčius, o centrinis mokesčių administratorius ir MGK netinkamai išnagrinėjo jų skundus ir priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI su pareiškėjų skundais nesutinka, prašo pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus. VMI atsiliepimuose nurodo, kad nagrinėjamu atveju mokesčiai pareiškėjams apskaičiuoti patikrinimo metu nustačius, jog pareiškėjai vykdė nekilnojamojo turto pardavimo individualią veiklą, t. y. pareiškėjas V. S., įgijęs žemę pagal Atkūrimo įstatymą, pakeitė jos paskirtį ir dalį suformuotų sklypų pardavė, be to, gavęs statybos leidimus 4 namų statybai, paėmęs banko paskolą, pradėjo statyti gyvenamuosius namus, iš jų 2 pardavė nebaigtos statybos. Įvertinusi patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir pareiškėjų paaiškinimus, Inspekcija konstatavo, kad sutuoktiniai planavo gyventi Kaune, o nekilnojamasis turtas buvo statomas siekiant jį pardavus gauti pajamų. Nekilnojamojo turto pardavimo pajamos buvo naudotos banko paskolos grąžinimui ir palūkanų mokėjimui bei namų statybai – veiklos vykdymui. Paaiškino, kad buvo nustatyta, jog V. S. iniciavo visų jam priklausiusių sklypų (duomenys neskelbtini), elektrifikavimą, vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų įrengimo darbus. Taip pat naujo buitinio vartotojo sistemos prijungimo prie dujų įmonės sistemos sutartis pasirašė ir prijungimo įmokas sumokėjo 11 vartotojų, tarp jų ir pareiškėjas V. S.. V. S. buvo suteiktas kreditas žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), infrastruktūros darbų bei keturių gyvenamųjų namų šiuose sklypuose statybų finansavimui. Šios aplinkybės, anot atsakovo, patvirtina, kad pareiškėjas V. S. inicijavo ir finansavo komunikacijų privedimą prie parduodamų žemės sklypų ir po pardavimo administravo jų priežiūrą. Nors kredito gavėju nurodomas tik V. S., sutartyje kredito gavėjo prievolių tinkamas įvykdymas užtikrinamas ir pareiškėjos N. S. laidavimu. Atsakovo teigimu, ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėja N. S. prisiėmė riziką dėl paskolos grąžinimo, t. y. dalyvavo infrastruktūros ir statybos darbų organizavimo ir finansavimo vykdyme. Inspekcija nustatė, kad pareiškėjų vykdytai veiklai yra būdingi visi individualios veiklos požymiai, t. y. savarankiškumas, ekonominės naudos siekimas ir tęstinumas. Pareiškėjo V. S. vykdyti nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai nebuvo vienkartiniai, atsitiktiniai. VMI tvirtinimu, pareiškėjas V. S. iš veiklos siekė gauti pajamų, nekilnojamojo turto pardavimo pajamas naudojo namų statybai, paskolų grąžinimui. Gyvenamuosius namus statė ne asmeniniams poreikiams tenkinti. VMI tvirtinimu, V. S. nekilnojamojo turto pardavimo sandoriais siekė ekonominės naudos, šie sandoriai pasižymėjo komerciškumu bei atitiko ekonominės veiklos sampratą. Pagal notarų patvirtintas nekilnojamojo turto pardavimo sutartis, kuriose užfiksuota parduodamo turto nuosavybės teisė, patikrinimo metu buvo pripažinta, kad žemės sklypų pardavimo pajamos yra V. S. asmeninė nuosavybė, išskyrus pajamas, gautas iš nebaigtos statybos ir žemės sklypo pardavimo adresu (duomenys neskelbtini). Bendraturčiams įgyvendinant nuosavybės teises ir dėl to gaunant pajamų, tokios pajamos tampa bendraturčių pajamomis, pagal jų nuosavybės teisių į turtą, iš kurio gautos pajamos, proporcijas, jeigu įstatymai arba sutartis nenustato kitaip. Atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju nenustatyta ir sutuoktiniai nepateikė duomenų, jog 2008 m. birželio 4 d. notaro patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartis dėl žemės sklypo ir nebaigtos statybos namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo ginčijama, todėl dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties atitikimo pareiškėjos N. S. valiai nekyla abejonių.
Motyvuojamoji dalis
Vertinant, ar gyventojo veikla atitinka individualios veiklos požymius, yra vertinamos visos veiklos aplinkybės, todėl tais atvejais, kai nustatoma, jog turto įsigijimas yra siejamas su ekonominės naudos siekimu, pavyzdžiui, gyventojas įsigytą turtą parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn per tęstinį laikotarpį, siekdamas gauti ekonominės naudos, tada laikoma, kad jis vykdo individualią veiklą, neatsižvelgiant į tai, jog turtas buvo paveldėtas ar turtas buvo grąžintas pagal Atkūrimo įstatymą, ar buvo dovanotas. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsižvelgiant į ekonominę situaciją, asmuo įsigytą ne pardavimui turtą gali nuspręsti parduoti ir praėjus ilgesniam laikui. Be to, pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog turtą naudojo asmeninėms reikmėms, kad nekilnojamojo turto objektai buvo statomi turint kitokį tikslą, nei gauti pajamų iš vėlesnio jų pardavimo. Tikrinamuoju laikotarpiu nekilnojamojo turto pardavimo individualios veiklos pajamos sudarė didžiąją dalį sutuoktinių šeimos pajamų. Pareiškėjas V. S. nebuvo sudaręs darbo sutarčių, gaudavo tik Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokas dėl nedarbingumo, todėl jo pragyvenimo šaltinis buvo būtent turto pardavimo pajamos.
Atsakovo teigimu, pareiškėjos N. S. skunde nurodomi GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punktas, 19 straipsnio 1 dalis bei 19 straipsnio 6 dalies pagrindu priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 133 „Dėl Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo“ šiuo atveju netaikytini, nes jie reguliuoja su ne individualios veiklos turtu ir iš tokio turto pardavimo gautų pajamų apmokestinimu susijusius klausimus. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjos N. S. vykdyta veikla Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo požiūriu taip pat laikytina ekonomine veikla, o vykdytos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos yra PVM objektas. Vykdantis ekonominę veiklą asmuo tampa privalomu PVM mokėtoju, kai jo atlygis už pateiktas prekes ir suteiktas paslaugas per paskutiniuosius 12 mėnesių viršija 100 000 Lt. Įvertinusi pareiškėjos gautas individualios veiklos pajamas, atsakovo teigimu, Inspekcija pagrįstai nustatė, kad pareiškėjai 2008 m. birželio mėn. atsirado PVM prievolė, t. y. pareiškėja turėjo deklaruoti, apskaičiuoti ir sumokėti 3 708,01 Eur (12 803 Lt) PVM (I tomas, b. l. 83-97, 119-131;III tomas, b. l. 83-95).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškėjų skundus nepateikė.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas skundus prašė tenkinti skunduose nurodytais motyvais.
Atsakovo atstovė teismo posėdyje su pareiškėjų skundais nesutiko ir prašė juos atmesti atsiliepimuose nurodytais motyvais.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl sutuoktinių V. S. ir N. S. tikrinamuoju laikotarpiu (2007-2011 m.) vykdytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklos pripažinimo individualia veikla bei iš šios veiklos gautų pajamų apmokestinimo GPM bei papildomai apskaičiuotų VSD įmokų, taip pat dėl vykdytos nekilnojamojo turto pardavimo veiklos priskyrimo ekonominei veiklai pagal PVMĮ nuostatas ir iš tokios veiklos gautų pajamų (viršijus įstatymu nustatytą 100 000 Lt apmokestinamųjų pajamų ribą) apmokestinimo PVM.
Nustatyta, kad Kauno AVMI, vykdydama 2012 m. rugpjūčio 23 d. pavedimus Nr. AU2-19 ir Nr. AU2-20 tikrinti, atliko pareiškėjų V. S. ir N. S. GPM, PVM ir VSD įmokų už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir PSD įmokų už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. teminius mokestinius patikrinimus ir 2015 m. vasario 20 d. surašė patikrinimo aktus Nr. FR0680-117 ir Nr. FR0680-118 (MGK byla Nr. 7-205/2015, I tomas, b. l. 116-134; MGK byla Nr. 7-206/2015, I tomas, b. l. 86-103). Patikrinimo aktuose Nr. FR0680-117 ir Nr. FR0680-118 Kauno AVMI nurodė, kad pareiškėjas V. S. asmeninės nuosavybės teise ir kartu su sutuoktine pareiškėja N. S. tikrinamuoju laikotarpiu pardavė nekilnojamąjį turtą:
1) 2007 m. balandžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. pardavė 0,1095 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 30 000 Lt. Žemės sklypas įgytas 1996 m. spalio 10 d. sprendimu, atkūrus nuosavybės teisė į žemę. Pirkimo-pardavimo sutartyje fiksuota vidutinė rinkos vertė 75 379 Lt;
2) 2007 m. balandžio 6 d. pirkimo -pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. pardavė ½ dalį žemės sklypo 0,1485 ha, esantį (duomenys neskelbtini), už 5 000 Lt. Šis žemės sklypas priklausė V. S. asmeninės nuosavybės teisėmis pagal 2006 m. rugpjūčio 1 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Parduoto sklypo vidutinė rinkos vertė – 28 877 Lt (vertės nustatymo data 2007 m. kovo 30 d.), ½ dalis sudaro – 14 438, 50 Lt;
3) 2007 m. birželio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. pardavė ½ dalį žemės sklypo 0,1485 ha ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), už 49 000 Lt (žemės vertė – 9 000 Lt, vidutinė rinkos vertė – 34 612 Lt (nustatymo data 2007 m. birželio 7 d. )1/2 dalis sudaro 17 306 Lt; pastatai – 40 000 Lt, vidutinė rinkos vertė – 40 760 Lt (nustatymo data 2007 m. birželio 6 d.). Žemės sklypas V. S. priklausė asmeninės nuosavybės teisėmis pagal 2006 m. rugpjūčio 1 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini);
4) 2008 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. pardavė 0,0105 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), su 60 proc. baigtumo gyvenamuoju namu už 500 000 Lt (žemės sklypo vertė – 475 000 Lt, vidutinė rinkos vertė – 119 222 Lt (nustatymo data 2008 m. birželio 4 d. ), pastato vertė – 25 000 Lt , vidutinė rinkos vertė – 152 320 Lt (nustatymo data 2008 m. birželio 4 d. ). Žemės sklypas įgytas 1996 m. spalio 10 d. sprendimu atkūrus nuosavybės teisės į žemę, namas 2006 metų statybos;
5) 2008 m. spalio 23 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. pardavė 0,1048 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) už 60 000 Lt, vidutinė rinkos vertė – 52 864 (nustatymo data 2008 m. spalio 23 d.). Parduotas sklypas V. S. priklausė asmeninės nuosavybės teise pagal VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2008 m. spalio 23 d. išduotą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2008 m. birželio 17 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-04-7422 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (duomenys neskelbtini) rajone“, pagal Apskrities viršininko 2008 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 9-21177;
6) 2009 m. balandžio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. pardavė 0,1067 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 110 000 Lt, pardavimo momentu vidutinė rinkos vertė – 89 600 Lt. Žemės sklypas įsigytas 1996 m. spalio 10 d. sprendimu atkūrus nuosavybės teisę į žemę;
7) 2009 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. pardavė 0,1118 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su 63 proc. baigtumo gyvenamuoju namu už 295 000 Lt (žemės sklypo vertė – 124 000 Lt, vidutinė rinkos vertė – 93 800 Lt ( nustatyto data 2009 m. lapkričio 5 d.), pastato vertė – 171 000 Lt, vidutinė rinkos vertė – 171 000 Lt (nustatymo data 2009 m. lapkričio 5 d.). Žemės sklypas įsigytas 1996 m. spalio 10 d. sprendimu atkūrus nuosavybės teisę į žemę (namas 2006-2009 metų statybos);
8) 2010 m. balandžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. pardavė 0,1049 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 85 000 Lt, vidutinė rinkos vertė – 52 200 Lt (nustatymo data 2010 m. kovo 24 d.). Žemės sklypas įgytas 1996 m. spalio 10 d. sprendimu, atkūrus nuosavybės teisę į žemę;
9) 2010 m. birželio 10 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. pardavė 0,1244 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 100 000 Lt, vidutinė rinkos vertė – 61 700 Lt (nustatymo data 2010 m. birželio 4 d.). Žemės sklypas įgytas 1996 m. spalio 10 sprendimu, atkūrus nuosavybės teisę į žemę;
10) 2010 m. gruodžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. pardavė 0, 1178 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 130 000 Lt, vidutinė rinkos vertė – 58 500 Lt (nustatymo data 2010 m. gruodžio 13 d.). Žemės sklypas įgytas 1996 m. spalio 10 d. sprendimu, atkūrus nuosavybės teisę į žemę;
11) 2011 m. balandžio 7 d. pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. pardavė 0, 1137 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 85 000 Lt, vidutinė rinkos vertė – 52 700 Lt (nustatymo data 2011 m. balandžio 6 d.). Žemės sklypas įgytas 1996 m. spalio 10 d. sprendimu, atkūrus nuosavybės teisę į žemę;
12) 2009 m. gegužės 4 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai padovanojo sūnui P. S. pastatą 37 proc. baigtumo ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Dovanojamą turtą šalys įvertino 430 000 Lt (namas įvertintas – 230 000 Lt, vidutinė rinkos vertė – 62 000 Lt (nustatymo data 2009 m. balandžio 28 d.), žemė įvertinta – 200 000 Lt, vidutinė rinkos vertė – 90 300 Lt (nustatymo data 2009 m. balandžio 28 d.).
Patikrinimo aktuose Nr. FR0680-117 ir Nr. FR0680-118 taip pat nurodyta, kad iki tikrinamojo laikotarpio pradžios V. S. 2005 m. birželio 10 d. pardavė žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2005 m. birželio 22 d. pardavė žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o po tikrinamojo laikotarpio V. S. 2013 m. liepos 13 d. pardavė žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (baigtumas 68 proc.), esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. spalio 27 d. pardavė žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Kauno AVMI Patikrinimo aktuose Nr. FR0680-117 ir Nr. FR0680-118 konstatavo, kad pareiškėjo V. S. tėvas J. S. (gim. (duomenys neskelbtini) 1994 m. liepos 5 d. sutartimi perleido pareiškėjui V. S. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 05-4677 bei 1996 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 52-5844 Kauno miesto valdytojo administracija atstatė pareiškėjo V. S. nuosavybės teisę į 1,65 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), ir nurodė grąžinti ekvivalentine natūra 1,65 ha (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 02-05-4123 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo, žemės sklypo padalijimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo (Kauno r.)“ buvo patvirtintas pareiškėjo V. S. 1,6609 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo projektas, kuriuo leista šį žemės sklypą padalyti į 14 sklypų (iš jų vienas – kelio servitutas) bei leista pakeisti šių žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį (naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija). Tokiu būdu buvo suformuoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini), šiais adresais: (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); servituto kelias – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaip matyti iš Patikrinimo aktų Nr. FR0680-117 ir Nr. FR0680-118, Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius 2006 m. gegužės 18 d. išdavė statytojui pareiškėjui V. S. statybos leidimus keturių gyvenamųjų namų statybai: Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas – (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2006 m. lapkričio 29 d. išdavė pažymą apie nebaigtus, statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinius: Nr. IS-456 (statinio būklė pažymos išdavimo metu – atliekami bendrastatybiniai darbai, baigtumo procentas nenurodytas); Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas – (duomenys neskelbtini)); Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas – (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2006 m. lapkričio 29 d. išdavė pažymą apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį Nr. IS-454, kurioje nurodyta statinio būklė pažymos išdavimo metu – atliekami bendrastatybiniai darbai, baigtumo procentas nenurodytas, o 2009 m. spalio 29 d. išdavė pažymą apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. NS-219, kurioje statinio būklė pažymos išdavimo metu – atliekami bendrastatybiniai darbai, baigtumas – 63 proc.); Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas – (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2006 m. lapkričio 29 d. išdavė pažymą apie nebaigtą, statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį Nr. 1S-457, kurioje statinio būklė pažymos išdavimo metu – atliekami bendrastatybiniai darbai, baigtumo procentas nenurodytas (VĮ Registrų centro išraše nurodytas baigtumas – 59 proc.).
Kauno AVMI, įvertinusi visas mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, Patikrinimo akte FR0680-117 konstatavo, jog pareiškėjas V. S. vykdė nekilnojamojo turto pardavimo individualią veiklą, t. y., įgijęs žemę pagal Atkūrimo įstatymą, pakeitė jos paskirtį (iš žemės ūkio paskirties į žemę, skirtą statyboms), suskirstė į 14 sklypų, privedė elektros energiją, nutiesė inžinerinius tinklus (vandentiekio tinklus, buitinių nuotekų tinklus, lietaus kanalizaciją), privedė dujotiekio tinklus ir dalį sklypų tiriamuoju laikotarpiu pardavė. Be to, gavęs statybos leidimus 4 namų statybai, paėmė iš banko paskolą ir pradėjo statyti gyvenamuosius namus, iš kurių 2 nebaigtus statyti namus pardavė tikrinamuoju laikotarpiu. Atlikusi patikrinimą, Kauno AVMI Patikrinimo akte FR0680-117 nurodė, kad pareiškėjo V. S. gautos nekilnojamojo turto pardavimo individualios veiklos pajamos sudarė: 2007 m. – 30000 Lt, 2008 m. – 250000 Lt, 2009 m. – 319500 Lt, 2010 m. – 315000 Lt, 2011 m. – 85000 Lt. Patikrinimo metu Inspekcija taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjo V. S. tikrinamuoju laikotarpiu nekilnojamojo turto pardavimo individualios veiklos pajamos, lyginant su visomis gautomis pajamomis, sudarė pagrindinę pajamų dalį, tai yra: 2007 m. – 31 proc., 2008 m. – 41 proc., 2009 m.– 61 proc., 2010 m. – 93 proc., 2011 m. – 71 proc.
Kauno AVMI Patikrinimo aktu Nr. FR0680-117 pareiškėjui V. S. apskaičiavo mokėtinas į biudžetą 29 438,14 Eur (101 644 Lt) PVM, 9 113,76 Eur (31 468 Lt) GPM, 3 822,99 Eur (13 200 Lt) VSD įmokų, 1 911,50 Eur (6 600 Lt) VSD įmokų baudos bei 1 861,68 Eur (6 428 Lt) PSD įmokų sumas (MGK byla Nr. 7-205/2015, I tomas, b. l. 116-134).
Kauno AVMI 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-276 Patikrinimo aktą Nr. FR0680-117 patvirtino iš dalies, nurodydama pareiškėjui V. S. į biudžetą sumokėti 29 438,14 Eur (101 644 Lt) PVM, 8 955,34 Eur (30 921 Lt) GPM, 3 822,99 Eur (13 200 Lt) VSD įmokų, 1 911,00 Eur (6 600 Lt) VSD įmokų baudą, 1 861,68 Eur (6 428 Lt) PSD įmokų bei pareiškėjui V. S. apskaičiavo 16 884,14 Eur PVM delspinigius, 5 902,92 Eur GPM delspinigius, 1 012,21 Eur PSD įmokų delspinigius bei skyrė 2 943 Eur PVM baudą, 895 Eur GPM baudą ir 186 Eur PSD įmokų baudą (MGK byla Nr. 7-205/2015, I tomas, b. l. 57-85, adm. byla Nr. I-2465-484/2018, III tomas, b. l. 52-79).
VMI 2015 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 68-137 patvirtino Kauno AVMI 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-276 (MGK byla Nr.. 7-205/2015, I tomas, b. l. 27-34; adm. byla Nr. I-2465-484/2018, III tomas, b. l. 37-51).
MGK 2015 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. S-206 (7-205/2015) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 68-137 (MGK byla Nr. 7-205/2015, VI tomas, b. l. 166-193; adm. byla Nr. I-2465-484/2018, III tomas, b. l. 17-36).
Kauno AVMI įvertinusi visas mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, Patikrinimo akte Nr. FR0680-118 konstatavo, kad pareiškėja N. S. kartu su sutuoktiniu taip pat vykdė nekilnojamojo turto pardavimo veiklą ir remdamasi tais pačiais motyvais, kaip ir Patikrinimo akte Nr. FR0680-117, nurodė, kad pareiškėja N. S. gavo nekilnojamojo turto pardavimo individualios veiklos pajamas, t. y. 2008 metais – 250 000 Lt (notaro patvirtinta 2008 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi už 500 000 Lt parduotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis 0,1305 ha žemės sklypas su nebaigtos statybos gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini)) ir 2009 metais – 85 500 Lt (notaro patvirtinta 2009 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi už 171 000 Lt parduotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir už 12 400 Lt sutuoktiniui V. S. nuosavybės teise priklausantis 0, 1118 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), bendra sutarties kaina – 295 000 Lt). Pagal Kauno AVMI Patikrinimo aktą Nr. FR0680-118 pareiškėjai N. S. apskaičiuota mokėtinas į biudžetą 3 708,01 Eur (12 803 Lt) PVM, 5 390, 99 Eur (18 614 Lt) GPM, 998, 03 Eur (3 446 Lt) VSD įmokų, 499, 02 Eur (1 723 Lt) VSD įmokų baudos sumas (MGK byla Nr. 7-206/2015, I tomas, b. l. 86-103).
Kauno AVMI 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-277 Patikrinimo aktą Nr. FR0680-118 patvirtino iš dalies, nurodydama pareiškėjai N. S. į biudžetą sumokėti 3 708,01 Eur (12 803 Lt) PVM, 5 232,28 Eur (18 066 Lt) GPM, 998,03 Eur (3 446 Lt) VSD įmokų, 499 Eur (1723 Lt) VSD įmokų baudą, bei pareiškėjai V. S. apskaičiavo 3 109, 08 Eur PVM delspinigius, 3 780,32 Eur GPM delspinigius, bei skyrė 370 Eur PVM baudą, 523 Eur GPM baudą (MGK byla Nr. 7-206/2015, I omas, b. l. 60-83; adm. byla Nr. I-2465-484/2018, I tomas, b. l. 53-76 ).
VMI 2015 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 68-138 patvirtino Kauno AVMI 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-277 (MGK byla Nr.7-206/2015, I tomas, b. l. 27-35; adm. byla Nr. I-2465-484/2018, I tomas, b. l. 17-33).
MGK 2015 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. S-207 (7-205/2015) patvirtino VMI 2015 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 68-138 (MGK byla Nr. 7-206/2015, VI tomas, b. l. 166-193; adm. byla Nr. I-2465-484/2018, I tomas, b. l. 35-52).
GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateikta individualios veiklos sąvoka, kur individualia veikla pripažįstama savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį (ginčo laikotarpiu galiojusi Įstatymo redakcija). Dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, kad siekiant konstatuoti individualios veiklos egzistavimą, būtina nustatyti požymių visumą, t. y. savarankiškumą, versliškumą, tęstinumą, ekonominės naudos siekimą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. sprendimas adm. byloje Nr. A-5-902/2006). Kiekvieno individualios veiklos požymio samprata itin išsamiai atskleista LVAT praktikoje, t. y. pagal GPMĮ savarankiška veikla laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas, asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamų (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 20 d. sprendimas adm. byloje Nr. A- 14-916/2006). Savarankiškai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu), dengia su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas ( LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A-8-693/2007). Tokios veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (LVAT 2011 m. birželio 9 d. nutartis adm. byloje Nr. A-442-1489/2011).
Pareiškėjai pripažįsta, kad 1994 m. liepos 4 d. sutartimi pareiškėjo V. S. tėvas J. S., gim. (duomenys neskelbtini), perleido sūnui pareiškėjui V. S. nuosavybės teisę į J. S. turėtą 5,96 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (MGK byla Nr. 7-205/2015, I tomas, b. l. 149).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities administracijos valdytojo 1996 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 52-5844 nuspręsta pareiškėjui V. S. nuosavybės teisę į žemę, esančią (duomenys neskelbtini), atstatyti ekvivalentine natūra perduodant V. S. 1,65 ha žemės (duomenys neskelbtini) (MGK byla Nr. 7-205/2015, I tomas, b. l. 150). Kauno apskrities administracijos valdytojo 1996 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 05-4677 pareiškėjui V. S. nuosavybės teisė į žemę atstatyta, grąžinant 1,65 ha žemės sklypą ekvivalentine natūra asmeniniam ūkiui naudoti (MGK byla Nr. 7-205/2015, I tomas, b. l. 149).
Šioje byloje nėra kvestionuojama pareiškėjo teisė į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymą bei šios teisės įgyvendinimo būdą.
Kaip matyti iš Kauno apskrities viršininko 2004 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 02-05-4123 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 52/31457) kadastro duomenų patikslinimo, žemės sklypo padalijimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo (Kauno r.)“ pagal V. S. prašymą buvo patikslinti žemės sklypo (registro Nr. 52/31457) kadastro duomenys, patvirtintas V. S. pateiktas 1,6609 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo projektas (MGK byla Nr. 7-205/2015, I tomas, b. l. 153-156). Šiuo įsakymu V. S. 1,6609 ha žemės sklypas buvo padalintas į keturiolika skirtingų dydžių sklypų. Be to, šiuo įsakymu leista V. S. pakeisti šių žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, t. y. iš žemės ūkio paskirties pakeisti į kitą paskirtį (naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija).
Byloje duomenų, jog pareiškėjas ekvivalentine natūra asmeniniam ūkiui grąžintą 1,65 ha žemės sklypą naudojo pagal paskirtį, nėra. Įgijęs nuosavybės teisę į šį žemės sklypą, pareiškėjas V. S. ėmėsi aktyvių veiksmų, susijusių su šiuo sklypu. V. S. pateikė prašymą padalinti 1,6609 ha žemės sklypą į 14 sklypų pagal savo pateiktą projektą, pateikė prašymą pakeisti šių sklypų naudojimo paskirtį. Pakeitus žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į gyvenamąją teritoriją ir suformavus keturiolika žemės sklypų, pareiškėjas kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją dėl statybos leidimų išdavimo keturių gyvenamųjų namų statybai. Kauno rajono savivaldybės administracija 2006 m. gegužės 18 d. pareiškėjui V. S. išdavė statybos leidimus Nr. (duomenys neskelbtini) ( MGK byla Nr. 7-205/2015, I tomas, b. l. 161, 162, 164, 166). Pagal 2006 m. rugpjūčio 25 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui V. S. suteikta 360 000 Lt kredito dalis AB SEB Vilniaus banko paskolos refinansavimui ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), infrastruktūros darbų finansavimui, o 1 040 000 Lt kredito dalis suteikta keturių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos finansavimui (MGK byla Nr. 7-205/2015, I tomas, b. l. 183-188).
Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. lapkričio 29 d. Pažymos apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitaliai remontuoti) statinį Nr. IS-456, Nr. IS-457, IS-454 bei 2009 m. spalio 29 d. Pažyma apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitaliai remontuoti) statinį Nr. IS-219 patvirtina, kad pagal pareiškėjui V. S. išduotus statybos leidimus gyvenamųjų namų statybai, žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi statybos darbai.
Pažymėtina ir tai, kad dar prieš išduodant statybos leidimus keturių gyvenamųjų namų statybai, V. S. buvo įgaliotas kitų žemės savininkų tiesti į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), vidutinio ir žemo slėgio dujotiekio, požeminės elektros kabelių, vandentiekio ir kanalizacijos nuotekų tinklus, tuo tikslu derinti projektus, gauti reikiamus leidimus, pasirašyti planuose (MGK byla Nr. 7-205/2015, II tomas, b. l. 1-3, 4). V. S. pagal 2006 m. gegužės 10 d. ir 2006 m. liepos 4 d. išduotus įgaliojimus, įgaliojo S. V. sudaryti servituto nustatymo sutartis jam nuosavybės teise priklausančiuose penkiuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (MGK byla Nr. 7-205/2015, II tomas, b. l. 5-6, 7). V. S. 2006 m. gegužės 25 d. su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Audomaras“ sudarė Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią, UAB „Audomaras“ įsipareigojo atlikti keturių gyvenamųjų namų statybos darbus (MGK byla Nr. 7-205/2015, II tomas, b. l. 171-173).
Kauno rajono savivaldybės administracija 2007 m. birželio 13 d. išdavė V. S. Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybai žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (MGK byla Nr. 7-205/2015, II tomas, b. l. 119). V. S. 2006 m. gruodžio 5 d. su UAB „Lausta“ pasirašė Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) keturių gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini), inžinierinių tinklų tiesimui, be įvadų į gyvenamuosius namus. V. S. atliktus darbus priėmė, už juos apmokėjo (MGK byla Nr. 7-205/2015, II tomas, b. l. 120, 121, 122, 123, 125, 126, 131, 132, 133, 134,, 135, 136, 137, 138, 139).
Be to, V. S. 2006 m. liepos 12 d. ir 2006 m. lapkričio 2 d. su UAB „Kauno hidrogeologija“ sudarė Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žvalgomo – eksploatacinio gręžinio įrengimo ir vandens tiekimo sistemos su dažnio keitikliu montavimo darbus ir apmokėjo už atliktus darbus (MGK byla Nr. 7-205/2015, II tomas, b. l. 37, 38, 39, 40, 44-51, 56-60) bei atliko kitus veiksmus, susijusius su viso 66 gyvenamųjų namų kvartalo, esančio (duomenys neskelbtini), infrastruktūra.
Byloje ginčo, jog pareiškėjas V. S. tikrinamuoju laikotarpiu sudarė Patikrinimo aktuose nurodytus nekilnojamojo turto pardavimo sandorius ir gavo pajamų, nėra. Pareiškėjas V. S. nepripažįsta, jog pajamos, kurias jis gavo sudaręs nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, yra gautos iš individualios veiklos.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjo V. S. tikrinamuoju laikotarpiu vykdyta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo veikla buvo savarankiška. Pareiškėjas V. S. savarankiškai sprendė su šia veikla susijusius klausimus: pateikė prašymą padalinti 1,6609 ha žemės sklypą į 14 sklypų pagal savo pateiktą projektą, prašymą pakeisti šių sklypų naudojimo paskirtį. Vykdydamas veiklą gavo banko paskolą, savo vardu gavo leidimus vandentiekio ir nuotekų tinklų statybai bei sudarė sutartis dėl tinklų įrengimo su vykdytojais UAB „Lausta“ prie visų 13 žemės sklypų. Pareiškėjo V. S. užsakymu buvo atlikta vandentiekio ir nuotekų tinklų kontrolinė geodezinė nuotrauką visam gyvenamųjų namų kvartalui, o 4 gyvenamųjų namų statybų organizavimui ir vykdymui V. S. savo vardu sudarė Statybos rangos sutartį su UAB „Audomaras“.
V. S. tikrinamuoju laikotarpiu vykdyta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo veikla buvo ne tik savarankiška, bet ir tęstinė. V. S., įsigijęs žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Atkūrimo įstatymą, pakeitė jo paskirtį (iš žemės ūkio paskirties į žemę, skirtą statyboms), suskirstė į 14 sklypų, iš kurių vieną (duomenys neskelbtini) įrengė kaip servitutą keliui, planavo šiuos žemės sklypus parduoti ir iki tikrinamojo laikotarpio pardavė 2 žemės sklypus, tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) pardavė 6 žemės sklypus, po tikrinamojo laikotarpio (2014 m. spalio 27 d.) pardavė 1 žemės sklypą. Be to, gavęs leidimus 4 namų statybai, pareiškėjas V. S. paėmė paskolą iš banko ir pradėjo statyti gyvenamuosius namus, iš kurių 3 nebaigtus statyti kartu su jiems priskirtais žemės sklypais pardavė (vieną - po tikrinamojo laikotarpio). Kadangi minėto nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai buvo vykdomi tęstinį laikotarpį, jie negali būti traktuojami kaip vienkartiniai, atsitiktiniai sandoriai.
Pareiškėjas, vykdydamas nekilnojamojo turto pardavimo veiklą, siekė gauti ekonominės naudos. Visi tikrinamuoju laikotarpiu sudaryti sandoriai buvo atlygintino pobūdžio, pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo buvo vienas pagrindinių V. S. gautų pajamų šaltinių. Pareiškėjas nuo 2004 m. kovo 30 d. niekur nedirbo. V. S. nuo 2004 m. birželio 11 d. gauna tik invalidumo pensiją.
Vadovaujantis LVAT praktika (2009 m. vasario 19 d. nutartis adm. byloje Nr. A-442-66/2009, 2009 m. sausio 29 d. nutartis adm. byloje Nr. A-756-137/2009, 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis adm. byloje Nr. A-l-1068/2007), pažymėtina, kad siekiant gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos gali būti ir nuostolingų sandorių, nes individualiai veiklai konstatuoti GPMĮ nereikalauja, kad tokia veikla būtų visada pelninga, kad ekonominė nauda būtų gaunama tik pelno pavidalu, svarbu, kad tam tikra veikla būtų siekiama gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, kad tokia veikla iš esmės būtų savarankiškas, tęstinis asmens verslas, komercinė veikla. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas V. S., pakeitęs žemės ūkio paskirties sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, siekė gauti ekonominės naudos iš vėlesnio šių žemės sklypų pardavimo, o ne tenkinti asmeninius interesus iš žemės ūkio veiklos. Tai, kad vėliau parduotas turtas buvo įgytas prieš kelerius metus iki jo pardavimo, savaime nepaneigia versliškumo požymio, kaip ir aplinkybė, kad turto įsigijimo metu nebūtina turėti konkretų tikslą naudoti turtą komercinėje veikloje.
Teismas, atsižvelgdamas į patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog centrinis mokesčių administratorius ir MGK pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo V. S. aktyvūs veiksmai su nekilnojamuoju turtu, atitinka GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytus individualios veiklos požymius, t. y. pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas V. S. iki 2009 m. gruodžio 31 d. vykdė nekilnojamojo turto pardavimo individualią veiklą. Pareiškėjas V. S. teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog parduotą turtą įsigijo ir naudojo asmeninėms reikmėms, kad nekilnojamojo turto objektus įsigijo turėdamas kitokį tikslą nei gauti pajamų iš vėlesnio jų pardavimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis). Pareiškėjo V. S. nurodyta aplinkybė, kad keturis gyvenamuosius namus statė savo ir sutuoktinės tėvams, yra visiškai neįtikinama ir paneigta byloje esančiais įrodymais.
Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog tiek centrinis mokesčių administratorius, tiek MGK nepagrįstai pareiškėjos N. S. veiklą laikė individualia veikla.
Pareiškėja N. S. skunduose, adresuotose tiek centriniam mokesčių administratoriui ir MGK, tiek teismui teigė, jog 2008 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas nekilnojamasis turtas negali būti laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir todėl pardavimo pajamos negali būti paskirstytos abiem sutuoktiniams per pusę.
GPMĮ 3 straipsnis (2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1007 redakcija, galiojusi iki 2008 m. gruodžio 30 d.) nustatė, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame GPMĮ 3 straipsnyje (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakcija), kuriame numatyta, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Taigi, GPM mokėtoju yra pripažįstamas pajamų gavęs gyventojas.
GPMĮ 3 straipsnyje vartojama sąvoka „gyventojas“ yra apibrėžiama to paties įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje (2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1007 redakcija) ir reiškia nuolatinį ir nenuolatinį Lietuvos gyventoją. Nuolatinis Lietuvos gyventojas – „fizinis asmuo, kuris laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal GPMĮ 4 straipsnio nuostatas“ (GPMĮ 2 str. 3 d. (2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1007 redakcija). Taigi, kaip matyti iš pacituotų įstatymo nuostatų, taip pat atsižvelgiant į kriterijus, pagal kuriuos asmuo yra pripažįstamas nuolatiniu Lietuvos gyventoju apmokestinimo GPM tikslais, nustatytais GPMĮ 4 straipsnyje (2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1007 redakcija), GPM mokėtoju gali būti pripažintas tik konkretus fizinis asmuo, t. y. įstatymas aiškiai GPM mokėtoją apibrėžia kaip konkretų fizinį asmenį, o ne tokių asmenų daugetą (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2280/2012).
Kaip matyti iš Kauno AVMI 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. (04.7.2)-FR0682-277 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, pareiškėjos pajamomis, gautomis iš individualios veiklos, buvo pripažinta 2008 metais gauti 250 000 Lt, t. y. ½ dalis už 2008 m. birželio 4 d. parduotą žemės sklypą su 60 proc. baigtumo gyvenamuoju namu, esančiais (duomenys neskelbtini), bei 2009 metais gauti 85 500 Lt, t. y. ½ dalis 171 000 Lt vertės gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).
Kaip jau buvo nurodyta, GPMĮ prasme savarankiška laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas. <...> Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas priklauso lygiomis dalimis abiem sutuoktiniams, juo disponuojama abiejų sutuoktinių bendra valia (CK 3.87, 3.88, 4.73 straipsniai). Nurodyti požymiai patvirtina, kad individuali veikla, pasireiškianti sutuoktinių bendro turto pirkimu–pardavimu, yra GPMĮ prasme laikytina savarankiška abiejų sutuoktinių atžvilgiu (LVAT 2006 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-916/2006).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjai V. S. ir N. S. už 500 000 Lt pardavė 0,1305 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su nebaigtos statybos gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini) (MGK byla Nr. 7-206/2015, V tomas, b. l. 167-172). Šioje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog žemės sklypas parduodamas už 475 000 Lt, o nebaigtas statyti gyvenamasis namas parduodamas už 25 000 Lt. Nepaisant to, jog šioje pirkimo–pardavimo sutartyje ir nurodyta, jog žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) V. S. ir N. S. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau pagal byloje esantį Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. lapkričio 4 d. išrašą žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausė V. S.. Šis ginčo sklypas suformuotas 2004 m. balandžio 1 d. (MGK byla Nr. 7-206/2015, VI tomas, b. l. 256-257). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. lapkričio 4 d. išrašas patvirtina, jog ir pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis ginčo sklype, nuosavybės teise priklausė taip pat V. S. Tai, kad 2008 m. birželio 4 d. notaro patvirtintoje sutartyje Nr. 4018 turto teisinis režimas nurodytas, kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepaneigia Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. lapkričio 4 d. išrašo duomenų teisingumo.
Byloje neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog N. S. 2008–2009 metais vykdė individualią nekilnojamojo turto pardavimo bei ekonominę veiklą, nėra. Kauno apskrities viršininko 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 02-05-4123 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 52/31457) kadastro duomenų patikslinimo, žemės sklypo padalijimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo (Kauno r.)“ pagal V. S. prašymą suformuoti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), N. S. nuosavybės teise nepriklausė. Tai, kad N. S. laidavo V. S. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienkartinis veiksmas ir nepatvirtina mokesčių mokėtojos individualios veiklos tęstinumo. Kitų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip individuali N. S. veikla, byloje nenustatyta. N. S., nebūdama žemės sklypų savininkė, negalėjo savarankiškai jais disponuoti, dėl jų daryti vienokius ar kitokius patvarkymus. Taigi, centrinis mokesčių administratorius neteisingai įvertino nurodytas aplinkybes ir nepagrįstai pajamas, gautas pagal 2009 m. gruodžio 1 d. sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. birželio 4 d. sandorį Nr. (duomenys neskelbtini), priskyrė pareiškėjos N. S. vykdomai veiklai.
Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius neteisingai nustatė tiek N. S., tiek V. S. mokesčio bazę ir jiems neteisingai apskaičiavo papildomai mokėtinus mokesčius. Todėl yra teisinis pagrindas panaikinti ginčijamus VMI ir MGK sprendimus, įpareigojant VMI mokesčių mokėtojų N. S. ir V. S. skundus išnagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų V. S. ir N. S. skundus tenkinti iš dalies.
Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. S-207(7-206/2015).
Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 68-138.
Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. S-207(7-205/2015).
Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos VMI 2015 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 68-137.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjo V. S. 2015 m. gegužės 28 d. skundą ir pareiškėjos N. S. 2015 m. gegužės 28 d. skundą išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.