Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nuteistajam R. P., gynėjui advokatui Edmundui Pangoniui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 140 str. 2 d. (mažametės M. P. sužalojimas) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams; pagal LR BK 284 str. 1d. laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 5d. 1p. bausmės subendrintos apėmimo būdu skiriant galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Remiantis LR BK 75 str. 1d., 2d. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nukentėjusiosios Ž. P. civilinis ieškinys tenkintas ir iš nuteistojo priteista 2000 (du tūkstančiai) litų mažametei M. P. neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas pagal LR BK 140 str. 2d. ir BK 284 str. 1d. už tai, kad jis 2006-07-06 apie 22.10 vai. savo namų valdoje (duomenys neskelbtini), elgdamasis įžūliai bei nepagarbiai aplinkiniams ir aplinkai, sugriebė rankomis už kaklo mažametę M. P., gim. 1999-12-25, suspaudęs kaklą pakėlė ją nuo žemės, papurtė ir pagrasino užmušti, tęsdamas nusikalstamą veiką prie įvažiavimo į Ž. P. namų valdos kiemą (duomenys neskelbtini), du kartus sudavė Ž. P. ranka į veidą, išvadino ją ir susirinkusius kaimynus : D. B., R. S. ir A. S., nepadoriais, žeminusiais jų garbę ir orumą žodžiais, perplėšė Ž. P. gynusio A. S. marškinėlius, spjovė R. S. į veidą, taip smurtaudamas nežymiai sutrikdė mažametės M. P. sveikatą, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nuteistojo manymu teismas padarė klaidingą išvadą, įvertindamas kaip nereikšmingus, nepaneigiančius pareikštų kaltinimų, nelengvinančius ir nepašalinančius kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės liudytojų M. M., L. P., S. D. parodymus, nors jie patvirtina tikrąsias įvykio aplinkybes. Apelianto manymu, įvertinus byloje esančių prieštaravimų gausą, kurie kelia pagrįstas abejones nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų teisingumu, objektyvių įrodymų nebuvimą, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad yra pakankamai duomenų konstatuoti, jog kaltinamasis tyčia fiziškai smurtaudamas prieš mažametį ir jo motiną, psichiškai-prieš šiuos bei kitus nukentėjusiuosius, įžūliai, grasinant ir pasityčiojant sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taip pat nežymiai sutrikdė vaiko sveikatą.

Apelianto manymu, teismas netinkamai taikė LR BK 54 str. nuostatas, netinkamai įvertino veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, šių nusikaltimų kaip padidinto pavojingumo neturėjo įvertinti dėl teismo įvardinto žiauraus elgesio su 6 metų amžiaus mergaite kitų vaikų bei jos šeimos narių akivaizdoje, nes tai yra veiką kvalifikuojantis požymis. Be to, teismas padarė esminę klaidą pripažindamas chuliganiškas paskatas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes LR BK 284 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, o taip pat paskirdamas bausmes, didesnes nei sankcijoje numatytų bausmių vidurkis, teismas priėmė, apelianto manymu, labai griežtą sprendimą.

Nuteistasis skunde taip pat teigia, kad nepagrįstai priteista 2000 litų M. P. patirtai neturtinei žalai atlyginti, nes neįrodyta, kad jam inkriminuotas veikas nuteistasis padarė. Be to, civilinis ieškinys neatitinka reikalavimų jo formai ir turiniui, nes Ž. P. pripažinta civiline ieškove dėl jai padarytos neturtinės žalos 10 000 litų, vėliau be jokių pagrindų civilinė ieškovė šį dydį sumažino iki 2000 litų įvertindama savo dukters patirtą skausmą, negatyvius dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikdymą, tačiau nuteistojo teigimu, lieka neaišku kodėl kinta ieškinio suma, visi duomenys yra tik Ž. P. parodymai, objektyviai nėra nustatyta, kad būtent šis įvykis turėjo įtakos Ž. P. dukters sveikatai. Taip pat, nurodo, kad teismas neteisingai nurodė LR CPK 6.250 str. 2d. normas, motyvuodamas privalomą neturtinės žalos priteisimą, o rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodydamas apie tai, kad priteisia civilinį ieškinį, to nepagrindžia kokiais LR BPK straipsniais vadovaujantis tai padaryta.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas R. P., sudėties požymiai nustatyti LR BK 140 str. 2d. ir BK 284 str. 1d.

Vadovaujantis LR BK 140 str. 2d. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą ar kitaip nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.

Išvadą, kad R. P. įvykdė LR BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas grindė nukentėjusiosios M. P., tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų R. P., S. Š. parodymais, taip pat kitų liudytojų Ž. P., D. B., R. S., A. S. parodymais, specialisto išvada, kita bylos medžiaga.

Nuteistasis nesutinka su nepilnamečių liudytojų R. P., S. Š., nukentėjusiosios M. P. parodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas šių liudytojų parodymus išsamiai ištyrė ir pagrįstai jais rėmėsi įrodinėdamas nuteistojo kaltę, nes jie dėl esminių aplinkybių, o būtent, kad nuteistasis nukentėjusiąją M. P. sugriebė už kaklo, jį spaudė, pakėlė nuo žemės, purtė ir grasino, sutampa tarpusavyje, juos patvirtina ir specialisto išvada. Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, dėl ko prieštaravimai tarp šių asmenų parodymų nėra esminiais. Nuteistojo nurodytos aplinkybės- tai, kad M. P., R. P. ir S. Š. nenurodė apie A. S., neduoda pagrindo abejoti jų parodymais, dėl jau aukščiau minėtų smurto vartojimo M. P. atžvilgiu aplinkybių, nes kaip byloje nustatyta A. S. atėjo jau baigiantis konfliktui tarp nuteistojo ir mažametės nukentėjusiosios. Ta aplinkybė, kad S. Š. pasakė R. P. apie jo seserį, nepaneigia, tos aplinkybės, kad abu šie liudytojai matė patį smurto naudojimo faktą prieš mažametę. Ta aplinkybė, kad S. Š. įvykį matė su pertrūkiais, nepaneigia to, kad R. P. ir M. P. matė per namų langą, kaip nuteistasis ranka sudavė Ž. P.. Nuteistojo motyvai, kad vaikai galėjo „sutirštinti“ spalvas nepagrįsti, nes jau kaip minėta aukščiau jie dėl esminių įvykio aplinkybių tarpusavyje sutapo, iš esmės nesiskyrė nuo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, vienas kitą papildė, todėl teismas pagrįstai jais rėmėsi. Netikti šių asmenų parodymais, dėl to, kad specialisto išvada nepatvirtina, kad sužalojimai buvo padaryti tyčiniais veiksmais, taip pat negali būti pagrindu vertinti aukščiau aptartų asmenų parodymus kritiškai, nes nei specialistas, nei ekspertas nekompetetingi spręsti asmens kaltės, tai yra teisinio pobūdžio klausimų. Jie gali suteikti informacijos tik kai reikalingos specialios žinios, tačiau dėl kaltės formos ir rūšies sprendžia tik teismas. Specialisto išvada tik patvirtina patį faktą, kad sužalojimai nukentėjusiosios M. P. kakle buvo padaryti ir jie galėjo būti padaryti rankomis. Apie tai, kokiomis aplinkybėmis jie buvo padaryti teismas sprendė remdamasis aukščiau aptartų įrodymų visuma.

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai prieštaravimus liudytojų Ž. P., D. B., R. S. ir A. S. parodymuose laikė neesminiais. Tačiau šis apelianto argumentas taip pat turi būti atmestas kaip nepagrįstas, nes tai, kad Ž. P. ir R. S. nematė kaip suplyšo A. S. marškinėliai nepaneigia to fakto, kad šie asmenys matė kaip nuteistasis smogė Ž. P., o R. S. galėjo nematyti kaip suplyšo vyro marškinėliai, nes jis stovėjo tarp nukentėjusiosios Ž. P. ir R. P., tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad ji matė kaip nuteistasis smogė Ž. P.. Tai, kad liudytojai nenurodo apie žvyro metimą ir spyrį taip pat nepaneigia tos aplinkybės, kad jie matė kaip vyko ginčas tarp nukentėjusiosios Ž. P. ir R. P.. Tai, kad liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė mačiusi Ž. P. su dukra, nepaneigia jos parodymų teisme, jog matė nubėgančius vaikus. Ši aplinkybė taip pat neduoda pagrindo abejoti liudytojos parodymais dėl esminių įvykio aplinkybių, o būtent dėl to, kad ji matė, kaip R. P. sudavė Ž. P., A. S., suplėšė marškinėlius, apspjovė R. S., o tai, jog vaikai tvirtina, kad jų ant gatvės nebuvo, nors liudytoja D. B. nurodo nubėgančius vaikus, neduoda pagrindo abejoti nei vaikų nei jos parodymais, nes įvykis netruko momentiškai, namai, gatvė ir įvykio vieta yra čia pat, todėl vaikai per visą įvykio laiką galėjo būti tiek lauke, tiek ir kambaryje.

Apeliantas taip pat nurodo, kad neatitinka tikrovės ir teismo išvada, jog R. P. parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisme buvo nenuoseklūs, akivaizdžiai derinami prie tyrimo metu gaunamų naujų duomenų. Šis apelianto argumentas taip pat nepagrįstas ir turi būti atmestas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad R. P. iš pradžių teigęs, jog už kaklo nukentėjusiosios Ž. P. negriebęs, jos nepurtęs, tik pakėlęs už liemens, po to nuleidęs, tačiau jau vėliau nurodo, kad nukentėjusioji iš jo rankų galėjo išslysti ir neneigia, kad sužalojimai galėjo atsirasti būtent dėl jo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo parodymus, nes jų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys. Byloje nuteistojo parodymai, kad jis pakėlė nukentėjusiąją M. P. už liemens, po to nuleido, jos nepurtė, to nepatvirtina nei vienas tiesioginis įvykio liudytojas, išskyrus artimus nukentėjusiajam asmenis- draugę R. M. ir seserį L. P.. Priešingai, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, nukentėjusiosios M. P., Ž. P., R. P., S. Š. parodymai patvirtina, kad nuteistasis sugriebė nukentėjusiąją už kaklo, ją pakėlė, papurtė, dėl ko ir atsirado nukentėjusiajai kakle sužalojimai. Nepatvirtina jokie kiti duomenys, išskyrus R. M. ir L. P. parodymus, R. P. parodymų apie įvykius gatvėje, kad jam smogė Ž. P., kad į jį paleido žvyrą R. S., kad jam įbrėžė. Šie duomenys nenustatyti jokiais kitais objektyviais bylos duomenimis. Šių liudytojų nurodytos aplinkybės dėl nukentėjusiosios M. P. sužalojimo neatitinka ne tik nukentėjusiųjų ir kitų liudytojų parodymų, tačiau neatitinka net ir pačio kaltinamojo versijos. Todėl teismas pagrįstai liudytojų R. M., L. P. parodymus vertino kritiškai ir argumentavo kodėl juos atmeta ir jais nesivadovauja. Nuteistojo skundo argumentas, kad tai kiekvieno žmogaus individualus žodžių pasirinkimas kaip apibūdinti vietą už kurios mergaitė buvo sugriebta, nepagrįstas, nes tokiu atveju būtų paneigiama apskritai galimybė remtis kokiais nors liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino R. M. ir L. P. parodymus, nes jas sieja artimi ryšiai su nuteistuoju, jos buvo apklausiamos tik teisme. Ikiteisminio tyrimo metu per daugiau kaip metus laiko nuteistasis nebuvo pareiškęs prašymo apklausti šias liudytojas, nenurodė, kad įvykius galėjo matyti šios liudytojos. Pagrįstai teismas nesirėmė ir liudytojo S. D. parodymais, nes jo nurodytų aplinkybių taip pat nepatvirtina jokie kiti teismo pripažinti teisėtais ir turinčiais įrodomąją galią bylos duomenys. Tuo tarpu teismo nustatytas aplinkybes patvirtino M. P., R. P., Ž. P., A. S., R. S. parodymai, D. B. parodymai, kurie dėl esminių įvykių aplinkybių buvo analogiški tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistojo manymu, R. M. ir L. P. parodymų nepaneigia trijų vaikų parodymai, tačiau kaip jau minėta aukščiau, pirmosios instancijos teismas nurodė pagrįstus argumentus, dėl kurių prieštaravimus tarp nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų laikė neesminiais ir teisėjų kolegija su šiais teismo argumentais sutinka. Ta aplinkybė, kad Ž. P. nebuvo padarytas matomas sužalojimas nepaneigia to, kad jai sudavė R. P. viešoje vietoje, daugelio kaimynų ir vaikų akivaizdoje, taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Pirmosios instancijos teismas pasisakė ir vertino visus byloje surinktus įrodymus, tiek teisinančius nuteistąjį, tiek ir jį kaltinančius, nurodė pagrįstus argumentus, dėl kokių priežasčių teismas remiasi vienų ar kitų liudytojų parodymais, dėl kokių priežasčių nesivadovauja kitų liudytojų parodymais. Šiuos argumentus teisėjų kolegija pripažino pagrįstais, todėl apelianto argumentas, kad teismas padarė klaidingą išvadą įvertindamas kaip nereikšmingus, nepaneigiančius kaltinimų, nelengvinančius ir nepašalinančius kaltinamojo atsakomybės liudytojų R. M., L. P. parodymus, nepagrįstas ir yra atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nuteistasis savo namų valdoje sugriebdamas ir pakeldamas mažametę elgėsi įžūliai bei nepagarbiai aplinkiniams ir aplinkai, nes nors nuteistasis ir veikė savo namo kieme, ši konkreti situacija turėjo viešą pobūdį, nes po kiemą bėgiojo svetimi vaikai, teritorija matoma aplinkiniams, tokiu būdu teismas nepaneigė LR Konstitucijos 23 str. įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo. Veiksmų įžūlumas pasireiškė ne tik vieta, kurioje jie buvo atlikti, bet ir tuo, kaip jie buvo atlikti, t.y. mažamečio asmens atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas sugriebiant už kaklo, kitų mažamečių vaikų akivaizdoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis savo tyčiniais veiksmais tiek sugriebdamas, pakeldamas ir papurtydamas mažametę nukentėjusiąją, tiek ir gatvėje išvadindamas kaimynus nepadoriais, žeminančiais jų garbę ir orumą žodžiais, suduodamas smūgį nukentėjusiajai Ž. P., spjaudamas R. S. į veidą, perplėšdamas A. S. marškinėlius, pažeidė visuomenės rimtį ir tvarką. Byloje nustatyta, kad nuteistojo veika priešinga teisei, nenustatyta nei būtinosios ginties, nei būtinojo reikalingumo aplinkybių, pašalinančių nuteistojo baudžiamąją atsakomybę. Byloje nustatyta, kad tai nuteistasis buvo iniciatorius viso konflikto, kad jis atėjo jau įpykęs į gatvę aiškintis, kad pirmas atėjo aiškintis, sutinka ir nuteistasis savo skunde. Kad kiti nukentėjusieji nebuvo iniciatoriai ir tyčinių veiksmų nuteistojo atžvilgiu neatliko, patvirtina ir bylos aplinkybės-A. S. bandė nuteistąjį raminti, stojo tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios Ž. P., kad užgesintų konfliktą, toks nukentėjusiųjų elgesys negali būti laikomas tyčiniu, pavojingu nuteistojo interesams ir reikalingu gynybos. Nors nuteistasis ir neigia R. S. apspjovęs tyčia, tačiau pats spjovimo veiksmas yra tyčinis ir pažeidžiantis viešąją tvarką, jei tai daroma pašalinių žmonių akivaizdoje, viešoje vietoje, todėl nuteistojo argumentas, jog neįrodyta, kad jis R. S. apspjovė tyčia, nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Apelianto argumentas, kad jo veiksmus gatvėje pripažinus tyčiniais galėtų būti tik Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., požymiai, nepagrįstas.

Veiką kvalifikuojant pagal LR BK 284 str. 1d. visuomenės rimties sutrikdymą gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, kad buvo nutrauktas žmonių darbas, poilsis ar žmonėms skirtas renginys, kad buvo padaryta žymi materialinė žala, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė minėtas pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

Veiką atribojant nuo pažeidimo, už kurį numatyta administracinė atsakomybė, reikia atsižvelgti į kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, viešosios vietos specifiką.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nuteistasis triukšmavo, nepadoriais žodžiais išvadino nukentėjusiuosius daugelio žmonių akivaizdoje, nors pradinis konfliktas kilo tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios Ž. P., tačiau kilęs viešoje vietoje triukšmas atitraukė nuo įprastinės veiklos net keletą aplinkinių kaimynų, buvo nutraukta šventė, neteisėti, įžūlūs, pažeidžiantys visuomenės tvarką ir rimtį veiksmai padaryti viešoje vietoje, ne vieno, tačiau mažiausiai keturių suaugusiųjų ir trijų vaikų akivaizdoje, nuteistasis ne tik pavartojo smurtą, tačiau keikėsi, vadino nukentėjusiuosius nepadoriais žodžiais, suplėšė marškinėlius, apspjovė vieną iš nukentėjusiųjų. Toks itin įžūlūs savo pobūdžiu veiksmai, jų gausa, nukentėjusiųjų gausa, parodo šios veikos pavojingumą, todėl nuteistojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1d.

Nuteistojo veika – nukentėjusiosios M. P. pakėlimu, pakratymu, grasinimu užmušti buvo ne tik sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tačiau padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas mažametei, be to tęsdamas savo veiką, siekdamas toliau išsiaiškinti dėl vaikų jo kieme, nuteistasis gatvėje vadino nukentėjusiuosius nepadoriais žodžiais, sudavė smūgį, suplėšė marškinėlius, apspjovė, todėl nuteistojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2d. ir BK 284 str. 1d. kaip idealioji nusikaltimo sutaptis, nes nuteistojo veiksmai buvo vienijami vieningos tyčios, vieningo tikslo.

Skirdamas ir individualizuodamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad padaryti du tyčiniai nusikaltimai, jie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimai baigti, įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį, kurį pagrįstai laikė padidintu dėl žiauraus elgesio su 6 metų amžiaus mergaite kitų vaikų bei jos šeimos narių akivaizdoje, įvertino nuteistojo asmenybę, kuri charakterizuojama teigiamai-anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Nuteistojo atsakomybę švelninančia aplinkybe teismas pagrįstai laikė tai, kad nuteistojo nusikalstamiems veiksmams įtakos turėjo rizikingas bei tam tikra dalimi provokuojantis mažametės nukentėjusiosios M. P. bei kitų vaikų elgesys svetimame kieme apie 22 val. keliant triukšmą, be savininko leidimo skinant uogas (LR BK 59 str. 1 d. 6p.). Tačiau nepagrįstai nustatė atsakomybę sunkiančią aplinkybę-chuliganiškas paskatas. Teismas pripažindamas, kad elgesį iš dalies sąlygojo pačios nukentėjusiosios elgesys, ir laikydamas šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia negalėjo tos pačios aplinkybės charakterizuoti kaip chuliganiškų paskatų. Be to, R. P. nuteistas už viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymą, kuris pasireiškė tyčiniais veiksmais rodančiais aiškų visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, kas atitinka chuliganiškų paskatų turinį. Kadangi šios aplinkybės yra inkriminuotos nusikaltimo sudėties požymis, jos negali būti laikomos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (LR BK 60 str. 2d.). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo R. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalto iš chuliganiškų paskatų, todėl ši aplinkybė turi būti šalinama. Tačiau net ir pripažįstant, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinus tai, kad vienas iš nusikaltimų padarytas prieš mažametį asmenį, kurio padidintą pavojingumą visuomenei apibūdina tai, kad smurtas prieš mažametę buvo naudojamas kitų vaikų bei jos šeimos narių akivaizdoje, įvertinus teigiamai charakterizuojamą nuteistojo asmenybę, tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam skirtos bausmės už LR BK 140 str. 2d. numatytą nusikaltimą laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, už LR BK 284 str. 1d. numatytą nusikaltimą- laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams atitinka padarytų veikų, o taip pat paties nuteistojo pavojingumą, nei savo dydžiu nei rūšimi nėra per griežtos , yra teisingos ir būtinos pasiekti LR BK 41 str. numatytus tikslus. Kadangi veikos, už kurias nuteistas R. P. sudaro idealią nusikaltimų sutaptį pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė LR BK 63 str. 5d. 1p. ir paskirtąsias bausmes subendrino griežtesne apimant švelnesnę ir skyrė galutinę subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Įvertinęs tiek padarytas veikas, tie ir nuteistojo asmenybę teismas pagrįstai sprendė, kad LR BK 41 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti ir nevykdant realios laisvės atėmimo bausmės, todėl pagrįstai taikė LR BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bei įpareigojo be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė išsamius motyvus dėl neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo. Nors nukentėjusioji Ž. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos 10 000 litų, tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji ieškinį patikslino, nurodė, kad prašo priteisti 2000 litų mažametės nukentėjusiosios M. P. nusikaltimu patirtai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji Ž. P. yra teisėta įstatyminė mažametės nukentėjusiosios M. P. atstovė, todėl ji turi teisę atstovaudama dukters interesus pareikšti ir civilinį ieškinį. Šiam patikslinimui nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prieštaravimų niekas nepareiškė. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nusikaltimu padarytos neturtinės žalos dydį, įvertino tai, kad mažametė nukentėjusioji M. P. dėl įvykio patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus-šoką, prisišlapino į drabužėlius, jai prireikė medikų pagalbos, iki šiol mergaitė bijo būti ir išeiti iš namų viena. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino M. P. patirtą skausmą, negatyvius dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikdymą ir priteisė 2000 litų neturtinei M. P. patirtai žalai atlyginti. Ši suma įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą, nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus ir skausmą, nuteistojo materialinę padėtį, neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijams.

Nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikaltimų įvykių, nusikalstamų veikų sudėčių, nuteistojo kaltės, paskirtos bausmės, priteistos neturtinės žalos dydžio yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais, nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Jį naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Pašalinti iš nuosprendžio aplinkybę, jog nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstamos chuliganiškos paskatos.