Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016-01-20 nutarties, kuria patenkintas įtariamosios D. V. gynėjo advokato V. B. skundas – panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro S. Daunoravičiaus 2015-12-14 ir vyr. prokuroro M. Rimkaus 2015-12-23 nutarimai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00308-15, kurioje D. V. yra pareikštas įtarimas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 261 str., padarymu.

Įtariamosios D. V. gynėjas advokatas V. B. pateikė prokuratūrai prašymą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras S.Daunoravičius 2015-12-14 nutarimu minėtą prašymą atmetė. Šis sprendimas buvo apskųstas aukštesniajam prokurorui, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros vyr. prokuroras M. Rimkus 2015-12-23 nutarimu įtariamosios gynėjo skundą atmetė. Nesutikdamas su pastaruoju sprendimu, gynėjas jį apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2016-01-20 nutartimi įtariamosios D. V. gynėjo advokato V. B. skundas patenkintas ir Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro S. Daunoravičiaus 2015-12-14 bei vyr. prokuroro M. Rimkaus 2015-12-23 nutarimai panaikinti. Teismas nutartyje nurodė, kad už BK 261 str. numatytą nusikaltimą atsakyti gali ne jaunesnis kaip 18 metų asmuo, o įtariamoji tokio amžiaus neturi.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016-01-20 nutartį ir įtariamosios D. V. gynėjo advokato V. B. skundą atmesti. Mano, kad ši teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes ja netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas aiškinant BK 261 str. numatyto nusikaltimo subjekto požymius. Teigia, kad už minėtą nusikaltimą atsako asmuo, kuris jo padarymo metu buvo sulaukęs 16 m., todėl įtariamoji D. V. buvo BK 261 str. numatyto nusikaltimo subjektu. Nurodo tokią poziciją patvirtinančią teisminę praktiką.

Įtariamosios D. V. gynėjas advokatas V. B. atsiliepimu į prokuroro skundą prašo pastarąjį atmesti ir Utenos rajono apylinkės teismo 2016-01-20 nutartį palikti galioti. Mano, kad prokurorų 2015-12-14 ir 2015-12-23 nutarimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nesuderinami su BK nuostatomis dėl amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Teigia, kad atsakomybė pagal BK 261 str. galima tik nuo 18 m.

Skundas tenkinamas.

Skundu nesutinkama su ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi dėl prokurorų nutarimų atsisakant nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamosios D. V. atžvilgiu pagal BK 261 str. panaikinimo, teigiant apie netinkamą BK 261 str. numatyto nusikaltimo subjekto amžiaus nustatymą. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, prokurorų nutarimus, visiškai sutinka su skundo motyvais, todėl jį tenkina.

Skundžiama teismo nutartimi panaikinti prokurorų 2015-12-14 ir 2015-12-23 nutarimai, kuriais atsisakyta pagal gynėjo prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą jo ginamos įtariamosios D. V. atžvilgiu pagal BK 261 str. Tokį sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad už BK 261 str. numatytą nusikaltimą atsakyti gali ne jaunesnis kaip 18 metų asmuo, o įtariamoji inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo tik 16 metų amžiaus. Aukštesnysis teismas su tokiais argumentais nesutinka, nes jie yra neteisingi, prieštarauja baudžiamojo kodekso nuostatoms bei neatitinka teismų praktikos.

BK 13 str. aiškiai numato, kad pagal LR Baudžiamąjį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o tam tikrais įstatyme apibrėžtais atvejais – kuriam suėję keturiolika metų. Jokios baudžiamojo įstatymo nuostatos nenumato ir neįtvirtina aštuoniolikos metų kriterijaus baudžiamosios atsakomybės už tam tikrą nusikalstamą veiką, taip pat ir BK 261 str. numatytą nusikaltimą, atsiradimui. Taigi, šešiolikos sulaukęs nepilnametis atsako už visas BK reglamentuotas veikas. Šios baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatos yra imperatyvios ir jų nekeičia apylinkės teismo nutartyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo sprendimų pavyzdžiai, kurie, beje, nelaikytini tinkamu teismo precedentu.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti prokurorų nutarimų panaikinimo motyvai yra nepagrįsti ir neteisingi, o patikrinus prokurorų sprendimus teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, jokio kito pagrindo jų naikinimui bei įtariamosios D. V. gynėjo advokato V. B. skundo tenkinimui nėra.

Primintina, kad prokuroras vienintelis baudžiamojo proceso subjektas, ikiteisminio tyrimo metu turintis išimtinę teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo ir tuo remdamasis, surašyti kaltinamąjį aktą bei jį kartu su baudžiamąja byla perduoti teismui arba esant bent vienam iš BPK 212 str. nurodytų pagrindų, nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamoje byloje pripažinti, kad prokuroras ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jį atlieka netinkamai skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo.

Remiantis išdėstytu skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, todėl ji naikintina ir dėl įtariamosios D. V. gynėjo advokato V. B. skundo priimtinas naujas sprendimas – skundas atmestinas, paliekant galioti Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro S. Daunoravičiaus 2015-12-14 ir vyr. prokuroro M.Rimkaus 2015-12-23 nutarimus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016-01-20 nutartį ir dėl įtariamosios D. V. gynėjo advokato V. B. skundo priimti naują sprendimą – šį skundą atmesti, paliekant galioti Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro S. Daunoravičiaus 2015-12-14 ir vyr. prokuroro M. Rimkaus 2015-12-23 nutarimus.

Ši nutartis neskundžiama.