Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės (apeliantės) I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui UAB „Okeana“ dėl nuostolių atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas įvertinęs pateiktą ieškinį, nustatė, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Tačiau ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas netenkina ieškovės reikalavimo dėl sunkios finansinės padėties. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas yra veiklą vykdantis juridinis asmuo, byloje nenustatyta aplinkybių dėl sunkios atsakovo turtinės padėties, taigi nagrinėjamu atveju prašoma priteisti 4 890,36 Eur suma atsakovui - juridiniam asmeniui, neturint duomenų apie sunkią jo turtinę padėtį, negali būti laikoma didele. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė jokių faktinių aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, patvirtinančių realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui, tai yra jog atsakovas gali realiai ateityje vengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Nesant byloje duomenų apie atsakovo veiksmus, kuriais būtų siekiama slėpti turtą ar lėšas, jį perleisti tretiesiems asmenims, taip pat nėra pagrindo išvadai, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, o vien ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovas nereaguoja į raginimus atsiskaityti, pati savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, o sudaro pagrindą kreiptis ieškovei dėl pažeistos teisės gynimo.

Be to, pažymėtina, jog atsakovas VĮ „Registrų centras“ nėra pateikęs finansinių ataskaitų rinkinio už 2014 metus, tai suponuoja apie neaiškią finansinę būklę ir reikiamybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad patenkinus ieškinį, nebūtų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas.

Atsakovo nenoras spręsti problemos (neatsakymas į skambučius, elektroninius laiškus) nesudaro patikimo verslininko įvaizdžio. Ieškovės nuomone, atsakovas visais būdais bando išvengti atlyginti nuostolius, kurie kilo dėl atsakovo nekokybiškai atliktų darbų. Remiantis tokiu atsakovo elgesiu, yra pakankamas pagrindas spręsti apie teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimą ar įvykdymo neįmanomumą.

Pažymėtina ir tai, jog ieškovės duomenimis, atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, kuriuo ateityje būtų galima užtikrinti ieškovės reikalavimų įvykdymą. Atsakovas turi tik vieną automobilį DODGE GRAND CARAVAN, 2000 metų. Peržiūrėjus skelbimus, analogiškas automobilis kainuoja 1 200 Eur (skelbimas pridedamas), tuo tarpu ieškinio suma 4 890,36 Eur. Atsižvelgiant į tai, net ir pardavus automobilį, jo nepakaktų ieškinio reikalavimui patenkinti, todėl pagrįstai galima daryti išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba būtų neįmanomas.

Pažymėtina, jog www.rekvizitai.lt ir www.autoplius.lt nėra duomenų bazės, kurių duomenys galėtų obektyviai ir išsamiai atspindėti faktinę situaciją.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia tai, kad laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo. Taip pat tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo ir neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymo, reikia atsižvelgti ne tik į ieškinio sumą, bet ir į abiejų šalių turtinę padėtį, jų finansines galimybes, taip pat į tai, ar ieškovo prašyme išdėstyti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai prima facie patvirtina ieškinio galimą pagrįstumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 4 830,36 Eur nuostolių atlyginimo dėl defektų šalinimo ir 60,00 Eur nuostolių, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka bei 6 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turtinių teisių bei piniginių lėšų areštą ieškinio sumai. Iš pareikšto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus.

Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra konstatavimas, kad, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Iš ieškinio turinio matyti, kad bendra reikalavimų suma atsakovui yra 4 830,36 Eur. Pagal suformuotą vieningą teismų praktiką didelės sumos reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kita vertus, ir prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Be ieškinio dydžio, pavojus, kad būsimas teismo sprendimas, jei jis būtų priimtas ieškovo naudai, gali likti priešingos šalies neįvykdytas, vertinamas individualiai kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į esamą atsakovo finansinę padėtį, turimą turtą ir įsipareigojimus, taip pat į kitas aplinkybes, kurios leistų teismui objektyviai spręsti apie atsakovo galimą mokumą.

Minėta, kad ieškovės reikalavimas atsakovui sudaro 4 830,36 Eur dydžio sumą, kuri atsakovui, ieškovės nuomone, laikytina didelė, todėl, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė, kaip pirmosios instancijos teismas konstatavo, yra šalies, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikti įrodymai, pagrindžiantys laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą. Šiuo atveju, ieškovė iš esmės nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių ieškovės teiginį, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovas nereaguoja į raginimus atsiskaityti, pati savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, o sudaro pagrindą kreiptis ieškovei dėl pažeistos teisės gynimo.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar galėjo konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Be to, apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 str. išvardintas išimtis ir šį įrodymą priimti.

Apeliantė pateikdama atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismui dėl Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo, pateikė ir papildomus įrodymus: informacija apie atsakovą UAB ,,Okeana“ iš www.rekvizitai.lt ir www.autoplius.lt duomenys. Susipažinus su papildomai pateiktais dokumentais matyti, kad pastarieji realiai galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliantė, kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, nepagrindė, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo vėliau. Be to, minėti duomenys iš esmės neturi jokios reikšmės nagrinėjamoje byloje, kadangi šie duomenys neatspindi atsakovo faktinės turtinės padėties. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas mano, jog nėra pagrindo priimti apeliantės pateiktus papildomus įrodymus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, atskirojo skundo motyvais pakeisti nutartį nėra pagrindo, o kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teismo išvadai dėl ginčo susiformuoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.