- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-18
- Bylos Nr.
- 1-144-158/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00331-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zita Romanovaitė
- Nukentėjusysis
- E. P.
- Kaltinamasis
- A.T.
- Advokatai
- Remigijus Jakštas, Jurijus Martinaitis
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant prokurorėms Nijolei Žemaitytei, Jolantai Sarpalienei, gynėjui advokato padėjėjui Jurijui Martinaičiui, nukentėjusiajam E. P., jo atstovui advokatui Remigijui Jakštui, vertėjaujant Vidai Rimkienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A.T. (A.T), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turtintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis A. T. gamybos ir paslaugų įmonėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. buvo kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. tuo, kad jis, 2013-05-15, apie 18:00 val., viešoje vietoje – čiuožyklos rūbinėje, esančioje prekybos centre „Akropolis“, Taikos pr. 61, Klaipėdoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia savo galva smogė E. P. į smakrą, po to apkabino jį per liemenį bei nustūmė ir parvertė ant suolelio, tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvą smakro priekiniame paviršiuje, linijinius odos nubrozdinimus kaklo dešiniame šoniniame paviršiuje, dešinės plaštakos III piršto srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. T. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną jis stebėjo ledo rutulio rungtynes tarp „Baltijos“ komandos, kurioje žaidžia jo sūnus ir „Skato“, kurią treniruoja E. P.. Jis rungtynes stebėjo būdamas prie įėjimo ant ledo. E. P. treniruojama vaikų komanda rungtynes pralaimėjo. E. P. rungtynių metu savo komandos vaikus vadino „debilais“, „daunais“, o vienam vaikui sakė, kad užmuš. Po rungtynių vaikai atrodė labai nusiminę , vienas vaikas ėjo net verkdamas, todėl jis, norėdamas juos padrąsinti, pasakė praeinantiems pro jo šalį vaikams, kad jie žaidė gerai ir draugiškai patapšnojo vaikui per petį ir šalmą. Prieš jį nugara atsistojęs E. P., sudavė tuo metu jam per ranką,sakydamas, ką jis sau leidžia, jis E. P. iš nugaros pastūmė nuo savęs. Tada E. P. , sakydamas „nelieskit vaikų“ paėjo kelis žingsnius į priekį, bet netrukus apsisukęs grįžęs ranka sudavė jam į pilvą, trenkė keliu į galvą, jis tuo metu sukryžiavo rakas, kad nesužalotų veido, sukryžiuotomis rankomis bandė nustumti E. P. iki suolelio, nustūmęs nukentėjusįjį iki suoliuko, prispaudė prie jo. G. A. bandė jį patraukti, tuomet priėjo A. Š.. Konfliktui pasibaigus nukentėjusysis nuėjo į rūbinę, o jis į medikus nesikreipė, nes nemanė, kad tai svarbus incidentas. Nurodė, jog visada rungtynes stebi prie įėjimo ant ledo, o ne kavinėse, kaip kiti tėvai, nes žino, jog reikia vaikus, pralaimėjusius rungtynes, nuraminti, padrąsinti. Kadangi dirbo mokytoju, įžeidžiančiai su vaikais niekada nesielgia, vaikai jį pažįsta, patys prie jo prieina. Mano, kad E. P. nėra kompetetingas treneris, jis siūlė tėvams surinkti naują komandą, dėl to E. P. jo atžvilgiu buvo suirzęs. E. P. yra konfliktiška asmenybė.
Nukentėjusysis E. P. parodė, kad įvykio dieną pasibaigus ledo ritulio varžyboms, vaikams išeinant nuo ledo, kaltinamasis plekšnojo delnu vaikams per šalmus, sakydamas „molodec“. Žinodamas, kad vaikams tai nemalonu, nusprendė A. T. neleisti taip elgtis, dėl to atsistojo nugara į jį ir paprašė neliesti vaikų. Praėjus dar keliems vaikams, kaltinamasis kelis kartus pastūmė jį, jis buvo su pačiūžomis, tuomet smogė jam galva į smakrą, apkabino per juosmenį ir stūmė į priekį. Kad nenukristų jis apsikabino A. T., bet buvo nustumtas ant suoliuko, nugriuvo ant nugaros. Tuomet kitas treneris priėjęs patraukė kaltinamąjį. Incidentą matė daug vaikų, visi buvo išsigandę. Po įvykio nekalbėjo su kaltinamuoju, nes mano, kad jis yra konfliktiškas žmogus, be pagrindo jį įžeidinėja, nuvertina, žemina. A. T. dažnai ateina prie vaikų, glosto vaikus, elgiasi draugiškai, tačiau vaikų tėvams tai nepatinka, todėl ir neleido įvykio dieną A. T. artintis prie jų. Jis netrenkė kaltinamajam per ranką, nespyrė jam, kadangi buvo su pačiūžomis, tai smogti keliu būtų neįmanoma. Smakras buvo sužalotas nuo kaltinamojo smūgio galva, kaklas subraižytas stumiant jį bei krentant ant suoliuko, o kuriuo tiksliai momentu buvo sužalota plaštaka, negali pasakyti, tikriausiai, krentant ant suoliuko. Nesutiko su kaltinamojo nurodyta aplinkybe, jog po rungtynių buvo piktas, priešingai – rungtynėmis tą dieną buvo patenkintas, nevadino vaikų „daunais“, „durniais“. A. T. buvo už stiklo, todėl negalėjo girdėti, kas buvo kalbama ant ledo. Jis prašo patenkinti civilinį ieškinį.
Liudytojas A. Š. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, padeda treniruoti vaikus, yra trenerio asistentas. Įvykio dieną po rungtynių turėjo vykti treniruotė, vaikams padėjo jai pasirengti, todėl matė, kad tarp A. T. ir E. P. prie įėjimo ant ledo įvyko susistumdymas, A. T. spaudė atsigulęs iš viršaus E. P., tuomet jis priėjęs išskyrė juos. Negirdėjo, dėl ko jie sukonfliktavo, bet mano, kad E. P. prašė neliesti vaikų, taip kalbėjo ir tėveliai rūbinėje po konflikto, kad A. T. glostė vaikus, tapšnojo jiems. Nurodė, jog ir pats anksčiau yra prašęs A. T. neliesti vaikų, nes tai nepatinka tėvams. Vaikai konfliktą matė, po to buvo sunku su jais dirbti, nes vaikai gailėjosi trenerio, nesuprato, kodėl A. T. atėjęs rėkia, aiškina kaip žaisti. Kaltinamasis dažnai po treniruočių reiškia savo nuomonę, jaučiasi antipatija tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Negirdėjo įvykio metu, kad treneris vaikus būtų įžeidinėjęs, „durniais“ vadinęs, nes buvo rūbinėje, nežino, ar tai galėjo girdėti kaltinamasis. Jis buvo priėjęs prie A. T., klausė, kodėl jis provokuoja E. P., kodėl eina prie jo. E. P. yra treneris, jis turi teisę pagirti ar peikti vaiką, padrąsinti jį, taip pat apginti savo treniruojamus vaikus, ką E. P. įvykio metu ir darė. Nurodė, jog po įvykio ant E. P. veido nesimatė jokių žymių.
Liudytojas D. N. parodė, kad jo vaikas žaidžia ledo ritulį, todėl pažįsta trenerį E. P., žino ir A. T., kurio sūnus įvykio dieną rungtyniavo kitoje komandoje. A. T. nuolat aiškina, kalbasi su teisėjais, teigia, kad treneriai blogi, nekompetetingi. Įvykio dieną žaidynių metu kaltinamasis bėgo ant ledo, priekaištavo teisėjui. Sūnus jam yra minėjęs, kad vengia A. T., nes jam nepatinka, kad tapšnoja per šalmą. Įvykį matė per langą ar du langus, nes rungtynes stebėjo bare, matė, kad A. T. po rungtynių stovėjo ties įėjimu ant ledo, nuo ledo einantiems vaikams tapšnojo per galvas, matyt, todėl treneris užstojo vaikus nugarą atsukdamas į kaltinamąjį, o gal dėl to, kad išvengti kamščio ties išėjimu. A. T. nustūmė trenerį nuo savęs ir trenkė jam su galva, po ko E. P. nugriuvo. Parodė, kad įvykį matė gerai, stiklas nebuvo apšerkšnijęs ir buvo tik vienas, atstumas buvo gal 15-20 metrų. Tą dieną su treneriu nebendravo, o kitą dieną po įvykio matė, kad E. P. veidas ties smakru nubrozdintas. Nurodė, jog varžybų metu treneris šaukė, tačiau ką jis sakė, negali pasakyti. A. T. anksčiau siūlė jam pervesti savo vaiką į kitą komandą, bet jis atsisakė, nes yra patenkintas trenerio E. P. darbu, jo vaikas treniruojasi pas jį jau 7 metus. Niekada nėra girdėjęs, kad treneris vaikus „durniais“ vadintų.
Liudytoja I. K. parodė, kad jos du vaikai lanko ledo ritulį pas E. P., įvykio dieną jie nežaidė, bet ruošėsi treniruotei po rungtynių, kavinėje stebėjo rungtynes, vėliau rungtynių eigoje atėjo į rūbinę perrengti vaikų. Prie įėjimo ant ledo stovėjo A. T.. Jis daužė stiklus, bėgo ant ledo, atrodė agresyviai, šaukė ant trenerio, ant vaikų. Pasibaigus rungtynėms vaikai ėjo nuo ledo nuleistomis galvomis, pergyveno, A. T. tapšnojo jiems per šalmus ir sakė, kad nepergyventų. E. P. nugara atsistojo prieš A. T. ir jam pasakė, kad neliestų svetimų vaikų. A. T. jam sudavė galva į smakrą ir ėmė visu kūnu stumti, treneris E. P. buvo su pačiūžomis, todėl neišsilaikė ir nuo stūmimo griuvo ant suoliuko, o A. T. užgriuvo ant trenerio. A. T. buvo įsikibęs į E. P.. Vieno vaiko tėvelis bandė vyrus išskirti, jam neišėjo, tada priėjo A. Š. ir išskyrė vyrus. A. T. nuėjo į rūbinę.
Liudytoja V. C. parodė, kad incidento pradžios nematė, tik įėjus į rūbinę pasiimti daiktų ir iš jos išeinant pamatė, kad E. P. ir A. T. nukrito ant suolo, A. T. nukrito ant E. P.. Šalia jų stovėjo G. A., bandė išskirti vyrus, paskui pribėgo A. Š., J. M. taip pat norėjo vyrus išskirti. Vaikai tuo tarpu išeidinėjo nuo ledo. Vyrų žodžių negirdėjo, nesikišo iš konfliktą, tiesiog išėjo. Jis stebėjo rungtynes, tačiau žaidimo metu A. T. nematė, nors sėdėjo su jo žmona šalia atsarginių žaidėjų suoliuko, taip pat kartu sėdėjo ir kiti tėvai - S. Č., A. R., J. G.. Kai „Skatas“ pradėjo pralaimėti, treneris E. P. pradėjo rėkti ant savo vaikų. Vartojo negražius žodžius, girdėjo žodžius „debilai“. Kai įvartis buvo neįskaitytas, A. T. ant ledo iščiuožęs nebuvo.
Liudytojas J. M. parodė, kad įvykio dieną vyko draugiškos rungtynės. Po rungtynių pirma išėjo E. P. komanda, o paskui jų. Kai vaikai išeidinėjo, A. T. atidarė duris už jų stovėjo, guodė vaikus. E. P. stovėjo prie A. T. šono. Dar toliau stovėjo J. A.. Parodė, jog E. P. sudavė A. T. per ranką, kai šis berniukui per petį tapšnojo. Tuo metu A. T. susilenkęs pastūmė E. P. abiem rankom. Tuomet E. P. šoko ant A. T., per kaklą apkabino, A. T. ėmė kristi ant E. P. ir abu nukrito ant suoliuko. J. A. garsiai kalbėjo, kad ką darote, baikite, čia juk vaikai. Atbėgęs A. Š. pasakė, kad jie viską patys išsispręs. Konfliktas truko 15-20 sekundžių. Nepamena, ar su pačiūžomis buvo E. P., bet kai A. T. stūmė E. P., šis išliko ant kojų. Nurodė, jog nebuvo smūgių nei iš vieno, nei iš kito. Po konflikto nesimatė ir sužalojimų. Parodė, kad niekada negirdėjo A. T. komentuojant trenerių darbą, nematė jo ir išbėgančio ant ledo, rėkiančio taip pat negirdėjo. Girdėjo kalbas dėl E. P. sužalojimo, kad ant smakro buvo nubrozdinimas, tačiau jis pats to nematė.
Liudytojas G. A. parodė, kad įvykio metu stebėjo rungtynes su A. T.. Po varžybų vaikai ėjo nuo ledo, A. T. priešininko komandos vieną vaiką per šalmą paguodė, sakė „molodcy“, kitą vaiką paguodė per petį. Išėjo priešingos komandos treneris, sudavė smūgį per rankas A. T.. A. T. jį nuo savęs atstūmė ir pasakė „ką tu sau leidi“. Treneris paėjo gal du žingsnius link A. T. ir suėmė už kaklo, bandė smogti koja. Abu pargriuvo ant suoliuko, griūnant A. T. buvo ant trenerio viršaus. Tuomet jis bandė vyrus išskirti, tačiau nieko neišėjo. Pasirodė A. Š., kuris pasakė, kad viskas savaime išsiaiškins. J. M. stovėjo dešiniau. Nepamena, ar E. P. ką nors sakė A. T.. Nurodė, jog A. T. nebuvo agresyvus, geranoriškai vaikus guodė. Moterys pasirodė, kai jau vyrai buvo nugriuvę ant suoliuko.
Liudytojas M. F. parodė, kad įvykio dieną teisėjavo rungtynėms, nuo ledo nuėjo paskutinis, todėl įvykio nematė. Varžybų metu kilo abejonių dėl įvarčio, dėl to jis kalbėjosi su treneriais, bet sprendimą įskaityti įvartį priėmė jis , niekas jam įtakos nedarė. Konflikto vietoje kraujo nesimatė, sužeistų asmenų ar su mėlynėmis taip pat nebuvo. Kaltinamąjį matė 2-3 merų atstumu, E. P. tuo metu buvo rūbinėje, jo nematė. Ledo aikštelė yra uždara, komentarų per stiklą neįmanoma girdėti. A. T. nebuvo išbėgęs ant ledo, negirdėjo, kad būtų daužęs stiklą, jis neįtakojo jo sprendimo dėl įvarčio. Po rungtynių jis nekalbėjo nei su A. T., nei su E. P., bet iš tėvų suprato, kad konfliktas vyko tarp jų, kažkas iš tėvų minėjo, jog A. T. tik norėjo padėkoti vaikams. Negirdėjo, kad E. P. būtų vaikus „durniais“ vadinęs, apie A. T. taip pat negali pasakyti nieko neigiamo. Jis mano, kad nieko blogo, jei tėvas padrąsina svetimus vaikus, patapšnoja per šalmą ar petį. Tarp komandų „Baltija“ ir „Skatas“ vyrauja sena konkurencija.
Iš 2013-05-16 pareiškimo matyti, kad E. P. pranešė policijai apie įvykį (b.l. 4).
Iš 2013-05-16 specialisto išvados Nr. G 968/13(03) matyti, kad E. P. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva smakro priekiniame paviršiuje, linijiniai odos nubrozdinimai kaklo dešiniame šoniniame paviršiuje, dešinės plaštakos III piršto srityje. Poodinę kraujosruvą galėjo įgauti paveikus smakro sritį kietu buku daiktu, linijiniai odos nubrozdinimai kakle, piršte – paveikus aštriais daiktais, galimai nagais. Sužalojimai įgauti galimai 2013-05-15, jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b.l. 11).
Iš 2013-07-19 akistatos protokolo matyti, kad suvedus akistaton A. T. ir E. P., abu pasiliko prie savo duotų parodymų (b.l. 34-35).
Iš byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos nustatyta, jog kaltinamasis A. T. savo kaltės dėl viešosios tvarkos pažeidimo nepripažįsta, nors neneigia, jog konfliktas tarp jo ir E. P. kaltinime nurodytu laiku 2013-05-15 apie 18:00 val. čiuožyklos rūbinėje, esančioje prekybos centre „Akropolis“, t.y. neabejotinai viešoje vietoje, kur buvo ir kitų žmonių, netgi vaikų, buvo kilęs, tačiau ne jo iniciatyva, o būtent nukentėjusiojo. Iš pačio kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų visumos galima daryti išvadą, jog A. T. ir E. P. turėjo fizinį kontaktą vienas su kitu, abu kartu nugriuvo ant suoliuko, todėl konflikto buvimo faktas yra įrodytas.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį galimas tik tuo atveju, kai yra įrodyti visi nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, tiek objektyvioji, tiek subjektyvioji nusikaltimo sudėties pusė (Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-466/2005). Taigi sprendžiant klausimą, ar padaryti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmens tokio elgesio paskatas. A. T. nurodė neturėjęs tikslo ne tik, kad sutrikdyti viešosios tvarkos, bet ir apskritai sukelti konflikto, jis tik guodė vaikus po rungtynių plekšnodamas jiems per šalmus, pečius, ir tik E. P. sudavus jam per ranką, IR ALKUNE Į PILVĄ, jis gindamasis pastūmė trenerį nuo savęs, po ko susierzinęs nukentėjusysis grįžo ir suėmęs jam rankomis už kaklo keliu sudavė jam į pilvą, o jam pasilenkus ir bandant gintis abu kartu nugriuvo ant suoliuko. Tokius kaltinamojo parodymus, jog konfliktą pradėjo būtent nukentėjusysis, jog jis buvo susierzinęs dėl jo komandos pralaimėjimo, patvirtina ir liudytojais apklausti J. M., G. A., A. Š.. Rungtynėms įvykio dieną teisėjavęs ir liudytoju apklaustas M. F. nurodė nematęs ir negirdėjęs šūksnių, agresijos iš A. T. pusės, tą patvirtino ir rungtynes stebėjusi liudytoja V. C.. Liudytojų D. N. ir S. K. parodymai , jog jie matė, kaip kaltinamasis pirmas smogė galva nukentėjusiajam į smakrą, kelia abejonių, nes G. A. nurodė, jog moterys rūbinėje pasirodė tik tada, kai abu vyrai jau gulėjo ant suoliuko, tą patvirtino ir V. C., o iš D. N. parodymų matyti, kad jis įvykio metu sėdėjo kavinėje ir konfliktą galėjo matyti tik iš 15-20 metrų atstumo , per ledo areną nuo kavinės patalpų skiriančius net du stiklus. Šis liudytojas nebuvo nuoseklus pasakodamas apie įvykio stebėjimo aplinkybes , be to jo santykiai su kaltinamuoju jau iki įvykio nebuvo draugiški, o būdamas V. P. treniruojamos komandos lyderio tėvu , nukentėjusįjį apibūdino ypač palankiai. Atsižvelgiant į tai neatmestina, jog įvykio aplinkybes šis liudytojas apibūdina E. P. naudai.
Priešingai nei D. N., liudytojais apklausti J. M., G. A. ir A. Š. buvo toje pačioje patalpoje, kur vyko konfliktas, todėl laikytina, kad jie įvykio aplinkybes apibūdino tiksliau . Be to, nenustatyta, kad šiuos liudytojus ir kaltinamąjį sietų kokie nors artimi tarpusavio ryšiai, dėl ko jie turėtų motyvą aplinkybes rodyti kaltinamojo naudai. Netgi priešingai, A. Š. yra nukentėjusiojo E. P. asistentas , jie kartu treniruoja vaikus, G. A. kito vaiko tėvas. Nukentėjusiojo ir kaltinamojo nedraugiški bei įtempti tarpusavio santykiai, susiklostę dar iki įvykio, ką patvirtino ne tik jie patys, bet ir liudytojai A. Š., D. N., nepaneigia A. T. parodymų, jog jį E. P. ir D. N. apkalba. Kad E. P. yra konfliktiškas, matyti iš 2012-05-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo E. P. jau buvo pripažintas kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kurį jis padarė toje pat vietoje ir smurtavo vaiko atžvilgiu, t.y. sudavė savo auklėtiniui kumščiu du smūgius į krutinę ir vieną smūgį į dešinįjį skruostą kitų bendraamžių akivaizdoje, dėl to, kad šis neturėjo pinigų sumokėti už treniruotę.
Iš visko, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. T. nebuvo konflikto viešoje vietoje iniciatoriumi, o jo veiksmai - tapšnojimas keliems praeinantiems vaikams per pečius ar šalmus, palydint šiuos veiksmus padrąsinančiais žodžiais, negali būti laikomi įžeidžiančiais ar provokuojančiais V. P., kurio neadekvati reakcija į A. T. veiksmus ir buvo konflikto viešoje vietoje priežastimi. A. T. atsakomieji veiksmai į nukentėjusiojo elgesį, t.y. nukentėjusiojo pastūmimas, sugriebimas už liemens ,stūmimas link suolelio ir nugriuvimas susikabinus ant jo, nelaikyti nusikalstamais, nes jų pavojingumas neperžengė tų ribų, už kurių elgesys laikomas nusikalstamu.
Nors 2013-05-16 specialisto išvadoje Nr. G 968/13(03) konstatuota, kad galimai kaltinime nurodytu laiku E. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, t.y. poodinė kraujosruva smakro priekiniame paviršiuje, linijiniai odos nubrozdinimai kaklo dešiniame šoniniame paviršiuje, dešinės plaštakos III piršto srityje, tačiau pats nukentėjusysis negalėjo paaiškinti, kokiu būdu ir kuriuo konflikto su kaltinamuoju momentu jam buvo padaryti kaklo ir piršto nubrozdinimai. Specialistas nurodė, jog tokie nubrozdinimai galimai padaryti nagais, todėl nukentėjusiojo parodymai, kad A. T. jį galėjo sužaloti stumdamas, atmestini kaip neįrodyti, nes jis pats paneigė tokią galimybę teigdamas, kad A. T. jį stūmė apkabinęs per liemenį, iš ko akivaizdu, jog kaklo sužaloti negalėjo.
Liudytojais apklausti A. Š., J. M., G. A. nurodė, jog konfliktas prasidėjo E. P. sudavus per rankas kaltinamajam, nei vienas iš jų nenurodė matę, jog A. T. galva būtų sudavęs smūgį E. P., dėl ko galėjo likti smakro sužalojimas. Nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino ir po įvykio matę E. P. sužalotu smakru, tik liudytojas D. N. nurodė, jog kitą dieną treniruotėje ant trenerio E. P. smakro matėsi nubrozdinimas. Kaip jau nustatyta aukščiau, liudytojas D. N. turėjo priežasčių duoti parodymus E. P. naudai, be to, nubrozdinimą jis matė tik kitą dieną po įvykio, o tai neįrodo, jog nubrozdinimas atsirado būtent A. T. veiksmų pasekoje. Pažymėtina, kad iš liudytojos I. K. parodymų matyti, jog treneris E. P. po įvykio vedė treniruotę kitos amžiaus grupės vaikams, buvo iščiuožęs ant ledo, į policiją jis kreipėsi ne tą pačią dieną, todėl A. T. daromos prielaidos, jog E. P. sužalojimus gavo kitomis aplinkybėmis, nėra be pagrindo.
Jau nustatyta, kad A. T. ir E. P. santykiai buvo įtempti dar iki konflikto. Liudytojas A. Š. nurodė, kad jaučiasi antipatija tarp E. P. ir A. T., o liudytojas D. N. patvirtino, kad A. T. siūlė suburti naują komandą, nes nebuvo patenkintas trenerio darbu. Visi šie ir aukščiau aptarti duomenys tik patvirtina, jog konfliktas tarp A. T. ir E. P. kilo iš asmeninių interesų. Byloje nenustatyta A. T. turėjus chuliganiškų paskatų, nenustatyta ir jo tyčia pažeisti viešąją tvarką. O Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik kaltininkui veikiant tiesioginės tyčios forma, t.y. kaltininko įžūlūs veiksmai turi būti nukreipti demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5., 3.1.8. punktuose nurodoma, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Taigi, teismas įvertinęs aptartų įrodymų visumą, daro išvadą, kad A. T. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., sudėties, t.y. A. T. neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką, dėl to jis išteisintinas (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., E. P. civilinis ieškinys dėl 6000 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktinas nenagrinėtu.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinis diskas, esantis voke b.l. 124, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais
nusprendžia:
A.T. (A.T.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
E. P. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinį diską, esantį voke b.l. 124, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per šį Klaipėdos miesto apylinkės teismą.