- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-10
- Bylos Nr.
- 2A-1716-160/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14181-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas, Zita Smirnovienė (pran.)
- Pareiškėjas
- E. J.
- Suinteresuotas asmuo
- I. J., Valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės, Andriaus Ignoto, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-12 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. J. pareiškimą dėl buto įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys – I. J., Valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
E. J. prašė nustatyti juridinę reikšmę turtinti faktą, kad pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė R. I. K. iki jos mirties (1996-09-01). Paaiškino, kad bute gyvena nuo 1989 metų, o nuo 1996-09-01 yra buto sąžininga valdytoja. Bute apsigyveno, kai butas dar priklausė valstybei, o R. I. K. buvo pagrindinė buto nuomininkė. R. I. K. buvo netekėjusi, tačiau apie 20 metų (nuo 1976 metų) iki jos mirties buvo faktinėje neregistruotoje santuokoje su E. J. seneliu M. B. (mirė 2001-06-07). UAB „Verkių ūkis“ 2001-01-11 pažyma patvirtina, kad R. I. K. šeimos nariai buvo E. J., jos senelis M. B., pareiškėjos tėvas J. B. (mirė 2011-04-13) ir pareiškėjos sūnus I. J. R. I. K. buvo 1 grupės invalidė dėl psichinio susirgimo, 1991-11-26 buvo pripažinta neveiksnia, o nuo 1992-01-09 E. J. paskirta R. I. K. globėja. Pareiškėja būdama globėja, R. I. K. vardu, 1992-09-16 privatizavo ginčo butą, kuris buvo įgytas už bendras šeimos lėšas. Už buto remontą, mokesčius mokėjo ir tebemoka pati pareiškėja. R. I. K. mirus, ją palaidojo taip pat savo lėšomis. R. I. K. tėvas mirė 1969-09-03, motina – 1976-01-11, brolių ir seserų neturi, kiti įpėdiniai (jei tokie būtų) palikimo priėmimo įgyvendinimo teise nepasinaudojo (b. l. 49-52).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašė E. J. pareiškimą atmesti. Paaiškino, kad R. I. K. ginčo butą nuosavybėn įgijo 1992-09-16 pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą ir testamentą, t. y. mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams, o jeigu tokių nėra – valstybei. Kadangi po R. I. K. mirties įstatyminių ar testamentinių paveldėtojų neatsirado, butas perėjo valstybei.
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas prašė pareiškimą atmesti. Paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registre į ginčo butą įregistruotos R. I. K. nuosavybės teisės 1992-09-16 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Todėl E. J. pareiškimas neatitinka įstatyme įtvirtintų visų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų (b. l. 63-64).
Suinteresuotas asmuo I. J. prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad butas priklauso E. J. ir jis jokių pretenzijų į butą neturi. ši civilinė byla yra nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 83-84).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-12 sprendimu E. J. pareiškimą atmetė. Padarė išvadą, jog pareiškėja neįrodė nei vienos CK 4.68 str. – 4.71 str. nuostatose numatytos sąlygos, kurios yra būtinos nustatant įgyjamosios senaties faktą. Pareiškėja nuosavybės teisės i ginčo butą pagal įgyjamąją senatį negali realizuoti, kadangi neatitinka visų reikalaujamų sąlygų įgyjamajai senačiai taikyti. Be to, ginčo butas šiuo metu yra registruotas kito asmens vardu. Taip pat nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius Valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos Valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri bei neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos visą tą laikotarpį nepertraukiamai valdo fizinis ar juridinis asmuo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
E. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-12 sprendimą ir priimti naują – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad į butą (duomenys neskelbtini), kuris VĮ Registrų centre registruotas R. I. K. (mirė 1996-09-01) vardu, E. J. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę. Paaiškino, kad nuosavybės įgijimo faktą pagal įgijimo senatį prašo nustatyti tuo pagrindu, jog R. I. K., kuri iki mirties buvo pareiškėjos šeimos narė, butą kaip savo valdė daugiau nei dešimt metų (22 m.). Teismas užbėgdamas įvykiams už akių padarė išvadą, jog nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybės ar savivaldybė nuosavybės teisių ilgą laiką neįgyvendina. Tačiau šiuo metu butas įregistruotas R. I. K., o ne valstybės, vardu. Kai pareiškėja apsigyveno bute jis dar priklausė valstybei, o R. I. K. buvo buto nuomininkė. Nuo 1976 m. pareiškėjos senelis M. B. buvo su R. I. K. faktinėje neregistruotoje santuokoje. Todėl pagal tuo metu galiojusio CK 329 str. 3 d. ir pagal šiuo metu galiojančio CK 3.229-3.235 str. M. B. ir R. I. K. buvo šeima. Kadangi iki neregistruotos santuokos sudarymo M. B. sudarė bendrą šeimą su savo sūnumi J. B. ir sūnaus dukra (pareiškėja), tai po neregistruotos santuokos sudarymo R. I. K. tapo jų šeimos nare. Tuo pagrindu šeima persikėlė gyventi į R. I. K. nuomotą butą, į kurį taip pat buvo priimtas gyventi pareiškėjos sutuoktinis. 1992-09-16 už bendras šeimos lėšas ginčo butas buvo privatizuotas R. I. K. vardu ir tapo M. B., J. B. ir E. J. bendra nuosavybė. Po jos mirties jos turtą perėmė jos šeimos narys – M. B. Taigi butas priklauso šeimai (kuri suprantama ne tik kaip sudaryta santuokos pagrindu), kurios teisės ir interesai turi būti ginami (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1979-06-13 sprendimą 6833/74, 1994-10-27 sprendimą 18535/91, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-09-28 nutarimas). Po R. I. K. mirties, pareiškėja liko gyventi ginčo bute kaip buto savininkė, kur atvirai ir nepertraukiamai iki šiol gyvena. Taip pat pagal tuo metu galiojusius teisės aktus pareiškėja buvo registruota kaip R. I. K. šeimos narė. Pareiškėja mokėjo ir tebemoka už buvo remontą, komunalinius mokesčius, su UAB „Verkių ūkis“ sudarė sutartį kaip buto savininkė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad R. I. K. ir M. B. neįregistravus santuokos, jie nesukūrė sau teisinių pasekmių, kurios būdingos sutuoktiniams. Pareiškėja, būdama M. B. anūkė, nepagrįstai kelia reikalavimą į teisę paveldėti R. I. K. priklausiusį turtą, nes tik įstatyminiai įpėdiniai ir sutuoktinis yra asmenys, turintys teisę paveldėti. Netgi nustačius faktinę santuoką, partneris neįgyja teisės į kito partnerio turtą. Pareiškėja taip pat nuosavybės teisės į butą pagal įgyjamąją senatį realizuoti, kadangi neatitinka visų reikalaujamų sąlygų įgyjamajai senačiai taikyti, butas registruotas kito asmens vardu, nuosavybės teisė negali būti įgyjama ir valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė ilgą laiką nuosavybės teisės neįgyvendina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis Nr. 3K-3-408/2007).
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad teismas teisingai nustatė, jog ginčo butas įregistruotas kito asmens vardu, todėl nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu. Savininkui mirus jo turtas pereina įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams, o jei tokių nėra – valstybei. Nors valstybė ar savivaldybė nėra įregistravusi Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisių į butą, tačiau tai nereiškia, jog neturi nuosavybės teisių į butą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CK 4.68 str. fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. CK 4.69 str. nustatyta, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais.
Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog formaliai buto (duomenys neskelbtini) savininkė iki 1996-09-01 buvo R. I. K., tai tvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 14) ir R. I. K. mirties liudijimo kopija (b. l. 20). Mirus buto savininkei, atsirado palikimas – jai nuosavybės teise priklausęs butas (CK 5.3 str. 1 d.). Atsiradus palikimui, palikimą priimti galėjo jos įpėdiniai pagal įstatymą ar testamentą. Jei tokių įpėdinių nėra – mirusiosios butas pereina valstybei (CK 5.62 str. 1 d. 2 p.). Todėl po R. I. K. mirties, neatsiradus įpėdinių, jos butas turėjo būti perduotas valstybei. Ta aplinkybė, kad valstybė nesiėmė priemonių per visą laikotarpį nuo buto savininkės mirties perimti butą, nesudaro prielaidų laikyti, kad valstybė neturi teisių į butą ar kad butas išliko privačios nuosavybės teisės objektu. Nuo 1996 m. buto savininkė R. I. K. buto nebevaldė, tačiau jos vardu nuosavybės teisė į butą liko registruota. CK 6.69 str. nustatyta, kad daikto valdytojas, jei nuosavybės teisė į daiktą įregistruota ne jo vardu, o kito asmens vardu, negali įgyti daikto naudojantis įgyjamosios senaties institutu. Kadangi butas yra įregistruotas ne ieškovės vardu, buto įgyti naudojantis įgyjamosios senaties instituto taisyklėmis, ieškovė negali. Todėl pirmosios instancijos teismas, pagal pareikštą reikalavimą byloje, priėmė pagrįstą sprendimą ir naikinti jį argumentų nenustatyta.
Be to, tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde pareiškėja paaiškino, kad ji yra jos senelio J. B. turto paveldėtoja, priėmė šį turtą valdydama po jo mirties 2011 metais, o senelis turėjo teisę į butą, nes buvo R. I. K. sugyventinis. Tačiau šioje byloje nepateikė įrodymų, kad teismo sprendimu būtų nustatyta, jog J. B. ir I. R. K. buvo sugyventiniai, kad kartu pirko butą bei kokiomis dalimis apmokėjo buto įsigijimą bei nereiškė reikalavimo, kad būtų nustatytas faktas dėl buto dalies (ar visa apimtimi) nuosavybės teise priklausymo J. B.. Todėl pareiškėjos išdėstyti argumentai dėl ilgo gyvenimo bute, sutarčių sudarymo dėl apmokėjimo už komunalines paslaugas, nustačius, kad pareiškėja pagal įstatymą buto negali įgyti remiantis įgyjamosios senaties institutu, nekeičia šios bylos esmės ir atskirai neanalizuotini.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-12 sprendimą palikti nepakeistą.