- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-04
- Bylos Nr.
- 2-553-717/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Valentukevičiūtė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, Žydrūnei Mitkevičienei,
ieškovui R. M., a.k. (duomenys neskelbtini); jo atstovei, advokatei Kristinai Česnauskienei,
atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Jurgitai Rugieniūtei, atstovaujančiai pagal nuolatinį įgaliojimą Nr. R3-32, išduotą 2015-04-16,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl giminystės fakto nustatymo ir jo pripažinimo gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomininkės M. P. šeimos nariu bei įpareigojimo atsakovą sudaryti su juo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis ir M. P. yra sūnėnas ir teta. Taip pat jis prašė pripažinti, kad jis su teta M. P. daugiau kaip vienerius metus sudarė bendrą šeimą, kartu vedė bendrą šeimos ūkį, todėl prašė pripažinti jį nuomininkės M. P. šeimos nariu bei sudaryti su juo gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį.
Ieškovas paaiškino, kad jo mama ir M. P. yra seserys. Jo mama M. A. M. yra gimusi (duomenys neskelbtini), o teta M. P. yra gimusi (duomenys neskelbtini). Kad jos yra seserys, įrodo jų gimimo ir santuokos liudijimai. Abejonių dėl giminystės ryšio kelia tetos M. P. mirties liudijime nurodytas jos asmens kodas, t.y. kad pagal jį tetos gimimo data būtų ne (duomenys neskelbtini). Šis neatitikimas įvyko išduodant tetai pasą – buvo neteisingai įrašytas jo gimimo mėnuo ir diena, t.y. nesant dokumentų, buvo nustatyta pirmoji jos gimimo metų diena.
Ieškovas taip pat nurodė, kad praktiškai nuo mažens gyveno su teta M. P.. Kol jis neturėjo savo asmeninių lėšų pragyvenimui, jį išlaikė teta, o vėliau, kaip pradėjo dirbti, jie gautas pinigines lėšas naudojo bendrų poreikių tenkinimui, t.y. kartu rūpinosi būstu, jo priežiūra ir remontu, bendru maisto ir buities reikmenų pirkimu. Tetai susirgus, jis ja rūpinosi. Tetai (duomenys neskelbtini) mirus – ją palaidojo. Dabar prižiūri jos kapą. Jis kaip ir gyveno su teta iki jos mirties (duomenys neskelbtini), taip ir liko šiose patalpose gyventi, naudojasi visais bendrais jo ir tetos daiktais. Nurodytose patalpose jis yra registruotas nuo 1993-12-23. Visą laiką mokėjo gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį.
Taip pat ieškovas nurodė, kad jis yra išsituokęs, gyvena vienas, kitų gyvenamųjų patalpų neturi ir jų neturėjo. Jis kreipėsi į atsakovą, kad po tetos mirties būtų su juo sudaryta gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, tačiau šį jo prašymą buvo atsisakyta patenkinti.
Atsakovo atstovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas pateikė atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį (b.l. 32-36 ir 81-85). Savo prašymą motyvavo tuo, kad ginčo gyvenamosios patalpos nuosavybės teise priklauso atsakovui. Jos 1999-12-21 buvo išnuomotos M. P.. Faktiškai M. P. šiose patalpose gyveno nuo 1988-01-28, o ieškovas jose buvo priregistruotas nuo 1993-12-23.
Atsakovas nėra įsitikinęs, kad M. P. ir ieškovo mama M.A. M. buvo seserys, nes M. P. asmens dokumentuose yra nurodytos dvi skirtingos gimimo datos, t.y. (duomenys neskelbtini). Mano, kad jeigu ir būtų nustatytas giminystės ryšys tarp ieškovo ir M. P., vadovaujantis CK 6.588 straipsnio 4 dalies nuostatomis jų negalima laikyti artimais giminaičiais. Taip pat atsakovo atstovė manė, jog ieškovas neįrodė aplinkybių, kas jis su M. P. ne mažiau kaip vienerius metus vedė bendrą šeimos ūkį.
Juridinę reikšmę turintis giminystės faktas nenustatinėtinas todėl, kad jis turėjo būti sprendžiamas administracine tvarka; sprendžiant teismo keliu – suinteresuotais asmenimis turėtų būti traukiami visi suinteresuoti asmenys. Be to, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nenustatytinas dėl to, kad jis nesukels ieškovui teisinių pasekmių, nes CK 6.588 straipsnio 4 dalies prasme šeimos nariu gali būti pripažįstamas tik artimas giminaitis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad 2012-12-09 mirė M. P. (b.l. 7). Ieškovas yra M. A. M. sūnus (b.l. 8), o M. A. M. ir M. P. tėvas yra M. M., o motina – K. T. M. (b.l. 9, 10, 11, 12, 51) taip pat šias aplinkybes paliudijo liudytojas J. R. 2015-11-03 teismo posėdžio metu.
Su M. P. 1999-12-21 buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis (b.l. 14-17). Šias patalpas sudarė 1 kambario 32,07 kv. m bendrojo ir 16,70 kv. m gyvenamojo ploto butas. Nurodytos patalpos nuosavybės teise priklauso atsakovui (b.l. 37-38). Ieškovas jose yra priregistruotas nuo 1993-12-23 (b.l. 19 ir 62), jis kitų gyvenamųjų patalpų neturi (b.l. 18).
Kaip nurodė ieškovas ir šias aplinkybes patvirtino 2015-11-03 teismo posėdyje apklausti liudytojai: P. Š. ir G. J., nors ieškovas buvo vedęs, tačiau praktiškai jis visą laiką gyveno su teta M. P. (duomenys neskelbtini), jo santuoka yra nutraukta 2000-12-08 (b.l. 53), nepilnamečių vaikų nėra (b.l. 20). Kadangi ieškovas su teta apsigyveno praktiškai nuo mažens, t.y. kai išsiskyrė jo tėvai, jį augino teta M. Jis teta rūpinosi. Jų santykiai buvo artimi ir pagarbūs – praktiškai M. jam buvo kaip mama. Jie visą laiką kartu gyveno ir kartu vedė bendrą ūkį – buvo kaip viena šeima. Suaugęs ieškovas rūpinosi gyvenamosiomis patalpomis, tetai tapus garbaus amžiaus ir pablogėjus jos sveikatai, – rūpinosi teta, ją slaugė. Mirus tetai, ieškovas ją palaidojo, prižiūri jos kapą (b.l. 52). Šias aplinkybes taip pat įrodo ir įrodymai b.l. 21-23. Po M. P. mirties niekas nėra kreipęsis pas notarą dėl palikimo priėmimo (b.l. 89).
M. P. sutuoktinis yra miręs 1987-10-13 (b.l. 57).
Ieškovas M. P. slaugė, lankė gydymo įstaigose, pagal įgaliojimą paimdavo jos pensiją (b.l. 21-22, 54-55, 58).
Ieškovas pateikė teismui įrodymus apie gautas pajamas nuo 2010 m. spalio mėnesio (b.l. 59-61).
Atsakovas atsisakė sudaryti su ieškovu ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, motyvuodamas tuo, kad jis su M. P. nėra artimi giminaičiai (b.l. 24).
Konstatuotos faktinės aplinkybės ir taikytina teisė.
Šios faktinės aplinkybės: ieškovas nuo mažens gyveno su M. P. ir sudarė vieną šeimą. M. P. yra ieškovo teta – motinos sesuo. Nors jų giminystės ryšys ne visiškai atitinka CK 6.588 straipsnio 4 dalies reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad M. P. ieškovui atstojo mamą, jis laikytinas jos artimu šeimos nariu. Ieškovui tapus pilnamečiu, jis toliau kartu gyveno su teta M. P.. Registruotas jos nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini)buvo nuo 1993-12-23. Jie kartu vedė bendrą šeimos ūkį: bendrai naudojo gaunamas pinigines lėšas, kartu pirko maistą, bendrai maitinosi, kartu rūpinosi visais buities reikalais, tvarkė namų ūkį, remontavo patalpas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad ieškovas su gyvenamųjų patalpų nuomininke daugiau kaip vienerius metus gyveno kartu ir bendrai vedė šeimos ūkį. M. P. sergant, ja rūpinosi ieškovas.
Nuomininkei 2012-12-09 mirus, tik ieškovas rūpinosi jos paėmimu iš gydymo įstaigos, jos laidotuvėmis ir šiuo metu tik jis prižiūri tetos kapą.
Teismas laiko, jos ieškovas įrodė, kad M. P. yra jo mamos sesuo – jo teta. Šias aplinkybes įrodo archyvo pažyma, kad M. P. ir M. A. M. – ieškovo mamos – tėvai yra tie patys, t.y. tėvas yra M. M., o motina – K. T. M. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas J. R.. Gimimo mėnesio ir dienos neatitikimas M. P. mirties liudijime laikytina klaida. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 salies 1 punktu nustatytinas giminystės ryšys tarp ieškovo ir M. P., laikant, kad pastaroji yra ieškovo teta. Teismas nesutinka su atsakovo motyvu, kad šioje byloje negalėtų būti nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, nes nėra nurodytas suinteresuotas asmuo. Ginčas vyksta dėl gyvenamosios patalpos, kuri priklauso atsakovui. Taigi, atsakovas šiuo atveju atstoja suinteresuotą asmenį, sprendžiant klausimą dėl giminystės fakto nustatymo.
Ieškovas įrodė, kad jis yra gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomininkės M. P., mirusios 2012-12-09 anūkas, artimas giminaitis, su ja kartu gyvenęs ir vedęs bendrą šeimos ūkį daugiau kaip vienerius metus laiko, todėl laikytina, kad ieškovas atitinka CK 6.588 straipsnio 4 dalies reikalavimus. CK 6.589 straipsnio 1 dalis nustato, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. CK 6.602 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamojoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją.
Ieškovas buvo pateikęs atsakovui prašymą sudaryti su juo ginčo patalpų nuomos sutartį, tačiau patenkinti šį jo prašymą buvo atsisakyta. Nežiūrint to, ieškovas visą laiką po nuomininkės mirties gyvena ginčo patalpose, moka už jas mokesčius, atsakovas tuos mokesčius iš ieškovo priima, todėl laikytina, kad tarp jų yra atsiradę ir faktiniai gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, atsakovas įpareigotinas sudaryti su ieškovu gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį.
Kadangi ieškovas ir jo atstovė neprašė priteisti iš atsakovo bylos vedimo išlaidų, todėl šis klausimas nebuvo svarstytas. Iš atsakovo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) yra sūnėnas ir teta.
P. R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomininkės M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) šeimos nariu ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti šių patalpų nuomos sutartį su R. M..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.