Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-70-935/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-17
Bylos Nr.
1S-70-935/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32562-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Kaltinamasis
S. V.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Skundas Nr. 1S-70-935/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32562-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.2.13(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo S. V. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų kausimų esmė

1. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro (toliau – prokuroras) 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, S. V. buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į jam priklausantį automobilį Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutartimi kaltinamajam S. V. buvo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 14 d., į jam priklausantį automobilį Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei netenkintas kaltinamojo S. V. prašymas jam priklausantį automobilį perduoti saugoti V. G..

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Skunde kaltinamasis S. V. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – perduoti S. V. priklausantį automobilį saugoti V. G., įpareigojant ją šio turto nesueikvoti, neperduoti kitiems asmenims ar kitaip nepaslėpti, išaiškinant atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnį.

4. Skunde nurodoma, kad prašymas dėl kaltinamajam priklausančios automobilio perdavimo V. G. buvo išnagrinėtas formaliai, nenurodant aiškių motyvų bei argumentų, kodėl toks prašymas nėra tenkinamas, taip pat neįvertinus teisingumo, proporcingumo principų reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje padarytos išvados yra grindžiamos ne faktiniais duomenimis, o prielaidomis. Žemesnysis teismas, nagrinėdamas prašymą, atsižvelgė tik į formalius procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindus, nepagrįstai suabejojo, jog, perdavus automobilį saugoti V. G., gali būti neužtikrinamas galimas turto konfiskavimas. Perdavus automobilį saugoti V. G., nebus pažeisti proporcingumo principo reikalavimai, taip pat nebus užkirstas kelias baudžiamojo proceso tikslų įgyvendinimui.

5. Skunde aiškinama, kad laikinas nuosavybės teisės suvaržymas S. V., atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, nepagrįstai apsunkina jo padėtį. Be to, V. G. neįgis nuosavybės teisės į automobilį, net jeigu šis automobilis bus perduotas jai saugoti. V. G., turėdama teisę naudotis S. V. priklausančiu automobiliu, galėtų užtikrinti kaltinamojo teisę tinkamai pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, t. y. nuvežti kaltinamąjį iki sveikatos priežiūros įstaigų, bei padėti jam sutvarkyti buities reikalus, pavyzdžiui, parduotuvėje nupirkti ir atvežti būtinų produktų.

6. Kaltinamasis nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti bent prielaidą, kad jis ar (ir) V. G. gali paslėpti, sunaikinti ar sugadinti turtą, į kurį yra laikinai apribota jo nuosavybės teisė. Kaltinamasis pabrėžia, kad dėl paskelbto karantino socialinių įstaigų pagalba yra praktiškai neprieinama dėl jose taikomų griežtų ribojimų, o samdytis žmones, kurie jam padėtų, neturi galimybių, todėl žemesniojo teismo pasiūlymas kreiptis į socialines įstaigas yra praktiškai neįgyvendinamas. Be to, S. V. atkreipia dėmesį į tai, kad jis priklauso ypatingos rizikos grupei, todėl jo kontaktai su pašaliniais asmenimis turi būti kiek įmanoma ribojami.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo skundas atmestinas.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti kaltinamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už kaltinamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

8. BK 72 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Įprastai tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y., kai yra pakeista turto paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tais atvejais, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog S. V. yra kaltinamas tuo, jog jis, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,94 promilių girtumas, valdė automobilį Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi šiuo atveju yra pagrindas teigti, kad automobilis, į kurį yra laikinai apribota kaltinamojo nuosavybės teisė, gali būti vertinamas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kadangi minėta transporto priemonė buvo panaudota galimai nusikalstamai veikai daryti. Taigi laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo turtui yra taikomas teisėtai ir pagrįstai.

9. Iš prokuroro 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo matyti, kad, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, kaltinamajam buvo uždrausta jam priklausantį automobilį valdyti, juo naudotis bei disponuoti. Toks pats laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas buvo paliktas ir skundžiama žemesniojo teismo nutartimi, t. y. buvo uždrausta automobilį valdyti, juo naudotis bei disponuoti. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad visiškas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam priklausantį automobilį yra tinkama ir būtina priemonė, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, ši priemonė atitinka skirtingų interesų pusiausvyrą, neriboja kaltinamojo teisių labiau nei to reikalauja viešasis interesas. Taikoma procesine prievartos priemone taip pat yra užkertamas kelias ženkliam turto vertės sumažėjimui, užtikrinama, jog šis turtas nebus panaudotas neteisėtiems veiksmams daryti.

10. Teigtina, kad šiuo atveju kaltinamojo nurodomos aplinkybės, susijusios su jo sveikatos būkle, gyvenamąja vieta (nutolusi nuo artimiausios maisto prekių parduotuvės), nėra pagrindas švelninti taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones nustatyta, jog V. G., kuri, kaip aiškinama skunde, kaltinamajam priklausantį automobilį naudotų pastarojo gerovei užtikrinti, pati turi transporto priemonę. Taigi yra visiškai akivaizdu, kad S. V. būtinieji poreikiai, kuriuos gera valia siūlosi užtikrinti V. G., gali būti patenkinti ir nekeičiant kaltinamajam priklausančio automobilio saugotojo. Aukštesnysis teismas pastebi, kad pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog kaltinamojo būtinieji poreikiai nuo laikino nuosavybės teisės apribojimo į jam priklausantį automobilį paskyrimo nėra užtikrinami. Be to, konstatuotina ir tai, kad iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog kaltinamasis turi pilnametę dukrą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalį vaikai turi pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.205 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Taigi kaltinamojo poreikiais bei interesais privalo rūpintis ir jo dukra.

11. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, kaltinamojo S. V. skundas yra atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutartis yra paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasi BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo S. V. skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Ugnius Trumpulis