- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-05
- Bylos Nr.
- 2-2398-864/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Atsakovas
- A. Č.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Šarūnas Vilčinskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, buveinė – J. Basanavičiaus g. 12, Vilniuje (toliau – ieškovas), ieškinį atsakovei A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – atsakovė), dėl žalos regreso tvarka priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, reikalaudamas priteisti iš atsakovės 13045,00 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta automobilio „Toyota Corolla“, v. n. (duomenys neskelbtini) (toliau – Toyota) valdytojų civilinė atsakomybė (draudimo sutartis Nr. 03/107835253). Eismo įvykio, kuris įvyko 2008-07-20, metu buvo apgadinti automobiliai Toyota ir BMW 523, v. n. (duomenys neskelbtini) (toliau – BMW), vairuojamas R. M., sutrikdyta asmens sveikata. Eismo įvykio metu kaltininke pripažinta atsakovė, kuri eismo įvykį sukėlė, nes vairavo automobilį Toyota būdama neblaivi. Dėl eismo įvykio metu automobiliui BMW padarytos žalos ieškovas išmokėjo 13045,00 Lt dydžio draudimo išmoką. Kadangi eismo įvykio metu atsakovė didesnio pavojaus šaltinį valdė būdama neblaivi, todėl jai kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, t.y. 13045,00 Lt (b.l. 2-3).
Atsiliepimas
Atsakovė nesutiko su ieškiniu, teigdama, kad minėto eismo įvykio metu atsakovė buvo labai sunkiai sužalota, automobilis Toyota buvo sugadintas nepataisomai. Po įvykio atsakovė skubiai nuvežta į ligoninę. Paėmus atsakovės kraujo mėginį girtumui nustatyti, kraujo mėginio protokole nebuvo paimtas nei atsakovės, nei jos tėvų parašai, kad galima būtų identifikuoti kraujo mėginį. Kraujo mėginio paėmimo protokole pažymėta kita mėginio ėmimo valanda, vardas ir pavardė nurodyti neteisingai, nėra nurodyta kraujo grupė, nėra nurodyta paimto kraujo mėginio numeris. Pats kraujo tyrimas buvo atliktas tik po 47 dienų nuo mėginio paėmimo. Galėjo būti tyčia ar netyčia pradingęs, supainiotas ar netinkamai saugomas kraujo mėginys. Atsakovė kreipėsi į prokuratūra dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, rašė skundus, tačiau jos skundai buvo atmesti. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Atsakovė pažymėjo, jog nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl atsakovės kaltės bei nėra teismo sprendimu patvirtintas faktas, jog ji vairavo transporto priemonę neblaivi. Todėl negali būti taikomas LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis. Neteisingas ir netinkamas, pažeidžiant įstatymus, atsakovės kraujo mėginio alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti laikymas, išsiuntimas ir ištyrimas įtakojo neteisingai vertinamą jos būklę prieš autoįvykį ir įvykio metu bei padėjo klaidingai vertinti įvykio eigą ir įvykio dalyvių veiksmus ir iš to sekančią atsakomybę. Teismo prašo ieškinį atmesti (b.l. 55-63).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio dalyką. Nurodė, kad eismo įvykio metu atsakovė išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su kitu automobiliu, kuriam buvo padaryta žala. Dėl išmokos dydžio byloje ginčo nėra, tačiau atsakovė kelia prieštaravimus dėl neblaivumo fakto. Byloje yra duomenų, kad iš atsakovės buvo paimtas kraujo mėginys, kuris patvirtina, kad atsakovės kraujyje buvo rasta alkoholio. Be to, vienas liudytojas, kuris buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad atsakovė prieš įvykį gėrė šampaną. Teismo ekspertizės 2009-05-19 išvadoje ir 2010-12-07 akte nurodytos aplinkybės, kad eismo įvykio sukėlimui turėjo įtakos atsakovės, o ne kito vairuotojo veiksmai. Atsakovės abejonės dėl kraujo tyrimo ir aplinkybių jau buvo tirtos, tačiau jokių kitų faktų nenustatyta.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovė bei jos atstovas prašė atmesti ieškinį atsiliepime išdėstytais motyvais. Atsakovė paaiškino, kad ji paties įvykio negali papasakoti, nes nelabai atsimena. Eismo įvykio metu buvo blaivi. Paėmus atsakovės kraujo mėginį girtumui nustatyti, kraujo mėginio protokole nebuvo paimtas nei atsakovės, nei jos tėvų parašai, kad galima būtų identifikuoti kraujo mėginį. Kraujo mėginio paėmimo protokole vardas ir pavardė nurodyti neteisingai, nėra nei jos parašo, nei jos tėvų parašų, kurie buvo šalia ir galėjo pasirašyti už ją. Kraujo mėginys buvo dingęs 47 dienas. Buvo kreiptasi dėl DNR tyrimo, kadangi kraujas galėjo būti sukeistas, tačiau mėginys buvo sunaikintas. Atstovas teigė, kad eismo įvykio techninė ekspertizė atlikta nesurinkus visų duomenų , todėl nėra tiksli.
Liudytojas D. D. (policijos komisariato viršininkas) paaiškino, kad kraujo tyrimus veždavo patys. Kraujo mėginį laikydavo šaldytuve. Pažeidimų jokių nebuvo, svarbu, kad užduotis buvo įvykdyta ir kraujo mėginys buvo pristatytas ekspertams. Paprastai kraujo tyrimai dėl didelių krūvių vykdavo labai ilgai.
Liudytojas V. Š. (ekspertas baudžiamojoje byloje) paaiškino, kad eismo įvykio ekspertizė buvo daroma pagal kompiuterinę programą, kuri leidžia atkurti eismo įvykio eigą. Paprastai naudojasi planu, schema, protokolu ir vaizdine medžiaga, kurią pateikia policijos pareigūnai. Automobilių padėtį ir greitį galima atkurti pagal sugadinimus. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobilis Toyota išvažiavo į priešingą eismo juostą.
Liudytojas G. K. G., dirbantis Raseinių ligoninės ortopedijos skyriuje, paaiškino, kad jis prie atsakovės buvo priėjęs po 7-8 val. po eismo įvykio, todėl alkoholio kvapo nepajuto. Jei imamas kraujas, registruojama žurnale. Tačiau tai ne jo kompetencija. Jis tik apžiūrėjo atsakovę, vėliau jai operavo šlaunikaulį, blauzdą, ranką.
Liudytoja A. Š., dirbanti slaugytoja Raseinių ligoninės priėmimo skyriuje, paaiškino, kad gydytojos Baruckienės nurodymu paėmė iš atsakovės kraują tyrimams. Ar iš atsakovės jautėsi alkoholio kvapas, dabar neprisimena. Kraujas imamas visais atvejais, kai būna sunkūs eismo įvykiai. Kraujo tyrimai susimaišyti negalėjo.
Liudytojas Arūnas A. Z. (ekspertas baudžiamojoje byloje) paaiškino, kad kraujo mėginys buvo gautas iš Raseinių rajono policijos komisariato. Nagrinėjamu atveju kraujas buvo pristatytas su nutarimu ir kraujo mėginio paėmimo protokolu. Objektas iškarto registruojamas ir jam suteikiamas unikalus numeris. Laikas esminės įtakos kraujo tyrimui neturi, jei kraujo mėginys laikomas šaldytuve. Praėjus nustatytam terminui kraujo mėginys sunaikinamas. Atliekant kraujo tyrimą asmens tapatybė nenustatinėjama, o konstatuojamas faktas. Pagal asmens kodą matosi, kad kraujo tyrimas to paties asmens.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas (draudikas) ir R. D. (draudėja) 2008-04-27 sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – Draudimo sutartis) Nr. 03/107835253, kurios pagrindu ieškovas apdraudė transporto priemonė „Toyota Corolla“, v. n. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims (b.l. 8-9). Draudimo sutartyje draudimo laikotarpis numatytas nuo 2008-05-30 00.00 val. iki 2009-05-29 24.00 val. Nustatyta, kad 2008-07-20 apie 13.10 val., t.y. draudimo laikotarpiu, kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 118-ame kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis „Toyota Corolla“, v. n. (duomenys neskelbtini), vairuojamas atsakovės A. Č. (buv. D.), susidūrė su automobiliu „BMW 523“ v. n. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. M.. Kelmės rajono apylinkės prokuratūros 2010-12-20 ir 2011-07-27 nutarimais nutarta ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir nubausti A. D. už Kelių eismo tiesyklių 53, 68, 164, 172 p. reikalavimų pažeidimą. Minėtų nutarimų duomenimis, eismo įvykio kaltininke pripažinta atsakovė, kuri būdama neblaivi, kai jos kraujyje rasta 1,76 promilės etilo alkoholio, sukėlė eismo įvykį, apgadino abi transporto priemones, nežymiai sutrikdė R. M. sveikatą (b. l. 10-24). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-03-01 nutarimu administracinėje byloje Nr. 2.6-583-88/2012 A. Č. (buv. D.) administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo numatyto LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d. nutraukė suėjus terminui administracinei nuobaudai skirti (b.l. 66-67). Dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovas atlikęs žalos sureguliavimo procedūras (b.l. 25-26, 27-29), 2011-01-20 mokėjimo nurodymu R. M. išmokėjo 13045,00 Lt dydžio draudimo išmoką (b.l. 30-31). Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu atsakovė vairavo transporto priemonę, kurios valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovo bendrovėje, neblaivi, ieškovas, kaip draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims, dėl išmokėtų sumų įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, t.y. atsakovę (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 str. 1 d. 1 p.). Ieškovas kreipėsi į atsakovę su 2011-01-26 pretenzija dėl nukentėjusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo (b.l. 32), tačiau duomenų apie tai, jog atsakovė būtų atsakiusi į ieškovo pretenziją, byloje nepateikta.
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl atlygintos žalos dydžio, tačiau byloje kilo ginčas dėl žalos atsiradimo aplinkybių, kaltės.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kelmės rajono apylinkės prokuratūros 2010-12-20 ir 2011-07-27 nutarimais kaltininke dėl įvykusio eismo įvykio pripažinta atsakovė, kuri būdama neblaivi, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-24). Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo bylos matyti, kad tiek Lietuvos Teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto 2009-05-19 išvadoje Ni 11Š-323 (08), tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus 2010-12-07 ekspertizės akto Nr. 11-2257(10) išvadoje nurodyta, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Toyota Corolla“, v.n. (duomenys neskelbtini), vairuotojos A. D. veiksmai. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. Š. paaiškino, kad išvada daroma remiantis ikiteisminio tyrimo surinktų duomenų visuma, kompiuterinės programos pagalba, kuri leidžia atkurti eismo įvykio eigą, todėl įvertinus visas aplinkybės buvo nustatyta, kad automobilis Toyota išvažiavo į priešingą eismo juostą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teismas daro išvadą, kad šių įrodymų pakanka konstatuoti A. Č. (buv. D.) kaltę sukėlus eismo įvykį.
Vertinant atsakovės apsvaigimo nuo alkoholio nustatymo aplinkybes pagrindo abejoti, jog atsakovė pripažinta Kelmės rajono apylinkės prokuratūros 2010-12-20 ir 2011-07-27 nutarimais sukėlusi eismo įvykį būdama neblaivi, nėra. Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. T-A 3094/08(02) duomenimis, A. D. kraujyje rasta 1,76 promilės etilo alkoholio. Pažymėtina, kad atsakovės kraujo paėmimo, saugojimo ir transportavimo aplinkybės buvo įvertinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-11-24 nutartimi bei Šiaulių apygardos teismo 2011-11-22 nutartimi (b.l. 71-73, 74-88). Kelmės rajono apylinkės teismas 2011-11-24 nutartimi konstatavo, kad nors pareiškėjos kraujo mėginys tyrimui buvo pristatytas praėjus 47 dienos nuo jo paėmimo, tačiau kraujo mėginys buvo laikomas specialiame, užantspauduotame mėgintuvėlyje Raseinių rajono policijos komisariato šaldytuve +3-5 C0 temperatūroje. Remiantis specialisto Arūno A. Z. apklausos duomenimis kraujo mėginio laikymas apie + 4 C° temperatūroje ilgesnį laiką nėra kliūtis alkoholio kiekio jame nustatymui, be to laikui bėgant alkoholio kiekis kraujyje nedidėja, o gali tik nežymiai sumažėti. Kraujo mėginys specialistui buvo pristatytas tame pačiame VŠĮ Raseinių ligoninės priėmimo skyriaus darbuotojos A. Š. užantspauduotame, pasirašytame nepažeistomis žymomis voke ir mėgintuvėlyje (b. l. 73). Šiaulių apygardos teismas 2011-11-22 nutartimi atsakovės skundus atmėtė ir paliko galioti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-10-24 nutartį. Šiaulių apygardos teismas 2011-11-22 nutartyje pažymėjo, jog atsakovės skundus tyrė Kelmės rajono apylinkės prokuratūra dėl Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK viršininko D. D. bei Kauno apskrities VPK Raseinių rajono PK pareigūno A. P. galimai nusikalstamų veiksmų, kuri įvertinusi visus šio klausimo sprendimui reikšmingus duomenis: liudytojų A. P., A. Š., G. K. G., specialisto A. A. Z. parodymus, medicinos ir policijos įstaigų pateiktus duomenis, nenustatė jokių duomenų, patvirtinančių, kad valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys tyčia ar dėl neatsargumo pakeitė A. D. kraujo mėginį ar jį prarado, taip pat nėra duomenų, kad šis kraujo mėginys būtų buvęs netinkamai saugomas. A. D. minėtą prokuroro 2011-08-10 nutarimą apskundus ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011-09-07 priimtą nutartį Šiaulių apygardos teismui, kuris išnagrinėjęs A. D. skundą ir patikrinęs prokuroro 2011-08-10 bei ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011-09-07 sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, neskundžiamą 2011-10-12 nutartimi A. D. skundą atmetė, o minėtus prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjos sprendimus paliko galioti (b. 1. 87). Nagrinėjamoje byloje teismas apklausė atsakovės iniciatyva kviestus liudytojus D. D., A. Š., A. A. Z.. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. Š. paaiškino, kad kraujo tyrimai susimaišyti negalėjo. Apklaustas D. D. patvirtino, kad kraujo mėginį laikė šaldytuve. Apklaustas ekspertas Arūnas A. Z. nurodė, kad laikas esminės įtakos kraujo tyrimui neturi, jei kraujo mėginys laikomas šaldytuve, bei paaiškino, kad nors pavardė ir vardas užrašyti su klaidomis, tačiau pagal asmens kodą matosi, kad kraujo mėginys to paties asmens.
Teismas, išanalizavęs byloje esančią rašytinę medžiagą, išklausęs šalių ir liudytojų paaiškinimų, daro išvadą, jog byloje atsakovė nepaneigė nei specialisto, nei eksperto išvadų dėl eismo įvykio mechanizmo ir kilimo priežasties, taip pat nepaneigė specialisto išvados dėl neblaivumo. Apklaustų liudytojų parodymai buvo ne atsakovės naudai, kitų įrodymų atsakovė į bylą nepateikė, todėl atsakovės teiginiai dėl galimo kraujo sukeitimo, sumaišymo yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Taigi, aptartų aplinkybių visuma yra pakankama konstatuoti atsakovės kaltę pažeidus Kelių eismo taisykles ir sukėlus 2008-07-20, apie 13.10 val. eismo įvykį, kuriuo metu atsakovė vairavo automobilį būdama neblaivi.
Bendrosios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (Lietuvos Respublikos CK 6.246–6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo). Byloje nustatyta, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus (pažeidė Kelių eismo taisykles ir eismo įvykį sukėlė būdama neblaivi), dėl kurių buvo apgadinti du automobiliai ir automobilio „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas patyrė žalą. Tarp atsakovės veiksmų ir kito asmens patirtos žalos yra priežastinis ryšys, todėl teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti ir ji yra atsakinga už savo veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Žalos padarymo faktas sukuria jai prievolę atlyginti žalą. Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad iki eismo įvykio su ieškovu buvo sudaryta automobilio, kurį vairavo atsakovė, valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis ir ieškovas, vykdydamas sutarties sąlygas, atlygino automobilio „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojui dėl eismo įvykio patirtą žalą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, jog sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Nustatyta, kad atsakovė pažeidė Kelių eismo taisykles ir eismo įvykį sukėlė būdama neblaivi, todėl šios teisės normos pagrindu ieškovas, sumokėjęs nukentėjusiajam asmeniui draudimo išmoką, įgijo ir turi teisę reikalauti, kad atsakovė grąžintų jam išmokėtą sumą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo naudai iš atsakovės priteisina išmokėta 13045,00 Lt draudimo išmoka (Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnis).
Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).
Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 391,00 Lt žyminis mokestis (b. l. 4) ir 242,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 6). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose nustatyto dydžio (Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 8.2 punktas), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 633,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 33,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, teismas, -
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, buveinė – J. Basanavičiaus g. 12, Vilniuje, naudai 13045,00 Lt (trylika tūkstančių keturiasdešimt penkis Lt 00 ct) draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metines palūkanos už priteistą sumą (13045,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme – 2012-08-08 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 633,00 Lt (šešis šimtus trisdešimt tris Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 33,44 Lt (trisdešimt tris Lt, 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.