- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-14
- Bylos Nr.
- 1A-284-166-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-02317-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Punys (pirm.), Stasys Lemežis, Ryšardas Skirtunas
- Kategorijos
Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-284-166/2012
Teisėja Lilija Tarčevskaja Teisminio proceso Nr.1-14-1-02317-10
2012 m. kovo 14 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. S. gynėjo advokato Jan Kučinski apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-19 nutarties, kuria:
M. S. už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. padarymą taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S., būdamas nepakaltinamas, tai yra baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidinė šizofrenija su progresuojančiu defektu (F20.01), dėl ko jis veikos metu negalėjo bei šiuo metu negali suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent:
M. S., 2010-12-08 apie 18.30 val., viešoje vietoje - Katedros g. 1, Vilniuje, esančioje Vilniaus arkikatedros bazilikoje panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo R. Š. atžvilgiu, tai yra jis, dešinės rankos kumščiu sudavė R. Š. į kairės pusės antakį, padarydamas muštinę žaizdą kairio antakio srityje.
Šiais savo veiksmais M. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. S. gynėjas advokatas Jan Kučynski prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-19 nutartį ir M. S. už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d. padarymą taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis bei atnaujinti tyrimą byloje ir kviesti apklausai teismo psichiatrijos ekspertą.
Skunde teigiama, kad M. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, sudavė nukentėjusiajam – kunigui tik vieną kartą, kai pastarasis atsisakė jį išklausyti, konfliktas buvo asmeninio pobūdžio. Pažymima, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų patvirtinančių, kad išlieka pavojus, kurį M. S. dabartiniu metu gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.
Kaip teigiama skunde, M. S. nuo 2011-09-29 gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Antakalnio mikrorajone, kartu gyvena ir jo motina O. S., administracine tvarka ginamasis nebaustas.
Be to, skunde teigiama, kad M. S. 9 kartus gydytas psichiatrinėje ligoninėje. Po paskutinio gydymo 2011-06-21 – 2011-08-03 ginamasis pradėjo reguliariai lankytis psichikos centre, nuo 2011-08-25 tęsė paskirtą gydymą Oluzapinu 10 mg nakčiai bei lankėsi psichosocialinio reabilitacijos centre. Nuo 2011-10-28 jam kas dvi savaitės leidžiamos Haloperidol deconat 2 ml injekcijos. Pažymima, kad M. S. būsena laipsniškai gerėja, jis daugiau bendrauja, yra nuoseklesnio mąstymo, sumažėjo priešiškumas, noriai dalyvauja reabilitacijose.
Pasak gynėjo, siekiant padėti M. S. koreguoti netinkamą elgesį, specialistai iškėlė griežtą reikalavimą vartoti psichiatro skirtus vaistus ir nuo 2011-10-27 M. S. reguliariai vartoja vaistus, dalyvauja psichosocialinės reabilitacijos paslaugų programoje ir šiuo metu pastebimas ramesnis jo elgesys ir stabilesnė nuotaika.
Gynėjas atkreipia dėmesį, kad nurodyti duomenys ekspertui nebuvo žinomi, todėl ekspertas negalėjo tinkamai įvertinti M. S. būklės, paskirto gydymo bei rekomenduoti atitinkamą stebėjimą. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, gynėjo manymu, M. S. tikslinga taikyti ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal jo gyvenamąją vietą, o esant reikalui, M. S. motina ir brolis bet kada jam galėtų suteikti pagalbą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas, atstovė pagal įstatymą prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
M. S. gynėjo advokato Jan Kučynski apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas pilnai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl M. S. kaltės bei priverčiamosios medicinos priemonės – stacionaraus stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje taikymo.
Lietuvos Respublikos BK 98 str. 3 d. nustatyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. 2011 m. rugsėjo 1-21 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-270/2011 išvadoje konstatuota, kad M. S. dėl jo sveikatos būklės reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje. (t.1, b.l. 101-104). Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos M. S. nustatyta, kad šiuo metu jis serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija su progresuojančiu defektu, ne kartą buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje, jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam būdingas neadekvatus, agresyvus elgesys. Aukštesnės instancijos teismo posėdžio metu ekspertė V.Martinkienė susipažinusi su gynėjo pateiktais dokumentais parodė, kad šiuo metu M. S. leidžiamas vaistas Haloperidol decant, kurio dėka asmuo išlieka gydymo fone, pastarasis taip pat tęsia gydymą Oluzapinu. Jei toks gydymas būtų taikomas ir toliau gydymas galėtų būti ambulatorinis. Ekspertė taip pat nurodė, kad M. S. serga lėtiniu psichikos sutrikimu ir, kad tokia liga tęstina visą gyvenimą, be to yra agresyvaus elgesio tendencijos. Ekspertė negalėjo teigti, kad M. S. būklė gerėja, ji paaiškino, kad liga tik stabilizuota. Ekspertė darydama šias išvadas pasirėmė gydytojo diagnoze. Tačiau kolegija pažymi, kad gydytojas tenkinasi tuo, ką mato kabinete, remiasi momentine išvada, o ekspertinio tyrimo metu būklė stebima tyrimo eigoje. Gydantis gydytojas turi daug siauresnę sritį ir jam asmuo gali save pateikti kaip nori. Kolegija priimdama sprendimą netenkinti gynėjo skundo, remiasi ekspertizės išvada, kuri paremta atlikus išsamų tyrimą ir jos teisėtumu ir pagrįstumu netikėti neturi pagrindo. Pažymėtina, kad sutinkamai su Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 36 str. dėl psichikos ligonių, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo sprendžia teismas, vadovaudamasis šio įstatymo 27 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu ir šiuo atveju buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu.
Atsižvelgiant į tai, kad M. S. yra kritiškas savo elgesiui, ligai, gydant ambulatoriškai vengė vartoti vaistus, darytina išvada, kad jam būtina taikyti stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, o dėl padarytos veikos pavojingumo (sumušė kunigą, taipogi kėsinosi sumušti universiteto dekaną, konfliktuoja su broliu) ir jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (LR BK 98 str. 3 d.).
Pažymėtina, kad skunde nurodytos aplinkybės, kad M. S. gyvena su motina, kuri juo rūpinasi, vartoja vaistus, šiuo metu nešalina būtinumo jo atžvilgiu taikyti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje. Ekspertės teigimu, ligos paūmėjimo metu artimieji tampa priešai ir ne visada gali garantuoti būklės suvaldymą. Siekiant apsaugoti tiek artimuosius, tiek patį M. S. tikslingas priverstinis gydymas. Be to, būklė kas 6 mėn yra vertinama, todėl nustačius teigiamų pakitimų, gydymas gali būti keistinas.
Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
M. S. gynėjo advokato Jan Kučinski apeliacinį skundą atmesti.