- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-16
- Bylos Nr.
- 2S-1311-153/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Jolita Cirulienė, Albinas Čeplinskas
- Pareiškėjas
- E. K.
procesinio dokumento kategorijos: 122.1., 122.3, 122.5, 32.5.2.
NUTARTIS
2010 m. liepos 16 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 02201002963-1, kuria atsisakyta įregistruoti pareiškėjos E. K. hipotekos lakštą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. K. prašė įregistruoti hipoteką butui, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklausančiam E. V., siekdama užtikrinti 2010-03-29 paskolos sutarties, pasirašytos tarp jos ir skolininkų E. V. ir A. V., sąlygų įvykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartimi pareiškėjos E. K. prašymą įregistruoti hipotekos lakštą, ind. kodas (duomenys neskelbtini) atmetė ir prašymą su priedais grąžino pareiškėjai.
Teismas nustatė, kad Hipotekos lakšto 1 ir 3 punktuose nurodyta, jog sutuoktinių E. V. ir A. V. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) , t. y. hipotekos lakštu įkeičiamas butas. Sutuoktiniai turi nepilnametį sūnų B. V., gim. 2008-10-10. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.85 str. 2 d., kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo turto, kuris yra pripažįstamas šeimos turtu, įkeitimo sandoriui sudaryti yra būtinas teismo leidimas. Teismo leidimas įkeisti minėtą butą hipotekos skyriui nepateiktas. Taip pat nepateikta įrodymų, kad šeima turi dar kitą gyvenamąją patalpą, kuriai pagal galiojančius įstatymus būtų taikomas šeimos turto teisinis režimas. Pareiškėjai 2010-04-09 hipotekos teisėjos nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2010-04-23 teismo leidimui ir paminėtiems įrodymams pateikti. 2010-04-22 pareiškėja pateikė Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Kauno filialo 2003-03-25 pažymėjimą, reg. Nr.35/20762, patvirtinantį, kad Nekilnojamojo turto registre A. R., dabartinė pavardė V., vardu įregistruota nuosavybė butui, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiam (duomenys neskelbtini) . Šiam butui 2003-04-01 įregistruota hipoteka, užtikrinanti 2003-03-28 kredito sutarties Nr. 03-007640-FA, sudarytos tarp A. R. ir AB banko „Hansa-LTB“ įvykdymą.
Teismas sprendė, kad patenkinus pareiškėjos prašymą be teismo leidimo, būtų pažeistos nepilnamečio sūnaus B. V., gim. 2008-10-10, teisės, be to, abi E. V. ir A. V. šeimai priklausančios gyvenamosios patalpos būtų įkeistos nesant teismo leidimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja E. K. prašė panaikinti 2010-04-26 Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto teismo nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir išspręsti klausimą iš esmės ? įpareigoti Kauno m. apylinkės teismo hipotekos skyrių įregistruoti 2010 m. kovo mėn. 29 d. Vilniaus m. 32-ame notarų biure (registro Nr. RJ-888) sudarytą hipotekos sandorį, ID 02120100003069, kuriuo yra įkeistas 85,14 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini) , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantė nurodė šiuos motyvus:
1) pareiškėja 2010-03-29 paskolos sutartimi paskolino suinteresuotiems asmenims E. V. ir A. V. 15 275 Lt, kurios įvykdymas buvo užtikrintas hipotekos lakštu ID (duomenys neskelbtini) , pagal kurį buvo įkeistas suinteresuotam asmeniui E. V. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas ? butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , Kėdainiuose (duomenys neskelbtini) , (toliau ? ginčo butas). Hipotekos skyriaus nutartis yra nepagrįsta, prieštarauja CK nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teisės aiškinimo ir taikymo praktikai, neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų. Teismo hipotekos skyrius pagrįstai reikalavo arba pateikti teismo leidimą įkeisti minėtą butą, arba pateikti kitus įrodymus, sudarančius pagrindą išvadai, kad skolininkų šeima turi kitą gyvenamąją patalpą, pripažintiną šeimos turtu. Teismui buvo pateiktas 2003-03-25 nuosavybės teisės pažymėjimo nuorašas, iš kurio matyti, kad A. R. (V.) nuo 2003 m. asmeninės nuosavybės teise valdo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje yra duomenys, kad įkeistas ginčo butas nuo 2004-01-30 priklauso E. V. asmeninės nuosavybės teise. Suinteresuoti asmenys iki santuokos sudarymo ir jų bendro vaiko gimimo turėjo ir tebeturi kiekvienas po vieną atskirą asmeninės nuosavybės teise jam priklausantį butą. Teismui buvo pateiktas 2010-04-20 skolininkų sutuoktinių E. V. ir A. V. notaro patvirtintas pareiškimas-patvirtinimas, kuriuo patvirtinama, kad ginčo butas nėra skolininkų šeimos gyvenamoji patalpa, jai negali būti taikomas šeimos turto teisinis režimas. Skolininkai taip pat patvirtino, kad jų šeima, įskaitant nepilnametį vaiką, nuolat faktiškai gyvena A. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) , kuris yra skolininkų šeimos gyvenamoji patalpa. Teismui buvo pateikti įrodymai, jog skolininkų V. šeima turi kitą šeimos turtu pripažintiną gyvenamąją patalpą ir jokio ginčo dėl to nėra;
2) šeimos gyvenamąja patalpa reikia laikyti tokią patalpą, kurioje šeima iš tikrųjų gyvena. Gyvenamosios patalpos sąvoka yra teisinė. Šeimos turtu pripažįstama tik ta gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena. Jeigu sutuoktiniai turi du butus, tai butas, kuriame šeima faktiškai negyvena, negali būti pripažįstamas šeimos turtu, ir nėra jokio pagrindo taikyti CK 3.85 str. 2 d. nuostatas su šiuo turtu sudaromiems sandoriams. Pagal CK 3.84 str. 2 d. 1 p. gyvenamoji patalpa šeimos turto teisinį statusą įgyja nuo santuokos įregistravimo dienos. Vadinasi, teismo leidimas reikalingas sudarant ne bet kokius sandorius dėl šeimai priklausančio nekilnojamojo daikto, o tik sudarant sandorius dėl nekilnojamojo turto, kuris yra šeimos turtas. Teismas, atmesdamas prašymą dėl hipotekos įregistravimo, pažeidė aukščiau minėtas materialinės teisės normas, o tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 330 str., 338 str.);
3) teismas, ignoruodamas suinteresuotų asmenų 2010-04-20 notaro patvirtintą pareiškimą-patvirtinimą, kuriame skolininkai pareiškė, jog jų šeimos turtas yra ne įkeičiamas butas, bet kitas butas, kuriame šeima, įskaitant nepilnametį vaiką, nuolat faktiškai gyvena, ir išreiškė savo valią, pažeidė tiek skolininkų, tiek ir kreditorės teisėtus interesus. Teismo motyvas, kad patenkinus kreditorės prašymą skolininkų šeimai abi priklausančios gyvenamosios patalpos būtų įkeistos nesant teismo leidimo, yra ne tik teisiškai nereikšmingas, bet ir visiškai nepagrįstas, nes įkeičiant butą, esantį (duomenys neskelbtini) , jo savininkė A. V. nebuvo susituokusi ir neturėjo nepilnamečio vaiko, todėl jokio teismo leidimo ir neprivalėjo gauti. Aplinkybė, kad minėtas butas prieš daugelį metų buvo įkeistas bankui, neatima iš suinteresuotų asmenų teisės jame gyventi ir pagal galiojančius įstatymus jį laikyti šeimos turtu. Ši aplinkybė nesuteikia teismui teisės priešingai asmenų išreikštai valiai už juos nuspręsti, kad šis butas nėra jų šeimos turtas;
4) teismas, nepasisakęs dėl pateikto rašytinio įrodymo (suinteresuotų asmenų pareiškimo-patvirtinimo), ir faktiškai jį atmetęs, pažeidė CPK 270 str. 4 d. 3 p. reikalavimą, o tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir dėl procesinių teisės normų pažeidimo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotieji asmenys E. V. ir A. V. prašė tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą, teismo hipotekos skyriaus nutartį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Atsiliepime nurodė tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti atskirajame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis
Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad išankstinis teismo leidimas reikalingas, jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti (CK 3.85 straipsnio 2 dalis). Minėta norma įpareigoja gauti teismo leidimą sudarant sandorius ne dėl bet kokio turto, o tik dėl turto, atitinkančio dvi sąlygas: šis turtas yra nekilnojamasis daiktas bei šis nekilnojamasis daiktas yra pripažįstamas šeimos turtu pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalį. Šioje byloje kreditorė prašė užtikrinant 2010-03-29 paskolos sutarties, pasirašytos tarp skolininkų E. V., A. V. ir kreditorės E. K., sąlygų vykdymą, įregistruoti hipotekos lakštą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) , įkeitimo. Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalies nuostatas iš nekilnojamųjų daiktų šeimos turtu pripažįstama tik šeimos gyvenamoji patalpa, nuosavybės teise priklausanti vienam arba abiem sutuoktiniams. Pažymėtina, kad jeigu šeima turi keletą gyvenamųjų patalpų (butų, namų ir pan.), tai šeimos turtu yra pripažįstama tik viena šeimos gyvenamoji patalpa (CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi šeimoje esant nepilnamečių vaikų, teismo leidimas reikalingas tik sudarant sandorį dėl šeimos gyvenamosios patalpos. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, hipotekos teisėja turėjo pagrindo reikalauti teismo leidimą šeimos turtui įkeisti. Esant tokioms aplinkybėms atmestinas apeliantės motyvas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą, prašydamas pateikti leidimą šeimos turtui įkeisti. Taip pat atmestinas atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvas, kad teismas, taikydamas įstatymą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Kaip žinia, fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra ten, kur jis nuolat ir daugiausia gyvena, laikydamas tą vietą savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16, 2.17 straipsniai), o CK 2.14 straipsnio 1 dalis numato, kad nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta. Kadangi byloje yra duomenų apie nepilnamečio vaiko tėvų gyvenamąją vietą, ji pažymėta sutartinės hipotekos lakšte (b. l. 3-4), nurodant, kad skolininkai gyvena (duomenys neskelbtini) , tai patvirtino taip pat kreditorė ir skolininkai savo parašais, todėl netikėti šiuo įrašu nėra pagrindo (CPK 178 str., 197 str.). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog skolininkų ir nepilnamečio vaiko (2008-10-10) gyvenamoji vieta yra šeimos turtas, dėl to šis turtas gali būti įkeistas tik po to, kai bus pateiktas teismo leidimas. Todėl vien tas faktas, kad kiekvienas iš sutuoktinių turi nuosavybės teise įregistruotą butą skirtingu adresu, nereiškia, kad šalių nepilnametis vaikas negyvena(duomenys neskelbtini) , bute, kuriam kreditorė prašo įregistruoti hipoteką. Todėl hipotekos teisėja pagrįstai, atsižvelgdama į surašytus ir paskolos sandorio šalių pasirašytus dokumentus (sutartinės hipotekos lakštą), kurį prašoma įregistruoti, nustatė kreditorei terminą įrodymui pateikti, kad butui (duomenys neskelbtini) , įkeisti nėra kliūčių. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, numatyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Šis principas įtvirtintas ir nacionaliniuose įstatymuose, o būtent Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, CK 3.3 straipsnyje. Todėl teismas negali pažeisti šių įstatymo reikalavimų. Kreditorei nepašalinus teismo nutartyje nustatytų trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė įregistruoti hipoteką. Apeliantės skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai, kad teismas neatsižvelgė skolininkų santuokos įregistravimo ir vaiko gimimo datą, sutuoktinių pareiškimo patvirtinimo liudijimą, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Kadangi, kaip jau minėta, teismui nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai (teismo leidimas), patvirtinantys, kad nebus pažeisti vaiko interesai į būstą, todėl pirmosios instancijos teismas prašymą dėl hipotekos įregistravimo atmetė pagrįstai (b. l. 8-9).
CPK 328 str. pasakyta, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teises normas, todėl naikinti skundžiama nutartį nėra pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms teismo nutartis nekeistina, atskirasis skundas netenkintinas (337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutarties nekeisti.