Utenos apylinkės teismo sprendimas

2013-12-18 · Civilinė byla Nr. 2-198-839/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-18
Bylos Nr.
2-198-839/2013
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01847-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gediminas Karpavičius
Ieškovas
R. P.
Atsakovas
E. J.
Advokatai
Inga Maskoliūnaitė, Janina Umbrasienė
Civilinė byla Nr. 2-198-839/2013Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01847-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1; 99.5.; 113.1.; 116.1.
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 18 d.Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Renatai Šapokienei, dalyvaujant ieškovei R. P., jos atstovei advokatei Janinai Umbrasienei, atsakovui E. J., jo atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui E. J. dėl išlaikymo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui Normantui periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo 2012-11-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 7600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N, kurio tėvas yra E. J.. Santuoka su atsakovu nebuvo sudaryta, jie gyvena atskirai. Po sūnaus gimimo atsakovas sūnumi rūpinosi tik epizodiškai, teikiamas išlaikymas vaikui nebuvo reguliarus ir pakankamas, todėl nuo 2011 m. susidarė įsiskolinimas. Vaiko išlaikymui reikalinga suma apie 1000 Lt per mėnesį, nes vaikas serga mažakraujyste, lanko darželį kitus užsiėmimus.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (38-40, 79 b.l.). Su ieškiniu nesutinka, nurodė, kad išlaidos vaikui išlaikyti yra padidintos, o išlaikymas buvo teikiamas, todėl įsiskolinimas nepagrįstas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei ir atsakovui 2008 m. birželio 20 d. gimė sūnus N. J. (2 b.l.). Santuoka tarp šalių nebuvo sudaryta.

Šalių sūnui šiuo metu yra penkeri metai, vaikas gyvena su motina, jos tėvams priklausančiame būste (25, 127, 132 b.l.), lanko darželį (18 b.l.). Pateiktų medicininių pažymėjimų duomenimis vaikas nuolat serga bronchitu, mažakraujyste, kuri pastoviai gydoma vaistais (24, 60 b.l.).

Ieškovė nuosavybės teise priklausančio būsto ar kito registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (15, 16, 110, 115 b.l.). Laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2013-09-04 dirbo Utenos daugiafunkciniame sporto centre ir šiuo laikotarpiu gautas darbo užmokestis vidutiniškai 711 Lt per mėnesį (neatskaičius mokesčių 116 b.l.). Šiuo metu nedirbanti, išsilavinimas vidurinis, profesijos neturi, pagrindinė veikla dviračių sportas (17, 66, 85, 87, 88, 117, 131 b.l.). Ieškovės paaiškinimu iš sportinės veiklos pajamų negauna, kol nėra įtraukta į olimpinius sąrašus.

Atsakovas darbingas ir nuo 2013-04-08 dirba UAB „Biuro“ (112 b.l.), laikotarpiu nuo įsidarbinimo iki 2013-10-31 gautas darbo užmokestis vidutiniškai 1726 Lt per mėnesį (neatskaičius mokesčių 86, 96, 113 b.l.). Nuosavybės teise priklausančio būsto ar kito registruotino turto neturi (43, 44, 114, 111 b.l.). Profesijos neturi. Nuo 2012-09-24 buvo įregistruotas darbo biržoje, gauta 629,03 Lt nedarbo draudimo išmoka (45 b.l.). Laikotarpiu nuo 2011 m. sausio iki 2012 m. vasario dirbo dvejose darbovietėse po šešerius mėnesius, vidutiniškai gautas darbo užmokestis kiekvienoje iš jų 1319 Lt ir 1147 Lt per mėnesį (neatskaičius mokesčių 93-95 b.l.). Kaip paaiškino nuo 2011 m. kiekvienais metais skirtingu laikotarpiu dirbo užsienyje, kur gautas uždarbis apie 10 000 – 12 000 Lt, neatskaičius pragyvenimo išlaidų, o uždarbio likdavo apie 8000-9000 Lt (130 b.l.). Daugiau išlaikytinių neturi.

CK 3.192 str. 1 d. nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio vertinamos vaikų interesų naudai.

Nustatant vaiko poreikius, apskaičiuojamos tik tokios išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios, o būtent: vaiko maitinimui, būstui, aprangai, lavinimo priemonėms, išlaidoms vaiko sveikatai (vaistams, vitaminams, higienos reikmėms ir pan.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009), tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos.

Kaip matyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovės bei atsakovo teiktų paaiškinimų, liudytojų parodymų atsakovo teikiamas išlaikymas nuo šalių pradėjimo gyventi atskirai, t.y. 2011 m., nebuvo pastovus ir konkrečiai apibrėžto dydžio (11-13, 127-135 b.l.).

Kaip matyti iš bylos duomenų gyvenamuoju būstu vaiką aprūpina motina (25 b.l.), kuriai taip pat tenka ir dalis būsto išlaikymo išlaidų bei betarpiškai kitokia kasdieninė vaiko priežiūra dėl vaiko lavinimo, sveikatos priežiūros, maitinimosi, poilsio ir laisvalaikio, ką patvirtina byloje pateiktos pažymos ir mokėjimo kvitai už darželio paslaugas, sąskaitos už būsto išlaikymą (18-23, 61-63 b.l.). Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad vaiko poreikiams patenkinti būtinos piniginės lėšos, ir kad labiausiai nepilnamečio vaiko poreikius patenkintų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovės teigimu lėšų poreikis vieno mėnesio sūnaus išlaikymui yra apie 1000 Lt (72 b.l.). Vertinant pateiktus duomenis dėl išlaikymo vaikui dydžio pagrindimo konstatuotina, kad objektyvių įrodymų, kad vaiko poreikiams būtina ir realiai yra skiriama 1000 Lt suma per mėnesį, byloje nėra pateikta. Nurodytos išlaidos kas mėnesį po 70 Lt higienos reikmėms, po 80 Lt pramogoms, renginiams, kelionėms, po 100 Lt žaislams, knygoms, piešimo priemonėms nėra objektyviai pagrįstos, jog tiek kiekvieną mėnesį realiai yra išleidžiama ar būtina išleisti. Liudytojos J. P., kurios būste vaikas gyvena ir jai taip pat tenka iš dalies rūpintis vaiku, parodymais vaiko poreikiams pakaktų 800 Lt per mėnesį sumos, nes bendros ieškovės tėvų pajamos apie 2500 Lt mėnesiui ir iš jų praktiškai pragyvena 4 asmenys (132 b.l.). Išvadą, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydis nėra objektyviai pagrįstas leidžia daryti ir tai, jog ieškinio reikalavimų padidinimas iš esmės yra grindžiamas minimalios mėnesinės algos dydžio padidėjimu, bet ne objektyviai pagrįstais padidėjusiais vaiko poreikiais, tačiau kaip minėta kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kaip kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Įvertinant, kad šiuo metu šalių vaikui penkeri metai, jis lanko darželį ir turi kitų specialių poreikių dėl sveikatos būklės (24, 60 b.l.), konstatuotina, kad šiuo metu 600-700 Lt per mėnesį išlaikymo suma vaiko poreikiams tenkinti būtų reali, racionali ir pagrįsta įrodymais, t.y. į šią sumą įskaičiuoti mokesčiai už darželį, kur vidutiniškai mokestis 2012 m. sudarė 97 Lt mėnesiui (18 b.l.), maitinimą, sveikatos priežiūrą, dalis būsto išlaikymo išlaidų, kuris nors ir priklauso vaiko seneliams, tačiau jie pareigos išlaikyti vaiką neturi, todėl argumentai, kad tėvai pinigų iš ieškovės už būstą neima nereiškia, jog tokiu atveju būsto išlaikymas nieko nekainuoja, atmestini kaip nepagrįsti (19-23, 132 b.l.).

Kaip minėta atsakovo šiuo metu gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai 1726 Lt per mėnesį (neatskaičius mokesčių 86, 96, 113 b.l.), taigi vertintina, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis būtų pakankamo dydžio ir racionalus, bei nebūtų per didelė našta pagal atsakovo galimybes, nes jis sveikas, darbingo amžiaus, kitų išlaikytinių neturi, papildomai uždarbiauja užsienyje (131 b.l.). Nors atsakovui tokiu atveju tenka didesnė materialinio išlaikymo dalis, tačiau atsižvelgtina į tai, kad ieškovei, su kuria gyvens vaikas, tenka pareiga ne tik skirti jai per mėnesį papildomą lėšų dalį, bet ir pasirūpinti jo kasdienių poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti, padėti atlikti ugdymo įstaigų skirtas užduotis ir pan.), todėl didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą, kurių išlaikymo priteisimas nekompensuoja.

Ieškovė prašo priteisti 7600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir jis gali būti priteisiamas pagal CK 3.200 str.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Objektyvių duomenų apie teikto išlaikymo dydį ir pastovumą laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos byloje nėra pateikta. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų (127-135 b.l.), matyti, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2011 m. sausio mėnesio. Atsakovo paaiškinimu jis kartais nuperka vaikui rūbų, pasiima pas save, nusiveda į renginius, šias aplinkybes iš dalies patvirtinimo ieškovė ir liudytojai. Taigi esant tokiems duomenims nėra pakankamo pagrindo teigti, kad atsakovas vengė pareigos išlaikyti vaiką, tačiau iš bylos duomenų taip pat matyti, kad atsakovas, turėdamas galimybes prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo, neprisidėjo tokia dalimi kokia galėjo. Kaip nurodė pats atsakovas 2011-2013 m. jis uždarbiavo užsienyje kur užsidirbo pajamų (2011 m. apie 10000 Lt, 2013 m. apie 9000 Lt), tačiau kaip paaiškino gautas lėšas turėjo išleisti žalos atlyginimui (131 b.l.). Aukščiau minėtos aplinkybės patvirtina išvadą, kad išlaikymą vaikui atsakovas gali ir galėjo teikti, tačiau kaip matyti išlaikymas nebuvo teikiamas pastoviai ir konkretaus dydžio. Teiktais paaiškinimais, kuriuos iš dalies patvirtino ieškovė ir liudytojai, atsakovas 2011 m. vaiko poreikiams išleido iki 1000 Lt, jo motina vėliau pirko vaikui batus, atsakovas nupirko kepurę ir pirštines (129 b.l.). Esant tokiems bylos duomenims nėra pakankamo pagrindo teigti, jog atsakovas išvis neprisidėjo prie vaiko išlaikymo laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d., tačiau nesant pakankamai duomenų, kad prie išlaikymo buvo prisidėta pastoviai, kaip matyti iš pateikto pinigų perdavimo raštelio duota 200 Lt nenurodyta data (119 b.l.), todėl iš atsakovo priteistinas 5000 Lt išlaikymo įsiskolinimas už minėtą laikotarpį. Išlaikymo įsiskolinimas priteistinas mažesnis, nes toks reikalavimas yra retroaktyvaus pobūdžio ir turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, t.y. atsakovas laikotarpiu nuo 2011 m. sausio iki 2012 m. vasario dirbo dvejose darbovietėse po šešerius mėnesius, tačiau vidutiniškai gautas darbo užmokestis (93-95 b.l.) buvo mažesnis nei šiuo metu gaunamas (86, 96, 113 b.l.); tam tikrą laiką buvo išvis nedirbantis (45 b.l.); iš dalies yra prisidėjęs prie išlaikymo nupirkdamas rūbus; be to, priteistinas išlaikymas mažesnis (400 Lt) nei prašomas priteisti ir pati ieškovė apskaičiuodama įsiskolinimą rėmėsi mažesniu išlaikymo dydžio poreikiu, t.y. 400 Lt mėnesiui; be to, pati ieškovė nurodo, jog atskirais laikotarpiais vaikas gyveno pas atsakovo motiną bei jos tėvus (73 b.l.) ir dėl to mažina prašomą priteisti įsiskolinimą 1200 Lt.

Pažymėtina, kad išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo klausimus reglamentuoja LR CK 3.201 str., kuriame nustatyta, kad teismas gali sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o taip pat jei atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos, tai yra turi būti atsižvelgta į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas.

Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Ieškinį patenkinus iš dalies atitinkamai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė pateikė duomenis, jog byloje patyrė 1600 Lt teisinės pagalbos išlaidų (3, 27, 98, 118 b.l.). Turėtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų ,,Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio,, 2.1 p., 8.2., 8.6., 8.18 p. numatytomis sąlygomis ir maksimaliais dydžiais, pripažintina, kad ieškovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos advokato pagalbai buvo būtinos ir pagrįstos. Atstovavimo sutartis sudaryta 2012-11-26 (26 b.l.); rengtas pareiškimas, ieškinys (maksimalus dydis – 0,5 ir 3 MGL); atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, bendra posėdžių trukmė daugiau nei 3,5 val. (už vieną atstovavimo teisme valandą maksimalus dydis – 120 Lt. laikytina, kad ieškiniu pareikšti du reikalavimai, kurie vertintini santykiu 1:1 (1600:2), iš kurių vienas (dėl įsiskolinimo priteisimo) patenkintas iš dalies, t.y. 66 proc., kas sudaro 528 Lt nuo 800 Lt bylinėjimosi išlaidų dalies, reikalavimas dėl išlaikymo patenkintas 80 proc. kas sudaro 640 Lt, todėl atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1168 Lt.

Atsakovas pateikė duomenis, jog patyrė 850 Lt teisinės pagalbos išlaidų (41 b.l.). Realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos advokato pagalbai laikytinos būtinos ir pagrįstos. Atstovavimo sutartis sudaryta 2012-12-20 (42 b.l.); rengtas atsiliepimas, atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl atitinkamai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovui būtų priteistina –229 Lt.

Atlikus užskaitą ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 939 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Išlaikymas priteistas po 400 Lt kas mėnesį mokama išmoka, todėl iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistina 144 Lt (400 Lt x 12 mėn. = 4800 Lt, 4800 Lt x 3 proc.) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.) ir atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 12,35 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 93, 96 str.).

Priėmus sprendimą byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 185, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-11-01 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei išlaikymo įsiskolinimą – 5000 Lt už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-10-31.

Nepilnamečio vaiko N. J. išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti ieškovei R. P. uzufrukto teise.

Priteisti atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 939 Lt teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai 144 Lt žyminio mokesčio, 12,35 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteistas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui N. J. priteisimo nuo sprendimo priėmimo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Panaikinti 2012 m. lapkričio 29 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo vaikui po 300 Lt periodinėmis išmokomis priteisimo iš atsakovo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Gediminas Karpavičius