Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-12-13 · Civilinė byla Nr. 2S-1993-823/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-13
Bylos Nr.
2S-1993-823/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28584-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Goda Ambrasaitė-Balynienė
Atsakovas
„BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamo Lietuvos filialo
Ieškovas
UAB „Auto Idea“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1993-823/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28584-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 110.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamo Lietuvos filialo, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Auto Idea“ ieškinį atsakovui dėl draudimo išmokos priteisimo bei nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Ieškovas UAB „Auto Idea“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas iš atsakovo „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamo Lietuvos filialo, ieškovo UAB „Auto Idea“ naudai priteisti 81 535,97 Lt neišmokėtos draudimo išmokos ir nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimo ribose areštuoti atsakovo „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamo Lietuvos filialo, turtą ir pinigines lėšas. Nurodė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, atsakovas vengia bendradarbiauti su ieškovu, o jo turtinė padėtis nėra gera, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartimi ieškovo UAB „Auto Idea“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – ieškinio reikalavimo ribose areštavo atsakovui „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamam filialo Lietuvoje, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudoti; turto nesant ar jo nepakankant, areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias atsakovo vardu atidarytose sąskaitose bankuose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždraudė disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leido iš šių lėšų daryti atsiskaitymus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu, kreditoriumi bei skolininko darbuotojais. Teismas nustatė, kad ieškovo reikalavimo suma yra didelė, atsakovas nevykdo įsipareigojimų, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamas Lietuvos filialo, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Atsakovas yra draudimo įmonė, kurios veikla yra licencijuojama bei kuri yra privalomai kiekvienais metais audituojama. Draudimo įmonė privalo turėti sukaupusi 3 000 000 EUR garantinį fondą, o jos veikla prižiūrimo Latvijos finansų ir kapitalo komisijos. Esant bet kokių abejonių dėl draudimo bendrovės mokumo ar techninių atidėjinių pakankamumo, priežiūros institucija atlieka neplaninį patikrinimą bei, esant techninių atidėjinių nepakankamumui, gali sustabdyti draudimo įmonės veiklos licenciją.

2) Ieškinio suma – 81 535,97 Lt atsakovui nėra didelė, kadangi vien 2012 m. draudimo bendrovė BTA uždirbo daugiau kaip 4 500 000 milijonų latų grynojo pelno. Minėtais finansiniais metais BTA gavo 88 530 000 latų draudimo įmokų bei išmokėjo 53 240 000 Latų draudimo išmokų.

3) Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE, kaip ir bet kuri draudimo įmonė surinktas draudimo įmokas investuoja į saugias investicines priemones, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, negalėtų gauti pajamų iš investicinių priemonių. Ieškinį atmetus, ieškovas privalėtų šiuos netiesioginius nuostolius atsakovui atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Teismų praktikoje aplinkybė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, paprastai preziumuojama tais atvejais, kai yra kilęs ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo, nes didelė ieškinio suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-307/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-271/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.). Taikant nurodytą prezumpciją, teismo turi būti vertinama, ar konkreti suma laikytina didele konkrečiam atsakovui, atsižvelgiant į jo teisinį statusą, turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Atsakovas atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad ieškinio reikalavimų suma – 81 535,97 Lt, jam nėra didelė. Minėtai aplinkybei pagrįsti atsakovas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė „BTA Insurance Company“ SE 2012 m. finansinę ataskaitą. Pažymėtina, kad sumos ir skolininko turtinės padėties santykio vertinimas, sprendžiant, ar yra pagrindas konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti atliekamas, atsižvelgiant į realią turtinę padėtį tokio procesinio sprendimo priėmimo metu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsakovo (skolininko) turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovui. Priešingai, būtent atsakovas, siekdamas įrodyti savo mokumą, taigi išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas. Ieškinio reikalavimų suma – 81 535,97 Lt, laikytina didele juridiniam asmeniui. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, patvirtinančių gerą jo finansinę padėtį, ne 2012 metais, o nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo metu t. y. nepateikė įrodymų, paneigiančių prezumpciją, kad ieškinio reikalavimų suma jam kaip juridiniam asmeniui nėra didelė. Taigi, nei pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu, nei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismui nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad apeliantas nepagrindė ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo.

Apeliantas taip pat nurodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis patirs netiesioginius nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnio 2 dalis). Be to, vadovaujantis CPK 146 straipsnio 1 dalimi, ieškovas gali pateikti prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui. Iš apelianto taip pat neatimama teisė kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pateikiant atitinkamus įrodymus apie gerą jo turtinę padėtį šiuo metu.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant proceso ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o remiantis atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti ginčijamą nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

nutaria

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė