- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-16
- Bylos Nr.
- II-357-859/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00240-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Pažeidėjas
- R. O.
- Kategorijos
- 16.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. O. (toliau – ir Pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos A. G. 2024 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1520-2024 administracinio nusižengimo byloje (toliau ir – Nutarimas) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
Institucijos vyresnioji tyrėja A. G. Nutarimu nustatė, kad R. O. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes 2023 m. spalio 12 d., 14.43 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš kiemo teritorijos į pagrindinį kelią, nepraleido dviračių taku jam iš dešinės pusės važiavusio elektrinio paspirtuko, kurio judėjimo kryptį jis kirto. Ko pasekoje paspirtukas atsitrenkė į automobilį ir krisdamas kliudė automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sužalotas paspirtuko vairuotojas I. K., kuriam nustatytas nežymaus mąsto sveikatos sutrikdymas, tokiais savo veiksmais R. O. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 9, 60, 102 punktus. (b. l. 6-7).
R. O. buvo paskirta administracinė nuobauda – 225 EUR dydžio bauda.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. O. skundu prašo panaikinti Nutarimą ir neskirti baudos. Skunde nurodo, jog išvažiuodamas į pagrindinį kelią, sustojęs dairėsi, norėdamas įsitikinti, kad gali išvažiuoti, kai pajuto stiprų smūgį. „Renault“ automobilio vairuotojas matė visą įvykį. Pareiškėjo nuomone paspirtukas, kuriuo važiavo I. K., viršija leistiną galingumą, o šio paspirtuko vairuotojas policijai nepateikė paspirtuko dokumentų. Pareiškėjas nesutinka su jam paskirta nuobauda, nes nėra pateikti paspirtuko dokumentai ir šio paspirtuko galingumas (b. l. 66).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodė, jog Nutarimas teisėtas ir pagrįstas, iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog R. O. išvažiuodamas iš teritorijos, privažiavo pagrindinį kelią ir sustojo ties dviračių taku. Jam iš dešinės dviračiu taku atvažinėjo paspirtukas, kurį vairavo I. K. Matyti, jog paspirtukininkas važiuodamas dviračiu taku, toje vietoje, kur buvo žmonės, važąiavo iš lėto, tačiau pravažiavęs juos ir artėdamas link R. O. stovinčio automobilio, padidino greitį ir privažiavus prie pat, R. O. automobilis pajudėjo ir partrenkė paspirtukininką. Paspirtuko vairuotojas I. K. nurodė, jog suprato, kad automobilio vairuotojas jį mato ir stovi, kad praleistų, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad R. O. sustojęs ties dviračių taku, žiūrėjo į kairę pusę, ir laukė kol jį įleis į pagrindinį kelią, ir atsiradus tokiam momentui, nepažiūrėjęs į dešinę pusę, pradėjo važiuoti. Tuo momentu paspirtukas buvo ties automobilio priekine dalimi, dėl ko transporto priemonei pajudėjus, buvo atsirenkta į paspirtuką. R. O. skunde nurodė, jog paspirtukas buvo galingesnis, todėl negalėjo važiuoti dviračio taku, tačiau eismo įvykiui ši aplinkybė neturėjo įtakos (b. l. 70-72).
Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėti ir išanalizuoti vaizdo įrašai, esantys byloje. Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. O. nurodė, kad nusižengimas kaip ir yra, tačiau paspirtuko vairuotojas neįsitikino, jog jam yra kliūtis. Prie pėsčiųjų paspirtukininkas važiavo lėtai, tačiau artėdamas link jo (R. O.) automobilio pradėjo didinti greitį ir greitai važiuoti. Paspirtukininkas galvojo, jog yra praleidžiamas, tačiau pirmiausia turėjo sustoti ir įsitikinti, jog toks manevras tikrai yra atliekamas. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog sustojęs žiūrėjo į kairę pusę, nes jį praleidinėjo mašina, tada žiūrėjo į dešinę ir kairę, tačiau paspirtukininko nematė. Į paspirtuko vairuotoją pasižiūrėjo, kai jis buvo prie medžių, tačiau jie yra apaugę ir jo tiksliai nepamatė. Nurodė, jog paspirtuko vairuotojas, kai atsigavo, „Renault“ vairuotojui pasakė, jog važiavo 50 km/val. greičiu, sakė, jog paspirtukas gali važiuoti 120 km/val. greičiu. Po eismo įvykio paspirtuko vairuojas priėjo ir pasakė, kad gal nereikia kviesti policijos, tačiau „Renault“ vairuotojas nurodė, jog reikia iškviesti, kadangi buvo apgadintas automobilis.
III. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
R. O.
Motyvuojamoji dalis
skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 60 punkte nustatyta, kad dviračio vairuotojas, ketindamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas arba nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.
KET 102 punkte nustatyta, jog įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).
Iš byloje esančių duomenų, neginčijamai nustatyta, kad R. O. vairuodamas automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš kiemo teritorijos į pagrindinį kelią, nepraleido dviračių taku jam iš dešinės pusės važiavusio elektrinio paspirtuko, kurio judėjimo kryptį jis kirto, ko pasekoje paspirtukininkas atsitrenkė į minėtą automobilį. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad R. O. padarė nurodytą administracinį nusižengimą, todėl pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai. Visgi šioje byloje ginčas kilo ne dėl paties nusižengimo padarymo fakto ar jo teisinės kvalifikacijos, o dėl R. O. paskirtos administracinės nuobaudos – pareiškėjas prašo panaikinti jam paskirtą baudą.
Šiuo atveju nustatyta, jog R. O. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, padarymą, buvo pasirta nuobauda – 225 Eur, nenustačius jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Tačiau įvertinus byloje esančių aplinkybių visumą, nustatyta, jog eismo įvykiui kilti neužteko vien tik R. O. kaltės, o tiksliau, vien to fakto, jog pareiškėjas išvažiuodamas iš šalutinio kelio tinkamai neapsidairė ir nepasižiūrėjo į dešinę pusę, iš kurios ir atvažiavo I. K. Bylos duomenimis nustatyta, jog I. K., važiuodamas dviračių taku arti pėsčiųjų buvo pristabdęs paspirtuko greitį, tačiau toliau artėdamas link R. O. automobilio savo transporto priemonės greitį kaip tik padidino, tokiu būdu bandydamas pravažiuoti pro automobilį iš priekio. Pabrėžtina, jog paspirtukininkas, kuris taip pat yra eismo dalyvis, artėdamas link priešais esančio automobilio, turėjo sulėtinti savo transporto priemonės greitį ir įsitikinti, jog automobilis jį praleidžia. Dėl to spręstina, jog esant tiek R. O. kaltei, jog tinkamai neapsidairė, t. y. nepasižiūrėjo į dešinę pusę, iš kurios kaip tik ir atvažiavo I. K., tiek ir esant I. K. kaltei, kad artėdamas link R. O. automobilio padidino paspirtuko greitį, ir įvyko eismo įvykis.
Taigi, teismo nustatytų aplinkybių visetas sudaro pakankamą pagrindą R. O. Institucijos paskirtą nuobaudą švelninti ANK 423 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose, paskiriant nuobaudą – 150 EUR baudą. Tokia administracinė nuobauda padės pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, nes R. O. nėra piktybinis pažeidėjas, anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas nuobaudas susimokėjęs, kas rodo, jog nevengia atsakomybės už padarytus nusižengimus, o šiuo atveju jo padarytą administracinį nusižengimą galima laikyti atsitiktiniu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. G. 2024 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-1520-2024 administracinio nusižengimo byloje ir R. O. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje padarymą, skirti administracinę nuobaudą – 150 EUR baudą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.