Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-403-111/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-04-12
Bylos Nr.
1-403-111/2011
Teisminio proceso Nr.
1-12-03583-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Ivanauskas
Nukentėjusysis
G. S., B. S.
Kaltinamasis
A. S.
Advokatai
Elena Žilėnienė, Jurgita Lučinskaitė
Baudžiamoji byla Nr. 1-403-111/2011Proceso Nr. 1-12-03583-2010-7
(S)VILNIAUS MIESTO 1APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2011 m. balandžio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Jonas Ivanauskas,sekretoriaujant Vaidai Vaisietaitei,dalyvaujant prokurorei Ligitai Valentukevičienei,gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,nukentėjusiesiems G. S., B. S.,jų atstovei advokatei Jurgitai Lučinskaitei,civilinio ieškovo atstovui Davidui Lysychui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šalčininkų raj., Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, turinti 65 proc. nedarbingumą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista: 1) 2004-09-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. – 4 mėn. laisvės apribojimo; 2) 2007-06-26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. – 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 3) 2008-03-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. – 10 parų arešto. Paskirtą bausmę LR BK 64 str. pagrindu LR BK 65 str. 2 d. nustatyta tvarka pilnai sudėti su neatliktąja bausmės dalimi ir paskirti 13 parų arešto bausmę. 2008-05-20 Vilniaus Apygardos teismo nuosprendžiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-03-20 nuosprendis pakeistas: pagal LR BK 178 str. 4 d. paskirta 4 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. LR BK 63 str. 9 d., 4 d. pagrindu paskirta bausmė iš dalies sudėta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-26 nuosprendžiu paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimą 8 mėn., įpareigojant nuteistąją be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Kita nuosprendžio dalis palikti nepakeista,

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 str. 4 d., 187 str. 2 d. (2 epizodai), padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji A. S. 2010-10-06 apie 14.15 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, būdama UAB „Senukų prekybos centras“ parduotuvėje, Nr. 9, esančioje Ukmergės g. 244, Vilniuje, paėmusi nuo lentynos, išėmusi iš pakuočių ir paslėpusi rankinėje, pagrobė patalynės komplektą, 99 litų vertės, paklodę, 30,99 litų vertės, paklodę, 39,99 litų vertės, tuo padarydama UAB „Senukų prekybos centras“ 199,98 litų žalą.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.

Be to kaltinamoji A. S. 2010-10-07 apie 15.00 val, turėdama tikslą sunaikinti svetimą turtą, visuotinai pavojingu būdu, sukeldama pavojų daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų ir kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, tyčia benzinu padegė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje gulėjusius drabužius, taip sukeldama gaisrą, kurio metu sudegė nukentėjusiajam G. S. priklausantis turtas: žieminė striukė, 100 litų vertės, vasarinė striukė, 40 litų vertės, džinsinis švarkas, 80 litų vertės, lazda, 100 litų vertės, žieminiai batai, 180 litų vertės, taburetė, 30 litų vertės, bendros 530 litų vertės turto ir nukentėjusiajai B. S. priklausantis turtas: vasariniai bateliai, 250 litų vertės, vasariniai bateliai, 180 litų vertės, rudeniniai bateliai, 90 litų vertės, bendros 520 litų vertės turto.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d.

Be to kaltinamoji A. S. 2010-10-12 apie 22.30 val., turėdama tikslą sunaikinti svetimą turtą, visuotinai pavojingu būdu, sukeldama pavojų daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų ir kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, tyčia benzinu padegė bute, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam G. S. priklausančiame kambaryje stovėjusią kėdę, taip sukeldama gaisrą, kurio metu sudegė nukentėjusiajam G. S. priklausantis turtas: kompiuterinis stalas, 750 litų vertės, kompiuterio procesorius, 1500 litų vertės, televizorius - monitorius „Samsung“, 1800 litų vertės, garso stiprintuvas “Sony“, 600 litų vertės, dvi garso kolonėlės, bendros 200 litų vertės, klaviatūra, 40 litų vertės, pelė, 20 litų vertės, 10 vienetų DVD diskų, kurio vieno vertė 7 litai, bendros 70 litų vertės, DVD vaizdo grotuvas „Philips“, 400 litų vertės, ausinės „Philips“, 120 litų vertės, šildytuvas, 40 litų vertės, UAB „Vinita“ modemas „Motorolla SB“, 205 litų vertės, skutimosi mašinėlė „Braun“, 190 litų vertės, 3 vienetai „Gillette“ skutimosi peiliukai, kurių vieneto vertė 10 litų, bendros 30 litų vertės, kabelinės antenos „Vinita“ laidai, 50 litų vertės, prailgintuvas, 35 litų vertės, akiniai, 250 litų vertės, rankinis laikrodis, 200 litų vertės, antklodė, 550 litų vertės, pagalvė, 75 litų vertės, pagalvė „Eastcon“, 65 litų vertės, pledas „Eastcon“, 200 litų vertės, trys paklodės, kurių vienos vertė 15 litų, bendros 45 litų vertės, buvo sugadintas turtas: sekcija, 1000 litų vertės, spinta, 700 litų vertės, kėdė, 100 litų vertės, šviestuvas, 80 litų vertės, paveikslas, 30 litų vertės, sugadinti du megztiniai, kurių vieno vertė 40 litų, bendros 80 litų vertės, 10 porų kojinių, kurių vienos poros vertė 1 litas, bendros 10 litų vertės, 9 vienetai marškinių, kurių vieno vertė 30 litų, bendros 270 litų vertės, 10 vienetų apatinių kelnaičių, kurių vieneto vertė 2 litai, bendros 20 litų vertės, 2 vienetai apatinių kelnių, kurių vieneto vertė 15 litų, bendros 30 litų vertės, džinsinės kelnės, 100 litų vertės, trys vienetai rankšluosčių, kurių vieno vertė 10 litų, bendros 30 litų vertės, trys vienetai antklodžių užvalkalai, kurių vieno vertė 15 litų, bendros 45 litų vertės, apdegė grindys, 571,80 litų vertės, aprūko lubos, 571,80 litų vertės, išdegė ir aprūko sienos, 900 litų vertės, suskilo trys stiklo paketai, 400 litų vertės, sudegė elektros instaliacija, 160 litų vertės, viso suniokojo turto, priklausančio nukentėjusiajam G. S. už 12533,60 litų ir sugadino nukentėjusiajai B. S. priklausančio turto: 5 vienetai palaidinių, kurių vienos vertė 30 litų, bendros 150 litų vertės, 2 vienetai švarkelių, kurių vieno vertė 50 litų, bendros 100 litų vertės, megztinis, 50 litų vertės, 10 vienetų užvalkalų antklodėms, kurių vieno vertė 25 litai, bendros 250 litų vertės, 15 vienetų paklodžių, kurių vienos vertė 15 litų, bendros 225 litų vertės, 15 vienetų užvalkalų pagalvėms, kurių vieno vertė 10 litų, bendros 150 litų vertės, 5 vienetai staltiesių, kurių vienos vertė 15 litų, bendros 75 litų vertės, 10 vienetų rankšluosčių, kurių vieno vertė 10 litų, bendros 100 litų vertės, viso suniokojo turto, priklausančio nukentėjusiajai B. S. už 1100 litų.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d.

2010-10-06 vagystė iš UAB „Senukų prekybos centras“, adresu Ukmergės g. 244, Vilniuje

Kaltinamoji A. S. teisminio nagrinėjimo metu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., padarymo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad ji paėmė patalynę, susidėjo į rankinę, o paskui ją išmetė į šiukšliadėžę. Parodė, jog buvo trys pakuotės. Daiktus išėmė iš pakuočių. Daiktų nesirenka, ima, kas papuola. Patalynę išmetė kitoje gatvės pusėje šiukšliadėžėje prie sustojimo. Pavogtus daiktus visada išmeta. Patalynės komplektą buvo įsidėjusi į rankinę. Pas ją taip būna, nes ji turi ligą. Nurodė, jog pripažįsta UAB „Senukų prekybos centras“ civilinį ieškinį. (b. l. 54-75, t. 4)

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta A. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2010-10-06 apie 14.00 val. užėjo į prekybos centrą „Senukai“, esantį Ukmergės g., Vilniuje. Nuėjusi į patalynės skyrių, paėmė patalynės komplektą ir dvi paklodes. Į kainą nekreipė dėmesio. Patalynę nusinešė į kilimų skyrių. Tam, kad patalynė tilptų į rankinę, ji išėmė ją iš pakuočių. Pakuotes paliko kilimų skyriuje. Po to nuėjo prie kasų ir pro jas laisvai praėjo už nieką nesusimokėdama. Išeinant iš prekybos centro, jos niekas nesulaikė. Prie stotelės patalynę išmetė į šiukšlių dėžę. (b. l. 36, tomas 1)

Apklausta teisminio nagrinėjimo metu liudytoja T. R. parodė, kad jai žinoma tik tiek, kad buvo rastos trys pakuotės. Viena pakuotė buvo nuo patalynės komplekto ir dvi pakuotės – nuo paklodžių. Apie tai ji pranešė apsaugos darbuotojams. (b. l. 54-75, t. 4)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. R. parodė, kad 2010-10-06 dirbdama prekybos centre „Senukai“ savo skyriuje prie kilimų pastebėjo, kad ant žemės numestos trys pakuotės. Viena pakuotė buvo nuo patalynės komplekto, o dvi - nuo paklodžių. Apie surastas tuščias pakuotes ji pranešė apsaugos darbuotojui. Pagal bar kodus, jie nustatė, iš kur buvo paimtos prekės. Apsaugos darbuotojas peržiūrinėjo vaizdo įrašus. (b. l. 22, tomas 1)

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu liudytojas D. M. parodė, kad jam dirbant naktį, konsultantė ar skyriaus vedėja jam pranešė, kad dingo patalynės komplektas. Jis nuėjo pažiūrėti, kuri patalynė dingo, pasižymėjo ir visą naktį žiūrėjo įrašus, siekdamas nustatyti, kas tą patalynės komplektą paėmė, ar už jį buvo susimokėta. Vazdo įraše jis matė, kad kaltinamoji su prekėmis nuėjo į kilimų skyrių, kur nestebima kameromis, ir iš jo išėjo tuščiomis. (b. l. 54-75, t. 4)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. M. parodė, kad 2010-10-06 darbą prekybos centre „Senukai“ pradėjo nuo 19.00 val. Apie 20.00 val. jam buvo perduota informacija, kad skyriuje tarp kilimų buvo rastos tuščios pakuotės. Prekybos centro darbuotoja T. parodė pakuotes. Pagal ant pakuočių esančius bar kodus nustatė, kurioje vietoje prekės gulėjo. Jis peržiūrėjo filmuotą vaizdo medžiagą. Pamatė nufilmuotą vaizdo medžiagą, kaip moteris, paima nuo lentynos prekes, nueina į kilimų skyrių ir iš ten išeina jau be prekių ir vėliau praeina pro kasas už nieką nesumokėdama (b. l. 23, tomas 1)

Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kaip kaltinamoji A. S. patalynės skyriuje paima prekes ir jas nešasi rankose, po ko nueina į kilimų skyrių. Vėliau moteris rankose turi tik išsipūtusią rankinę ir su ja praeina pro kasas už nieką nesusimokėjusi. (b. l. 24-27, t. 1).

UAB „Senukų prekyba“ pateikė 199,98 litų civilinį ieškinį, kurį kaltinamoji A. S. teisminio nagrinėjimo metu pripažino.

2010-10-07 padegimas bute, adresu (duomenys neskelbtini)

Kaltinamoji A. S. teisminio nagrinėjimo metu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., padarymo savo kaltės nepripažino ir parodė, kad ji to buto nepadegė. Tuo metu ji buvo mieste, parke. Ji išėjo į kompiuterinę, kuri yra netoli namų. Ji visą laiką vaikščiojo savo rajone. Kiek laiko buvo kompiuterinėje, ji negali pasakyti, nežiūrėjo į laikrodį. Kompiuterinėje pasėdėjo, naršė internete. Vėliau sėdo į 26 autobusą, pavažiavo 2 stoteles ir išlipo prie parko jos rajone. Kelintą valandą tai buvo, ji negali pasakyti. Vaikščiodama parke, ji sugalvojo nueiti į koncertą, nes internete žiūrėjo, kas tą vakarą vyksta Vilniaus mieste. Paskui ji važiavo pirkti bilieto, bet nespėjo nuvažiuoti, nes jai paskambino mama ir pasakė, kad dega butas. Kai jai paskambino mama, ji jau buvo prie Kongreso rūmų. Po bibliotekos grįžusi į butą nebuvo. Parkas yra netoli jų kiemo, todėl gali būti, kad telefono signalas buvo užfiksuotas toje pačioje gatvėje, prie namų. Paskambinusi mama pasakė, kad dega butas ir liepė greičiau važiuoti namo. Kiek vaikščiojo po parką, ji negali pasakyti, tačiau tai truko ne trumpiau kaip pusvalandį. Ji niekada nėra grasinusi G. S., ji visada jam padėdavo, kai jam reikėjo, ji buvo iškvietusi greitąją pagalbą ir kaimynus, padėjo jį išvežti į ligoninę. Su G. S. ji sutarė gana draugiškai. Jis ją šmeižia, nes jam didelę įtaką daro mama. Vienintelė jos yda yra vagystės. Birželio 19 d. iš jos mamos buvo atimti buto raktai, juos atėmė uošvis. Ji mano, kad kažkas galėjo tais raktais pasinaudoti ar juos paimti ir įeiti į butą. Ji teigia, jog įsilaužta nebuvo, tai buvo padegimas. Teigia nežinanti, kam galėjo būti naudingas padegimas. Mano, jog norėta kažką įbauginti, priversti parduoti turtą. Ją spaudė, kad ji parduotų butą. Buto savininkai yra ji ir G. Jai priklauso 1/3 buto, o G. – 2/3 buto. Tuo metu, kai degė butas, jos vyras G. buvo ligoninėje. Pirmadienį, antradienį bute buvo B. S., ji pasiėmė daiktus, lazdą. Su vyru ji nesipeša. Santykiai tarp jų „vidutiniški“, jei jam reikia, ji padeda. Neprisimena, kelintą valandą jai skambino mama. Nuo 12 iki 16 val. namuose ji nebuvo. Nors jos sveikatos būklė sudėtinga, išvaikščioti 4 valandas ji tikrai gali. (b. l. 54-75, t. 4)

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta A. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2010 m. spalio 7 d. apie 10 val. pas ją atėjo mama, kuri pasveikino su gimtadieniu, padėjo nusiprausti ir išėjo. Ji pavalgė ir išėjo į Jeruzalėje esančią biblioteką. Bibliotekoje buvo apie 2-3 valandas, ten naudojosi internetu. Kompiuteryje buvo prisijungusi A. B. pavarde, kuria naudojasi apie porą metų nuo registracijos dienos. Internete ji ieškojo skelbimų dėl darbo, atsakinėjo į elektroninius laiškus. Išėjusi iš bibliotekos, ji nuvažiavo 26-o maršruto autobusu į miestą. Kongresų rūmuose norėjo nusipirkti bilietus į koncertą. Taip pat mieste pavalgė kavinėje „Sotas“. Būnant mieste, jai į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino mama ir pasakė, kad padegtas jos butas ir liepė greičiau važiuoti namo. Sėdo į autobusą ir parvažiavo namo. Grįžusi pamatė, kad bute yra gaisrininkai, kurie papuolė į butą per balkoną. Buto viduje buvo buvusio sutuoktinio G. mama B. S., kuri šlavė gaisrininkų sudaužytus stiklus. Buto viduje pamatė, kad degė koridoriuje ant suolo ir taburetės sudėti skudurai. Jie buvo prie vyro kambario. Buto įėjimo durys buvo be pažeidimų. Jos ir vyro kambarių durys buvo užrakintos, o atrakintos tik trečiojo kambario durys. (b. l. 174, t. 1)

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis G. S. parodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyvena ir A. S. Butas yra padalintas, tačiau teisiškai tai dar neįteisinta. Jam priklauso 2/3 buto, o A. – 1/3. Santykiai su A. yra blogi dėl šito buto pardavimo. Prieš gaisrą jam buvo suprastėjusi sveikata, todėl jį su greitąja išvežė į ligoninę. Jam būnant ligoninėje, jo mama jam pasakė, kad degė butas. Įtaria, jog tai A. S. darbas, nes ji yra suinteresuota, kad jis išeitų iš šito buto ir viską paliktų jai. Rugsėjo mėnesį A. sakė, kad paleis šitą butą dūmais. Šiuos grasinimus ji pasakė konflikto dėl buto pardavimo metu. A. ne kartą yra grasinusi padegti butą. Jei tik jis pradeda kalbėti apie buto pardavimą, ji iš karto sako, kad butą padegs ir tuomet bus ramu. Tai pirmieji gaisrai bute. Dabar, kai nėra A., jokie gaisrai nebevyksta. Pirmojo gaisro metu metu sudegė jo drabužiai ir mamos daiktai. Mamą jis pasikviesdavo kartu pagyventi, nes bijodavo gyventi vienas su A. Bijojo, kad A. jam ko nepadarytų. Pirmasis gaisras kilo po taburete, koridoriuje, prie jo kambario durų. Gaisro metu buvo sunaikinti jo daiktai. Taip pat jis patyrė moralinę žalą, kadangi dėl to jam sutriko sveikata, jis negalėjo gyventi bute, turėjo glaustis pas tėvus, brolį, negalėjo gyventi savame bute. Papildomai paaiškino, jog prieš pirmąjį gaisrą, kai jis susirgo, prieš gulantis į ligoninę, greitąją pagalbą iškvietė jo mama. A. jį rado gulintį ant grindų, ji iškvietė savo motiną ir kaimyną, kuris paguldė jį ant lovos. (b. l. 54-75, t. 4)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. S. parodė, kad 2010-10-07 jis gulėjo Santariškių ligoninėje ir apie kilusį bute gaisrą jis sužinojo iš mamos. Mama pasakė, kad gaisras kilo koridoriuje prie jo kambario durų. Gaisro metu sudegė jo taburetė, ant sienos pakabinti drabužiai: žieminė boloninė striukė, vasarinė striukė, džinsinis švarkas, lazda, su kuria vaikščiodavo pasiramstydamas, po taburete gulėję žieminiai batai. Buvusi sutuoktinė A. yra ne kartą grasinusi ką nors padaryti su butu, o taip pat ir padegti butą, sakydama žodžius „aš paleisiu dūmais“. A. grasino, kadangi jai buvo siūloma parduoti butą, o ji su tuo nesutiko. (b. l. 81-87, t. 1)

Apklausta teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji B. S. parodė, jog iki gaisro jos sūnus G. S. gyveno visur: ir pas ją, ir pas brolį, ir nuomojosi butą. Birželio mėnesį jis įsikraustė į tą butą gyventi. Jie bandė su kaltinamąja tartis dėl to buto pardavimo. Spalio 4 dieną sūnus buvo išvežtas į ligoninę. Gaisro metu bute jo nebuvo. Apie gaisrą pranešė kaimynė iš trečio buto. Tuo metu ji buvo namie. Gaisro metu sudegė jos daiktai, bateliai. Gaisrus sukelti galėjo tik A. S., nes sūnui niekas, išskyrus ją, daugiau negrasino. Ji ne kartą yra sakiusi, kad padegs butą. A. ir prie jos yra grasinusi sūnui, kad padegs butą. Nuo pagrindinių buto durų raktus turėjo ji, sūnus, anksčiau turėjo J., bet jos raktai dingo. Jos vyras buto raktų neturėjo. M. J. buto raktų taip pat neturėjo. Tarp jos ir A. beveik nėra jokių santykių. Pykčio ant jos nelaiko, padėdavo jai tiek, kiek galėdavo. Šio gaisro metu, kai ji atvažiavo, jai pasidarė bloga, o kaltinamoji ramiausiai nuėjo prie G. kambario durų ir jai pasakė: „ko čia verkšlenat, taigi niekas nesudegė“. Po šio gaisro niekas nebuvo pavogta. (b. l. 54-75, t. 4)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. S. parodė, kad 2010-10-07 apie 15.00 val. telefonu paskambino sūnaus G. kaimynė iš namo (duomenys neskelbtini) ir pranešė, kad dega sūnaus butas. Nuvykusi į butą, pamatė, kad buto langai atidaryti, o iš buto rūko dūmai. Prie buto jau buvo atvykę gaisrininkai, kurie paaiškino, kad išdaužę įstiklinto balkono langą pateko į butą ir rado koridoriuje degančius daiktus, sudėtus prie sūnaus kambario durų. Taip pat gaisrininkai paaiškino, kad siekdami patekti į sūnaus kambarį, pažeidė kambario duris. Įėjusi į butą, pamatė, kad koridoriuje prie įėjimo į sūnaus kambarį sudegė sūnaus, anūkės J. bei jos drabužiai. Koridoriuje buvo aprūkę sienos. 2010-10-07 kilusio gaisro metu bute sudegė jos nauji, nenešioti vasariniai bateliai, 250 litų vertės, balti odiniai vasariniai bateliai, 180 litų vertės, zamšiniai rudeniniai bateliai, 90 litų vertės. Sudegę bateliai stovėjo po taburete koridoriuje, kur buvo gaisro židinys. (b. l. 76-77, t. 1)

Apklausta teisminio nagrinėjimo metu liudytoja J. S. paaiškino, kad kaltinamoji yra jos mama. Parodė, kad jų butas buvo padegtas du kartus. Sudegė daug tėčio daiktų. Jai nėra žinoma, kas padegė butą. Iš mamos ji nėra girdėjusi grasinimų, kad padegs butą. Tai yra sakę tik močiutė ir tėvas. Tuo metu mama galėjo judėti, eiti. Nežino, kodėl tėtis su močiute kaltina mamą. Tėtis priešų neturėjo. Jis skyrėsi su mama ir tuo metu konfliktavo su mama. Raktus turėjo ji, bet paskui juos buvo pametusi, pasidarė naujus. Raktus dar turėjo jos mama, močiutė iš mamos pusės, seneliai iš tėčio pusės. Raktus turėjo tik artimi žmonės. Gaisrų metų tėvų santykiai buvo gana sunkūs. Mama buvo labai nepatenkinta tuo, kad atėjo gyventi tėtis, o paskui atsikraustė ir močiutė. Buvo įvairių konfliktų. Ji išėjo gyventi į bendrabutį, todėl pati negirdėjo, bet močiutė su tėčiu jai pasakojo, kad mama kaltino tėtį, kad jis ją išvarė iš namų, kad viskas dėl jo. Anksčiau tėvas negalėjo gyventi su mama, nes su ja neįmanoma gyventi. Kai ji pati su ja gyveno, mama buvo labai konfliktiškas žmogus. Ji pastoviai kabinėjosi, kažkas vis būdavo blogai. Buvo atvejų, kai mama elgėsi agresyviai, jos tuo metu nebuvo namie, jai tai yra pasakojusi močiutė. Ji pasakojo, kad mama daužė lėkštes, buvo kviesta ir policija. Ji yra girdėjusi, kad mama grasino močiutei, tačiau tiksliai nepamena, kuom grasino. Tai buvo apie 2010 m. rugsėjo mėn. Į bendrabutį ji išėjo gyventi nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. Dabar ji jau nebegyvena tame bendrabutyje. Šiuo metu ji Statybininkų gatvėje, Vilniuje su kursioke nuomojasi butą. Santykiai su mama vaikystėje, iki kol jai sukako 12 metų, buvo pakankamai normalūs. Kai prasidėjo skyrybos, santykiai suprastėjo, jos pradėjo pyktis, buvo labai sunku, ypač paskutiniais metais. Ji gyveno su mama, turėjo savo kambarį, tačiau jos nelabai bendravo, santykiai buvo šalti, būdavo labai didelių konfliktų. (b. l. 54-75, t. 4)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. S. parodė, kad 2010-10-07 vakare pamatė žinutę, kurią rašė jos tėvas, kad „A. padegė butą“. Iš savo močiučių ji sužinojo, kad bute degė koridoriaus kampas prie tėčio kambario durų. Tame kampe stovi kėdė, ant kurios sudėti jos drabužiai, kurie buvo suaukoti jai žmonių po gaisro, kilusio rugpjūčio 21 dieną pas močiutę, adresu (duomenys neskelbtini). Buto durys buvo be pažeidimų. Jos tėvas ir seneliai dėl gaisrų įtaria mamą vien dėl to, kad jie jai sakė, kad mama grasino „paleisti butą dūmais“. Dėl sudegusių drabužių ji materialinio nuostolio nepatyrė, nes tai buvo suaukoti drabužiai (b. l. 129-130, 131, t. 1).

Apklausta teisminio nagrinėjimo metu liudytoja I. Z. parodė, kad ji dirba bibliotekoje. Nurodė, jog teismo posėdžių salėje esanti A. S. yra jos skaitytoja, tačiau ji nežinanti, ar ji buvo atėjusi į biblioteką 2010 m. spalio 7 dieną. Pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, jog jie surašyti teisingai. Paaiškino nežinanti, kodėl kaltinamoji prisistatinėjo dvejomis pavardėmis. Jie išsiaiškino, kad ji prisistatinėjo dvejomis pavardėmis tuomet, kai ji jau nustojo vaikščioti š biblioteką. (b. l. 54-75, t. 4)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. Z. parodė, kad kad 2010-10-07 į biblioteką, esančią Jeruzalės g.27, Vilniuje buvo atėjusi lankytoja A. S. Ji bibliotekoje naudojosi kompiuteriu. Kompiuteryje ji naudojasi dviem pavardėmis, tai S. ir B. Spalio 7 d. A. S. kompiuteriu naudojosi maždaug nuo 11.30 val. iki 12.06 val., po to ji neilgai paskaitė spaudą ir maždaug apie 12.20 val. išėjo iš bibliotekos. (b. l.124, tomas, 1).

Apklausta teisminio nagrinėjimo metu liudytoja L. L. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Ji matė gaisrą, kilusį spalio 7 dieną. Apie 16.00 val. ji grįžo iš parduotuvės ir pajuto dūmų kvapą. Iš pradžių pagalvojo, kad kažkas prisvilo, bet paskui pamatė, kad veržiasi dūmai. Ji paskambino į duris, tačiau niekas neatsiliepė. Ji bandė skambinti kaltinamosios mamai, bet jos namuose irgi nebuvo. Tada ji iškvietė gaisrininkus. Buto durys buvo užrakintos ir langai buvo uždaryti, todėl gaisrininkai išdaužė langą. (b. l. 54-75, t. 4)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. L. parodė, kad 2010-10-07 apie 15.50 val. ji grįžo į namus. Įėjusi į laiptinę, pastebėjo, kad ties buto Nr.1 durimis veržiasi dūmai, o taip pat pajuto dūmų kvapą. Ji paskambino į buto duris, tačiau jų niekas neatidarė. Telefonu ji paskambino kaimynės A. mamai, tačiau ji nepakėlė ragelio. Tada ji paskambino į pagalbos centrą ir iškvietė priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. (b. l. 126, t. 1).

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu liudytojas O. A. paaiškino, kad dirba priešgaisrinėje tarnyboje ir parodė, jog gavus pranešimą ir atvykus į nurodytą vietą, dūmų nelabai matėsi. Kaimynė parodė įėjimo duris. Paskui jie paprašė parodyti, kur išeina langai, kadangi negalėjo įeiti pro duris, nes jos buvo seifinės. Balkonas buvo įstiklintas, todėl jie išmušė langą. Kai žmogus įėjo, atidarė virtuvės langą, pasirodė juodi dūmai. Pradėtas ieškoti gaisro židinys. Durys visur buvo užrakintos. Židinys buvo rastas prie buto įėjimo. Kadangi durys visur buvo uždarytos, gaisras neišsiplėtė, tik visur buvo pilna dūmų. Paskui pasirodė šeimininkas ir šeimininkė, atėjo dar viena senutė su anūkėle. Nurodė, jog negali pasakyti, kelintą valandą galėjo būti padegtas butas. Smilkimas galėjo būti iki vienos valandos. Durys buvo seifinės, ant jų nebuvo jokių pažeidimų. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas patvirtino, jog jie surašyti teisingai. (b. l. 54-75, t. 4)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. A. parodė, kad 2010-10-07 15.50 val. iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas pranešimas, kad dega butas, adresu (duomenys neskelbtini). 15.51 val. 3 komandos pirmas ir antras skyriai išvažiavo į įvykio vietą. Nuvykus į įvykio vietą, namo gyventoja parodė, kuriame bute kilęs gaisras ir kur yra buto langai. Taip pat kaimynė pasakė, kad buto durys užrakintos, o bute nieko nėra. Priėjus prie pirmojo buto durų, pamatė, kad pro staktą veržiasi dūmai. Gaisrininkams jis davė komandą išdaužti įstiklinto balkono langus. Buvo išdaužtas stiklas ir patekta į balkoną. Jis paprašė kaimynės, kad ji telefonu praneštų apie gaisrą buto savininkams. Maždaug po 10 minučių atvažiavo moteris, kuri prisistatė B. S. ir atrakino buto duris. Tuo pačiu metu atėjo kita pagyvenusi moteris su vaiku. Tarp šių dviejų moterų kilo konfliktas. Jis bandė jas nuraminti. Netrukus senutė išėjo. Jis kartu su B. S. užėjo į buto vidų. Gaisro židinys buvo buto koridoriuje. Degė ant kėdės gulėję skudurai. Dėl hermetiškai bute uždarytų patalpų (visi langai ir durys buvo uždaryti) gaisras neišplito, o smilko vienoje vietoje. Smilkimas galėjo trukti iki vienos valandos. Bute buvo daug dūmų, viskas buvo aprūkę. (b. l. 138-139, t. 1).

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu liudytojas K. S. paaiškino, kad dirba gerbėjimo tarnyboje ir parodė, jog važiavo į įvykio vietą. Gaisro židinys buvo pirmame aukšte. Į butą pateko per balkoną, iš jo pateko į virtuvę. Balkono langą išdaužė, nes negalėjo jo atidaryti, o virtuvės langas buvo atidarytas gražiai. Perėję per virtuvę, pateko į koridorių, kuriame rado gaisro židinį. Atvykus į įvykio vietą, ir langai, ir durys buvo sandariai uždaryti. Smilkimas galėjo trukti apie 30 min., nes ten viskas buvo uždaryta, nebuvo oro, nebuvo kam degti. (b. l. 54-75, t. 4)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. S. parodė, kad jis dirba gelbėjimo tarnyboje. 2010-10-07 15.50 val. gavus pranešimą, buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Buto durys pirmame aukšte buvo užrakintos, todėl buvo išdaužtas balkono stiklas iš lauko pusės. Įlipo per balkoną į vidų. Kambario balkono durys buvo uždarytos. Pastūmus virtuvės langą, jis atsidarė ir gaisrininkai įlipo į vidų. Gaisro židinys buvo koridoriaus kampas prie kambario, kuris yra priešais įėjimo duris. Pamatė, kad degė skudurai, sudėti ant kėdės. Norėdami įsitikinti, ar bute nėra žmonių, jie išdaužė kambario durų stiklą, kito kambario durų stiklą. Vėliau atvyko moteris, prisistačiusi B. S. ir atrakino buto duris (b. l. 136-137, tomas 1).

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu liudytojas D. V. paaiškino, kad dirba gelbėjimo tarnyboje ir parodė, kad gaisras buvo pirmame aukšte. Iš pradžių priėjo prie buto durų, jautėsi dūmų kvapas. Tada jie apėjo aplink butą, kolega atidarė langą, o jis su K. S. aparatų pagalba įėjo į butą ir pradėjo apžiūrinėti patalpas. Prie buto įėjimo kampe rado degančius daiktus ant kėdės. Vienas kambarys buvo atidarytas, du uždaryti, jis ten išmušė durų stiklus ir apžiūrėjo. Buto lauko durys buvo uždarytos, užrakintos, tik paskui kažkas atėjo ir atrakino. Kol jie atidarė langą ir kol įėjo, tai pradėjo labiau degti. Smilkti galėjo nuo 30 min. iki valandos. (b. l. 54-75, t. 4)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. V. davė analogiškus parodymus kaip ir K. S. (b. l. 142-143, t. 1).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. J. parodė, kad kad 2010-10-07 apie 09.00 val. nuėjo pas dukrą A. į butą, adresu (duomenys neskelbtini) pasveikinti jos su gimimo diena. Taip pat padėjo A. nusiprausti, kadangi jai sunku pačiai tai padaryti. Maždaug 10.15-10.20 val. ji iš A. išėjo. A. jai minėjo, kad eis į Jeruzalėje esančią biblioteką pasinaudoti kompiuteriu. Susitarė, kad vakare pas ją ateis ir kartu atšvęs jos gimtadienį. 16.05 val. jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino A. kaimynė iš 13 buto ir pranešė, kad A. bute kilo gaisras. Ji nuėjo pas A. į butą. Kai ji nuvyko, jau buvo atvykę gaisrininkai, kurie gaisrą buvo užgesinę, o bute buvo pilna dūmų. Taip pat buvo atvykę A. buvusio sutuoktinio tėvai – B. ir L. S. Buto durys tuo metu, kai ji atvyko, jau buvo atrakintos, jos buvo be pažeidimų. Jos manymu gaisrininkai papuolė per įstiklintą balkoną, kadangi matė, kad išdaužtas įstiklinto balkono langas. Pati nematė, bet tik iš žodžių žino, kad gaisras kilo koridoriuje, kur užsidegė ant kėdės padėti nenešiojami drabužiai, kurie suaukoti labdaros būdu. Ji telefonu paskambino A. ir jai pasakė apie bute kilusį gaisrą. A. pasakė, kad ji yra mieste. (b. l. 134-135, t. 1)

Teisminio nagrinėjimo metu, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 82 str. 2 p., liudytoja M. J. atsisakė duoti parodymus.

2010-10-07 Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos akte dėl kilusio gaisro Nr. 53-1573 nurodyta, kad apie gaisrą pranešė kaimynai 2010-10-07 15.51 val. Pirmosios ugniagesių pajėgos atvyko 2010-10-07 15.54 val. Gaisras lokalizuotas 2010-10-07 16.14 val. Gaisras užgesintas 2010-10-07 16.28 val. Gaisro metu bute, virtuvėje, kambariuose, koridoriuje aprūko sienos, lubos, baldai, koridoriuje sudegė rūbai, apdegė kampas. Gaisto kilimo priežastis – labiausiai tikėtina priežastis - padegimas (b. l. 69, tomas 1).

Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyr. inspektoriaus S. S. pranešime nurodyta, kad apžiūrėjus gaisro vietą ir įvertinus išdegimo požymius, gaisro plitimo kelius, nustatyta, kad gaisras kilo koridoriuje ant grindų šalia batų dėžės. Labiausiai tikėtina priežastis - padegimas. Židinio zona yra buto koridoriuje, ant grindų šalia batų dėžės (b. l. 70, tomas 1).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad išanalizavus įtariamosios A. S. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotines, buvo nustatyta, kad jos telefonas nuo 09:16 val. iki 11:29 val. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 12:05 val. iki 14:14 val. telefonas buvo Jeruzalės mikrorajone prie Jeruzalės g. pastato Nr.17 (galėjo būti bibliotekoje, adresu Jeruzalės g. 27, Vilniuje. Tai nurodo telefono bokštas A25F, kurio azimutas veikia 90 kampu). Nuo 14:21 val. iki 15:18 val. įtariamosios telefonas veikė zonoje, kurioje yra butas, (duomenys neskelbtini), o nuo 15:44 val. matyti, kad A. S. telefonas veikė Vilniaus mieste ir prisirišinėja prie bokštų, kurių adresai yra Didlaukio g. 59, Kalvarijų g.125, Konstitucijos pr.14, A.Juozapavičiaus g. 9, Gedimino pr. 28. 16:32 val. į jos telefoną buvo gautas skambutis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (šis numeris priklauso jos motinai M. J.). Po to jos telefonas prisirišinėja prie bokštų, adresais Kalvarijų g.125, Didlaukio g.59, Rugių g.12. Prie buto, adresu (duomenys neskelbtini) (bokštas A25F) jos telefonas pradeda veikti 16:50 val. (b. l. 165, t. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo susipažinta su B. S., G. S., L. S., J. S. telefoninių pokalbių išklotinėmis, tačiau nustatyta, kad iš jų tik B. S. telefonas veikė įvykio vietoje 17.12 val. (16.03 val. į šį telefoną buvo gautas L. L. skambutis).

Iš 2011-01-11 specialisto išvadoje Nr.11-56(11) matyti, jog nustatyta, kad tirti pateiktame degėsių pavyzdyje yra ypač degaus skysčio-benzino-pėdsakų. (b. l. 74-75, t. 1)

Iš 2010-10-07 akto dėl kilusio gaisro Nr. 53-1573 matyti, jog nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis-padegimas. (b. l. 69, t. 1)

Iš 2011-01-21 specialisto išvados Nr. 35-1(S1) matyti, kad gaisras kilo dėl įnešto pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio. (b. l. 30-37, t. 2)

Iš 2010-10-07 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra pirmame aukšte. Įstiklinto balkono lango stiklas yra išdaužtas. Buto koridoriuje dešinėje pusėje yra gaisro židinys, likę degėsių pėdsakai. Šalia židinio stovi apdegęs suolas. Koridoriaus lubos, sienos aprūkusios (b. l. 40-66, t. 1).

2010-10-12 padegimas bute, adresu (duomenys neskelbtini)

Kaltinamoji A. S. teisminio nagrinėjimo metu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., padarymo savo kaltės nepripažino ir parodė, kad ji to buto nepadegė. Paaiškino, jog tą dieną, kai įvyko antras gaisras, t. y. 2010 m. spalio 12 dieną, ji miegojo namuose. Ji nieko blogo nepastebėjo. Pastebėjo kaimynas. Jis įėjo ir pasakė, kad pas ją dega. Ji buvo išgėrusi migdomųjų ir nelabai orientavosi, kas vyksta. Gaisro židinys buvo G. užrakintame kambaryje. Jie gyvena pirmame aukšte. Butas yra trijų kambarių. Vienas kambarys priklauso jai, o du – G. Jie abu rakina savo kambarių duris. Gaisro metu ji buvo bute, savo kambaryje. Atsigulė 9 val. vakare. Kada atsikėlė, tiksliai nežino, tik girdėjo, kad kažkas vaikšto. Ją pažadino kaimynas iš 4 buto. Kaimynas pasakė, kad dega. Kaimynas buvo užėjęs iki vonios kambario durų. Ji sakė kaimynui, kad pas ją niekas nedega, nes jos kambaryje niekas nedegė. G. kambarys sujungtas su balkonu. Į balkoną įeiti ji neturi teisės. Balkonas jungiasi su virtuve per langą. Prie lango stovi stalas. Sveikam žmogui būtų įmanoma per langą perlipti į balkoną. Tas įvykis jai šoko nesukėlė, nes ji buvo dar apsnūdusi nuo migdomųjų. Į butą pirmiausia atvyko mama. Gaisrinę pagalbą iškvietė kaimynė. Jos mamą iškvietė kaimynė iš 13 buto. Ji pati niekam neskambino, iš miegų atsikėlusi ji net negalėjo telefone numerio surinkti. Per langą iš balkono į virtuvę ji įlipti negali, niekada nelipo per tą langą. Raktų nuo G. kambarių ji neturi. Kai įvyko gaisras, G. bute nebuvo, turbūt jis buvo pas tėvus. Gaisras įvyko 19 kvadratų kambaryje, kurio veranda sueina su virtuvės langu. Jos ranka ir koja yra paralyžiuota, ji negali normaliai lipti laiptais, įlipti, perlipti jai yra sunku. Laiptais ji lipa, tačiau jai tai yra sunku, jos judesiai sulėtinti. Ji yra gulėjusi Santariškių ligoninėje, įvairiose neurologinėse ligoninėse. Penkis kartus gydėsi neurologijos psichiatrijos skyriuje. Kiekvieną kartą ligoninėje ji būdavo maždaug po mėnesį laiko. Asmenybės sutrikimų ji neturinti. Savo ligos istoriją ji skaitė. Kalėjime buvo paguldyta į ligoninę maždaug mėnesiui laiko. (b. l. 54-75, t. 4)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu A. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2010-10-12 apie 19.00 val. ji sugrįžo namo, pavalgė, po to kambaryje žiūrėjo televizorių. Pažiūrėjusi laidą „Panorama“, išgėrė vaistų ir nuėjo miegoti. Per miegus išgirdo, kad bute kažkas vaikšto. Gulėdama paklausė, kas vaikšto. Jai atsakė, kad kaimynas iš 4 buto. Jis pasakė, kad jos bute daug dūmų ir kažkas dega. Kaimynas įėjo į jos butą per neužrakintas buto duris, kurias ji galėjo palikti. Kaimynas ją išsivedė iš buto. Kažkas iš pašalinių žmonių iškvietė gaisrininkus. Gaisrininkai išmušė G. kambario durų stiklą ir pamatė, kad degė kompiuteris, kuris stovėjo ant stalo. Gaisrininkai užgesino gaisrą ir išvažiavo. G. kambarys buvo rakinamas. Jai gaisrininkai sakė, kad G. kambario durys, kurios atsidaro į balkoną, buvo atviros ir išmuštas durų stiklas. (b. l. 134, t. 2)

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis G. S. parodė, kad šio gaisro metu jis buvo pas tėvus, tėvai irgi buvo namie. Gyveno pas tėvus grįžęs iš ligoninės, kad sustiprėtų. Tik po poros dienų tėvai jam pasakė, kad bute įvyko antras gaisras. Tėvams paskambino A. motina ir pasakė, kad dega butas. Tėvai išvažiavo į butą apie pusę dvylikos. Per balkoną yra galimybė patekti iš virtuvės į jo kambarį. Prie lango stovėjo suolas ir jo pagalba labai lengva perlipti. A. anksčiau vaikščiojo labai gerai, net geriau už jį. Anksčiau jis daug kartų matydavo, kaip ji per langą lipdavo į balkoną daiktų pasiimti. Po teismo balkonas priklauso jam. Kai buvo dar neišsiskyrę, tai butas buvo abiejų ir jie gyveno kartu. Paskutinį kartą, maždaug prieš 8 metus, matė, kaip A. lipo per langą į balkoną. Jau 7 metus jis nebegyvena tame bute, todėl nežino, kaip yra dabar. Prieš gaisrą savo bute gyveno nuo birželio mėnesio iki spalio mėnesio. Tuo metu A. sveikata buvo labai gera, laiptais lipti ji galėjo, ranką ir koją pakelti galėjo. Jis nenori iš jos atimti buto, jis tik nori butą parduoti ir atiduoti jai jos dalį. Spintos nevisiškai sudegė, bet apdegė, todėl jos buvo išmestos. Daiktų dokumentai sudegė kartu, liko tik televizoriaus ir DVD leistuvo dokumentai. (b. l. 54-75, t. 4)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. S. parodė, kad 2010-10-12 kilusio gaisro metu jo kambaryje sudegė kompiuterinis stalas, kompiuterio procesorius, televizorius-monitorius „Samsung“, garso stiprintuvas “Sony“, dvi garso kolonėlės, klaviatūra, pelė, 10 vienetų DVD diskų, DVD vaizdo grotuvas „Philips“ ausinės „Philips“, šildytuvas, UAB „Vinita“ modemas „Motorolla SB“, skutimosi mašinėlė „Braun“, 3 vienetai „Gillette“ skutimosi peiliukai, kabelinės antenos „Vinita“ laidai, prailgintuvas, akiniai, gulėję ant stalo, rankinis laikrodis. Gaisro metu buvo sugadinta dviejų dalių sekcija, spinta, kėdė, šviestuvas, paveikslas, kuris kabėjo ant sienos, esančios kur stovėjo stalas ir kilo gaisras. Gaisro metu buvo apdegė, surūko jo drabužiai, gulėję spintoje, kurių jis nebegali dėvėti, nes jie labai surūkę ir iš jų neišeina kvapas, t. y. du megztiniai, 10 porų kojinių, 9 vienetai marškinių, 10 vienetų apatinių kelnaičių, 2 vienetai ilgų, šiltų apatinių kelnių, džinsinės kelnės. Taip pat gaisro metu buvo sudegusi ant lovos buvusi patalynė, t. y. viskozės antklodė, latekso pagalvė, avies vilnos pagalvė „Eastcon“, vilnonis pledas „Eastcon“, trys paklodės, taip pat sugadinti nepataisomai trys vienetai rankšluosčių, gulėjusių spintoje, trys vienetai antklodžių užvalkalai. Taip pat spintoje buvo aprūkę, sugadintas mamos asmeninis turtas, t. y. drabužiai, patalynė, rankšluosčiai. Mama šiuos daiktus pas jį atnešė ir laikinai padėjo po gaisro, kilusio vasarą jos name. (b. l. 80-87, t. 1)

Apklausta teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji B. S. parodė, kad šio gaisro metu jie jau gulėjo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kai paskambino M. J. ir pranešė apie gaisrą. Ji su vyru išvažiavo į butą. Nuvažiavę rado A., M. J. Antro gaisro metu jos sudegusių daiktų vertė yra apie 1100 litų. Ji buvo atsivežusi dalį daiktų į sūnaus butą. A. buvo atėjusi ir matė, kaip ji dėjo daiktus į spintą. Parodė, kad kaltinamoji įlipti per langą tikrai galėjo. Ji yra mačiusi, kaip A. lipa per langą. Ji į medį įlipti gali. A. kambarys net neaprūkęs. Ji buvo viską numačiusi ir apskaičiavusi. Vieną kartą nesudegino, tai dar kartą bandė. Kai ji su vyru atvažiavo, A. stovėjo su ironiška šypsena koridoriuje, puikiausiai jautėsi, jokio mieguistumo nesimatė. (b. l. 54-75, t. 4)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. S. parodė, kad 2010-10-12 apie 23.00 val. jai telefonu paskambino A. mama ir pranešė, kad kilo gaisras sūnaus G. kambaryje. Atvažiavusi pamatė, kad gaisras kilęs G. kambaryje. Kambario durys buvo užrakintos. Kambaryje buvo apdegusi kėdė, kompiuterio stalas, kompiuteris. Šio gaisro metu apdegė, surūko, buvo nepataisomai sugadintas jai priklausantis turtas, kurį ji laikė pas G. kambaryje spintoje: palaidinės, patalynė, švarkeliai, megztinis, užvalkalai antklodėms, paklodės, užvalkalai pagalvėms, staltiesės, rankšluosčiai. (b. l. 38-43, t. 2)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. J. parodė, kad 2010-10-12 apie 23.00 val. jai telefonu paskambino A. kaimynė iš 13 buto ir pranešė, kad dega dukros butas. Ji apsirengė ir nuėjo pas dukrą. Pamatė, kad dukra stovėjo lauke basa ir vilkinti naktinius marškinius. A. pasakė, kad ją iš buto išvedė kaimynas iš 4 buto. Prie buto durų buvo kaimynai iš 11, 13 ir 14 butų. Tuo metu bute buvo gaisrininkai, kurie buvo užgesinę gaisrą. Kadangi gaisras buvo kilęs G. S. kambaryje, ji iš savo telefono surinko B. S. telefono numerį ir padavė ragelį gaisrininkui. Gaisrininkas telefonu jai pranešė apie gaisrą. Netrukus B. kartu su vyru atvažiavo į butą. Girdėjo, kaip jie kalbėjosi, jog G. kambaryje užsidegė kompiuteris. Šiek tiek ten pabuvusi, ji išėjo namo. (b. l. 134-135, t. 2).

Teisminio nagrinėjimo metu, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 82 str. 2 p., liudytoja M. J. atsisakė duoti parodymus.

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu liudytojas D. J. parodė, kad buvo namuose ir išgirdo domofono skambutį. Tuomet paspaudė atidarymo mygtuką. Norėjo pažiūrėti, kas atėjo, nes apačioje buvo pora vežimėlių ir sūnaus dviratis. Apačioje kažkas sušiugždėjo ir užtilo. Jis užsimetė striukę, nusileido, pamatė, kad viskas gerai, tik durys paliktos praviros per sprindį. Jis per tarpelį pasakė, kad durys praviros ir nurodė užsidaryti duris, ir pastebėjo, kad per jas smelkiasi dūmai. Tuomet jis pradėjo rėkti, kad dega, į vidų neėjo. Tuomet iš galo atsiliepė moteris, sakė, jog niekas nedega, ji miega. Jis pakartojo, kad dega, liepė užsidegti šviesą. Moteris pasakė, kad čia viskas gerai, niekas nedega, lemputės nėra. Tuomet jis gal pėdą įstatė į vidų, ten buvo labai daug dūmų. Laiptinėje jis sutiko merginą, kuri sakė, kad pamatė atvirą liepsną ir iškvietė gaisrinę. Tuomet jis grįžo į savo butą, nes gyvena tiesiai virš to buto, ir pasakė šeimai, kad apsirengtų. Jis sakė, kad eis į lauką pažiūrėti. Ten jau buvo gaisrinė, išiminėjo čiužinį. Jis pamatė, kad nieko baisaus nėra, grįžo namo ir pranešė apie tai šeimai. Jis gyvena 4 bute, po kaltinamosios butą jis nevaikščiojo. Jis buvo įkišęs gal viena koją. Moters reakcija buvo keista, ji kosėjo ir sakė, kad dūmų nėra. Kiek jam yra žinoma, tai ne pirmas gaisras, bet per pirmą gaisrą jis buvo užsienyje. (b. l. 54-75, t. 4)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. J. parodė, kad 2010-10-12 apie 23.00 val. į namo išorinių durų domofoną paskambino skambutis. Jis priėjo bute prie domofono ir išgirdo, kaip skambinama yra iš karto į kelis butus. Net nieko neklausęs, kas atsitiko, jis paspaudė mygtuką, kad atsidarytų laiptinės durys. Būdamas buto viduje, atsistojo prie durų ir klausėsi, ar kas nors praeis laiptinės koridoriumi. Išgirdo, kaip atsidarė laiptinės durys, po to užsidarė. Užsidėjęs batus, nusileido žemyn. Pamatė, kad pirmojo buto durys yra šiek tiek praviros. Jis priėjo prie buto durų, dar jas truputį pravėrė ir šuktelėjo, kad žmonės jas užsidarytų ir tik tada pastebėjo, kad buto viduje yra dūmai. Tada jau stovėdamas laiptinės koridoriuje pradėjo garsiai šaukti „Žmonės kelkitės, butas dega“. Į buto vidų jis nėjo. Iš kambario atsiliepė moteriškas balsas, sakydamas, kad niekas nedega. Jam kelis kartus paraginus, iš buto į koridorių išėjo pagyvenusi moteris, kuri vilkėjo naktinius marškinius. Jis pasakė, kad pas ją kažkas dega. Ji atsakė, kad gal dega užrakintame kambaryje ir ji to kambario negali atidaryti. Iš lauko į laiptinę atėjusi nepažįstama mergina pasakė, kad lauke pamatė degantį butą, iškvietė gaisrininkus. Jis sugrįžo namo, apsirengė ir išėjo į lauką. Lauke stebėjo, kaip gaisrininkai gesino gaisrą. (b. l. 53, t. 2)

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu liudytojas G. M. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), 5 aukšte. Šio gaisro metu šeima miegojo, jis sėdėjo, skaitė ir pajuto dūmų kvapą. Laiptinė buvo pilna dūmų. Moteris buvo euforijoje. Žmogus tikrai buvo neišsigandęs. Tokia reakcija keista, nes jei degtų jo butas, jis tikrai nebūtų euforijoje. (b. l. 54-75, t. 4)

Liudytojas G. M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad spalio 12 d. apie 13 val. jam paskambino į duris kaimynas iš 13 buto ir pasakė, kad dega pirmas butas. Nusileido iki pirmo aukšto ir pamatė, kad pirmo buto durys yra atidarytos, o viduje buvo gaisrininkai. Laiptinėje stovėjo kaimynė iš pirmo buto, kuri vilkėjo naktinius marškinius ir buvo basa. Jam pasirodė, kad ji buvo pakilios nuotaikos, jos elgesyje nesimatė išgąsčio. Ji kalbėjo, kad kažkas atsirakino duris, dužo stiklai ir padegė kompiuterį (b. l. 49-50, t. 2).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. parodė, kad spalio 12 d. jis buvo bute. Apie 23 val. Jis išgirdo duslų garsą, panašų į sprogimą. Pro langą pamatė gaisrines. Išėjo į laiptinę. Pirmame aukšte stovėjo kaimynė iš pirmo buto, kuri vilkėjo naktinius ir chalatą. Ta kaimynė jam praeinant dar paklausė „kas čia vaikšto“, o po to pasakė „ai, čia kaimynas“. Jis išėjo į lauką ir matė, kad top buto balkono stiklas yra išdaužtas (b. l. 54-55, t. 2).

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu liudytojas V. P. parodė, jog jam nėra nieko žinoma šioje byloje. (b. l. 54-75, t. 4)

Liudytojas V. P. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad 2010-10-12 vakare kartu su mergina I. automobiliu grįžo namo. Kadangi kieme prie namo nebuvo vietos pastatyti automobilio, tai jį pastatė gatvėje. Išlipęs iš automobilio, pajuto, kad yra degėsių kvapas ir pamatė, kad iš buto, adresu (duomenys neskelbtini) pro langus veržėsi juodi dūmai, o kambario viduje matėsi atvira liepsna. Jis paskambino į pagalbos centrą telefonu 112 ir pranešė apie gaisrą, o mergina nuėjo prie laiptinės ir pradėjo skambinti į domofoną į bet kokį butą, kad atidarytų laiptinės duris. Ji sakė, kad matė, jog pirmojo buto durys buvo praviros, o bute blaškėsi moteriškė, vilkinti naktinius marškinius. Sulaukęs atvažiuojančių gaisrininkų, jis su mergina nuėjo namo. Kol stovėjo prie namo ir laukė atvažiuojančių gaisrininkų, girdėjo, kad nuo karščio trūko balkono stiklas. (b. l. 59, t. 2)

Apklausta teisminio nagrinėjimo metu liudytoja I. Ž. parodė, kad 2010 m. spalio 12 dieną ji grįžo su draugu, pasistatė automobilį priešais langus to namo, kur buvo gaisras, (duomenys neskelbtini). Jie gyvena (duomenys neskelbtini). Pasistatę automobilį, jie ėjo į namus. Einant pro šalį, ji pasižiūrėjo pro langą, buvo ryški geltona šviesa. Priėjo draugas, sako, jog čia gaisras, aplinkui dega kaimynų langų šviesos, bet niekas nereaguoja. Paprašė draugo kviesti gaisrinę, o pati nuėjo prie laiptinės durų pažiūrėti, kas vyksta. Laiptinės durys buvo su spyna, todėl ji paskambino į pirmo aukšto butą, niekas durų neatidarė, tada skambino bet kur, kad atidarytų. Pasakė, kad atidarytų duris, kad pirmame aukšte gaisras. Tuomet ją įleido. Tada ji nuėjo į vidų, laiptinėje nieko nebuvo, į vienas duris paskambino, į kitas, niekas neatidarė. Tada pasirodė, kad iš vieno buto eina dūmai. Ji tas duris atidarė, durys buvo neužrakintos, viduje buvo tamsu, galvojo, kad nelįs į vidų. Nuėjo pas draugą į lauką, jam sakė, kad durys atrakintos, sakė, kad gal vagystės, gal reikia policiją iškviesti, jis pasakė, kad viską iškvietė. Tada ji nusprendė grįžti atgal, kad palaikytų tas atrakintas duris atviras, kad jeigu atvažiuos gaisrinė, kad jiems būtų lengviau. Grįžo atgal, durys vėl buvo užrakintos, ji vėl paskambino, įleido, laiptinėje buvo moteris su naktiniais, basa ir tame kambaryje, kur rūko dūmai, degė šviesa, taip pat dar stovėjo du vyrai, jie šnekėjosi su ta moteriške. Daugiau į vidų ji neėjo. Moteris buvo pasimetusi, mosikavo rankomis, matėsi, kad stresas, sakė, kad ne pas ją dega, kad kažkur kitur dega, kad ji ėjo miegoti, kad pas ją durys buvo užrakintos, kad čia ne pas ją dega. Ji jai sakė, kad ji apsirenktų ir eitų iš to buto, su tais žodžiais įvyko sprogimas, dingo elektra ir moteris su tais žodžiais pradėjo šaukti: “čia šaudo, čia šaudo”, Atvyko gaisrinė ir greitoji ir tuomet ji išėjo. (b. l. 54-75, t. 4)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. Ž. parodė, kad 2010-10-12 vėlai vakare, apie 23.00 val. kartu su vaikinu V. P. automobiliu grįžo namo. Kadangi kieme prie namo nebuvo vietos pastatyti automobilio, tai V. automobilį pastatė Rugių gatvėje, priešais (duomenys neskelbtini) namą. Išlipę iš automobilio, jie ėjo link namų. Eidama pamatė, kad (duomenys neskelbtini) pirmajame aukšte vieno buto kambaryje yra kažkokia tai ryški šviesa. Apie tai, kad bute kilęs gaisras, iš karto nesuprato. Ji sustojo ir pradėjo įdėmiai žiūrėti, kas ten šviečia. Tada suprato, kad kambaryje liepsnoja dešinė kambario siena, esanti prie balkono. Po to pasijuto ir degėsių kvapas. V. pasiliko lauke priešais langą ir skambino į pagalbos centrą 112, o ji nuėjo prie laiptinės įėjimo durų. Jos buvo užrakintos koduota durų spyna. Ji paskambino į butus, esančius žemesniuose aukštuose, tačiau niekas laiptinės durų neatidarė. Tada paskambino į butą, esantį penktame aukšte. Atsiliepė gyventojo balsas ir paklausė: “kas“. Ji pasakė: „atidarykite duris, pas Jus gaisras pirmame aukšte“. Gyventojas atidarė duris ir pasakė žodžius: „ką ir vėl dega“. Ji įėjo į laiptinę ir bandė nuspėti, kokiame bute kilęs gaisras. Stipraus dūmų kvapo tuo metu nebuvo. Paskambino į antrą ir trečią butus, tačiau niekas durų neatidarė. Tada suprato, kad gaisras yra pirmame bute, nes pasijuto degėsių kvapas. Paėmė už durų rankenos ir durys atsidarė, kadangi jos buvo neužrakintos. Atidarius vienas duris, antrosios buvo praviros. Bute buvo tamsu ir jautėsi smalkių kvapas. Ji uždarė duris ir išėjo į lauką ir pasakė apie tai V. V. pasiūlė iškviesti policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Jis atsakė, kad jau iškviesti gaisrininkai. V. liko laukti atvažiuojančių gaisrininkų, o ji vėl sugrįžo prie laiptinės durų, tikslu jas palaikyti atviras, kad galėtų greičiau gaisrininkai patekti į namo laiptinę. Namo durys buvo vėl užrakintos, todėl paskambino vėl į bet kokį butą, kad atidarytų duris. Kai buvo atidarytos durys, ji įėjo į laiptinę. Prie pirmojo buto durų iš laiptinės pusės stovėjo moteris, vilkinti naktinius marškinius ir du vyriškiai, kurie tarpusavyje kalbėjosi. Moteris buvo išsigandusi. Ji kalbėjo, kad pas ją nedega, o dega kambaryje, kuris yra užrakintas ir ji negali įeiti. Tame bute jau buvo įjungta šviesa. Ji pasakė moteriai, kad ji apsirengtų ir eitų iš buto. Tuomet nuo gaisro pasigirdo didelis sprogimas ir dingo bute šviesa. Moteris išsigandusi šaukė, kad šaudo. Ji stovėjo laiptinės koridoriuje ir rengtis neėjo. Netrukus atvažiavo gaisrininkai ir greitoji medicinos pagalba. Ji iš karto išėjo į lauką ir su V. šiek tiek pastovėję prie namo nuėjo namo. (b. l. 60-61, t. 2).

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu liudytojas J. N. parodė, kad atvažiavus per langus veržėsi dūmai. Per balkoną jie pakliuvo į butą, balkono durys buvo pravertos. Gaisrą užgesino su vandeniu. Degė ant stalo gulėję drabužiai. Stalas stovėjo kambaryje prie sienos. Buto savininkę matė tik po to, kai užgesino gaisrą. Pamainos vadas V. K. su ja kalbėjo. (b. l. 54-75, t. 4)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. N. parodė, kad spalio 12 dieną nuvyko pagal iškvietimą (duomenys neskelbtini). Jis į butą pateko pro balkono langą, kopėčių pagalba. Balkono durys, kuriame kilo gaisras, buvo praviros. Jis balkono nelaužė ir stiklo nedaužė. Užėjo į kambarį ir paleido vandenį. Matė stalą su monitoriumi, drabužius, kėdę. Kambario durys buvo be stiklo, bet užkaltos faniera (b. l. 62-63, t. 2).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. paaiškino, kad jis dirba ugniagesiu ir parodė, kad nuvykus į gaisrą spalio 12 dieną, jis užėjo į namo laiptinę. Laiptinėje stovėjo buto šeimininkė. Buto durys buvo atidarytos. Moteris su telefonu spaudinėjo mygtukus, kažką kalbėjo labai nerišliai, Bute buvo daug dūmų. Bute jau dirbo jo kolegos ir gesino gaisrą (b. l. 66-68, t. 2).

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu liudytojas S. S. parodė, kad 2010 m. spalio mėn. jam paskambino motina 24.30 val. ir pasakė, kad dega butas, jis atvažiavo, pamatė tą vaizdą, kaip tik gaisrininkai išvažinėjo, buvo ekspertai. Buvo kraupus vaizdas, viskas sudegę ir ypač brolio kambarys. Pati A. namuose buvo ir su šypsena vaikščiojo ir žiūrėjo, kaip viskas sudegė, kai tuo tarpu jo mama nervavosi, o ji buvo su tokiu pasididžiavimu. Jis dar užklausė, ar jai smagu gyventi, ji sakė, kad čia juos Dievas baudžia. Brolio santykiai su žmona paskutinius 10 metų buvo tragiški, iš viso jiems kartu negalima būti, nes neįmanoma, visada konfliktai. Iš pradžių buvo šeimyninės problemos, o paskui turtiniai klausimai. Gavosi taip, kad brolis 7 metus ten negyveno ir negalėjo gyventi. Nors jis negyveno, bet kol buvo dukra, tai jis mokėjo už paslaugas. Kada dukra išėjo, nebegalėjo gyventi su motina, broliui irgi buvo blogai, jis gyveno tai pas jį, tai pas tėvus, grįžo į tą butą ir norėjo per teismą atsidalinti butą, parduoti, kada tas procesas įvyko ji grasino, kad jie atsiims. Rimtai į tuos grasinimus jie nežiūrėdavo, nes ji jau 10 metų sakė, kad sudegins ir taip toliau. Gąsdinimai buvo visą laiką. Jis yra girdėjęs grasinimus sudeginti, ji sakė, kad sudegins visus. Kai jis atvažiuodavo, klausė, kas darosi A. Brolis neturi draugų, su niekuo nebendrauja, neturi jokių priešų. Vienintelis priešas yra A. Brolis niekur nedirba, dėl negalios niekur neeina. Butą jo tėvai bandė išnuomoti ir nuomininkai ateidavo gyventi, tačiau jie negalėdavo ten ilgai išbūti ir pabėgdavo po 2 savaičių ar mėnesio dėl A. Nuomininkai visada skambindavo jo tėvams ir sakydavo, kas čia vyksta, kodėl iš jų kažko reikalauja. Jo tėvai važiuodavo dėl to aiškintis, įvykus konfliktus, kviesdavo ir jį. Jis tame bute negyveno. Jis broliu kiek galima rūpinasi, visą aparatūrą jis jam supirkdavo. Jis lankydavosi tame bute, būdavo, kad net neįsileisdavo į tą butą (b. l. 54-75, t. 4)

Apklausta teisminio nagrinėjimo metu liudytoja J. S. parodė, kad kol ji gyveno kartu su mama, mama balkone džiaudavo drabužius. Į balkoną ji patekdavo pro virtuvės langą. Ji nežino, kaip buvo tuo atveju, kai buvo gaisras. Ji yra mačiusi, kaip mama lipa pro virtuvės langą į balkoną. Tai ji yra mačiusi, kai tėvai išsiskyrė, jai tuo metu buvo 12 metų. Tai ji yra mačiusi gal prieš keturis metus. Ji išsiplaudavo drabužius ir lipdavo ten pasidžiauti. Ten buvo laikoma tėčio spintelė, kur buvo visi jo daiktai, atsuktuvai, o jei kažko reikėdavo, tai ji nueidavo ir pasiimdavo kokį plaktuką. Šio gaisro metu jos tame bute nebuvo. Jai paskambino močiutė ir pasakė, kad vėl gaisras. Sakė, kad sudegė visi daiktai. (b. l. 54-75, t. 4)

Iš 2010-10-12 akto dėl kilusio gaisro Nr. 53-1611 matyti, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis - tyčinis padegimas. (b. l. 10, t. 2)

Iš 2010-12-20 specialisto išvados Nr. 11-2941(10) matyti, kad tirti pateiktoje laido atkarpoje avarinio darbo režimui būdingų požymių nėra. Šio laido izoliacija viename gale apdegė dėl gaisro šilumos poveikio. (b. l. 19, t. 2)

Iš 2010-12-23 specialisto išvados Nr. 11-2942(10) matyti, kad ant tirti pateikto skuduro yra ypač degaus skysčio-benzino-pėdsakų. (b. l. 23-24, t. 2)

Iš 2011-01-31 specialisto išvados Nr. 35-1(S1) matyti, kad gaisras kilo dėl įnešto pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio. (b. l. 30-37, t. 2)

Ikiteisminio tyrimo metu buvo patikrintos B. S., L. S., J. S., G. S. telefoninių pokalbių išklotinės, tačiau nenustatyta, kad šie asmenys, įvykio metu būtų įvykio vietoje.

Iš Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2010-10-12 akto Nr. 53-1611 matyti, kad pranešimas apie gaisrą gautas 2010-10-12 23.04 val. Gaisras užgesintas 2010-10-12 23.12 val. (b. l. 10, t. 2). 2010-10-12 Kapitono S. I. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buto koridoriuje yra apdegusi siena, batų dėžė. Sienos ir lubos aprūkusios. Kambaryje mėtosi drabužiai, apdegusios patalynės likučiai. Spinta pasidengusi suodžiais. Stalas apdegęs. Sienoje esantys aliumininių elektros laidų izoliacija sveika. Į kištukinius lizdus įjungtas elektrinis šildytuvas, kompiuteris, monitorius, stiprintuvas, šakotuvas. Kištukai be degimo požymių. Prie stalo stovinti kėdė yra apdegusi. Klaviatūra išsilydžiusi. Kambario sienos ir lubos aprūkusios Labiausiai tikėtina gaisro priežastis - tyčinis padegimas (b. l. 11-15, t. 2).

Kaltinamosios A. S. kaltė dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 187 str. 2 d. (2 epizodai), yra įrodyta aukščiau aptartais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, iš dalies – katinamosios parodymais, specialistų išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kita bylos medžiaga.

Dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., t. y. dėl 2010-10-06 vagystės iš UAB „Senukų prekybos centras“, kaltinamoji savo kaltę pripažino pilnai ir patvirtino, kad pasislėpusi rankinėje, iš pakuočių išėmusi patalynės komplektus, praėjo pro kasas už juos nesusimokėjusi. Šias jos nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytoja T. R., kuri nurodo, kad rado tris išplėštas patalynės pakuotes be prekių, ir taip pat liudytojas D. M., kuri nurodė, kad peržiūrėdamas vaizdo medžiagą, jis pamatė, kad nepažįstama moteris išpakavusi pagrobė prekes iš „Senukų prekybos centro“ ir praėjo pro kasas nesusimokėjusi.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. (2 epizodai), t. y. dėl 2010-10-07 ir 2010-10-12 padegimų bute, adresu (duomenys neskelbtini), A. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad ji yra apkalbama ir buto ji niekada nepadegė. A. S. nurodė, kad pirmojo gaisro metu ji buvo bibliotekoje, ten pasėdėjusi jinai išėjo ir vaikščiojo prie savo namų esančiame parke, o vėliau išvažiavo į miestą pirkti bilietų į spektaklį, kai važiuojant gavo iš mamos skambutį, kad jos bute kilo gaisras. Parvykusi į namus pamatė, kad bute yra iš tiesų kilęs gaisras. Ji teigė, kad po parką vaikščiojo maždaug pusę valandos, tačiau iš bylos medžiagos matyti, ir liudytoja bibliotekininkė I. Z. nurodė, kad A. S. iš bibliotekos išėjo 12:20 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 2010-10-28 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuo 14:21 iki 15.18 val. A. S. telefonas veikė zonoje, kurioje yra butas, adresu (duomenys neskelbtini). A. S. teigė, kad vaikščiojo po parką maždaug pusvalandį, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad praėjo maždaug trys valandos, kai ji pajudėjo iš savo namų. Taip pat A. S. posėdžio metu teigė, kad jos sveikatos būklė labai sunki, sunkiai vaikšto, tačiau uždavus klausimą, kaip ji galėjo keturias valandas vaikščioti po parką, ji atsakė, kad sugebėjo. Nukentėjusieji G. S. ir B. S. nurodė, kad iš tiesų jie įtaria, kad butą padegti galėjo tiktai A. S., kadangi ji ne kartą yra grasinusi padegti, paleisti dūmais ir panašiai. Kaip nukentėjusieji teigia, niekas iš pašalinių asmenų buto raktų neturėjo. Tą aplinkybę patvirtino ir kiti liudytojai, tarp jų ir kaltinamosios dukra J. S. Buvo patikrintos visų asmenų telefonų išklotinės, kur jie buvo įvykio metu, tačiau nei vienas nebuvo prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio (duomenys neskelbtini) namo. Tą aplinkybę, kad į butą nebuvo įsilaužta, patvirtina ne tik nukentėjusieji, bet taip pat ir nešališki liudytojai - gaisrininkai, kaimynai. Liudytoja J. S. parodė, kad pačio įvykio ji nematė, tačiau yra girdėjusi iš mamos visokius grasinimus močiutės, B. S., atžvilgiu. Taip pat ji nurodė, kad jos mama, A. S., yra nuolat konfliktuojanti, dažnai būna agresyvi, sunkiai sukalbama. Taip pat J. S. teigė, kad ne vieną kartą yra mačiusi, kaip mama iš virtuvės į balkoną lipdavo padžiauti drabužius, pasidėti ar pasiimti kažkokius daiktus, todėl A. S. parodymai, kad ji negalėjo perlipti į balkoną, vertintini kritiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio akto dėl kilusio gaisro matyti, kad apie gaisrą buvo pranešta 15:51 val. Buvo apklausti gaisrininkai O. A., K. S., D. V., kurie parodė, kad atsižvelgiant į tai, kad bute buvo pilnai uždarytos durys, smilkimas galėjo trukti apie valandą laiko. Taigi apie gaisrą buvo pranešta 15:51 val., o A. S. išvykimo laikas iš buto yra fiksuojamas tarp 15 ir 16 val., taigi laikytina, kad įvykio metu A. S. buvo bute, niekas svetimas į butą patekti negalėjo. Jokių įsilaužimo į butą žymių nerasta, visi kiti asmenys buvo patikrinti pagal telefonų išklotines, visi jie buvo ne įvykio vietoje, daug toliau nuo namų, todėl teismas laiko, kad šiame epizode yra įrodyta, kad gaisrą sukėlė būtent A. S..

Dėl antrojo epizodo A. S. taip pat nepripažino savo kaltės ir parodė, kad gulėdama namuose ji pamatė vaikščiojantį po jos butą kaimyną, kuris pasakė, kad dega jos butas. Teismo posėdžio metu buvo apklaustas minėtas kaimynas - 4 buto savininkas D. J., kuris parodė, kad po butą tikrai nevaikščiojo, į jį buvo įžengęs gal tik viena koja, būdamas koridoriuje jis pasakė, kad yra kilęs gaisras, tačiau į tai buto savininkė atsakė, kad jos bute nėra jokio gaisro. Kaimynas D. J. teigė, kad moteris į jo pasakymą, kad dega jos butas, reagavo labai neadekvačiai, kadangi veržiantis dūmams moteris vis tiek aiškino, kad pas ją nėra jokio gaisro. Ne tik šiam kaimynui, bet ir kitiems krito į akis buto savininkės A. S. reakcija į kilusį gaisrą. Jos reakcija buvo neadekvati, ji buvo pakilėjimo būsenoje. Šią aplinkybę patvirtino kaimynai D. J. ir G. M. Be to G. M. apklaustas teisme parodė, kad A. S. buvo euforijoje, džiaugėsi, kad žmonės laksto, kad yra gaisrininkai. Taip pat G. M. parodė, kad moteris, išėjusi į koridorių, aiškino, kad kažkas padegė butą, kažkas atsirakino duris ir padegė kompiuterį. Moteris jau tada žinojo, kad gaisro židinys buvo toje vietoje, kur stovi kompiuteris, nors pati į kambarį nebuvo įėjusi ir to nematė. Aplinkybes, kad tai yra tyčinis padegimas, patvirtina byloje esančios išvados, t. y. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra padegimas, gaisras kilo dėl įnešto pašalinio atviros ugnies šaltinio, ant kėdės, kuri yra po kompiuteriu, yra benzino pėdsakų. Didžiausias gaisro židinys buvo aplink kompiuterį, tačiau yra fiksuota, kad tirti pateikto kompiuterio laido atkarpoje avarinio darbo režimui būdingų požymių nėra, šio laido izoliacija viename laido gale apdegė dėl gaisro šilumos poveikio, tai patvirtina, kad gaisras kilo ne dėl kažkokio kompiuterio gedimo, bet dėl benzinu apipilto skuduro. Esant tokioms aplinkybėms A. S. kaltė įrodyta pilnai.

Kaltinamosios A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė tris nusikalstamas veikas – vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., ir du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., kurie priskiriami prie apysunkių nusikaltimų, į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (visuotinai pavojingas būdas), į nusikalstamos veikos pasekmes, į kaltinamosios asmenybę – anksčiau teista, bausta administracine tvarka, į narkologinę įskaitą neįrašyta, gydėsi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 79TPK-52/2010 nurodoma, kad objektyvių duomenų, kad A. S. jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ar buvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, nėra, dėl psichikos būklės ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. S. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jai diagnozuojama organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas, dėl kurių ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taip pat gali suprasti su ja atliekamų veiksmų esmę, gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus bei teisminiame bylos nagrinėjime. A. S. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, dėl dabartinės psichikos būklės jai nereikia taikyti priverčiamųjų medicines priemonių. (b. l. 129-132, t. 3). Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamosios sveikatos būklę, į tai, kad jai nustatytas 65 proc. nedarbingumas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai pagal BK 178 str. 4 d. numatytą arešto bausmę, kurios dydis nustatutinas mažesnis nei sankcijos vidurkis, pagal BK 187 str. 2 d. (2 epizodai) numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, o bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis.

Baudžiamojoje byloje UAB “Senukų prekybos centras” pateikė 199,98 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 18-19, t. 1). Šis ieškinys laikomas pagrįstu, jį pripažįsta ir pati kaltinamoji A. S., todėl jis tenkintinas.

Taip pat baudžiamojoje byloje yra pateiktas nukentėjusiojo G. S. 18996,35 litų civilinis ieškinys dėl patirtos turtinės žalos ir 150000 litų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 89-90, t. 1). Civilinis ieškinis tenkintinas iš dalies.

Teismas pripažįsta, kad G. S. civiliniame ieškinyje nurodytų daiktų kainos yra realios, jas nurodant buvo atsižvelgta į jų nusidėvėjimą, nukentėjusysis pateikė teismui išlikusius dokumentus apie turėtas išlaidas, susijusias su gaisru. Tačiau teismas mano, jog pateikta 6160 litų suma remonto išlaidoms yra aiškiai per didelė, todėl ji mažintina iki 3000 litų.

Teismo nuomone, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra nepakankamai pagrįstas ir tenkintinas tik iš dalies. LR CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis G. S. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 150000 litų suma. Teismo nuomone, A. S. nusikalstami veiksmai nukentėjusiojo G. S. atžvilgiu sukėlė jam nemalonius išgyvenimus, stresą, išgąstį. Tačiau nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji niekur nedirba, turi 65 proc. nedarbingumą, į tai, jog abiejų gaisrų metu nukentėjusiojo nebuvo namuose, dėl to jam nebuvo kilęs pavojus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, jog priteistinos neturtinės žalos dydis yra mažintinas ir nukentėjusiajam G. S. priteistina 2000 Lt neturtinės žalos.

Taip pat baudžiamojoje byloje yra pateiktas nukentėjusiosios B. S. 1620 litų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 45-46, t. 2). Teismas pripažįsta, kad B. S. civiliniame ieškinyje nurodytų daiktų kainos yra realios, jas nurodant buvo atsižvelgta į jų nusidėvėjimą, todėl ieškinys tenkintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – polimerinė išlieja, buto išorinių durų spynos atraktas, medžiagos su galimais padegimo skysčio pėdsakais pavyzdys, elektros laido atkarpa, apdegusio skuduro pavyzdys, perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK daiktų saugojimo kamerą (b. l. 25-26, t. 2), naikintini.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str. str., 301 str. 1 d., ir 302- 308 str.,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kalta padarius:

- nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. (2010-10-07 epizodas), ir paskirti 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo.

- nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. (2010-10-12 epizodas), ir paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

- nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., ir paskirti jai 15 parų arešto;

Paskirtąsias bausmes pagal BK 187 str. 2 d. subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 6 mėn. 15 dienų laisvės atėmimo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p. šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal LR BK 178 str. 4 d. ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 6 mėn. 15 dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką A. S. įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010-10-13.

Kardomąją priemonę - suėmimą - iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

UAB “Senukų prekybos centras” ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš kaltinamosios A. S. UAB “Senukų prekybos centras” naudai 199,98 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo G. S. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. S. nukentėjusiajam G. S. 15836,35 Lt turtinei žalai ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios B. S. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. S. nukentėjusiajai B. S. 1620 Lt turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (polimerinę išlieją, buto išorinių durų spynos atraktą, medžiagos su galimais padegimo skysčio pėdsakais pavyzdį, elektros laido atkarpą, apdegusio skuduro pavyzdį, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK daiktų saugojimo kamerą) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas IvanauskasNuorašas tikras