Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. K. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 10 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir nubaustas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 9 punktais, paskirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant A. K. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti, mokytis, darbo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti ten registruotam, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, gydytis priklausomybes ligas, kai nuteistasis sutinka, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 17 d.

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 10 d. nutartimi tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimas, nuteistajam A. K. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžiu. Nutartyje nurodoma, kad nuteistasis A. K. nelinkęs bendradarbiauti su Probacijos tarnyba ir nededa pastangų, kad būtų pasiekti probacijos tikslai, jog probacijos procesas teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė.

II. Skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmestinas

7. Dėl nuteistojo A. K. 2025 m. liepos 10 d. pateikto prašymo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atkreiptinas dėmesys į BPK 364 straipsnio 6 dalies nuostatas, kuriose numatyta, kad su nuosprendžio vykdymu susiję skundai privalomai nagrinėjami teismo posėdyje, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, kitu atveju tik gali būti rengiamas teismo posėdis. Taigi matyti, kad nagrinėjamu atveju BPK neįpareigoja aukštesniojo teismo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pateiktoje medžiagoje yra visi skundo išnagrinėjimui reikšmingi duomenys. Pabrėžtina, jog nuteistasis nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, be to, iš esmės nenurodė ir jokių argumentų, pagrindžiančių būtinumą skundą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje. Atsižvelgdamas į tai, kas aptarta, aukštesnysis teismas sprendžia, jog yra visi pagrindai nuteistojo skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl prašymas dėl teismo posėdžio žodinio proceso atmetamas kaip aiškiai nepagrįstas.

8. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo, pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Taigi reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

9. Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Už probacijos sąlygų (teismo ir Probacijos įstatyme probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą Probacijos įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas (Probacijos įstatymo 30 straipsnis).

10. Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi, kurioje, be kita ko nustatyta, kad probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Apygardos teismas taip pat pažymi, jog bausmės vykdymo atidėjimu yra siekiama bausmės tikslus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o tam yra būtinos paties nuteistojo (probuojamojo) maksimalios pastangos, aktyvus prisidėjimas ir bendradarbiavimas su probacijos tarnyba siekiant tinkamai įvykdyti probacijos sąlygas. Piktybiškai nesilaikant paskirtų įpareigojimų, nebendradarbiaujant su probacijos įstaiga, probuojamajam kylanti atsakomybė tenka jam pačiam. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas galimas tik tuo atveju, jei probacijos metu nustatomas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimas arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimas ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas, užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą, nebus pasiektas.

11. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas įvertino visumą byloje surinktų duomenų ir pagrįstai sprendė, jog A. K. nevykdo dviejų jam paskirtų pareigų: gydytis priklausomybes ligas ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nelinkęs bendradarbiauti su Probacijos tarnyba, jo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nustatyta aukšta nusikalstamo elgesio rizika bei vidutinė didelė žala visuomenei, išryškėjo daug probleminių sričių. Todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistajam taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas naikintinas ir jis siųstinas atlikti laisvės atėmimo bausmės.

12. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad A. K. 2025 m. balandžio 22 d. įtrauktas į probacijos tarnybos registrą ir 2025 m. balandžio 24 d. pasirašytinai supažindintas su probacijos atlikimo sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, teisinėmis pasekmėmis už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą, sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas (asmens bylos lapai 14–15). Vykdomos probacijos priežiūros metu A. K. registravosi Užimtumo tarnyboje, pradėjo dalyvauti Pykčio valdymo programoje, dalyvavo individualiuose pokalbiuose, kurių metu pripažino jog turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų ir nori šią problemą spręsti, sutiko gydytis nuo šios priklausomybės, tačiau sutartu laiku pas šeimos gydytoją dėl siuntimo gavimo gydymuisi Priklausomybės ligų centre Šiauliuose nenuvyko. 2025 m. balandžio 28 d. vertinta A. K. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys, nustatyta aukšta rizika – 118 balų bei vidutinė didelės rizikos žala visuomenei, išryškėjo daug probleminių sričių – informacija apie teisės pažeidimus, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir piktnaudžiavimas narkotikais, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Be to, iš Administracinių nusižengimo registrų išrašo matyti, kad A. K. atžvilgiu pradėta administracinių nusižengimų teisena dėl 2025 m. balandžio 28 d. 13 val. galimai padaryto viešosios tvarkos pažeidimo. 2025 m. gegužės 21 d. A. K. atvykęs į Probacijos tarnybą pakeltu tonu kategoriškai atsisakė iš seilių atlikti narkotinių medžiagų tikrinimo testą, teigdamas, jog testo atlikimas iš seilių yra nesąmonė, jam kelia pyktį, neigiamas emocijas ir pan. Probacijos tarnybos pareigūnui pasiūlius per 2 valandas nuvykti į gydymo įstaigą atlikti narkotinių medžiagų patikrinimo testą bei rezultatus pristatyti Probacijos tarnybai, jis į gydymo įstaigą nenuvyko. Kadangi nuteistasis A. K. nesudarė sąlygų patikrinti, ar nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, 2025 m. gegužės 22 d. įvyko Atvejo vadybos posėdis, kurio metu buvo nuspręsta kreiptis teikimu į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

13. Tačiau nežiūrint į tai, jog buvo nuspręsta teikimu kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, A. K. ir toliau nevykdo teismo jam paskirto įpareigojimo gydytis priklausomybes ligas, Probacijos tarnybos pareigūnams nesudaro galimybės patikrinti ar jis nevartoja psichiką veikiančias medžiagas, nesilaiko bendrųjų probuojamojo pareigų – nuo 2025 m. gegužės 29 d. neatvyksta į Probacijos tarnybą, 2025 m. birželio 8 d., 2025 m. birželio 29 d. nerastas gyvenamojoje vietoje, neatsiliepia į priežiūrą vykdančios pareigūnės telefono skambučius, paskambinus iš kito tarnybinio telefono numerio A. K. atsiliepė, tačiau prisistačius kas skambina, pakeltu tonu šaukė, atsisakė nurodyti buvimo vietą.

14. Taigi, toks A. K. elgesys rodo, jog jis ignoruoja jam parodytą teismo pasitikėjimą ir suteiktą galimybę būti laisvėje, kad nuteistasis yra visiškai nekritiškas savo elgesio atžvilgiu, nesistengia pasitaisyti, keisti netinkamą elgesį teigiama linkme, todėl tolesnis nuteistojo taisymas jo neizoliavus nuo visuomenės yra negalimas, nes nuteistajam vengiant būti kontroliuojamam Probacijos tarnybos pareigūnų ir laikytis nustatytų griežtų probacijos sąlygų, nebus pasiekti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad nuteistajam A. K. nebendradarbiaujant su Probacijos tarnybos pareigūnais, nesuteikiant pareigūnams galimybės patikrinti, kaip jis vykdo jam skirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nevykdant įpareigojimo gydytis priklausomybės ligas, nepranešant pareigūnams apie buvimo vietą, apygardos teismo vertinimu, A. K. iš esmės demonstruoja atsainių požiūrį į jam skirtus įpareigojimus, nustatytas probacijos sąlygas bei į skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, aukščiau iškeldamas savo asmeninius poreikius. Taigi, įvertinus A. K. veiksmuose matomą pakankamai sistemingą, netgi piktybišką vengimą bendradarbiauti su Probacijos tarnyba, vengimą laikytis nustatytų probacijos sąlygų, daroma išvada, jog kitomis priemonėmis, tai yra realiai neatlikus laisvės atėmimo bausmės, šiuo atveju probacijos bei bausmės tikslų pasiekti neįmanoma.

15. Atsižvelgęs į visa tai, kas anksčiau išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti nuteistojo A. K. skundą ir nuteistajam suteikti dar vieną galimybę įrodyti, jog jis gali pasitaisyti neizoliuotas nuo visuomenės, nėra teisinio pagrindo.

16. Nuteistojo A. K. skunde išdėstyti teiginiai, jog jis teisme nebuvo išklausytas, suprastas, nebuvo supažindintas su savo turimomis teisėmis, yra nepagrįsti ir atmestini. Kaip matyti iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 3 d. teismo posėdžio protokolo turinio, nuteistajam A. K. ne tik buvo išaiškintos jo procesinės teisės, paskelbta teismo sudėtis, išaiškinta teisė reikšti nušalinimą, bet ir buvo suteikta teisė teikti paaiškinimus dėl Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyrius 2025 m. gegužės 22 d. teikime išdėstytų aplinkybių. Taigi, nuteistasis A. K. teismo posėdžio metu ne tik buvo supažindintas su jo turimomis teisėmis, bet ir nagrinėjamu klausimu jam buvo suteikta teisė teikti paaiškinimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.