- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-19
- Bylos Nr.
- 1-1405-530/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00268-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kaltinamasis
- A. F.
- Nukentėjusysis
- R. M., K. M.
- Advokatai
- Inga Blaževičienė
- Kategorijos
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, kaltinamajam A. F., jo gynėjai advokatei Ingai Blaževičienei, nukentėjusiesiems R. M., K. M., VTAT atstovams V. A., S. Č., specialistui S. S., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, romų tautybės, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, beraštis, nedirba, nesimoko, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 149 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. F. 2009 m. balandžio 5 d., apie 20.00 val. prieš nepilnametės K. M., gim. (duomenys neskelbtini), valią, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, nusivedė ją į apleistų (duomenys neskelbtini) teritoriją tarp (duomenys neskelbtini), bei pastūmęs į pusrūsį parvertęs K. M. ant ten buvusio sofos atlošo, grasinimais įbauginęs ir palaužęs jos pasipriešinimą, liepė nusimauti kelnes, pats numovė jos kelnes bei kelnaites ir įkišęs savo varpą į jos lytinius organus bei laikydamas prispaudęs prie šonų K. M. rankas, prieš jos valią išžagino.
Kaltinamasis A. F. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną baigė bokso treniruotes, paskambino V. T., tikslu susitikti ir nueiti į parduotuvę. Susitiko su V., kur jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini), pamatė besikalbančius draugus su mergaitėmis. Ten buvo jo pusbrolis L. B., D. S. ir merginos. Pamatė gražią mergaitę, paklausė jos vardo ir pasiūlė nueiti toliau nuo kompanijos pakalbėti, artimiau susipažinti. Jos paklausė, iš kur ji, kiek jai metų. Pasakė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Teigia, kad nėra su nepilnametėm susidėjęs, tik su vyresnėmis, jeigu būtų žinojęs jos amžių, būtų su ja neprasidėjęs. Ji paklausė, kiek jam metų, jis pasakė, kad (duomenys neskelbtini) metai. Jie kartu vaikščiojo, kalbėjosi, apsikabino, jis ją pabučiavo, ji nesipriešino, jos negąsdino. Pasibučiavo eidami, nežino, kaip atsidūrė(duomenys neskelbtini) teritorijoje esančiame pusrūsyje. Jis jos nestūmė, per prievartą nevertė, jos sutikimu įvyko, jos rankų nespaudė. Į pusrūsį įėjo kartu, pradėjo bučiuotis, glamonėtis ir įvyko lytinis aktas, ji nesipriešino ir žodžiu nieko nesakė. Lytinį aktą baigė, apsisaugojimo priemonių nenaudojo. Kiek tai truko, neprisimena. Ji atrodė pilnametė, buvo pasipuošus, pasidažius, atrodė (duomenys neskelbtini) metų. Pokalbio su ja apie lytinius santykius nebuvo. Draugų neklausė, kiek jai metų. Nežino, iš kur ant nukentėjusiosios atsirado sužalojimai, jis jos nežalojo. Iš Lietuvos jis išvyko balandžio 6 d., nes nežinojo, kad ji parašė pareiškimą, kad jis yra paieškomas. Po visų proceso dalyvių apklausų, kaltinamasis prisipažino kaltu pilnai ir nurodė, kad nukentėjusioji priešinosi, gal jis to tik nepastebėjo, atsiprašė nukentėjusiosios. Sutiko su nukentėjusiosios parodymais. Supranta, kad padarė nusikaltimą ir dėl to labai gailisi. Pats nusprendė prisipažinti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji K. M. paaiškino, kad tą dieną ryte susitiko su drauge A.. Ji pasiūlė nuvykti pas jos kažkokį draugą. Nuvažiavo į(duomenys neskelbtini), susitiko su draugais, jie buvo trise, jos irgi trise. Ten buvo vienas čigonas (D. S.). Jai čigonai nepatinka, ji jį koliojo, paskui jie jį dėl kažko sekė, gal net jį apmėtė. Jis paskambino kažkam pasiskundė ir po to jie išsigando, bet namo dar nenorėjo eiti. Ėjo palei gatvę į stotelę, kaltinamasis išlindo iš parko, pasigavo, sako: „kuri čia ant mano pusbrolio, ant to čigono stumia“, ji pasakė „aš“. Jis pasakė eiti, ji priešinosi, pradėjo šakotis, jis vis tiek: „einam, nes bus blogai“. Sakė eiti su juo pasišnekėti. Ji ėjo, nes bijojo priešintis. Priėjus (duomenys neskelbtini), jis ją pastūmė į pusrūsį, prigrasino jeigu priešinsis iškvies daug draugų ir visi ją išprievartaus. Ji bijojo, šaukė, verkė, bet kaltinamasis ją parvertė ant ten buvusio sofos atlošo ir išprievartavo. Tiksliai neatsimena kaip viskas vyko, nes po šio įvykio, buvo patekusi į eismo įvykį, patyrė galvos traumą, buvo atlikta daug operacijų, sutriko atmintis, todėl prašė remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie yra tikslesni.
Nukentėjusioji K. M., vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. teisme pagarsintus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad 2009-04-05, apie 18.30 val. būnant su draugėmis A. L. ir L. M. (duomenys neskelbtini) parke, gavo SMS pranešimą, kuriame buvo rašoma, kad su jomis nori susitikti vaikinas vardu D.. Šį vaikiną pažinojo dvi dienas, su juo susipažino per A. L.. D. pasiūlė susitikti apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) tilto. Jai su draugėmis A. L. ir L. M. sėdint ant suoliuko prie laidojimo paslaugų įmonės(duomenys neskelbtini), prie jų priėjo keturi vaikinai. Tarp jų buvo D., kitų vaikinų nepažinojo. Tarpusavyje bendraujant vienas iš vaikinų, galimai romų tautybės, pradėjo jas užgaulioti, įžeidinėti, dėl ko tarp jos ir romų tautybės vaikino kilo žodinis konfliktas. Po šio konflikto vaikinai visi kartu nuėjo, jos ėjo paskui juos, kur jie ėjo, nežinojo. Vaikinams pasukus gatvėmis, ji su draugėmis išėjo į (duomenys neskelbtini) ir ėjo link visuomeninio transporto sustojimo esančio prie parduotuvės „Šilas“, adresu (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad iš gatvelės, esančios už parduotuvės „Šilas“, išėjo vaikinas, kuris ėjo link jų. Tas vaikinas priėjęs paklausė, kodėl susipyko su jo broliu. Šis vaikinas buvo galimai romų tautybės apie (duomenys neskelbtini) metų. Prie jų priėjo dar trys vaikinai, vienam buvo įtvarstytas dešinės rankos delnas, šiems vaikinams apie(duomenys neskelbtini) metų. Šis, galimai romų tautybės vaikinas, pasikvietė eiti atokiau pasikalbėti dėl konflikto įvykusio prie Nemuno su jo broliu. Jos draugės liko stovėti su trimis vaikinais. Praėjus pro sugriautas kareivines ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Ji toliau eiti atsisakė, kadangi bijojo, kad neatkeršytų dėl brolio su kuriuo buvo įvykęs žodinis konfliktas. Jiems tik paėjus toliau nuo jos draugių, čigonų tautybės vaikinas pradėjo grasinti jai susidorojimu jei ji neis su juo. Jo grasinimai pasireiškė žodžiais, sakė, kad jei ji su juo neis, tai atvažiuos pilni automobiliai jaunuolių, kurie visi ją išprievartaus ir jei priešinsis, nužudys. Kur ją veda nesakė, ji būdama įbauginta ir bijodama ėjo kartu. Ji galvojo gal jai šaukti, tačiau kur jis ją vedė buvo atoki vieta, jokių žmonių nesimatė, todėl pagalvojo, kad šaukimu nieko neprisišauks, o tik gali būti blogiau. Taip pat norėjo bėgti nuo jo, tačiau pagalvojo, kad jei ją pavys, tai gali sumušti. Priėjus (duomenys neskelbtini) pusrūsius, jis koja nustūmė šalimais gulėjusį sofos atlošą, o po to abejomis rankomis, jėga ją pastūmė į pusrūsį. Po to jis dar jėga patempė ją už rankos ir ji nukrito ant sofos atlošo. Jis liepė jai nusimauti kelnes, kai ji pasakė, kad jų nenusimaus, jis pasakė, kad jei nenusimaus kelnių, tuoj paskambins ir čia privažiuos du automobiliai. Jis pasakė, kad jei nepaklus jam, tai bus kitų vaikinų išprievartauta ir galimai net nužudyta. Tuomet kai ji pradėjo nusimauti kelnes, jis pats jas pilnai nutraukė bei nutraukė kelnaites ir ant jos užgriuvo pats. Savo kelnių jis nebuvo nusimovęs, tik buvo pasmaukęs jas žemyn. Jis prispaudė jos rankas jai prie šonų ir įvedė savo lytinį organą jai į lytinius organus. Jai labai skaudėjo, kiek suprato, jis savo lytinį organą jai į makštį įvedė pilnai. Tikrai negali pasakyti ar jis iki galo atliko lytinį aktą, nes jai skaudėjo ir ji verkė. Baigęs lytinį aktą, jis atsistojo, paėjęs toliau nusišlapino, tuomet apsimovė kelnes ir nuėjo. Kai jis pasitraukė nuo jos, ji juto, kad jai tarp kojų prie lytinių organų buvo šlapia. Ji nieko nesivalė, apsimovė kelnaites, kelnes ir nuėjo pas drauges. Paprašė jų kuo greičiau važiuoti namo. Kai papasakojo kas atsitiko A. mamai, ji kartu atvažiavo pas ją į namus ir viską papasakojo jos tėčiui. Iš karto važiavo į policiją. Kai jai buvo išrašytas siuntimas pas teismo medikus apžiūrai, ten nuvyko apžiūrai po išžaginimo nesiprausus. Iš jos pareigūnų paimti drabužiai taip pat yra neskalbti. Ją išžaginusį jaunuolį tikrai atpažinti gali, jį tada matė pirmą kartą. Anksčiau buvo vieną kartą turėjusi lytinius santykius, tačiau tai buvo (duomenys neskelbtini) m. rudenį, gal rugsėjo mėnesį, daugiau lytinių santykių, iki išžaginimo, nebuvo turėjusi. Jos pirminiai parodymai gali būti ne visai tikslūs, kadangi dar buvo neatsigavusi nuo išgąsčio, dar buvo šoke (1 t., b. l. 37-38, 40-41).Teisme patvirtino, kad taip ir buvo kaip užrašyta ikiteisminio tyrimo metu. Teigia, jog ji kaltinamajam savo metų nesakė, tačiau ir taip matėsi jog ji dar yra vaikas. Kaltinamasis jos metų neklausė.
N. R. M. paaiškino, kad įvykio metu, vakare atėjo dukra, dvi draugės su mama, kuri pasakė, kad išprievartavo K.. Jam dukra patvirtino, kad ją išprievartavo, tuomet važiavo į policiją, prabuvo visą naktį. Jo žmona serga psichine liga, jis daug laiko praleidžia su dukra. Tuo metu dukrai buvo(duomenys neskelbtini) metų, tikrai neatrodė (duomenys neskelbtini) metų. Apie įvykį jam ji nieko nepasakojo. Kai grįžo, buvo pasimetusi, išsigandusi, matėsi, kad kažkas įvyko. Kai jis sužinojo, kad ją išprievartavo, pats patyrė šoką. Kaltinamasis po įvykio skambino, siūlė tartis, siūlė pinigus, jis nesutiko. Kai sulaikė, bandė susisiekti su jo dukra. Skambino jo dėdė, advokatai, įkyriai siūlė pinigus. Jis pareiškimo sakė neatsiims. Atlygino turtinę ir moralinę žalą. Dukra patyrė galvos traumą eismo įvykyje, prieš du metus birželio mėnesį, buvo sutrupinta kaukolė, pati savarankiškai vaikščioja tik pusę metų, mokosi namuose. Įvykio dieną dukters neteko ieškoti, parašydavo žinutę, paskambindavo. Nepamena, kad ji būtų dingus. Dukra prieš eismo įvykį buvo labai impulsyvi, padūkus buvo, turėjo paaugliško agresyvumo, nebuvo kukli. Mama susirgo, kai dukrai prasidėjo paauglystė. Dukra namo visada grįždavo laiku, tik būdavo išleidžia panakvoti pas drauges.
Liudytoja L. M. paaiškino, kad ji ir nukentėjusioji K. M. yra draugės. Įvykio dieną susitarė susitikti su pažįstamu vaikinu D., nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), susitiko prie parduotuvės „Šilas“, ten įvyko konfliktas. Ten buvo trys ar keturi vaikinai. Iš pradžių apsižodžiavo, vaikinai kažką pasakė, vienas buvo tamsaus gymio, čigonų tautybės, su juo gavosi didelis konfliktas, jis kažką pasakė, ką, neprisimena. K. pirma pradėjo konfliktuoti, tada ir jos įsikišo, pasakė, kad jis čigonas, o šis įsižeidė. Jis paskambino draugui ir pasakė, kad tuoj ateis daugiau žmonių, dėl ko, nesakė, tik, kad atvyks. Jos išsigando ir ėjo į stotelę, atėjo kiti vaikinai su kuriais buvo susitikę ir dar keli. Jie visi pakalbėjo sustojime, susitaikė, jos jo atsiprašė. Jie pasiūlė pabūti kartu ir jos sutiko pabendrauti, pasišnekėti, susipažinti. Kažkuris iš šviesių vaikinų pasakė, kad K. eina iki parduotuvės, o joms reikės palaukti, kol pareis. R. K. žinutes, bet atsakymo nesulaukė. Tuo metu K. normaliai bendravo, nebuvo šoko, bet kai parėjo buvo apsiverkusi, šoko būsenoje, drebanti, nieko nekalbėjo, grįžo ne ta, kaip išėjo. K. su kaltinamuoju dingo kažkur, gal valandą laiko jų nebuvo. Jos klausė, kas atsitiko, bet ji neištarė nė žodžio, tik praėjus pusvalandžiui aprimo ir sugebėjo kažką pasakyti, kažkuri paklausė, gal išprievartavo ir tuomet K. pradėjo labai verkti. Nurodė, kad K. tuo metu buvo draugiška panelė, pati konfliktų neieškodavo. Su vaikinais kalbos nebuvo apie jų amžių. Iš jų kalbos nebuvo galima suprasti, kiek joms metų, kur jos mokosi taip pat kalbos nebuvo.
Liudytoja A. L. paaiškino, kad nukentėjusioji – jos draugė, bendrauja iki šiol, nesusipykę. Įvykio dieną važiavo susitikti su D. ir kitais vaikinais, pasikvietė ir drauges: K. ir L.. Susitiko (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „Šilas“, kalbėjosi, santykiai buvo draugiški. Po to įvyko konfliktas, nes K. susiginčijo su kažkuriuo iš vaikinų. Vaikinai pasakė, kad K. nuėjo į parduotuvę su kaltinamuoju. K. matė, kaip nuėjo, negirdėjo, ar ji šaukė, rėkė, neatsimena, ar atrodė išsigandusi. Po to, maždaug už valandos grįžo K., matėsi jog apsiverkusi. Ji važiuojant autobuse klausė K., bet ši tylėjo, tuomet pasakė: „būtų žiauru, jeigu būtų tave išprievartavę“, ir K. apsiverkė, tada suprato kas atsitiko. Vaikinai neklausinėjo apie jų amžių, jai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) metų. Įvykio metu jai atrodė, kad K. kaltinamasis nepatiko. Grįžus pas ją į namus, K. jos mamai papasakojo, kad ją išžagino čigonų tautybės vaikinas. Jos mama apie tai pranešė K. tėčiui. Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes.
Liudytojas L. B. paaiškino, kad D. jo draugas. Įvykio dieną jis buvo susitikęs su D., ėjo pasivaikščioti prie (duomenys neskelbtini) tilto, jis pasiūlė susitikti su panelėm, susitiko, bendravo. Jos buvo trys. Ir jie buvo trys: jis, V. ir D.. Panelės atrodė žymiai vyresnės. Nebuvo jokio konflikto. Po to jis nusprendė eiti namo, kartu su juo ėjo ir D., o merginos sekė iš paskos. Neatsimena, ar kas D. skambino į mobilų telefoną. Apie 20 val. susitiko kaltinamąjį, jis buvo vienas. Merginos elgėsi gerai, kalbėjo draugiškai, juokavo, sėdėjo prie Nemuno, po to pasivaikščiodami atsidūrė prie kareivinių. Kaltinamasis truputį toliau paėjo su nukentėjusiąja. Negirdėjo, kaip ją pasikvietė, kokiu tikslu nuėjo, nežino, nes jie buvo nusisukę. Ar jie buvo dingę, nežino, trumpam 5-10 min. Kai grįžo nukentėjusioji, gerai atrodė, neatrodė apsiverkusi, juokėsi, viskas buvo gerai, kalbėjosi, juokavo visi. Pasikalbėjo ir namo visi išsiskirstė. Nurodė, kad jam merginos atrodė pilnametės, jos buvo pasidažiusios, aukštesnės, D. sakė, kad joms po (duomenys neskelbtini) metų. Neatsimena, kad viena iš merginų būtų pradėjus užgaulioti, kad jis čigonas. Negalėjo sakyti, kad perspėjo nukentėjusiąją, jog ji baigtų jį užgaulioti, nes kitaip gaus į galvą.
Liudytojo D. S., vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. teisme pagarsinti parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2009 m. kovo mėnesio pabaigoje, ar balandžio mėnesio pradžioje, internetu per portalą „One.lt“ susipažino su viena mergina, kuri prisistatė „B“ vardu. Taip pat pažinojo jos draugę vardu A.. 2009-04-05 dienos metu mergina pravarde „B“ parašė jam SMS žinutę siūlydama susitikti. Jis atrašė, kad gali susitikti (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) tilto, netoli pėsčiųjų tako. Tarėsi susitikti apie 17-18 valandą. Vienas nenorėjo eiti į susitikimą, tai pasivadino draugą O. G.. Einant susitikti su merginomis, susitiko čigonų tautybės vaikiną pravarde „V“. Taip pat kartu su jais ėjo vaikinas vardu P.. Iš viso į susitikimą su merginomis ėjo keturiese. Sutartoje vietoje jų laukė trys merginos. Praėjus gal 5 minutėms po jų susitikimo, „V“ susibarė su mergina pravarde „B“. Jų konflikto priežasties nesiaiškino, bet suprato, kad jie nepatiko vienas kitam, todėl ir barėsi. Po to jie pakilo eiti namo, merginos sekė jiems iš paskos ir „Barbė“ vis barėsi su „V“. Einant visiems kartu jam į mobiliojo ryšio telefoną kažkas paskambino, telefoną iš jo paėmė „V“. Jis pradėjo kalbėti čigoniškai ir apie kažką kalbėjosi su skambinančiu asmeniu. Tiksliau skambino čigonų tautybės vaikinas pravarde „Š“, kitų jo duomenų nežino. Visi priėjo (duomenys neskelbtini) gatvę ir suko namo. Jis paklausė merginų ar jos nepasiklys. Jos paklausė kur sustojimas, joms parodė kuria kryptimi eiti ir su merginomis išsiskyrė. Visi išsiskirstė į skirtingas puses ir „V.‘ nuėjo vienas (duomenys neskelbtini) gatve. Po to pats buvo namuose. Tos pačios dienos vakare, gal apie 21-22 valandą, pas jį į kiemą atėjo V. T., kuris paminėjo, kad kažkas atsitiko toms panelėms, kur buvo atvažiavę susitikti su juo. Pats prisėdo prie kompiuterio parašyti joms, tačiau jos jam nieko neatrašė. Sekančią dieną, 2009-04-06 jam į mobiliojo ryšio telefoną parašė SMS žinutę „B.“ siūlydama susitikti ten pat, kur buvo susitikę iš vakaro. Į sutartą vietą nuėjo su V. T., ten buvo policijos pareigūnai, kurie juos sulaikė. 2009-04-07 dienos metu pats buvo namuose, kai pas jį į kiemą atėjo „V.“. Jis pasakė, kad 2009-04-05 vakare „Š.“ pamelavęs, kad vedasi į parduotuvę bei prigąsdinęs „B.“, ją išprievartavo. Apie išprievartavimą sužinojo tik iš „V.“. Kur gali gyventi „Š.“ ir kitų jo duomenų tikrai nežino (1 t., b. l. 74-75).
L. V. T., vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. teisme pagarsinti parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2009 m. balandžio 5 d. (sekmadienį), pavakare, valandų neprisimena, ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link parduotuvės. Susitiko iš matymo pažįstamą jaunuolį vardu T., kitų jo anketinių duomenų ir kur gyvena, nežino. Jis pasiūlė kartu nueiti iki parduotuvės. Einant, T. kažkam paskambino ir pradėjo kalbėti čigoniškai. Pakalbėjęs, pasiūlė eiti iki „Šilo“ parduotuvės. Ėjo kartu su juo, nes neturėjo ką veikti. Tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, ties (duomenys neskelbtini) gatve susitiko čigonų tautybės jaunuolį pravarde „V.“, kitų jo duomenų ir kur gyvena nežino. Kartu su juo buvo D. ir O. su P.. Jie visi trys nuėjo namo. Patys trise ėjo link „Šilo“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Sustojime link centro pusės pasivijo tris merginas. „V.“ jiems pasiūlė su tomis merginomis pabendrauti „paprikolinti“. T. pasiūlė merginoms eiti su jais link Nemuno. Jos sutiko ir visi nuėjo. Merginos buvo trise, jų vardų nežino, matė jas pirmą kartą. Prie jų dar priėjo jam iš matymo pažįstamas jaunuolis pravarde „L.“, jo kitų duomenų ir kur gyvena nežino. Visi ėjo pro kareivines link (duomenys neskelbtini) gatvės. Ten netoliese yra lyg parduotuvė, lyg (duomenys neskelbtini) fabrikas. Šalimais yra autoservisas. Visi sustoję pradėjo kalbėti. T. vienai iš panelių, šviesiais ilgais plaukais pasiūlė kartu nueiti iki parduotuvės. Ji nuėjo kartu su juo. Jos dvi draugės ir jie trise, tai yra jis, „V“ ir „L“ liko jų laukti. Gal po 20 minučių prie jų sugrįžo T. su ta mergina. Merginos nuėjo atgal link sustojimo prie „Šilo“ parduotuvės, o jie nuėjo kiekvienas į savo namus. Mergina kai grįžo su T. neatrodė pasikeitusi, nors pats jos nestebėjo. T. gali būti virš (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kur gyvena nežino. Tas merginas matė pirmą kartą, iš kurio jos rajono nežino. Daugiau nieko papasakoti negali (1 t., b. l. 76-77).
Liudytoja tyrėja R. K. paaiškino, kad ji apklausinėjo liudytojas L. M. ir A. L., kaip buvusias tame įvykyje. Jos įvykio nematė, bet buvo netoliese. Ką pačios pasakojo, tą ji rašė pažodžiui. Apklausose dalyvavo jų atstovai tėvai. Ji nieko negalėjo išsigalvoti ir prirašyti. L. B. buvo apklaustas kaip liudytojas, jai pats pasakė, kad moka lietuviškai rašyti ir skaityti, jis perskaitė parodymus ir pasirašė. Ji matė, kaip jis skaitė parodymus, jos akivaizdoje pasirašė. Apklaustų liudytojų parodymai pilnai atitiko bylos aplinkybes. Kad galimai nusikalstamą veiką padarė A. F., buvo padarytas atpažinimas pagal nuotraukas, atpažino pagal nuotraukas nukentėjusioji K. M. ir jos dvi draugės. Iš karto buvo mėginta A. F. išsikviesti, bet operatyviniais duomenimis, jis sekančią dieną buvo išvykęs į užsienį, buvo paskelbta jo paieška. D. S. ir V. T. yra iš kaltinamojo pusės, juos stengėsi kuo greičiau išsikviesti, L. jo giminaitis. Patvirtino, kad L. nesakė, kad nemoka lietuviškai skaityti ir rašyti, kad nepasirašys. Visi apklausti liudytojai savanoriškai perskaitė parodymus ir pasirašė. Nei vienas nesakė, kad neraštingas, nemoka kalbos. Jai susidarė įspūdis, kad liudytojai žinojo dėl ko yra iškviesti, bet vengė duoti parodymus. L. L. minėjo, kad nukentėjusioji atrodė apsiverkus, buvo nubėgęs tušas, bet priežasties neminėjo.
Specialistas S. S. paaiškino, kad 2012-02-09 A. F. buvo atlikta teismo psichiatrinė konsultacija, ir nustatė, kad A. F. teismo psichiatrinė ekspertizė nereikalinga. Jie su kaltinamuoju kalbėjosi, jis aiškino, kad nėra lankęs mokyklos, nemoka skaityti, rašyti, užsiiminėjo boksu, buvo nokaute, bet jokių epilepsijos priepuolių nebuvo, 2006-2010 m. gyveno Anglijoje. Pokalbio metu aiškino, kad kategoriškai neigia padaręs nusikaltimą, nes tuo metu buvo išvykęs. Nustatyti kaltinamajam žmogaus intelekto lygį, tuo metu nekilo būtinumo. Jiems buvo žinoma, jog kaltinamasis nesimoko, nemoka skaityti, rašyti, bet duomenų, kad jam gali būti demencija, ar atminties intelekto sutrikimas, nebuvo. Tyrimas yra gan trumpas, daugiau iš medicininių dokumentų, kuriuos jie gauna iš įstaigų, bendrauja su kaltinamuoju, kalbasi, kaip jis gaudosi tam tikrose situacijose, o pokalbio metu išryškėja, reikalinga psichiatrinė ekspertizė ar ne. Dėl kaltinamojo nekilo jokių abejonių ir todėl buvo tokia išvada, kad ekspertizė nėra reikalinga. Šiuo atveju dėl intelekto tyrimo galima daryti tokias prielaidas: galima siekti lengvo laipsnio intelekto sutrikimo, bet nuo to byloje niekas nesikeis. Tai galėtų būti nustatyta sunkiausiu atveju, kad lengvas intelekto sutrikimas, tačiau jo suvokimui apie merginos amžių, iš esmės nieko šitoje byloje nekeistų. Tas intelekto lygis prieš tai ir dabar negali keistis, jis formuojasi iš vaikystės, gali būti įgimtas intelekto sutrikimas ir traumos. Kaltinamasis sakė, kai jis buvo nokaute, tai galėtų atsiliepti, bet pokalbio metu dėl demencijos nekilo jokių minčių ir išvada todėl, kad ir šiuo metu nereikia atlikti nei psichologinės nei psichiatrinės ekspertizės. Be to, jis intensyviai gynėsi, kad nepadarė nusikaltimo, kad tuo metu buvo Anglijoje suimtas ir deportuotas.
Kaltinamojo kaltė įrodoma ir šia ištirta bei įvertinta rašytine medžiaga:
2009-04-06 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietos apžiūros metu nukentėjusioji K. M. parodė apleistus kareivinių pusrūsius, adresu tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Apžiūrint nukentėjusios nurodytą pusrūsį matosi, kad jo stogas apaugęs žole ir samanomis. Pusrūsio viduje matosi besimėtančios šiukšlės, įėjimas į pusrūsį iš abiejų pusių atviras. Apžiūros metu nieko nerasta ir niekas nepaimta (1 t., b. l. 11-16).
2009-04-06 daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji K. M. dalyvaujant tėvui R. M., savanoriškai pateikė juodos spalvos medžiagines kelnes ir apatines kelnaites (1 t., b. l. 17).
2009-04-08 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtos K. M. pateiktos juodos spalvos medžiaginės kelnės ir apatinės kelnaitės (1 t., b. l. 18-19).
2009-05-07 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad K. M. padaryta: nubrozdinimai krūtinėje padaryti kietu buku daiktu (-ais), paros bėgyje iki
teismo medicininės apžiūros 2009-04-06, 01.30 val. ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Nubrozdinimas dešinio kelio srityje padarytas kietu buku daiktu (-ais), prieš 5-10 paras iki teismo
medicininės apžiūros 2009-04-06, 01.30 val. ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Tiriamosios rankose sužalojimų, būdingų savigynai nėra. Neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti
padaryti lytinio akto metu. Sperminio skysčio, spermijų radimas tiriamosios makštyje rodo, kad
vyro lytinis organas galėjo būti įvestas į jos lytinius organus. Tampone su K. M.
makšties turiniu rastas sperminis skystis, rasti spermijai. Tepinėliuose su makšties turiniu rasti
spermijai (1 t., b. l. 21-22).
2009-04-20 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad ant pateiktų tyrimui apatinių kelnaičių rasti spermijai ir sperminis skystis. Ant kelnių spermijų ir sperminio skysčio nerasta (1 t., b. l. 24-25).
2012-01-24 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad tampone su K. M. makšties turiniu, ant K. M. kelnaičių rastas sperminis skystis. Atlikus DNR tyrimą gauti dviejų asmenų DNR profiliai, iš kurių vienas priklauso K. M. su 99,9999999999% tikimybe, o kitas – A. F. su 99,9999999999% tikimybe (1 t., b. l. 35-36).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad 2009-04-09 atpažinimo metu nukentėjusioji K. M. iš pateiktų atpažinti šešių asmenų fotonuotraukų atpažino fotonuotraukoje Nr. 2 pavaizduotą asmenį – A. F., kaip asmenį, kuris 2009-04-05 ją išžagino apleistoje kareivinių teritorijoje, adresu tarp(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 42-44).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad 2009-04-08 atpažinimo metu liudytoja L. M. iš pateiktų atpažinti šešių asmenų fotonuotraukų atpažino fotonuotraukoje Nr. 5 pavaizduotą asmenį – A. F., kaip asmenį, kuris 2009-04-05, apie 20.00 val. nusivedė jos draugę K. M. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 64-66).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad 2009-04-08 atpažinimo metu liudytoja A. L. iš pateiktų atpažinti šešių asmenų fotonuotraukų atpažino fotonuotraukoje Nr. 5 A. F., kaip asmenį, kuris 2009-04-05, apie 20.00 val. nusivedė jos draugę K. M. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 70-72).
A. F. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti ir jam pareikšti įtarimai pagal LR BK 149str.3d.. Kvalifikacija teisinga, todėl nekeistina. Lietuvos Respublikos BK 149 str.3d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nepilnamečio asmens išžaginimą. Išžaginimo nusikaltimo sudėtis yra formali. Įstatymų leidėjas nesieja padarytos veikos kvalifikavimo nei su išžaginimo veiksmų pabaiga, nei su dėl to kilusiais padariniais. Išžaginimas yra baigtas nusikaltimas nuo lytinio santykiavimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas pabaigė lytinį aktą, ar ne. Lytinis santykiavimas panaudojant fizinį smurtą yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Tai gali būti nukentėjusiojo mušimas, rankų užlaužimas, nukentėjusiojo užgulimas, prispaudimas ir pan. Lytinis santykiavimas grasinant panaudoti fizinį smurtą (psichinis) smurtas yra tada, kai nukentėjusio asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kurie yra grasinamojo pobūdžio nukentėjusio asmens atžvilgiu. Grasinimai panaudoti fizinį smurtą gali būti išreiškiami žodžiais. A. F. kaltinamas grasinimais panaudoti fizinį smurtą K. M. atžvilgiu. Jis atliko tokius veiksmus su nukentėjusiąja: panaudodamas grasinimus, nusivedė ją į apleistų(duomenys neskelbtini) teritoriją tarp (duomenys neskelbtini), bei pastūmęs į pusrūsį parvertęs K. M. ant ten buvusio sofos atlošo, grasinimais įbauginęs ir palaužęs jos pasipriešinimą, įkišęs savo varpą į jos lytinius organus bei laikydamas prispaudęs prie šonų K. M. rankas, prieš jos valią išžagino. Taigi, A. F. panaudodamas fizinę jėgą ir grasinimus panaudoti fizinį smurtą tuoj pat jeigu ši nepaklus jo reikalavimams, lytiškai santykiavo su K. M. prieš jos valią. Dėl visų šių veiksmų atlikimo A. F. kaltė yra įrodyta nukentėjusios K. M. parodymais tiek duotais teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teismo posėdyje. Nukentėjusioji tvirtino, jog A. F. grasino, jeigu ši nepaklus eiti kartu su juo, jis pasikvies kelis automobilius draugų ir visi kartu ją išprievartaus, o gal net ir nužudys. A. F. ji nepažinojo, jis atrodė apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, romų tautybės, todėl ji bijojo, jog grasinimus jis gali įvykdyti. Ji galvojo bėgti, bet bijojo, jog pasivijus gali būti dar blogiau. Todėl sutiko eiti link apleistų (duomenys neskelbtini), kur A. F. panaudodamas fizinę jėgą, pastumdamas į pusrūsį, parversdamas ant ten buvusios sofos atlošo, numovė nukentėjusiajai kelnes ir kelnaites, užgulė ją, ir laikydamas prispaudęs rankas prie jos šonų, ją išžagino. A. F. po proceso dalyvių apklausos teismui patvirtino, jog nukentėjusios parodymais jis tiki, prisipažįsta kaltu ir atsiprašė nukentėjusios. Tai, kad A. F. atliko lytinį aktą su nukentėjusiąja neginčijamai patvirtina ekspertų išvados(t.1.b.l.21-22,35-36). Kad po įvykio K. M. atrodė patyrusi šoką, verkė, patvirtino teisme liudytojos L. M., A. L.. Be to, teismas įvertinęs rašytinę medžiagą, daro išvadą, jog nukentėjusioji iš karto po įvykio kreipėsi pagalbos į suaugusius asmenis, būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyko med. apžiūrai, į policiją, o nesiekė nuslėpti, tai tik patvirtina, jog lytiniai santykiai buvo prievartiniai, kaltininkas vartojo grasinimus, kurie sukėlė jai stiprius dvasinius išgyvenimus, baimę ir netikėti nukentėjusios parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Todėl teismas daro išvadą, jog A. F. objektyviai atliko visus veiksmus, įeinančius į nusikaltimo, numatyto LR BK 149str. sudėtį. Dėl subjektyvių požymių. A. F. nusikaltimo padarymo metu buvo beveik (duomenys neskelbtini) amžiaus. Nusikalstama veika padaroma tik tyčia. Išžaginimas suponuoja kaltininko suvokimą, kad jis lytiškai santykiauja su nukentėjusiuoju prieš jo valią, pasipriešinimui įveikti pasinaudojęs fizinį smurtą, grasinimus tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis ir nori tokių lytinių santykių. Kaltinamasis teisme teigė, kad gal jis nesuprato, jog nukentėjusioji priešinasi. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog lytinis aktas buvo atliktas apleistame (duomenys neskelbtini) pusrūsyje, tamsiu paros metu, esant lauke pakankamai vėsiam orui( t.1.b.l.11-16). Tai rodo, jog kaltinamasis žinojo esant tokį pusrūsį, į jį vedėsi nepilnametę tikslu atlikti lytinius santykius, pastarai ėmus priešintis, pagrasino jog tuoj išsikvies kelis automobilius draugų ir jie visi ją išprievartaus, o gal būt ir nužudys. Nukentėjusioji K. M. teigė stūmusi kaltinamąjį, bet nepakako jėgų nugalėti kaltinamąjį, o šauktis pagalbos buvo beprasmiška, nes ten niekas ir taip nebūtų išgirdę, nes vieta atoki, praeiviai nevaikšto. Teismų praktikoje suformuota, kad asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais arba kitokio pobūdžio veiksmais- verkiant, atstumiant kaltininką ir kt.. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto ar baimės patirti fizinį smurtą, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią. Taigi, šiuo atveju A. F. naudojo grasinimus nukentėjusios valiai palaužti, naudojo fizinę jėgą stumdamas į pusrūsį, pastumdamas ant sofos atlošo, todėl suvokė jog veikia nusikalstamai ir to norėjo. Dėl kvalifikuojančio požymio nepilnametystės. Jeigu nukentėjusiajam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję (duomenys neskelbtini) metų, jis laikomas nepilnamečiu asmeniu ir kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra nepilnametis. Išžaginimas kvalifikuojamas pagal BK 149 str. 3 d. ir tuo atveju, jei kaltininkas aiškina, kad nesuvokė, jog nukentėjusysis yra nepilnametis, tačiau teismas pripažįsta, kad kaltininkas pagal bylos aplinkybes turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusysis yra nepilnametis. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad K. M. yra gimusi(duomenys neskelbtini) ( b.l.46, t.1.). Taigi, nusikaltimo padarymo dieną ( 2009m. balandžio 5d.)jai buvo prieš nepilnus tris mėnesius suėję(duomenys neskelbtini) metų. Nors kaltinamasis iš pradžių teisme tvirtino, jog nukentėjusioji jam sakė, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų, tačiau vėliau pakeitė poziciją ir paaiškino, kad jis kaltę pripažįsta, viskas buvo taip kaip sakė nukentėjusioji, tik jis galėjo jos metų nesuprasti. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji atvyko kartu su kitomis dviem draugėmis, kurios buvo taip pat nukentėjusios bendraamžės. Pati nukentėjusioji K. M. teigė, kad ji kaltinamajam nesakė jog jai yra (duomenys neskelbtini) metų, nes ji jo bijojo, o išoriškai ji tuo metu atrodė, kaip vaikas. Nukentėjusios įstatyminis atstovas, tėvas R. M. teismui parodė, kad jo dukra tuo metu atrodė, kaip vaikas, nes jai tebuvo (duomenys neskelbtini) metų. Todėl teismas įvertinęs surinktus įrodymus daro išvadą, jog A. F. pagal bylos aplinkybes, jos fizinius duomenis, turėjo ir galėjo suvokti jog nukentėjusioji yra nepilnametė, nes K. M. neseniai buvo suėję (duomenys neskelbtini) metų. O tos aplinkybės jog nukentėjusioji buvo pasidažiusi blakstienas, nesudarė pagrindo manyti jog ji yra pilnametė. Teismas atmeta gynybos argumentus dėl to, kad A. F. dėl jo asmeninių savybių nesugebėjo teisingai įvertinti nukentėjusios amžių, nes jis praeityje nesimokė, nemoka rašyti ir skaityti. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas S. S. patvirtino, kad atlikto tyrimo metu A. F. nebent galėtų būti nustatytas lengvo laipsnio intelekto sutrikimas, kuris iš esmės neturėtų jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl jo suvokimo bylos aplinkybes, pavyzdžiui nukentėjusios amžių ir kitas aplinkybes. Be to gynėja pastebėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, jog lytinis aktas buvo atliktas ant sofos atlošo, nes pastarasis apžiūrint įvykio vietą surastas nebuvo. Šis gynybos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes teismas rėmėsi nukentėjusios parodymais, kuri du kartus apklausta ikiteisminiame tyrime, o ir teismo posėdyje patvirtino, jog kaltinamasis koja paspyrė ten stovėjusį sofos atlošą ir ant jo, ją pargriovė. Įvykis buvo 2009-04-05 apie 20 valandą, o įvykio vieta apžiūrėta sekančios dienos 11 valandą ryto(b.l.11 t.1). Vieta nesaugoma, laisvai prieinama, bet kam. Todėl teismas daro išvadą, kad sofos atlošą, bet kada ir, bet kas galėjo paimti, paslėpti ir pnš.. Teismas liudytojo L. B. duotus parodymus teisme dėl nukentėjusios būklės po to, kai ji grįžo prie jų visų ir neva atrodė laiminga, patenkinta, vertina kritiškai kaip siekį palengvinti kaltinamojo padėtį. Iš liudytojos R. K. parodymų duotų teisme matyti, jog L. B. yra su A. F. giminaitis, todėl jo suinteresuotumas kiek įmanoma padėti giminaičiui išvengti atsakomybės. Kitų dviejų liudytojų D. S. ir V. T. parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis su LR BPK 276str.4d. teismo posėdyje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jie pačio įvykio nematė, jų parodymus teismas nelaiko reikšmingais. Gynybos argumentai, jog tokias pasekmes lėmė pačių merginų provokuojantys veiksmai, laikytini visiškai nepagrįstais, nes nukentėjusioji su A. F. buvo nepažįstama, jis prisijungė kiek vėliau prie jaunimo. Ji nesiekė eiti su juo, jo nekvietė, o priešingai manė tik išsiaiškins santykius dėl kito romų tautybės asmens, kuris jai nepatiko. Teismas atmeta teiginius, jog K. M. turi siekį apkalbėti A. F., kaip romų tautybės asmenį, kadangi pastarasis pats pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atsiprašė nukentėjusios, o tai tik patvirtina nukentėjusios parodymų nuoseklumą, jog A. F. ji neturi pagrindo apkalbėti.
Todėl teismas įvertinęs byloje surinktus daro išvadą jog A. F. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 149str.3d. , už ką ir privalo atsakyti.
Civilinio ieškinio byloje nėra.
Nuosavybės teisių apribojimas šioje byloje netaikytas.
Proceso išlaidos: ekstradicijos išlaidos, susijusios su A. F. ekstradicija. Bendra išlaidų suma – 4637,00 Lt (1 t., b. l. 166-171). Prokuroras prašė ekstradicijos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti šias proceso išlaidas – 4637,00 Lt susijusias su A. F. ekstradicija. Atsižvelgiant į tai, kad A. F. po nusikalstamos veikos padarymo iš karto išvyko iš Lietuvos ir tokiu būdu pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, buvo išduotas Europos arešto orderis, dėl ko jis buvo sulaikytas Jungtinėse Karalystėse ir pargabentas į Lietuvą, dėl to policijos departamentas patyrė išlaidas, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ( BPK 103str.6p.) ir priteistinos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, naudai.
Daiktiniai įrodymai: nukentėjusiosios K. M. pateikti rūbai – juodos medžiaginės kelnės, apatinės kelnaitės, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini K. M.; nukentėjusiosios K. M. ir įtariamojo A. F. lyginamieji pavyzdžiai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip – vertę praradę daiktai (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). Byloje esanti A. F. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2004-04-08 Kauno Panemunės PK PP (23) (1 t., b. l. 196), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina A. F..
Kaltinamajam A. F. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri teismo pratęsta iki 2012-11-19. Kardomoji priemonė suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamojo A. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusios ir jos tėvo teismo posėdžio metu, kas laikytina jog tokią poziciją kaltinamasis pasirinko laisva valia, niekieno neverčiamas, todėl teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe( BK 59str.1d.). Atsižvelgiant į tai, kad žalą atlygino kaltinamojo giminaičiai, o ne jis pats, be to tokiu žalos atlyginimu pastarieji buvo suinteresuoti nukentėjusios pareiškimo atsiėmimu( R. M. parodymai teisme), todėl ši aplinkybė nėra pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
A. F. neteistas (1 t., b. l. 132, 133), VšĮ Kauno apskrities ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninėje nesigydė (1 t., b. l. 136), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b. l. 138), 2012-02-09 A. F. atlikta teismo psichiatrinė konsultacija, kurioje nurodyta, kad A. F. teismo psichiatrinė ekspertizė nereikalinga (1 t., b. l. 140).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes( BK 54str.1d.2d.). Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 149 straipsnio 3 dalyje, yra sunkus, tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas. Kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti prieš žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, padaryti prieš nepilnametį asmenį. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, jis pirmą kartą teisiamas, turtinė žala nukentėjusiajai atlyginta, ji turtinių pretenzijų kaltinamajam nereiškia, nes tiek turtinę, tiek neturtinę žalą atlygino kaltinamojo giminaičiai, todėl esant šių aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, jog kaltinamajam skirtina vienintelė bausmės rūšis, kuri numatyta jam inkriminuoto BK 149str.3d.- laisvės atėmimas. Parenkant bausmės trukmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, pradėjo mokytis (2 t., b. l. 95), žalos nėra, bei į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas parinktinas arčiau minimalios bausmės, numatytos BK 149 straipsnio 3 dalyje. Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-08-29 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 66 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-305 str. str., 306 str., 307 str., 313 str.
nusprendžia:
A. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalyje, ir skirti bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6(šešiems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012-11-19.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011-08-29 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 4637,00 Lt (keturių tūkstančių šešių šimtų trisdešimt septynių litų ) išlaidas dėl A. F. ekstradicijos iš Jungtinės Karalystės pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti jas iš A. F..
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: nukentėjusiosios drabužius juodas medžiagines kelnes, apatines kelnaites grąžinti K. M.; nukentėjusiosios K. M. ir įtariamojo A. F. lyginamuosius pavyzdžius sunaikinti; A. F. asmens tapatybės kortelę Nr. 10533982, išduotą 2004-04-08 Kauno Panemunės PK PP (23) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. F..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodantį skundą per Kauno miesto apylinkės teismą.