Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-26-159/2012

Teisėjas Vaclovas Paulikas (Proceso Nr. 2-06-3-02196-2011-3)

2012 m. sausio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės ir Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. C. (P. C.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3934-794/2011 pagal pareiškėjų J. B. ir P. C. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Apeliantas, gyvendamas santuokoje, asmeninės nuosavybės teisėmis turėjo butą, adresu (duomenys neskelbtini). 2006-05-04 pareiškėja J. B. tą butą pardavė ir pasiėmė pinigus už parduotą butą. Pinigams už parduotą butą likus J. B. žinioje, turėjo būti išspręstas jų priklausomumas (b. l. 32–33).

2011-02-03 ir 2011-02-04 VĮ Registrų centro pažymų 7 punkte nurodyta, kad 2010-01-05 įsigytas 1,0500 ha bendro ploto 70 300 Lt vidutinės rinkos vertės žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Minimas turtas turėjo būti įrašytas į bendrai santuokoje įgyto turto sąrašą, turto balansas sudarytas tinkamai ir 1,0500 ha bendro ploto žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), netaikomos CK 3.89 str. 1 d. 2 p. nuostatos.

Apeliantas klaidina teismą, kad pareiškėja J. B. neva sau pasiliko pinigus, gautus už parduotą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas butas parduotas pagal P. C. jai išduotą įgaliojimą, gauti už parduotą butą pinigai atiduoti P. C.. Apeliantas prie apeliacinio skundo nepridėjo įrodymų, patvirtinančių apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius (b. l. 36–37).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliantas P. C. apeliaciniu skundu ginčija tik tą teismo sprendimo dalį, kuria patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes apelianto paveldėtas iš tėvų nekilnojamasis turtas – 1,0500 ha bendro ploto 70 300 Lt vidutinės rinkos vertės žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nepagrįstai įrašytas į santuokoje įgyto turto sąrašą. Apeliantas taip pat nurodė, kad turėjo būti išspręstas pareiškėjos J. B. pinigų pasiėmimo už jam 2006-05-04 asmeninės nuosavybės teisėmis parduotą butą, adresu (duomenys neskelbtini), klausimas.

Apeliantui P. C. apeliaciniame skunde nurodžius tokias anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises (CK 3.3 str.). Sutardami, kad santuoka iširo, sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 str.). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises ir pareigas (CK 3.53 str. 3 d.). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 str. 3 d. turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos turinys įrašomas į teismo sprendimą, todėl svarbu sutarties sąlygas suformuluoti taip, kad nekiltų kliūčių sprendimui vykdyti. Sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymų normoms, laikytinos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai.

Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, šalys aptarė visas būtinas įstatymo reikalaujamas sąlygas (b. l. 4–5). Iš šalių sudarytos sutarties nenustatyta, kad ji prieštarautų viešajai tvarkai ar pažeistų šalių lygiateisiškumo principą. Joje aiškiai aptartas turto padalijimo klausimas. Iš byloje esančių VĮ Registro centro pažymų matyti, kad buvo dalijamas visas šalių turimas turtas (b. l. 11, 15).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo šalys turi procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Turi būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Esant tokio pobūdžio teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad į dalytino turto sąrašą nepagrįstai įrašytas žemės sklypas, esantis Rimkų k., Klaipėdos r., kadangi pagal VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis 1,0500 ha bendro ploto 70 300 Lt vidutinės rinkos vertės žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. 5544-0002-0283, įregistruotas bendrąja jungtine sutuoktinų J. B. ir P. C. nuosavybės teise (b. l.15–16).

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad jo pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią patvirtino pirmosios instancijos teismas 2011-03-18 sprendimu, neatitinka jo valios, yra netiksli, pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo suklaidintas, neturėjo galimybių įsigilinti į sutarties tekstą, nesuprato, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, nebegalės reikšti pretenzijų dėl jo anksčiau parduoto buto, nes už jį gautus pinigus pasisavino J. B..

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, nes apeliantas nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, kas jam sutrukdė įsigilinti į pasirašomos sutarties turinį, kokios priežastys jam sutrukdė įsigilinti į sutarties tekstą, ir kas jį suklaidino. Pareiškėjas būdamas veiksnus asmuo ir sudarydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir joje numatydamas turto padalijimo klausimus taip pat galėjo ir turėjo galimybę sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarti su pareiškėja dėl kompensacijos už parduotą jam nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu Markučių g. 3–32, Klaipėdos m. Kaip matyti iš byloje esančios atstovavimo sutarties (b. l. 20), šalys buvo atstovaujamos profesionalios teisininkės advokatės Danguolės Žilinskienės. Nuo sutarties pasirašymo iki jos patvirtinimo teisme praėjo beveik mėnuo. Teismo posėdis, kurio metu buvo tvirtinama šalių sudaryta sutartis, vyko žodinio proceso tvarka, jame dalyvavo tiek abu pareiškėjai, tiek jų atstovė advokatė D. Žilinskienė (b. l. 25–26), tačiau byloje nėra duomenų, be to, ir pats apeliantas apeliaciniame skunde neteigia, kad teisme pareiškė prieštaravimus dėl sutarties turinio. Konstatuotina, kad įstatymas draudžia kelti naujus reikalavimus apeliaciniame skunde, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Be to, teikiant apeliacinį skundą nepakanka nurodyti abstrakčių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo. CPK 306 str. 1 d. 4 p. numato, kad apeliacinis skundas turi būti grindžiamas ne tik aplinkybėmis, patvirtinančiomis sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, bet ir kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais šios aplinkybės grindžiamos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą, jame išdėstė abstraktaus pobūdžio aplinkybių nurodymu, jos apeliacinės instancijos teismo vertintinos kaip deklaratyvios ir nesudarančios teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo

(CPK 326 straipsnis 1 dalis 1 punktas). 2011-10-20 ir 2011-11-16 pareiškėjų P. C. ir J. B. į bylą pateikti įrodymai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (b. l. 41–50, 53–83). Esant nurodytų aplinkybių visetui pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.