Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-284-193-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-12
Bylos Nr.
1A-284-193-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys (pirm.), Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius
Nuteistasis
N. L.
Advokatai
Vytautas Kazlauskas
Kategorijos

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-284-193/2009

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. birželio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Tomo Zdanavičiaus, Nijolės Sušinskienės,sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,gynėjui advokatui Vytautui Kazlauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. L. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-02-26 nuosprendžio, kuriuo N. L. pripažintas kaltu:

pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;pagal BK 180 str. 1 d. ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 64 str. 1, 3 d., šios bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su 2007-10-30 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, ir N. L. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems 2 metams 10 mėnesių su 1124 litų bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3,5 p., iš N. L. konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gauti pinigai – 460 Lt bei priteista 9 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

N. L. nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2007 m. rugpjūčio 30 d. apie 7 val. 15 min. Kėdainių mieste, J. Basanavičiaus gatvėje, prie namo Nr. 138, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, iš I. R. rankų išplėšęs skėtį, tyčia vieną kartą skėčiu ir vieną kartą kumščiu smogė į galvą V. R., kuriam nuo prieš jį pavartoto fizinio smurto buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o nukentėjusiajam nugriuvus, turėtu peiliu pagrasino pastarąjį sužaloti ir šiais veiksmais sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį.

Be to, jis, 2007 m. lapkričio 21 d. apie 8 val. 50 min. prie vaikų darželio „Žilvitis“, esančio Kėdainių m., Respublikos g. 2, sugriebęs I. R. už dešinės rankos, kitos rankos kumščiu užsimojęs ir taip grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, pareikalavo atiduoti turtą, o nukentėjusiajai išsigandus ir ėmus šauktis pagalbos, nuo kairės rankos nutraukė ir pagrobė 70 Lt vertės rankinę su joje buvusia 15 Lt vertės pinigine, 460 Lt, 30 Lt vertės mobiliuoju telefonu Nokia 5110 su SIM kortele, 20 Lt vertės raktus, viso pagrobė I. R. priklausančio turto už 595 Lt.

Šalies argumentai

Nuteistasis N. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-02-26 nuosprendį ir jį išteisinti dėl abiejų kaltinimų. Apeliantas mano, kad bylą nagrinėjusi teisėja Živilė Bliūdžiuvienė buvo šališka, nes ta pati teisėja nagrinėjo jo ir jo buvusios sutuoktinės I. R. santuokos nutraukimo bylą dėl sutuoktinio kaltės. Šioje byloje teisėja priėmė iš I. R. advokatės ir prijungė prie bylos dvi pažymas apie jam pradėtus du ikiteisminius tyrimus dėl V. R. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir I. R. apiplėšimo. Pastarosios pažymos buvo teismo įvertintos kaip jo kaltės įrodymas dėl santuokos nutraukimo. Todėl šioje baudžiamojoje byloje teisėja priėmė jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nes priimdama išteisinamąjį būtų turėjusi prisiimti moralinę atsakomybę dėl neteisingai priimto sprendimo nutraukiant jo ir I. R. santuoką.

Apeliantas skunde ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. N. L. mano, kad visai yra dėl to, kad jo buvusi žmona norėjo skyrybų dėl jo kaltės, o tam reikia motyvo ir pinigų. Taip, jai nebegyvenant su I. R., bet jai turint jo buto raktus, dingo jo žiedai, o siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės už tą vagystę, ji sumanė apšmeižti jį. Teigia, kad jokio I. R. apiplėšimo neįvykdė, apie ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu pradėjimą sužinojo tik gavęs teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Kad nebuvo jokio plėšimo fakto, teisme patvirtino nešališka liudytoja I. S.. Nurodo, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki jo sulaikymo buvo praėję apie pusę metų, todėl jis nepamenantis ką veikė tą dieną, todėl negalintis pateikti alibi. Apeliantas mano, kad tai yra I. R. šmeižtas dėl nenusisekusios jų santuokos. Nurodo, kad dar yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl I. R. įvykdytos jo žiedų vagystės 2007 m. balandžio mėn. pabaigoje, tik teismas atsisakė išreikalauti ir prie bylos prijungti pažymą apie tai. Teigia, kad V. R. yra aferistas, emociškai nestabilus žmogus bei visai kitoks, nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje. Jis gyveno su V. R. ir jį gerai pažįsta. Teigia, kad dėl smurto namuose, prieš kaimynus ir jį supančius žmones, V. R. daug kartų buvo vežtas į Žiegždrių psichiatrijos klinikas, be to, V. R. buvo du kartus teistas, ne kartą baustas administracine tvarka. Apeliantas teigia, kad nei karto nėra pavartojęs smurto prieš I. R., todėl nepagrįsti jos teiginiai apie baimę sutikti jį. Tąkart jis susitiko I. R. ir V. R. visai atsitiktinai, jis norėjo pakalbėti su I. R., kad ši grąžintų jam priklausančius daiktus. Tačiau I. R. nenorėjo kalbėti ir jai bandant sprukt, jis pabandė ją sulaikyti, tada V. R. puolė ant jo ir sudavė smūgį į veidą. Bandydamas sulaikyti I. R., jis sudavė su skėčiu V. R. per galvą. V. R. vėl mojantis sutrenkt, jis sudavė šiam kumščiu į veidą. Po to jis trumpam buvo netekęs sąmonės, o atsipeikėjęs pamatė V. R. ant savęs, smaugiantį jį. Tada jis su savimi gynybai turėtą peilį prikišo V. R. prie kaklo ir pasakė, kad šis paleistų arba jis papjausiąs. Tik tada V. R. paleido jį, po ko atsikėlęs jis nuėjo. Apeliantas teigia, kad V. R. pirmas puolė ant jo ir smogė jam. Prokuratūra šią situaciją taip pateikė, lyg jis būtų tykojęs I. R..

Teismo posėdyje nuteistojo N. L. gynėjas advokatas V. Kazlauskas prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Kolegijos nuomone, sprendžiant N. L. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo jo padarytas nusikalstamas veikas ir paskyrė jam bausmę.

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus. Tačiau apylinkės teismas, priešingai apelianto tvirtinimui, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Tuo tarpu apelianto N. L. skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo išvadų šiuo klausimu. Apeliantas skunde tam tikrais argumentais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus. Šie argumentai grindžiami savaip aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, jie yra susiję ne su teisės taikymo teismo nustatytiems faktams klausimais, bet su pačių faktų peržiūrėjimu ir nauju apelianto įžvelgiamos jų visumos vertinimu. Teismas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.

Apeliantas N. L. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto BK 284 str. 1 d., tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusiųjų parodymais, specialisto išvada, kurių pagrindu konstatavo, kad N. L. padarė BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Be to, nuteistojo kaltę iš dalies patvirtina ir paties apelianto N. L. parodymų prieštaringumas byloje nustatytoms aplinkybėms.

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomenės rimties trikdymas – tai vertimas savo elgesiu aplinkinius nepatogiai jaustis, pergyventi gėdos, baimės, pažeminimo jausmus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomenės rimties sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, jei aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas ir pan. Tai vertinamieji požymiai ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad N. L. viešoje vietoje – Kėdainių mieste, J.Basanavičiaus gatvėje, prie namo Nr. 138 – iš I. R. rankų išplėšė skėtį bei panaudojo fizinį smurtą prieš V. R.. Taip elgdamasis N. L. suprato, kad viešoje vietoje panaudodamas fizinį smurtą prieš kitą asmenį, trikdo visuomenės rimtį bei tvarką, ir norėjo taip elgtis. Pats nuteistasis neneigia atlikęs minėtus veiksmus, tačiau nurodo kitas pastarųjų veiksmų atlikimo aplinkybes. Apeliantas teigia norėjęs pakalbėti su I. R., kad ši grąžintų jam priklausančius daiktus, tačiau I. R. nenorėjo kalbėti ir jai bandant sprukti, jis pabandė ją sulaikyti, tada V. R. pirmas puolė ant jo ir sudavė smūgį į veidą. Tuo tarpu nukentėjusioji I. R. parodė, kad jai einant kartu su tėčiu V. R., prie jų priėjo neblaivus N. L., kuris iš jos rankų pagrobė skėtį ir su juo užsimojo jai trenkti, V. R. bandė ją užstoti, tada N. L. užsimojo jam trenkti, o ji tuo metu pabėgo. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis V. R., kuris taip pat parodė, kad jam užstojus dukrą I. R., N. L. puolė jį mušti, sudavė smūgį skėčiu ir kumščiu bei užgulęs grasino peiliu. Šiuos V. R. parodymus patvirtina ir 2007-09-04 specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad V. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimo metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, V. R. parodymus apie jo atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą netiesiogiai patvirtino ir nukentėjusioji I. R., parodžiusi, kad jai pabėgus ir palikus tėtį V. R. su N. L., po kiek laiko tėtis grįžo į namus kruvina galva. Tokiu būdu teismas neturi jokio pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų I. R. ir V. R. esminėse detalėse sutampančiais, vieni kitus papildančiais bei kitais byloje esančiais įrodymais patvirtintais parodymais. V. R. kaip jis pats teigia asmeninių santykių aiškinimuisi pasirinko viešą vietą, jo veiksmai nukentėjusiesiems buvo netikėti, sukėlė išgąstį, todėl buvo prieštaraujantys moralės ir pagarbos vienų kitiems principams. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad N. L. elgesys viešoje vietoje, kurioje pastoviai vaikšto žmonės, dėl pastarojo veiksmų galėję patirti nepatogumų, kurių tik atsitiktinumo dėka tuo metu toje vietoje nebuvo, vertintinas kaip įžūlus, prieštaraujantis moralės ir pagarbos vienų kitiems principams, kuriais pagrįstos bendrosios visuomenėje egzistuojančios viešo elgesio taisyklės. Tokiu būdu skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad N. L. įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą ir viešoje vietoje panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, šie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d.

Apeliantas N. L. taip pat neigia kaltę ir dėl jam inkriminuoto BK 180 str. 1 d., tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, kurių pagrindu konstatavo, kad N. L. padarė BK 180 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Be to, nuteistojo kaltę iš dalies patvirtina ir paties apelianto N. L. parodymų prieštaringumas byloje nustatytoms aplinkybėms. Nukentėjusioji I. R. parodė, kad 2007-11-21 apie 8.50 val., jai einant iš darželio, ji sutiko N. L., kuris griebė jai už rankos, liepė atiduoti žiedus, užsimojo trenkti, bet netrenkė, po to pagriebė jos rankinę ir pabėgo. Netikėti nuosekliais nukentėjusiosios I. R. parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, teismas neturi jokio pagrindo. Netiesiogiai jos parodymus patvirtina liudytoja A. R., parodžiusi, kad 2007-11-21 apie 8.50 val. pas ją į darbą atbėgo apsiverkusi ir išsigandusi dukra bei pasakė, kad N. L. išplėšė jai iš rankų rankinę. Kad realiai buvo pats pagrobimo faktas, t. y. nukentėjusioji buvo netekusi aukščiau nurodytų daiktų ir jais neteisėtai disponavo kitas asmuo, patvirtino liudytoja I. S., kuri parodė, kad 2007 m. lapkričio mėn. pabaigoje, laikotarpiu nuo 12.00 iki 14.00 val. į barą, kur ji dirbo, atėjo neblaivus vyriškis, kuris išeidamas paliko maišelį su jame esančiu moterišku rankinuku bei įvairiais dokumentais Lukšienės vardu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lukšienė yra nukentėjusiosios I. R. santuokinė pavardė. Tokiu būdu skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad N. L. grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą pagrobė I. R. priklausantį 595 Lt vertės turtą, šie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d.

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje numatytą teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą. Pažeidimas motyvuojamas tuo, kad skundžiamą nuosprendį priėmė ta pati teisėja, kuri nagrinėjo apelianto ir jo buvusios sutuoktinės I. R. santuokos nutraukimo bylą dėl sutuoktinio kaltės. Iš teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu paskelbto apelianto nurodyto teismo sprendimo matyti, kad civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo metu teismas nesprendė apelianto kaltės dėl skundžiamu nusprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų klausimo, todėl teismo sprendimų civilinėje ir baudžiamojoje bylose to paties asmens atžvilgiu priėmimas tos pačios sudėties teismo negali būti vertintinas kaip teismo šališkumas. Apelianto N. L. skundo teiginiai, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pažeidė teismo šališkumo principą yra nepagrįsti. Teismo posėdžių metu nebuvo pareikšti jokie nušalinimai, be to, nenustatyta aplinkybių, numatytų BPK 58 str., dėl kurių pirmos instancijos teismas būtų negalėjęs nagrinėti baudžiamosios bylos ir būtų privalėjęs nusišalinti. Iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, jog teismas nei apelianto, nei jo gynėjo teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su prokuroru leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims. Pirmos instancijos teisme papildymų bei prašymų prieš užbaigiant įrodymų tyrimą nei apeliantas N. L., nei jo gynėjas neturėjo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu nėra. Vien tai, kad apelianto atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nereiškia, kad buvo pažeista teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-02-26 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARĖ:

Nuteistojo N. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas: Ričardas GilysTeisėjai: Nijolė SušinskienėTomas Zdanavičius