- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- e1-892-1036/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10849-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- P., M.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje P. (P.) M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, teistas:
1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 201 straipsnio 3 dalį – 1 MGL dydžio bauda;
2) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimą;
3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus. Bausmę atlikęs; kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. M. 2020 m. kovo 14 d., apie 17.40 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2020 m. kovo 14 d. Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK nustatytas 1,87 promilių girtumas) žodinio konflikto metu su žmona S. M., tyčia, vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajai S. M. per dešinę koją, tuo sukeldamas pastarajai fizinį skausmą.
Kaltinamasis P. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad S. M. jo žmona, santuokoje gyvena virš 40 metų. 2020 m. kovo 14 d. tikslaus laiko nepamena namo grįžo neblaivus. Žmona pradėjo priekaištauti dėl girtumo, jis supyko, nesusivaldė ir koja spyrė jai pataikydamas jai į dešinę koją. Žmona pradėjo šaukti. Iš kito kambario išėjo dukra ir žmona jai pasakė, kas įvyko. Dukra jam kažką pradėjo aiškinti, bet jis neklausė ir išėjo į kitą kambarį, o žmona iškvietė policiją, kurie atvykę jį sulaikė (b. l. 29–30).
Kaltinamojo P. M. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo pačio prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.
Nukentėjusioji S. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog P. M. jos vyras. 2020 m. kovo 14 d. apie 17 val. vyras namo grįžo girtas ir bendraujant su juo kilo konfliktas dėl jo girtumo. Konflikto metu vyras ją įžeidinėjo ir dešine koja spyrė jai pataikydamas jai į dešinę koją. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji iškvietė policiją (b. l. 11).
Iš 2020 m. kovo 14 d. 19.06 val. alkotesterio patikros duomenų matyti, kad P. M. nustatytas 1.87 promilių girtumo laipsnis (b. l. 14).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad P. M. kaltinime nurodytoje vietoje, laiku ir aplinkybėmis smurtavo nukentėjusios S. M. atžvilgiu ir savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios parodymus, tarnybiniuose pranešimuose ir procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami P. M. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi, dydžiu ir įpareigojimu bei baudžiamojo poveikio priemone sutinka (b. l. 48–51).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad A. R. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir esant neišnykusiam teistumui (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytas BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į asmenybę charakterizuojančius duomenis – teistas, du kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, administracine tvarka baustas (b. l. 43), pensininkas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant mažesnį nei įstatymo numatytas vidurkis.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai P. M. buvo sulaikytas nuo 2020 m. kovo 14 d. 19:07 val. iki 2020 m. kovo 15 d. 13:31 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai, kad nusikalstama veika padaryta žmonos atžvilgiu, tai, kad jau kaip minėta, du kartus teistas už nusikaltimus sveikatai, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, daro išvadą, kad P. M. tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje – įpareigoti per 5 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendė:
P. (P.) M., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu P. (P.) M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti P. (P.) M. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. kovo 14 d. 19:07 val. iki 2020 m. kovo 15 d. 13:31 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirti P. (P.) M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per 5 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.
Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.