Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-12-05 · Administracinė byla Nr. eI2-10840-535/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-05
Bylos Nr.
eI2-10840-535/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07414-2023-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
K. B.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Giedris Ožiūnas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-10840-535/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07414-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,

dalyvaujant pareiškėjui K. B., jo atstovui advokato padėjėjui Giedriui Ožiūnui,vertėjui R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. B. pateikė teismui skundą ir prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2023-06-15 sprendimą Nr. 22S113166 panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2025-03-14; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su Departamento sprendimu. Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes priimtas pažeidus administracinio sprendimo priėmimui nustatytas pagrindines procedūras ir taisykles, neatlikus jo atvejui reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo ir vertinimo, o tik formaliai ir nepagrįstai pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) normas, kurios nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus.

Sprendime jo priėmimo faktiniu pagrindu nurodytas teiginys, esą „Migracijos departamento turimais duomenimis, Bendrovė darbo sutarties su asmeniu nesudarė“ neatitinka tikrovės, nes darbo sutartis buvo sudaryta 2023-06-14 ir ji yra galiojanti. Nurodytas atsakovo teiginys galimai yra susijęs su aplinkybe, kad UAB „WebKontrol“ informaciją į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) duomenų bazę apie apdraustąjį valstybiniu socialiniu draudimu K. B., perdavė ne valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, kuri sutampa su darbo sutarties sudarymo diena (2023-06-14), kaip numatyta pagal Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 4.1 punktą, o sekančią dieną, t. y. 2023-06-15.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad Vertinimo, ar nėra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo tvarką (procedūrą), reglamentuoja Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) VIII skyriaus normos. Jo atveju yra aktualus Aprašo VIII skyriaus 130 punktas, kurio 130 punkte nurodyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1– 13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

Pareiškėjas teigia, kad sprendime nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas atliko Aprašo 130 punkte nurodytą vertinimo procedūrą. Sprendime nurodytas abstraktaus pobūdžio teiginys „Migracijos departamento turimais duomenimis, Bendrovė darbo sutarties su asmeniu nesudarė“ tokios procedūros atlikimo nepatvirtina, o kitų motyvų ginčo sprendime nėra.

Prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu ir atsakovo 2022-08-18 sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo metu galiojusios redakcijos Įstatymas nenustatė termino per kurį tarp darbdavio, įsipareigojančio įdarbinti užsienietį, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal Įstatymo 44¹ straipsnio nuostatas ir prašo Departamento leidimo laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte nustatytu pagrindu, ir užsieniečio, gavusio šiuo pagrindu leidimą laikinai gyventi, turi būti sudaryta darbo sutartis ir per kokį terminą nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo užsienietis turi pradėti dirbti. Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytose leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygose numatytas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, apima šiuos du aspektus: 1) užsieniečio įdarbinimo pagal darbo sutartį minimalų terminą (ne trumpesniam negu 1 metų laikotarpiui); 2) mėnesinio darbo užmokesčio dydį (ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžio).

Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata, įpareigojanti darbdavį ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Departamentą apie užsieniečio neatvykimą arba neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų, suponuoja išvadą, kad ši įstatymo norma darbdaviui suteikia teisę nurodyti užsieniečiui dieną (datą) kada jis, gavęs leidimą laikinai gyventi, turėtų atvykti pas darbdavį ir pradėti dirti, o kartu suteikia įsipareigojimą įdarbinti užsienietį pateikusiam darbdaviui ir užsieniečiui galimybę tartis dėl darbo pradžios.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad darbdavys jam nebuvo nurodęs datos (dienos) kada jis turi atvykti į Lietuvos Respubliką ir pradėti dirbti. Todėl vien ta aplinkybė, kad darbo sutartis tarp darbdavio UAB „WebKontrol“ ir jo buvo sudaryta 2023-06-14, atsakovui negalėjo būti pakankamas pagrindas panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi. Kitų aplinkybių ir motyvų atsakovas sprendime nenurodė.

Pareiškėjas pažymi, kad dalyvaudamas tarptautinėse IT srities konferencijose jis veikė būsimo darbdavio naudai.

Pareiškėjas nurodo, kad Aprašo 130 punkte Departamentui yra aiškiai nustatytas reikalavimas, kad sprendimą dėl užsieniečiui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo ar nepanaikinimo priima išnagrinėjęs atitinkamo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies punkte nustatyto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindo galimą buvimą patvirtinančius duomenis ir (ar) dokumentus, įvertinęs nustatytus faktus. Sprendimas turi būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis. Skundžiamas sprendimas neatitinka šių reikalavimų. Iš sprendimo turinio aiškus tik pats faktas, kad atsakovas panaikino jam išduotą leidimą laikinai gyventi, tačiau nėra aišku kada ir iš kokių duomenų ir (ar) dokumentų atsakovas nustatė, jog darbo sutartis nesudaryta, nors faktiškai ji buvo sudaryta. Sprendime nėra duomenų, kad atsakovas iki šio administracinio akto priėmimo bendravo su jį įdarbinti įsipareigojusiu darbdaviu UAB „WebKontrol“ ir aiškinosi įdarbinimo aplinkybes.

Skundžiamas sprendimas, kuris priimtas atsakovui neatlikus Aprašo 130 punkto reikalavimus atitinkančio aplinkybių tyrimo ir vertinimo, ir neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, negali būti laikomas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, nes jis yra be motyvų. Vien tai, kad sprendime nurodytos Įstatymo normos, nustatančios leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, nereiškia, kad atsakovas nurodytus pagrindus nustatė ir jais pagrindė išvardytų Įstatymo normų taikymą. Be to, atsakovas priimdamas sprendimą, pažeidė VAĮ nustatytus atsakomybės už priimtus sprendimus, įstatymo viršenybės, išsamumo, objektyvumo principus (VAĮ 3 str. 1, 4, 5 ir 9 p.). Šie VAĮ 10 straipsnio 5 dalies ir 3 straipsnio reikalavimų pažeidimai yra esminiai. Administracinis sprendimas, kuris asmeniui sukelia materialines teisines pasekmes, ir yra be motyvų ir kurį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, laikytinas neteisėtu ir naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad UAB „WebKontrol“ 2022-03-10 pareiškėjo vardu pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą UAB „WebKontrol“ pagrindu. UAB „WebKontrol“ tarpininkavimo rašte Nr. 20220307-032495 buvo nurodyta, kad numatoma pareiškėjo įdarbinimo data yra 2022-03-15.

Departamentas, išnagrinėjęs minėtą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir tarpininkavimo rašte nurodytą informaciją, kad pareiškėjas 2022-03-15 bus įdarbintas UAB „WebKontrol“, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025-03-14. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760176668 pareiškėjui buvo išduotas 2022-10-19. Departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę 2023-06-15 Sodros informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėją ir nustatė, kad UAB „WebKontrol“ su pareiškėju darbo sutarties nesudarė.

Pareiškėjui ginčijamu Departamento sprendimu leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punkto pagrindais, nes darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta, pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo pagrindu (sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi buvo priimtas įvertinus pareiškėjo darbdavio tarpininkavimo raštą, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas turi būti įdarbintas 2022-03-15. Pareiškėjas 2022-03-15 UAB „WebKontrol“ įdarbintas nebuvo, todėl pareiškėjas neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti) .

Atsiliepimas

Atsakovas pažymimi, kad ginčijamo sprendimo teiginį, kad bendrovė (UAB „WebKontrol“) su pareiškėju darbo sutarties nesudarė patvirtina ginčijamo sprendimo priėmimo dieną buvę Sodros duomenys. Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 (toliau – Taisyklės) 18.1.1 papunktis numato, kad įdarbinanti įmonė apie įdarbinamą darbuotoją turi pranešti Sodrai ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną įdarbinamojo darbuotojo darbo pradžios. Jeigu pareiškėjas tikrai buvo įdarbintas 2023-06-14, tuomet pagal minėtas Taisyklių nuostatas, UAB „WebKontrol informaciją Sodrai apie pareiškėjo įdarbinimą būtų teikusi ne vėliau kaip 2023-06-13, tuo tarpu paties pareiškėjo skunde yra nurodyta, kad UAB „WebKontrol“ duomenis apie jo įdarbinimą 2023-06-14 Sodrai teikė 2023-06-15 (atgaline data). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, yra akivaizdu, kad Departamentas, vadovaudamasis aktualiais Sodros duomenimis, ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad UAB „WebKontrol“ darbo sutarties su pareiškėju nesudarė.

Atsakovas nurodo, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas 2022-10-19 gavęs leidimą laikinai gyventi iki ginčijamo sprendimo priėmimo (beveik 8 mėnesius) UAB „WebKontrol“ įdarbintas nebuvo, tačiau į Departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė.

Pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas nenustato išimčių, kada užsieniečiui leidimas laikinai gyventi nėra panaikinamas, kai nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta. Paaiškėjus ginčijamu sprendimu nustatytoms aplinkybėms Departamentas taikė imperatyvias Įstatymo nuostatas. Departamentas neturėjo diskrecijos teisės jų netaikyti. Pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnis nustato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose.

Atsakovas mano, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas sprendimas atitinka tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Atsakovas pažymi, kad ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą jame išdėstytais argumentais, prašė teismo skundą tenkinti.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „WebKontrol“ 2022-03-10 pareiškėjo vardu pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą UAB „WebKontrol“ pagrindu. UAB „WebKontrol“ tarpininkavimo rašte Nr. 20220307-032495 nurodė, kad numatoma pareiškėjo įdarbinimo data yra 2022-03-15.

Departamentas, išnagrinėjęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir tarpininkavimo rašte nurodytą informaciją, kad pareiškėjas 2022-03-15 bus įdarbintas UAB „WebKontrol“, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025-03-14. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas 2022-10-19.

Departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę 2023-06-15 patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje esančius duomenis ir nustatė, kad pareiškėjas su bendrove darbo sutarties nesudarė.

Departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, priėmė sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nes jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, nes tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjas turi būti įdarbintas 2022-03-15, pareiškėjas 2022-03-15 UAB „WebKontrol“ įdarbintas nebuvo,

Leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus nustato Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau - Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį.

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą (prašymo pateikimo metu Įstatymo 44 str. 1 d. 3 p.), pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

Atsižvelgdamas į ankščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2025-03-14. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra nustatytos. Nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas skunde pripažino, kad darbo sutarties 2022-03-15 su UAB „WebKontrol“, kaip buvo nurodyta tarpininkavimo rašte, nepasirašė.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB „WebKontrol“ buvo įdarbintas nuo 2023-06-14, todėl konstatuotina, kad Departamentas privalėjo taikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą ir panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą.

Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi, iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo, analizuojant jį sistemiškai, matyti, kad užsienietis turi pareigą įsidarbinti būtent pas tą darbdavį ir toms funkcijoms, kurios buvo nurodytos tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį gali tik turėdamas Departamento sutikimą.

Sprendimo pagrindas yra Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais (UAB „WebKontrol“ darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta), todėl sprendžiant klausimą dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nėra reikšmingos pareiškėjo nurodytos asmeninio pobūdžio aplinkybės, taip pat kad bendrovė nenurodė įdarbinimo datos (šią aplinkybę paneigia tarpininkavimo raštas), todėl jis visą tą laiką dalyvavo konferencijose, kurias prilygina darbo santykiams.

Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Sutiktina, kad asmeniui (užsieniečiui), kuris Lietuvos Respublikoje gyvena laikino leidimo gyventi pagrindu gali kilti neaiškumų dėl teisinio reguliavimo ir (ar) kalbos nežinojimo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad bandė kilusius neaiškumus išsiaiškinti, ar kreipėsi į bendrovės atstovus ir (ar) kitas institucijas.

Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, t. y. užsieniečiams dirbti, o ne dalyvauti konferencijose, todėl buvo priimtas pagrįstas sprendimas ir pareiškėjui panaikintas leidimas likinai gyventi. Ginčijamame sprendime pagrįstai nurodyta ir tai, kad pareiškėjas teikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir dirbti bendrovėje, tarpininkavimo rašte nurodyta, kad pareiškėjas ketina dirbti nuo 2022-03-15, tačiau faktiškai savo ketinimo neįvykdė, nes jis bendrovėje buvo įdarbintas tik 2023-06-14.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai, nustatęs, jog pareiškėjas nėra pasirašęs darbo sutarties su UAB „WebKontrol“ ir jis nesilaikė Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytos pareigos įsidarbinant UAB „WebKontrol“ nuo 2022-03-15, konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi Įstatymo nustatytu pagrindu ir pažeidė imperatyvias Įstatymo nuostatas.

Teismo įsitikinimu, Departamento atstovai iki sprendimo priėmimo išsiaiškino ir įvertino individualią pareiškėjo situaciją. Skundo argumentais aplinkybės, kad pareiškėjas buvo įdarbintas tik 2023-06-14, nebuvo paneigtos. Tam, kad būtų panaikintas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, Departamentui pakanka vien nustatyti faktą dėl kurio ginčo šiuo atveju nėra, o pareiškėjo skundo argumentai nėra svarbūs, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Be to, Departamentas atsiliepime pažymėjo, kad sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Įvertinęs byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, sprendimu pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-01-10 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).

Teismas daro išvadą, kad Departamentas sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai sprendimo motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Departamento pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, daro išvadą, kad Departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį naikinti remiantis nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo K. B. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja i Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė