Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Astos Vailionės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1) panaikinti Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemoje (https://www.alisas.lt/, toliau – ir ALIS) Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir VMT) 2023 m. gruodžio 18 d. priimtą sprendimą dėl 2023 m. gruodžio 12 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo ir palikti galioti šį leidimą, įpareigoti atsakovę ALIS įregistruoti duomenis apie Leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)galiojimą;

2) panaikinti ALIS Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. gruodžio 18 d. priimtą sprendimą dėl 2023 m. gruodžio 12 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo, palikti galioti šį leidimą ir įpareigoti atsakovę ALIS įregistruoti duomenis apie Leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)galiojimą;

3) panaikinti ALIS Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. gruodžio 18 d. priimtą sprendimą dėl 2023 m. gruodžio 12 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo, palikti galioti šį leidimą ir įpareigoti atsakovę ALIS įregistruoti duomenis apie Leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą;

4) panaikinti ALIS Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. gruodžio 15 d. priimtą sprendimą dėl 2023 m. gruodžio 12 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo, palikti galioti šį leidimą ir įpareigoti atsakovę ALIS įregistruoti duomenis apie Leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą;

5) panaikinti ALIS Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. gruodžio 15 d. priimtą sprendimą dėl 2023 m. gruodžio 12 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo, palikti galioti šį leidimą ir įpareigoti atsakovę ALIS įregistruoti duomenis apie Leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą;

6) panaikinti ALIS Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. gruodžio 15 d. priimtą sprendimą dėl 2023 m. gruodžio 11 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo, palikti galioti šį leidimą ir įpareigoti atsakovę ALIS įregistruoti duomenis apie Leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą;

7) panaikinti ALIS Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. gruodžio 15 d. priimtą sprendimą dėl 2023 m. gruodžio 11 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo, palikti galioti šį leidimą ir įpareigoti atsakovę ALIS įregistruoti duomenis apie Leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą;

8) panaikinti ALIS Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. gruodžio 15 d. priimtą sprendimą dėl 2023 m. gruodžio 11 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo, palikti galioti šį leidimą ir įpareigoti atsakovę ALIS įregistruoti duomenis apie Leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą;

9) panaikinti ALIS Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. gruodžio 15 d. priimtą sprendimą dėl 2023 m. gruodžio 11 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo, palikti galioti šį leidimą ir įpareigoti atsakovę ALIS įregistruoti duomenis apie Leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą;

10) panaikinti ALIS Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. gruodžio 15 d. priimtą sprendimą dėl 2023 m. gruodžio 11 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo, palikti galioti šį leidimą ir įpareigoti atsakovę ALIS įregistruoti duomenis apie Leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą;

11) panaikinti ALIS Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. gruodžio 15 d. priimtą sprendimą dėl 2023 m. gruodžio 11 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo, palikti galioti šį leidimą ir įpareigoti atsakovę ALIS įregistruoti duomenis apie Leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2023 m. gruodžio 6 d. per ALIS kreipėsi į atsakovę su paraiška Nr. (duomenys neskelbtini) leidimui kirsti mišką valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybinės miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) gauti, pateikdamas miškininko P. A. parengtą biržių atrėžimo planą. Akcentavo, kad jam priklausančiai miško valdai yra sudarytas Miškotvarkos projektas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra galiojantis. Teigė, jog VMT išdavė jam Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Paaiškino, kad tą pačią dieną jis pateikė ir paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) leidimui kirsti mišką (atvejinis kirtimas) VĮ Valstybinės miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio(duomenys neskelbtini)), gauti, pateikdamas minėto miškininko parengtą biržių atrėžimo brėžinį. Jam priklausančiai miško valdai yra sudarytas Miškotvarkos projektas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra galiojantis. Pagal miškų grupę jam priklausanti miško žemė priskirtina IVA (ketvirtai A) grupei (ūkiniams miškams). Miško valda patenka į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją. VMT jam išdavė Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Toliau dėstė, kad per ALIS sistemą buvo pateikta ir paraiška Nr. (duomenys neskelbtini) leidimui kirsti mišką (atvejinis kirtimas) VĮ Valstybinės miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio (duomenys neskelbtini)), esančiuose (duomenys neskelbtini) gauti, pateikdamas miškininko parengtą biržių atrėžimo brėžinį. Jam priklausančiai miško valdai yra sudarytas galiojantis Miškotvarkos projektas Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal miškų grupę miško žemė priskirtina IVA grupei (ūkiniams miškams), miško valda patenka į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją. VMT išdavė Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2023 m. gruodžio 12 d. iki 2024 m. gruodžio 11 d.

Nurodė, kad jis 2023 m. gruodžio 7 d. per ALIS sistemą pateikė paraiškas Nr.(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) leidimui kirsti mišką (plynas kirtimas) VĮ Valstybinės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini)), gauti, pateikdamas miškininko parengtą biržių atrėžimo brėžinį. Pareiškėjui priklausančiai miško valdai yra sudarytas galiojantis Miškotvarkos projektas Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal miškų grupę miško žemė priskirtina IVA grupei (ūkiniams miškams). VMT išdavė Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie galiojo nuo 2023 m. gruodžio 12 d. iki 2024 m. gruodžio 11 d.

Pabrėžė, kad 2023 m. gruodžio 6 d. per ALIS sistemą teikė ir paraiškas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) leidimui kirsti mišką (atrankinis sanitarinis) VĮ Valstybinės miškų urėdijos Varėnos regioninio padalinio (duomenys neskelbtini)), gauti, pateikdamas miškininko parengtą biržių atrėžimo brėžinį. Pagal miškų grupę miško žemė priskirtina III grupei (apsauginiams miškams). Miško valda patenka į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją. VMT pareiškėjui išdavė Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie galiojo nuo 2023 m. gruodžio 12 d. iki 2024 m. gruodžio 11 d.

Nurodė, kad tą pačią dieną per ALIS sistemą pateikė ir paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) leidimui kirsti mišką (atvejinis kirtimas) VĮ Valstybinės miškų urėdijos Varėnos regioninio padalinio (duomenys neskelbtini)), gauti, pateikdamas miškininko biržių atrėžimo brėžinį. Jam priklausančiai miško valdai yra sudarytas galiojantis Miškotvarkos projektas Nr. (duomenys neskelbtini). Miško valda patenka į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją. VMT išdavė Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Pabrėžė, kad 2023 m. gruodžio 6 d. per ALIS sistemą buvo pateikta ir paraiška Nr. (duomenys neskelbtini) leidimui kirsti mišką (atvejinis kirtimas) VĮ Valstybinės miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio (duomenys neskelbtini)), gauti, pateikiant miškininko parengtą biržių atrėžimo brėžinį. Pagal miškų grupę pareiškėjui priklausanti miško žemė priskirtina III grupei (apsauginiams miškams). Miško valda patenka į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją. VMT išdavė Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Nurodė, kad 2023 m. gruodžio 6 d. per ALIS sistemą pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) leidimui kirsti mišką (atvejinis kirtimas) VĮ Valstybinės miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio (duomenys neskelbtini)), gauti, pateikdamas miškininko parengtą biržių atrėžimo brėžinį. Jam priklausančiai miško valdai yra sudarytas galiojantis Miškotvarkos projektas Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal miškų grupę pareiškėjui priklausanti miško žemė priskirtina IVA grupei (ūkiniams miškams). Miško valda patenka į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją. VMT išdavė Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas vardijo toliau, kad 2023 m. gruodžio 6 d. per ALIS sistemą pateikė paraišką Nr. 4151852 leidimui kirsti mišką (atvejinis kirtimas) VĮ Valstybinės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini)), gauti, pateikdamas miškininko P. A. parengtą biržių atrėžimo brėžinį. Jam priklausančiai miško valdai yra sudarytas galiojantis Miškotvarkos projektas Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal miškų grupę miško žemė priskirtina IVA grupei (ūkiniams miškams). Miško valda patenka į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją. VMT išdavė Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Atkreipė dėmesį į tai, kad 2023 m. gruodžio 15 d. ir 2023 m. gruodžio 18 d. jis iš VMT gavo el. laiškus, kuriais buvo pranešta apie visų leidimų panaikinimą. Pareiškėjas nesutinka su atsakovės sprendimais panaikinti leidimus. Nurodė, kad pirmiau įvardytų paraiškų per ALIS pateikimo metu jam nebuvo nustatyta pareiga kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Tokio reikalavimo, jam prašant išduoti leidimus kirsti mišką, nebuvo numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 „Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše (aktuali redakcija nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., toliau – ir Aprašas), Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose (toliau – ir Nuostatai), Lietuvos Respublikos miškų įstatyme. Taip pat tokio reikalavimo nebuvo numatyta ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PŪVPAVĮ) 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintame Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir PPSPAVTA) 6.4 papunktyje. Pabrėžė, kad nors VMT, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje (eA-716-624/2023) pateiktais išaiškinimais, kildino reikalavimą jam kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo, tačiau pati atsakovė viešai pripažįsta, jog reikalauti poveikio aplinkai reikšmingumo išvados, kai kreipiamasi dėl leidimo kirsti mišką, nėra teisinio reguliavimo ir toks reikalavimas bus nustatytas naujiems pareiškėjams (t. y. ateityje). Teigė, kad Aplinkos ministerija 2023 m. gruodžio 27 d. įregistravo teisės akto projektą Nr. 23-18866 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. D1-255 „Dėl Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto“. Šiame įstatymo projekte, kuris dar nėra priimtas, numatyta tvarka dėl poveikio aplinkai reikšmingumo išvados gavimo. Mano, jog, nepriėmus nurodyto teisės akto, VMT neturėjo pagrindo pripažinti, kad jo „miško kirtimas suprojektuotas nesilaikant Miško kirtimų taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų“.

Akcentavo, kad Aprašo 11, 22 punktuose ir 22.1–22.2 papunkčiuose nurodyta, jog VMT išduoda leidimus kirsti mišką tik gavusi saugomų teritorijų direkcijos teigiamą išvadą, kurioje turi būti įvertinta, ar planuojamas miško kirtimas nesunaikins saugomų rūšių ir (arba) Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, ar bus užtikrintas jų atkūrimas. Nagrinėjamu atveju VMT kreipėsi į Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkciją dėl motyvuotos išvados pateikimo. Pabrėžė, kad Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija pateikė išvadas, kuriomis neturėjo pastabų dėl suprojektuotų kirtimų jo valdose, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, jog Aprašo 22 punkto, 22.1 ir 22.2 papunkčių nuostatos iš esmės atitinka VMT keliamą naują reikalavimą kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo.

Atkreipė dėmesį į tai, kad VMT el. laiškuose nėra nurodoma jokių faktinių aplinkybių, nurodytos tik abstrakčios frazės bei teisės aktų normos, tačiau visiškai nevertintos įstatymo normos ir jo paraiškoje pateikti duomenys. Pareiškėjo įsitikinimu, VMT sprendimas panaikinti visus leidimus neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje keliamų reikalavimų, t. y. sprendimas neatitinka įstatyme keliamų formos ir turinio reikalavimų, jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), jų motyvuotu įvertinimu pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nenurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka. VMT neatliko jokio situacijos individualaus vertinimo, o toks individualus administracinis aktas negali būti pripažintas teisėtu, todėl skundžiami atsakovės sprendimai (veiksmai) panaikinti visus leidimus pripažintini nepagrįstais ir neteisėtais, tad naikintini.

Pažymėjo, jog VMT sužinojimą apie teisės aktų reikalavimų nesilaikymą sieja su LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, tačiau pareiškėjas nebuvo įtrauktas šalimi byloje, todėl LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis jam nesukūrė teisių ar pareigų. Mano, kad LVAT priimti sprendimai gali būti reikšmingi teisėkūroje, keičiant arba nustatant naują teisinį reguliavimą, tobulinant jau priimtus teisės aktus, nepaisant to, atsakovė LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį taikė tiesiogiai, t. y. grindė savo sprendimą dėl pareiškėjui išduotų leidimų panaikinimo. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo bylą arba nutraukti, arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigė, jog tarp pareiškėjo ir VMT nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys miškų ūkio paskirties žemės sklypai, kuriems buvo išduoti ginčijami leidimai kirsti mišką, patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją (vieša informacija https://stvk.lt/map, https://www.regia.lt/map/regia2 ir kt.).

Paaiškino, kad, paaiškėjus aplinkybėms, jog leidimai pareiškėjui buvo išduoti jam nesikreipus į atitinkamas saugomu? teritorijų institucijas ir negavus planuojamos ūkinės veiklos reikšmingumo „Natura 2000“ teritorijoms išvadų (toliau – ir Reikšmingumo išvada), kurių metu nustatoma, ar planuojama ūkinė veikla (šio ginčo atveju – miško kirtimai) negali padaryti reikšmingo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms ir jose saugomoms vertybėms, vadovaujantis Aprašo 39.1 papunkčiu, leidimai buvo panaikinti. Aprašo 39.1 papunktyje nustatyta, kad leidimai, pranešimai panaikinami išaiškėjus, kad miško kirtimas suprojektuotas nesilaikant Miško kirtimų taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Leidimas pareiškėjui buvo išduotas kirsti mišką Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje pareiškėjui nesikreipus į atitinkamas saugomų teritorijų institucijas ir negavus Reikšmingumo išvados. Bet kokia planuojama ūkinė veikla (taip pat ir miško kirtimai) negali būti vykdoma nesikreipiant į atitinkamas saugomų teritorijų institucijas ir negavus planuojamos ūkinės veiklos reikšmingumo „Natura 2000“ teritorijoms išvadų, kurių metu nustatoma, ar planuojama ūkinė veikla (taip pat ir miško kirtimai) negali padaryti reikšmingo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms ir jose saugomoms vertybėms. Pagal esamą įstatyminį reguliavimą (PŪVPAVĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas) yra būtina gauti Reikšmingumo išvadą, jeigu ūkinė veikla planuojama „Natura 2000“ teritorijoje. Joks poįstatyminis reguliavimas šios imperatyvios prievolės panaikinti negali. Pagal PŪVPAVĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kiekvienai planuojamai ūkinei veiklai įsteigtose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose privalo būti gauta Saugomų teritorijų institucijos išvada dėl poveikio aplinkai reikšmingumo ir, jeigu remiantis tokia išvada būtų nustatyta, kad poveikis aplinkai gali būti reikšmingas, planuojamai ūkinei veiklai privalėtų būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Pažymėjo, jog nei Europos sąjungos teisės aktai, nei minėtos nacionalinės teisės normos nenumato išimčių ir neišskiria planuojamų ūkinių veiklų, planų ir programų, kurių įgyvendinimo „Natura 2000“ teritorijoje poveikio reikšmingumas neturėtų būti nustatomas ar vertinamas. Kitaip tariant, remiantis aktualiu Europos sąjungos bei nacionaliniu teisiniu reguliavimu, bet kurios planuojamos ūkinės veiklos, plano ar programos, kurie planuojami įgyvendinti „Natura 2000“ teritorijoje ar jai artimoje aplinkoje, poveikio reikšmingumas privalo būti nustatomas ir įvertinamas.

Akcentavo, jog sprendime aiškiai nurodyta, kokiu pagrindu buvo panaikinti leidimai, t. y. kad jie naikinami Aprašo 39.1 papunktyje nustatytu pagrindu, kuris yra taikomas, kai nustatoma, kad leidimai kirsti mišką išduoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (nustatomas leidimų kirsti mišką išdavimo neteisėtumas). Leidimų panaikinimo sprendime aiškiai nurodomos ir kitos teisės normos, t. y. PŪVPAVĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuris reglamentuoja poveikio aplinkai vertinimą, kai ūkinė veikla bus vykdoma „Natura 2000“ teritorijoje, ir motyvai, t. y. kad, norint gauti leidimą kirsti mišką „Natura 2000“ teritorijoje, prieš tai reikia gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos. Akivaizdu, kad tik įvertinus pareiškėjo paraiškas, kurių pagrindu buvo išduoti ir šiuo metu panaikinti leidimai kaip neteisėti, buvo nustatyta, kad prieš išduodant leidimus nebuvo gautos motyvuotos išvados dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo pagal PŪVPAVĮ nuostatas iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos.

Atsakovė pažymėjo, kad leidimai buvo panaikinti pačiai VMT konstatavus jų neteisėtumą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, pareiškėjas neturėjo teisės kirsti miško nei iki leidimų panaikinimo (nors formaliai ir turėjo neteisėtai išduotus leidimus), taip pat neturi teisės kirsti miško ir po leidimų panaikinimo, tad darytina išvada, kad leidimų panaikinimas nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Tik konstatavus panaikintų leidimų teisėtumą, būtų galimas tolesnis šioje byloje iškelto ginčo sprendimas, nagrinėjant administracinę bylą iš esmės. Mano, kad dėl leidimų panaikinimo byla turėtų būti nutraukta. Pažymėjo ir tai, kad, jei teismas panaikintų VMT priimtą sprendimą dėl leidimų panaikinimo, pareiškėjo teisės ir pareigos nepasikeistų, t. y. jis neįgytų teisės kirsti mišką tol, kol atsakovei nebūtų pateikti visi teisės aktų reikalaujami dokumentai (taip pat ir Reikšmingumo išvada) dėl leidimo kirsti mišką išdavimo ir VMT nepriimtų sprendimo išduoti leidimą kirsti mišką, o pats procesas iš esmės būtų beprasmis. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1) VMT 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui 2023 m. gruodžio 12 d. išduotas leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini);

2) VMT 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui 2023 m. gruodžio 12 d. išduotas leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini);

3) VMT 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui 2023 m. gruodžio 12 d. išduotas leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini);

4) VMT 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui 2023 m. gruodžio 12 d. išduotas leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini);

5) VMT 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui 2023 m. gruodžio 12 d. išduotas leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini);

6) VMT 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui 2023 m. gruodžio 11 d. išduotas leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini);

7) VMT 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui 2023 m. gruodžio 11 d. išduotas leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini);

8) VMT 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui 2023 m. gruodžio 11 d. išduotas leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini);

9) VMT 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui 2023 m. gruodžio 11 d. išduotas leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini);

10) VMT 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui 2023 m. gruodžio 11 d. išduotas leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini);

11) VMT 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui 2023 m. gruodžio 11 d. išduotas leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

1) 2023 m. gruodžio 6 d. per ALIS pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) leidimui kirsti mišką (atvejinis kirtimas) VĮ Valstybinės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini)), gauti, pateikdamas miškininko P. A. parengtą biržių atrėžimo brėžinį. Pareiškėjui priklausančiai miško valdai 2020–2030 metų laikotarpiui sudarytas Miškotvarkos projektas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra galiojantis. Pagal miškų grupę pareiškėjui priklausanti miško žemė priskirtina IVA grupei (ūkiniams miškams). Miško valda patenka į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją. VMT pareiškėjui išdavė Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.;

2) 2023 m. gruodžio 6 d. per ALIS pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) leidimui kirsti mišką (atvejinis kirtimas) VĮ Valstybinės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini)), gauti, pateikdamas miškininko P. A. parengtą biržių atrėžimo brėžinį. Pareiškėjui priklausančiai miško valdai 2018–2028 metų laikotarpiui yra sudarytas Miškotvarkos projektas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra galiojantis. Pagal miškų grupę pareiškėjui priklausanti miško žemė priskirtina IVA grupei (ūkiniams miškams). Miško valda patenka į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją. VMT pareiškėjui išdavė Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.;

3) 2023 m. gruodžio 6 d. per ALIS pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) leidimui kirsti mišką (atvejinis kirtimas) VĮ Valstybinės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini), gauti, pateikdamas miškininko P. A. parengtą biržių atrėžimo brėžinį. Pareiškėjui priklausančiai miško valdai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2022–2032 metų laikotarpiui yra sudarytas Miškotvarkos projektas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra galiojantis. Pagal miškų grupę pareiškėjui priklausanti miško žemė priskirtina IVA grupei (ūkiniams miškams). Miško valda patenka į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją. VMT pareiškėjui išdavė Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2023 m. gruodžio 12 d. iki 2024 m. gruodžio 11 d.;

4) 2023 m. gruodžio 7 d. per ALIS pateikė paraiškas Nr. (duomenys neskelbtini) leidimui kirsti mišką (plynas kirtimas) VĮ Valstybinės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini)), gauti, pateikdamas miškininko P. A. parengtą biržių atrėžimo brėžinį. Pareiškėjui priklausančiai miško valdai 2014–2033 metų laikotarpiui yra sudarytas Miškotvarkos projektas Nr. 49208, kuris yra galiojantis. Pagal miškų grupę pareiškėjui priklausanti miško žemė priskirtina IVA grupei (ūkiniams miškams). Miško valda nepatenka į saugomas teritorijas, joje nėra inventorizuota gamtos vertybių, miško teritorija nepatenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją ar buveinių apsaugai taikomą teritoriją. VMT pareiškėjui išdavė Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie galiojo nuo 2023 m. gruodžio 12 d. iki 2024 m. gruodžio 11 d.;

5) 2023 m. gruodžio 6 d. per ALIS pateikė paraiškas Nr. (duomenys neskelbtini) leidimui kirsti mišką (atrankinis sanitarinis) VĮ Valstybinės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini)), gauti, pateikdamas miškininko P. A. parengtą biržių atrėžimo brėžinį. Pagal miškų grupę pareiškėjui priklausanti miško žemė priskirtina III grupei (apsauginiams miškams). Miško valda patenka į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją. VMT pareiškėjui išdavė Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie galiojo nuo 2023 m. gruodžio 12 d. iki 2024 m. gruodžio 11 d.;

6) 2023 m. gruodžio 6 d. per ALIS pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) leidimui kirsti mišką (atvejinis kirtimas) VĮ Valstybinės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini)), gauti, pateikdamas miškininko P. A. parengtą biržių atrėžimo brėžinį. Pareiškėjui priklausančiai miško valdai 2019–2033 metų laikotarpiui yra sudarytas Miškotvarkos projektas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra galiojantis. Pagal miškų grupę pareiškėjui priklausanti miško žemė priskirtina IVA grupei (ūkiniams miškams). Miško valda patenka į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją. VMT pareiškėjui išdavė Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.;

7) 2023 m. gruodžio 6 d. per ALIS pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) leidimui kirsti mišką (atvejinis kirtimas) VĮ Valstybinės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini)), gauti, pateikdamas miškininko P. A. parengtą biržių atrėžimo brėžinį. Pagal miškų grupę pareiškėjui priklausanti miško žemė priskirtina III grupei (apsauginiams miškams). Miško valda patenka į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją. VMT pareiškėjui išdavė Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.;

8) 2023 m. gruodžio 6 d. per ALIS pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) leidimui kirsti mišką (atvejinis kirtimas) VĮ Valstybinės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini)), gauti, pateikdamas miškininko parengtą biržių atrėžimo brėžinį. Pareiškėjui priklausančiai miško valdai 2018–2028 metų laikotarpiui yra sudarytas Miškotvarkos projektas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra galiojantis. Pagal miškų grupę pareiškėjui priklausanti miško žemė priskirtina IVA grupei (ūkiniams miškams). Miško valda patenka į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją. VMT pareiškėjui išdavė Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.;

9) 2023 m. gruodžio 6 d. per ALIS pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) leidimui kirsti mišką (atvejinis kirtimas) VĮ Valstybinės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini)), gauti, pateikdamas miškininko P. A. parengtą biržių atrėžimo brėžinį. Pareiškėjui priklausančiai miško valdai 2018–2038 metų laikotarpiui yra sudarytas Miškotvarkos projektas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra galiojantis. Pagal miškų grupę pareiškėjui priklausanti miško žemė priskirtina IVA grupei (ūkiniams miškams). Miško valda patenka į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją. VMT pareiškėjui išdavė Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Skundžiamais 2023 m. gruodžio 15 d. ir 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimais leidimai, remiantis Aprašo (aktuali redakcija nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.) 39.1 papunkčiu, buvo panaikinti. Nurodyta, kad, vadovaujantis PŪVPAVĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir PPSPAVTA 6.4 papunkčio reikalavimais, pareiškėjas turi kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotas išvadas dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo.

Pareiškėjas nesutikimą su skundžiamais sprendimais iš esmės grindžia tuo, kad leidimų išdavimo metu teisės aktai, reglamentuojantys šiuos teisinius santykius, nenustatė pareigos kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Nurodo, kad VMT nepagrįstai bei neteisingai rėmėsi LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. eA-716-624/2023, pateiktais teisės normų išaiškinimais.

Aprašo 7 punkte nustatyta, kad leidimus privačių miškų savininkams išduoda ir panaikina, pranešimus derina, registruoja VMT elektroniniu būdu per ALIS. Aprašo 39.1 papunktyje nustatyta, kad leidimai, pranešimai panaikinami išaiškėjus, kad miško kirtimas suprojektuotas nesilaikant Miško kirtimų taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Kaip nurodyta sprendimuose dėl leidimų panaikinimo, leidimai panaikinti, nes nebuvo gauta motyvuota išvada dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos.

Bylos duomenys patvirtina ir dėl to tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys miškų ūkio paskirties žemės sklypai, kuriems buvo išduoti leidimai kirsti mišką, patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją (vieša informacija https://stvk.lt/map, https://www.regia.lt/map/regia2 ir kt.).

Vadovaujantis PŪVPAVĮ 3 straipsnio 1 dalimi, planuojamos ūkinės veiklos, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai aplinkos ministro nustatyta tvarka nustatoma, kad šis poveikis aplinkai gali būti reikšmingas. PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog „atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas <...> turi būti atlikti iki įstatymuose įtvirtinto leidimo (statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ir kitų įstatymuose nurodytų leidimų) išdavimo. Jeigu atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas neatlikti, leidimas neišduodamas.“ Kitaip tariant, PŪVPAV procedūros privalo būti atliktos iki atitinkamo leidimo vykdyti konkrečią ūkinę veiklą išdavimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-10-520/2023). PŪVPAVĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (PŪVPAVĮ 2 priedas) (7 straipsnio 2 dalis). Šios atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos PŪVPAV (7 straipsnio 1 dalis).

PŪVPAVĮ 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „tais atvejais, kai planuojamą ūkinę veiklą, įrašytą į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, numatoma įgyvendinti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar šios teritorijos artimoje aplinkoje, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) prieš pradėdamas rengti atrankos informaciją ar jos rengimo metu aplinkos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į saugomų teritorijų instituciją dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio reikšmingumo šioms teritorijoms nustatymo. Jeigu saugomų teritorijų institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad planuojamos ūkinės veiklos, įrašytos į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (šio įstatymo 2 priedas), įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir šis poveikis gali būti reikšmingas, šiai planuojamai ūkinei veiklai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas be atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo.“ PŪVPAVĮ 2 priedo („Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas“), kuris minimas minėtose PŪVPAVĮ nuostatose bei PPSPAVTA aprašo 6.1 papunktyje, 1.7 papunktyje numatytos veiklos – „miško įveisimas, išskyrus plotus, kuriuose pagal savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas numatyta įveisti mišką, ar miško iškirtimas siekiant pakeisti žemės naudojimą, išskyrus atvejus, kai atkuriamos atviros Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ar rūšių buveinės (miško iškirtimas miestuose – visais atvejais, kaimo vietovėse – kai įveisiamas ar iškertamas 1 ha ar didesnis plotas)“.

Kaip yra išaiškinęs LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-716-624/2023, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, valstybės narės sprendimas galiojančiu teisės aktu atleisti tam tikrą veiklą nuo būtinybės įvertinti poveikį atitinkamai teritorijai negarantuoja, kad ši veikla neturės neigiamo poveikio saugomos teritorijos vientisumui. Todėl pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį negalima leisti valstybei narei priimti nacionalinės teisės normų, pagal kurias bendra tvarka atleidžiama nuo pareigos atlikti tam tikros rūšies planų ar projektų poveikio atitinkamai teritorijai įvertinimą. Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje minima projekto arba plano samprata konkrečiomis kategorijomis neapsiriboja – pagrindinis veiksnys yra tai, ar jie gali turėti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijai. Todėl ir PŪVPAVĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriuo nacionalinėje teisėje, be kita ko, siekiama užtikrinti Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje valstybėms narėms nustatytų pareigų vykdymą, negali būti aiškinamas kaip apimantis tik šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatytą ar (ir) su statinių statyba susijusią planuojamą ūkinę veiklą. Nagrinėjamu atveju tai, be kita ko, reiškia, kad PŪVPAVĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas negali būti aiškinamas kaip visais atvejais neapimantis PŪVPAVĮ 2 priedo 1.7 papunktyje nenurodytų miškų kirtimų. Iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad atlikti Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje numatytą tinkamą plano ar projekto vertinimą reikalaujama, jeigu yra tikimybė arba pavojus, kad atitinkama teritorija bus stipriai paveikta. LVAT minimoje nutartyje nurodė, kad atsižvelgiant, visų pirma, į atsargumo principą, kuriuo grindžiama Bendrijos siekiama aukšto lygio apsaugos politika aplinkos srityje ir kuriuo remiantis turi būti aiškinama Buveinių direktyva, esant abejonei dėl reikšmingo poveikio nebuvimo, tokį vertinimą reikia atlikti – Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje numatyto aplinkos apsaugos mechanizmo paleidimas nereiškia, jog vertinamas planas ar projektas iš tikrųjų turi reikšmingą poveikį nagrinėjamai teritorijai, tačiau yra tik tikimybė, kad toks poveikis susijęs su minėtu planu ar projektu.

Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje nurodytų apsaugos priemonių taikymą lemia ne tikrumas dėl reikšmingo poveikio, bet šio poveikio tikimybė. Kadangi pareiškėjui priklausantis miškas, kuriam buvo išduotas leidimas, patenka į „Natura 2000“ teritoriją, nagrinėjamu atveju, nesant kompetentingos saugomų teritorijų institucijos vertinimo dėl miško kirtimų poveikio reikšmingumo šiai teritorijai (PŪVPAVĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas, PPSPAVTA 6.4 papunktis), negalima objektyviai ir vienareikšmiškai atmesti, kad toks poveikis egzistuoja.

Iš ginčijamo atsakovės sprendimo turinio matyti, kuo vadovaujantis priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas, jame atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, ginčą reglamentuojančias teisės normas, ginčui aktualią LVAT praktiką, konstatuoja, kad pareiškėjui leidimai kirsti mišką buvo išduoti neteisėtai, nesilaikant PŪVPAV nustatyto reikalavimo gauti saugomų teritorijų institucijos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo reikšmingumo. Esant neteisėtai išduotiems leidimams atsakovė pagrįstai, vadovaudamasi Aprašo 39.1 papunkčiu, leidimus panaikino. Toks atsakovės sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo. Netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Likusieji pareiškėjo ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnis) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013).

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.