Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl teistumo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-126-576/2015 V. J. išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 167 straipsnio 1 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi, panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu V. J. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 167 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 350 MGL (13 181 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas ir nustatytinas mokėtinas baudos dydis – 316 MGL (11 900,56 Eur).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendis pakeistas ir panaikinta dalis dėl V. J. nuteisimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. išteisinamojo nuosprendžio dalis be pakeitimų. Panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsniu, V. J. paskirtos baudos buvo subendrintos ir nustatytas galutinis mokėtinos baudos dydis. V. J. nusikalstamos veikos, kvalifikuotas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, kurios nustatytos kaip keturi atskiri nusikaltimai, kvalifikuotos pagal BK 228 straipsnio 1 dalį kaip vienas tęstinis nusikaltimas ir paskirta 200 MGL dydžio (7 530 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsnių nuostatomis, V. J. į paskirtą bausmę įskaitytini Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendyje nurodyti V. J. taikyto laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikotarpiai ir nustatytinas galutinės baudos dydis – 166 MGL dydžio (6 250 Eur) bauda. Minėta nutartis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 31 d.

Teismo posėdžio metu nuteistasis V. J. palaikė prašyme išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, paskirta bauda buvo sumokėta nedelsiant. Šio teismo sprendimo nekvestionuoja, laikosi įstatymų. Nuo bausmės paskyrimo praėjo 1,5 metų, pats procesas vyko nuo 2013 m., byla užsitęsė 6 metus, buvo 2 kartus išteisintas ir galiausiai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarė pripažinti kaltu. Bauda buvo paskirta labai didelė, ją sumokėjo. Per tą laiką, per visą ikiteisminį tyrimą, stengėsi daryti viską, kad gyvenime nepasikartotų tokie įvykiai. Nėra teistas, baustas administracine tvarka, dirba dvejose bendrovėse, vykdo socialinę veiklą, padeda neprigirdinčioms šeimoms ir dalyvauja stovyklose, veda aplinkosauginius mokymus, 2015 m. buvo kraujo donoras. Pasak nuteistojo, teistumas persekioja ir dabar. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiranda poreikis dalyvauti viešuose pirkimuose ir dėl teistumo negali. Taip pat pavasarį planuoja vykti į JAV, Kanadą, leidimas gali būti suteiktas išvykti, bet ten nuvykus gali būti neįleistas. Mano, kad bausmės skyrimo tikslai tikrai pasiekti ir jo darbai leidžia juo pasitikėti ir panaikinti teistumą. Nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik 10 metų.

Prokuroras Armandas Vainauskas nuteistojo prašymui neprieštaravo, jog atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, matoma, kad asmuo elgėsi tinkamai, naujų ikiteisminių tyrimų nėra, administracinių pažeidimų taip pat.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. J. prašymas tenkintinas.

Pagal BK 97 straipsnio 7 dalį, suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.

Nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu V. J. išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 167 straipsnio 1 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendis paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi, panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu V. J. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 167 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 350 MGL (13 181 Eur) dydžio bauda, į kurią įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas ir nustatytinas mokėtinas baudos dydis – 316 MGL (11 900,56 Eur). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendis pakeistas ir panaikinta dalis dėl V. J. nuteisimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. išteisinamojo nuosprendžio dalis be pakeitimų. Panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsniu, V. J. paskirtos baudos buvo subendrintos ir nustatytas galutinis mokėtinos baudos dydis. V. J. nusikalstamos veikos, kvalifikuotas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, kurios nustatytos kaip keturi atskiri nusikaltimai, kvalifikuotos pagal BK 228 straipsnio 1 dalį kaip vienas tęstinis nusikaltimas ir paskirta 200 MGL dydžio (7 530 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsnių nuostatomis, V. J. į paskirtą bausmę įskaitytini Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendyje nurodyti V. J. taikyto laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikotarpiai ir nustatytinas galutinės baudos dydis – 166 MGL dydžio (6 250 Eur) bauda. Minėta nutartis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 31 d.

Iš „Swedbank“ banko mokėjimo nurodymo išrašo matyti, kad paskirta bauda buvo sumokėta 2018 m. birželio 8 d. (b. l. 4), todėl bausmę jis atliko 2018 m. birželio 8 d. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį, asmenys, nuteisti už tyčinius nesunkius ir apysunkius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, turinčiais teistumą laikomi bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, dėl kurios kaltu pripažintas V. J., priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), todėl turinčiu teistumą jis laikomas trejus metus po bausmės atlikimo, t. y. iki 2021 m. birželio 8 d.

Akivaizdu, kad šiai dienai jau yra suėję daugiau kaip pusė V. J. teistumo termino, todėl vadovaujantis BK 97 straipsnio 7 dalimi yra pagrindas svarstyti V. J. prašymą dėl teistumo termino panaikinimo. Spręsdamas klausimą dėl V. J. teistumo panaikinimo teismas atsižvelgia į pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus bei motyvus, į nuteistojo teismui pateiktus bei teismo savo iniciatyva išreikalautus jį apibūdinančius duomenis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, naikindamas teistumą prieš terminą ar trumpindamas jo laiką, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą bei kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą arba jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-898/2018).

Nagrinėjamos bylos kontekste, pažymėtina, kad V. J. teistumo laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų nepadarė, jo atžvilgiu jokie ikiteisminiai ar administraciniai tyrimai nėra vykdomi, taip pat jo atžvilgiu baudžiamųjų ar administracinių nusižengimų bylų nėra iškelta. Nors pateiktame prašyme nuteistasis V. J. nurodęs, kad pateiktame įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išraše klaidingai nurodoma, jog pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą nėra įsiteisėjusiojo nuosprendžio. Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 13 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 2 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje jį išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį išteisino neįrodžius, kad V. J. padarė šią nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 24 d. pakeitė minėtą nuosprendį ir V. J. išteisino pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o kitą nuosprendžio dalį paliko pakeistą (b. l. 14-16). Tačiau iš byloje esančio 2020 m. sausio 21 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie asmenį (b. l. 31-34) matyti, kad joks naujas ikiteisminis tyrimas V. J. atžvilgiu nėra pradėtas, taip pat nėra informacijos ir apie minėtą V. J. atžvilgiu priimtą nuosprendį. Be to, patikrinus ir Lietuvos teismų informacinės sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO sistema), jokių duomenų apie pastarąjį nuosprendį bei šiuo metu nagrinėjamas administracines ar baudžiamąsias bylas nėra. Tuo tarpu iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog nuteistasis V. J. administracine tvarka nebaustas, jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 446 straipsnio 4 dalyje, nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių (b. l. 35-36). VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 38), taip pat VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 41), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos teigimu, nėra jokių duomenų ar skundų dėl netinkamo V. J. elgesio, seniūnija jam pretenzijų neturi (b. l. 43-44). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistasis dirbantis (b. l. 5, 21-22), veda mokymus (b. l. 6), darbdavių vertinamas teigiamai (b. l. 7-8), tapo neatlygintinu kraujo donoru (b. l. 9), nuolat tobulina savo kvalifikaciją (b. l. 10-13). Iš paties V. J. pateiktų dokumentų ir paaiškinimų matyti, kad jo nuteisimo faktas buvo plačiai aptarinėjamas visuomenėje bei spaudoje, todėl įvedus jo vardą, pavardę į paieškos sistemą, visada yra pateikiama informacija apie nuteisimo faktą. O tai, pasak nuteistojo, trukdo vedant mokymus, kadangi jaučiasi nepasitikintis savimi, nes prieš ateidami į seminarus asmenys ieškodamiesi informacijos apie lektorius, randa informaciją apie jo nuteisimą. Taipogi turimas teistumas apsunkina jam vykimą atliekant darbines funkcijas į užsienio valstybes, kai reikalinga nurodyti teistumo faktą siekiant gauti vizą ar leidimą įvažiuoti į šalį. Kartu nurodoma, kad turimas teistumas trukdo savanoriaujant su negalią turinčiais vaikais, kadangi jaučiasi neužtikrintai. Taigi V. J. siekis palaikyti ryšius su jau esamais užsienio partneriais, užtikrinti bendrovės nuolatinę plėtrą į užsienio rinkas, ieškoti strateginių partnerių visame pasaulyje, kurių paieškai kliūtį sudaro neišnykęs teistumas, taip pat vedant mokymus, vykdant socialinę veiklą, laikytina esminiu argumentu dėl teistumo panaikinimo. Atsižvelgtina ir į tai, kad pats baudžiamasis procesas truko gan ilgą laiką (vien teisminis nagrinėjimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo užtruko nuo 2012 m. iki 2018 m. vidurio, kasacine tvarka byla baigta nagrinėti tik 2018 m.). Taigi, pirmiau išvardintų aplinkybių visuma, neabejotinai V. J. apibūdina teigiamai.

Įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, nuteistojo elgesį teistumo metu, taip pat jo teisme duotus paaiškinimus, prokuroro nuomonę, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai yra pasiekti, todėl teistumas V. J. gali būti panaikintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 ir 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363, 364 straipsniais,

nutaria:

Panaikinti V. J. (V. J.) teistumą pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartį, kuria pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendis, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.