Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-13-366-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-27
Bylos Nr.
1A-13-366-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Bronė Vidzėnienė, Algirdas Gaputis
Nuteistasis
V. J.
Nukentėjusysis
L. P., A. Z. R.
Civilinis atsakovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Advokatai
Irutė Čiukšytė

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-13-366/2009

Teisėja Gražina Kazilionienė Procesinio sprendimo kategorija:

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. sausio 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Algirdo Gapučio ir Bronės Vidzėnienės,

sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,dalyvaujant prokurorui Lidijai Burbienei,nuteistajam V. J.,gynėjui advokatui Irutei Čiukšytei,nukentėjusioms: L. P., A. Z. R.,nukentėjusios A. Z. R. atstovei Rimai Keblienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. bei civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d. ir nubaustas 23 MGL (2875 Lt) dydžio bauda, nustatant terminą baudai sumokėti iki 2010-10-07.

Nuosprendžiu iš V. J. priteista A. Z. R. 8273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti; iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteista A.Z.R. 5839,77 Lt turtinei žalai atlyginti ir 864,40 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 24 d., apie 20.30 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau vadinama KET) 53, 75 punktų reikalavimus, o būtent: sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams ir eismo saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą išėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir nepraleido bei patrenkė pėsčiųjų perėjoje ėjusią A. Z. R., tuo padarydamas A.Z. R. muštinę žaizdą pakaušio – dešinio momens srityje, odos nubrozdinimus dešiniajame kelyje ir dešinėje blauzdoje, poodines kraujosruvas dilbiuose, plaštakose, dešinėje blauzdoje ir veide, galvos smegenų sukrėtimą, kairio blauzdikaulio pergumburinį lūžimą, kraujo išsiliejimą kairio kelio sąnaryje, dešinio šeivikaulio galvutės lūžimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą – ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. J. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-10-07 nuosprendį pakeisti ir nukentėjusiosios A.Z. R. pateiktą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Skunde nurodo, kad teismas, vertindamas įvykio aplinkybes dėl nukentėjusiosios sužalojimo vietos, nesirėmė jo parodymais, nurodydamas, kad jie prieštarauja nukentėjusiosios parodymais. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik nukentėjusiosios parodymais, nors jų nepatvirtino kiti byloje esantys duomenys. Tokiu būdu teismas pažeidė Konstitucijos 31 str. 1 d., numatytą nekaltumo prezumpcijos principą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nei vienas liudytojas neparodė, kad jis nutrenkė nukentėjusiąją einančią per pėsčiųjų perėją. Nukentėjusiosios parodymai, kad ji ėjo per pėsčiųjų perėją yra paneigti tiek jo parodymais, tiek kitais byloje esančiais įrodymais. Nemuno gatvėje esantys atitvarai, taip pat neįrodo, kad nukentėjusioji galėjo eiti tik per pėsčiųjų perėją. Nukentėjusioji per gatvę ėjo ne stačiu kampu, o įstrižai, ir tokiais savo pačios neatsargiais veiksmais sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad byloje esanti Lietuvos ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2007-04-24 specialisto išvada nr. 11Š-320 (06) savo turiniu yra prieštaringa, sąlyginė, o daugelis esminę reikšmę išvadai turinčių įvykio aplinkybių yra iš viso neužfiksuota. Eismo įvykio tyrimas atliktas neturint visų būtinų tokiam tyrimui duomenų, todėl specialisto pateiktos išvados gali būti vertinamos tik kaip prielaidos ir spėlionės, bet ne kaip pagrindinis įrodymas. Nors specialisto išvados nėra konkrečios, tačiau iš jos išplaukia, kad ne tik jo, bet nukentėjusiosios neatsargūs veiksmai sąlygojo eismo įvykį ir buvo viena iš kilusių žalingų pasekmių priežastis. Nukentėjusioji savo kaltais veiksmais pažeidė KET 53, 87, 89 p. reikalavimus. Pripažinus jo duotus parodymus apie įvyki teisingais, turėtų būti pripažinta, kad pati nukentėjusioji, neatsargiai eidama per gatvę, taip pat turi būti atsakinga už kilusį eismo įvykį. Kad nukentėjusioji buvo pertrenkta ne pėsčiųjų perėjoje netiesiogiai patvirtina ir liudytojos V. K. parodymai, eismo įvykio apžiūros protokolo planas, ir kiti duomenys. Nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas įvykio situaciją įvertino vienpusiškai, neanalizavo eismo įvykį lėmusių aplinkybių visetą, todėl padarė išvadą remdamasis nepagrįstomis prielaidomis ir spėjimais, kaip galėjo būti, bet ne kaip buvo iš tikrųjų.

Nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai iš dalies tenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi tiek jo, tiek ir nukentėjusiosios kaltė dėl eismo įvykio yra abipusė, todėl negali būti pripažinta ir jo pareiga atlyginti nukentėjusiosios nurodytą dėl jo veiksmų patirtą žalą. Teismo sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra neteisingas, todėl neturi būti vykdomas.

Civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau Biuras) apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-10-07 nuosprendį pakeisti dalyje, kurioje buvo patenkintas Biurui pareikštas civilinis ieškinys ir civilinį ieškinį atmesti. Skunde nurodo, kad šioje byloje Biuras negalėjo būti įtrauktas kaip civilinis atsakovas, nes BPK 109 str. nuostatose įtvirtinta, kad civilinis ieškinys byloje gali būti pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Akivaizdu, kad Biuras nėra kaltinamasis ar už kaltinamojo veiksmus atsakingas asmuo. Biuro su eismo kaltininku nesieja jokie santykiai – Biuras nėra sutarties pagrindu įpareigotas atlyginti kaltininko veiksmais padarytą žalą. Šiuo atveju įsipareigojimai atlyginti žalą tenka ADB „Baltikums draudimas“ su kuria kaltininkas buvo sudaręs draudimo sutartį.

Civilinis atsakovas skunde nurodo, kad Biuras nėra ir BPK 111 str. 1 d. nurodytas asmuo, kadangi neturi požymių būtinų tokiam asmeniui, t.y. pareigos kontroliuoti žalą padariusį asmenį bei įstatyme įtvirtintos civilinės atsakomybės už kito asmens veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Apylinkės teismas nurodė, kad Biurą įtraukti į byrą civiliniu atsakovu reikalauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) formuojama praktika. Su šiais teiginiais negalima sutikti, nes LAT formuojamoje praktikoje aptariama draudiko, kaip civilinio atsakovo įtraukimo į baudžiamąją bylą sąlygos, tačiau Biuras nėra draudikas. Biuras yra asociacija, kurio sąvoka, statusas, teisės, pareigos bei funkcijos yra aiškiai įstatymais atribojamos nuo draudiko. Net ir draudikas į bylą, kaip civilinis atsakovas, gali būti įtrauktas tik tuo atveju kai jis neatsiskaito su nukentėjusiuoju per įstatymo nustatytą terminą (2005-10-27 LAT konsultacija B3-363), tačiau civilinė ieškovė pati įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į Biurą dėl žalos jai atlyginimo. Aplinkybės, kad bylos nagrinėjimo metu ADB „Baltikums draudimas“ buvo iškelta bankroto byla, neturi jokios įtakos aptartų teisės aktų nuostatų galiojimui Biuro atžvilgiu. Draudimo įmonės bankroto procedūra sukuria teises ir pareigas ne tik Biurui, bet ir eismo įvykio metu su bankrutuojančia draudimo bendrove sudariusio sutartį asmeniui. Norėdamas gauti išmoką, toks asmuo privalo laikytis sąlygų kurios nustatytos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatyme (toliau TPVCAPDĮ). 2007-06-11 įsigaliojusioje TPVCAPDĮ redakcijoje 20 str. 3 d. nustatyta, kad jei nukentėjęs trečiasis asmuo yra kreipęsis į teismą, reikalaudamas žalos atlyginimo iš kaltininko arba atsakingo draudiko, kuriam iškelta bankroto byla, Biuras negali būti traukiamas atsakovu tokioje byloje vietoje bankrutuojančio draudiko. Net jei būtų taikoma įvykio dieną galiojusi TPVCAPDĮ redakcija, pagal ją – nukentėjęs trečiasis asmuo, kreipęsis į teismą, kad per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas arba atsakingas draudikas, taip pat negalėtų teikti Biurui pretenzijos dėl padarytos žalos (TPVCAPDĮ 13 str. 3 d.). Iš šių normų išplaukia, kad civilinė ieškovė 2007-10-10 pareikšdama patikslintą civilinį ieškinį eismo įvykio kaltininkui V. J. bei ADB „Baltikums draudimas“, prarado teisę pateikti pretenziją Biurui. Net jei ieškovė būtų tinkamai atlikusi savo pareigas TPVCAPDĮ nustatyta tvarka bei pateikusi pretenziją Biurui, o Biurui neišmokėjus draudimo išmokos arba nepateikus motyvuoto atsakymo, ji (civilinė ieškovė) įgytų teisė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo tik CPK, o ne BPK tvarka.

Civilinis atsakovas taip pat nurodo, kad civilinė ieškovė pareikšdama Biurui civilinį ieškinį, nepateikė jokių įrodymų, kad ji nesutiko su ADB „Baltikums draudimo“ išmokėtos išmokos dydžiu ir dėl žalos atlyginimo kreipėsi Į Biurą, o Biuras jai nepagrįstai neatlygino eismo įvykio metu padarytos žalos. Todėl civilinės ieškovės reikalavimas yra neteisėtas, nes civiliniu ieškiniu ji siekė apginti iki tol nepažeistą teisę. Tokiais savo veiksmais civilinė ieškovė pažeidė CPK 5 str. nuostatose įtvirtintą principą, jog į teismą gali būti kreipiamasi tik siekiant apginti pažeistą ar ginčijamą teisę. Civiliniam atsakovui buvo išsiųstas tik civilinis ieškinys, tačiau nebuvo pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys reikalaujamos žalos dydį (CPK 135 str. 2 d.) Taigi Biuras, būdamas civiliniu atsakovu, negali tinkamai pareikšti savo argumentų dėl prašomo priteisti turtinės žalos dydžio pagrįstumo. Tokiu būdu pažeidžiamas CPK 12 str. įtvirtintas rungimosi principas bei CPK 178 str. nuostatos.

Civilinio atsakovo skunde nurodyta, kad apylinkės teismas pažeidė BPK 111 str. nuostatas, pagal kurias turėjo informuoti Biurą apie nutartį, kuria Biuras yra įtrauktas į bylą kaip civilinis atsakovas. Tokiu būdu biurui nebuvo išaiškintos jo teises, kaip tai numato BPK 110 str. 2 d. Biuras gavo tik šaukimą į teismo posėdį, bei patikslinto civilinio ieškinio nuorašą, kuriame Biuras net nebuvo įvardijamas kaip civilinis atsakovas. Pirmosios instancijos teismas, surašydamas nuosprendį pažeidė ne tik BPK 305 str. nuostatas, bet ir elementarius teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Biuras minėtus argumentus išdėstė tiek teismo posėdyje, tiek rašte, teismui siustame 2008-06-20 rašte, tačiau teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl Biuro išsakytų argumentų. Atsižvelgiant į paminėtus argumentus yra akivaizdu, jog tiek priimant, tiek nagrinėjant Biurui pareikštą civilinį ieškinį buvo padaryta esminių materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimų, nukrypta nuo LAT formuojamos praktikos žalos atlyginimo bylose, kuriose pareiškiamas civilinis ieškinys.

Atsikirtimų BPK 317 str. nustatyta tvarka negauta.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o dėl civilinio atsakovo skundo palieka spręsti teismui. Nukentėjusioji L. P. prašo nuteistojo skundą tenkinti, o dėl civilinio atsakovo skundo palieka spręsti teismui. Nukentėjusioji A.Z. R. ir jos atstovė advokatė R.Keblienė prašo tiek nuteistojo, tiek civilinio atsakovo skundus atmesti. Prokurorė prašo nuteistojo skundą atmesti, o civilinio atsakovo skundą tenkinti.

Nuteistojo V. J. skundą tenkinti iš dalies. Civilinio atsakovo LR transporto priemonių draudikų biuro skundą tenkinti.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Nuteistasis savo skunde neginčija padarytos veikos ir jos kvalifikavimo, tačiau tvirtina, kad nukentėjusioji A.Z. R. ėjo ne per pėsčiųjų perėją. Jis tvirtina, kad nukentėjusiąją pamatė kai jau buvo įvažiavęs į pėsčiųjų perėją. Tokie nuteistojo tvirtinimai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kaip matyti iš eismo įvykio vietos plano (t. 1, b.l. 19) automobilis yra stovi (priekiniai jo ratai) 7,40 m. už pėsčiųjų perėjos. Dar už 2,10 m. užfiksuota kraujo dėmė. Pačios pėsčiųjų perėjos plotis yra 4 m. Iš specialisto išvados (t. 1, b.l. 75 – 84) matyti, kad automobilio, važiuojančio 30 km/h greičiu sustojimo kelias (nuo kliūties pastebėjimo iki pilno sustojimo) yra 17 m. Tuo tarpu nuo pėsčiųjų perėjo pradžios iki sustojimo vietos yra apie 11 metrų. Iš to darytina išvada, kad V. J. pėsčiąją pastebėjo dar neprivažiavęs perėjos. Nėra pagrindo laikyti, kaip teigia nuteistasis, kad susidūrimas su pėsčiąja įvyko toje vietoje kur yra sustojęs automobilis ir juo labjau toje vietoje kur rasta kraujo dėmė. Kaip pirmos instancijos teisme nurodė liudytoja V. K. (t. 2, b.l. 9 – 10) išgirdusi automobilio stabdymo garsą ir atsisukusi į tą pusę, pamatė stabdoma tamsios spalvos automobilį ir virš jo to automobilio variklio gaubto moters kojas. Automobiliui sustojus, pėsčioji nukrito ant važiuojamosios dalies. Iš automobilio apžiūros protokolo matyti, kad jam išdaužtas priekinis stiklas (t. 1, b.l. 21 – 27). Iš to darytina išvada, kad smūgio metu pėsčioji buvo užvirtusi ant automobilio variklio dangčio ir tam tikrą atstumą vežama. Tik automobiliui sustojus ji nukrito ant žemės. Sugretinus visus šiuos faktus darytina išvada, kad automobilio ir pėsčiosios kontaktas įvyko ant pėsčiųjų perėjos ar betarpiškai šalia jos. Specialistas savo išvadoje nustatė, kad vairuotojas turėjo techninę galimybę laiku sustabdyti automobilį ir išvengti pėsčiosios partrenkimo. To neneigia ir pats nuteistasis. Todėl V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d. kaip jau yra minėta, veikos kvalifikacijos neginčija ir pats nuteistasis. Skundu neginčijama ir paskirta bausmė.

Tačiau kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu pirmos instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinius ieškinius. Nukentėjusioji A.Z. R. pareiškė 6684,55 Lt ieškinį turtinei žalai ir 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai A.Z. R. iš nuteistojo V. J. priteista 8273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o iš LR transporto priemonių draudikų biuro 5839,77 Lt turtinei žalai atlyginti ir 864,40 Lt neturtinei žalai atlyginti.

LR BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti civilinį ieškinį. Iš šio įstatymo formuluotės akivaizdu, kad žala turi būti reali, - t.y. jau patirta. Šiuo atveju A.Z. R. savo ieškinyje kaip patirtą turtinę žalą nurodė, kad 1084,55 Lt išleido sužalojimo gydymui bei kelionėms pas medikus ir 5600 Lt būsimai kelio sąnario operacijai. Pagrindžiant patirtą žalą dėl traumos gydymo, teismui buvo pateikti vaistų įgijimo kvitai bei kelionių išlaidas patvirtinantys kvitai (t. 1, b.l. 47 – 48). Viso pateikta dokumentų 1084,55 Lt sumai. Tačiau kaip matyti iš byloje esančių dokumentu bei pačios nukentėjusios paaiškinimo, tuos pačius dokumentus ji buvo pateikusi ir draudimo bendrovei „Baltikum draudimas“ su prašymu atlyginti patirtą žalą. Draudimo bendrovė, išnagrinėjusi nukentėjusios prašymą bei pateiktus dokumentus, priėmė sprendimą išmokėti jai 844,78 Lt turtinės žalos atlyginimo ir šią sumą 2008 02 04 nukentėjusiai pervedė (t. 1, b.l. 171 – 172). Kaip apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino pati A-Z. R., draudimo bendrovė turtinę žalą sumažino 239,77 litais, kadangi specialistai ištyrę pateiktus dokumentus (kvitus), dalį jų pripažino nesusijusiais su patirtos traumos gydymu. Tai, kad pateiktuose kvituose ne visi nurodyti vaistai buvo skirti patirtos traumos gydymui (dalis vaistų buvo skirta gydyti kitus, su trauma nesusijusius negalavimus) pripažino ir pati nukentėjusioji. Dėl to, kad turtinės žalos atlyginimo suma buvo sumažinta, nukentėjusioji jokių pretenzijų draudimo bendrovei ar LR transporto priemonių draudikų biurui nepareiškė. Jokių papildomų dokumentų, pagrindžiančių turtinę žalą, teismui pateikta nebuvo. Todėl pirmos instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo dar kartą vertinti tuos pačius dokumentus, grindžiančius patirtą turtinę žalą, kuriuos jau įvertino draudimo bendrovė ir juo labiau pripažinti pagrindžiančiai patirtą žalą tuos dokumentus, kuriuos jau buvo atmetusi draudimo bendrovė. Nepagrįstai teismas nukentėjusiai priteisė ir 5600 Lt už būsimą kelio sąnario operaciją. Kaip jau minėta, teismas nukentėjusiam gali priteisti tik realiai patirtą turtinę žalą. A.Z. R. kelio sąnario operacija nėra atlikta ir ji už ją nėra sumokėjusi. Nurodyta 5600 Lt suma yra nurodyta tik kaip preliminari kaina, kuria tektų sumokėti susidarius tam tikrom aplinkybėm. Kaip matyti iš VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės pažymos (t. 1, b.l. 141), 5600 Lt už kelio sąnario operaciją tektų mokėti jei tokią operacija tektų daryti skubos tvarka (nelaukiant kada ateis eilė). Šiuo metu A.Z. R. tokios operacijos atlikti nėra būtina. Ji įrašyta į eilę kelio sąnario protezavimui. Jei operacija bus atliekama sulaukus eilės, tai VLK ligoninei kompensuotų 3127,95 Lt. Iš to kas išdėstyta akivaizdu, kad A.Z. R. šiai dienai nėra patyrusi 5600 Lt turtinės žalos ir neaišku ar tokią žalą patirs ateityje. Tokiu būdu 5839,77 Lt turinės žalos atlyginimo iš LR transporto priemonių draudikų biuro priteista nepagrįstai.

Netinkamai skundžiamu nuosprendžiu išspręstas ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau Įstatymo) 11 str. numato, kad draudimo bendrovė nukentėjusiam asmeniui autoįvykio metu padarytą neturtinę žalą atlygina iki 500 EUR, - t.y. iki 1725 Lt. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau Taisyklių) 12.3 p. numato, kad gyvybės atėmimo atveju – mokama maksimali galima mokėti pagal Įstatymą išmokos suma dėl neturtinės žalos. Taisyklių 12.4 punktas numato, jog kitais atvejais atlygintinos neturtinės žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar biuras, atsižvelgę į visas aplinkybes. Iš šių Taisyklių punktų matyti, kad maksimalią 500 EUR (1725 Lt) sumą iš atsakingo draudiko ar biuro galima išieškoti (priteisti) tik gyvybės atėmimo atveju. Visais kitais atvejais ta suma turi būti mažinama atsižvelgiant į visas autoįvykio aplinkybes, į nukentėjusiojo sužalojimo sunkumo laipsnį ir t.t. Nukentėjusioji A.Z. R. dėl neturtinės žalos atlyginimo kraipėsi į draudimo bendrovę „Baltikums draudimas“. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog draudimo bendrovė priėmė įsakymą išmokėti nukentėjusiajai 862,00 Lt neturinei žalai atlyginti ir šią sumą 2007 09 26 pervedė į nukentėjusios sąskaitą (t. 1, b.l. 169 – 170). Taisyklių 12.5 p numato, kad tuo atveju, jei nukentėjęs trečiasis asmuo nesutinka dėl apskaičiuotos pagal šių taisyklių 12.1, 12.2 ir 12.4 punktus neturtinės žalos dydžio, jis turi teisę kreiptis į atsakingą draudiką ar Biurą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, neviršijant Įstatymo 11 str. neturtinei žalai nustatytos maksimalios draudimo sumos, o šalims nesusitarus – į teismą. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei pačios nukentėjusios paaiškinimo ji nesikreipė nei į draudimo bendrovę „Baltikums draudimas“ nei į draudikų Biurą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio padidinimo. Todėl teismui nebuvo jokio pagrindo iš LR transporto priemonių draudikų biuro papildomai priteisti 864,40 Lt neturtinės žalos ir taip neturtinės žalos atliginimo sumą padidinti iki Įstatyme numatytos maksimalios sumos, juo labiau, kad tokio sprendimo teismas niekaip nemotyvavo.

Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitą, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensuoti asmens patirtą skausmą, išgyvenimus ir t.t. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas negali būti nepagrįsto praturtėjimo priemone. Suprantama, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam žmogui jo patirtas skausmas, sukrėtimas, išgyvenimai visada yra labai reikšmingi ir pačiam nukentėjusiam sunku objektyviai tą žalą įvertinti. Būtent todėl įstatymas įpareigoja teismą įvertinti neturtinės žalos dydį ir esant pagrindui jį mažinti. Neturtinės žalos dydžio kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pirmos instancijos teismas nukentėjusios A.Z. R. ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkino iš dalies ir iš nuteistojo priteisė 8273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kolegijos nuomone teismas neatsižvelgė į visas svarbias bylos aplinkybes ir nukentėjusios patirtą neturtinę žala įvertino nepagrįstai didele pinigų suma. Nukentėjusiai sveikata buvo sutrikdyta ne dėl tyčinių nuteistojo veiksmų, o dėl neatsargumo. Sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Pirmos instancijos eismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos, nurodė, kad atsižvelgia į nukentėjusios neatsargų elgesį, tačiau nenurodė kuo tas elgesys pasireiškė. Kaip yra nurodžiusi nukentėjusioji tiek pirmos instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, įžengdama į gatvę ji nematė jokio automobilio, tačiau nespėjus pereiti gatvės buvo partrenkta. Tuo tarpu pagal specialisto apskaičiavimus (t. 1, b.l. 75 – 84), nukentėjusiai įžengiant į gatvę, V. J. automobilis buvo už 24 – 44 metrų, - t.y. pakankamai arti. Darytina išvada, kad A.Z. R. įžengdama į gatvę neįsitikino, jog tai yra pakankamai saugu, neatsižvelgė į tai, kad tuo metu lijo ir buvo apsunkintas matomumas, - t.y. elgėsi nepakankamai atsargiai.

Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išsakyta pozicija, kad nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, jog V. J. yra neįgalus, jo mėnesinės gaunamos pajamos nėra didelės (iš pateiktos pažymos matyti, jog jos yra apie 500 Lt per mėnesį). Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžių, kolegija mano, kad iš nuteistojo priteista 8273,60 Lt neturtinė žala prieštarauja teisingumo bei protingumo kriterijams, neatitinka nukentėjusios realiai patirtą žalą ir nepagrįstai apsunkina nuteistojo ir jo šeimos materialinę padėtį. Todėl neturtinės žalos, priteisiamos iš V. J., suma mažintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

Nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių pakeisti:

Nukentėjusios A. Z. R. civilinius ieškinius, civiliniam atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Iš nuteistojo V. J. nukentėjusiajai A. Z. R. priteisti 3500 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai: Bronė VidzėnienėAlgirdas Gaputis