Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2017 m. liepos 13 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovei Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl konkurso rezultatų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas B. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-03-08 įsakymą dėl pretendentų į Mosėdžio seniūnijos seniūno pareigas konkurso komisijos sudarymo, konkurso protokolą ir įsakymą dėl konkurso laimėtojo paskyrimo į paskyrimo į pareigas, jei toks bus priimtas.

Pareiškėjas skundu nurodo, jog 2017-03-15 Skuodo rajono savivaldybės administracija organizavo konkursą į Mosėdžio seniūnijos seniūno pareigas. Pažymi, jog konkurso komisija pagal Administracijos direktoriaus 2017-03-15 įsakymą Nr. A1-204 buvo sudaryta iš 4 administracijos tarnautojų ir 3 seniūnaičių. Vadovaujasi Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2017-02-23 sprendimu Nr. T9-23 patvirtintų Skuodo rajono savivaldybės seniūnaičių sueigos nuostatų 9 punktu ir teigia, jog jame išdėstyti klausimai, kurie sprendžiami seniūnaičių sueigoje, tarp jų ir seniūnaičių delegavimas į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisiją. Teigia, jog į pareiškėjo 2017-03-15 paklausimą raštu, kokiu pagrindu seniūnaičiai buvo įtraukti į konkurso komisiją, administracijos darbuotoja žodžiu atsakė, kad dėl seniūnaičių delegavimo į konkurso komisiją seniūnaičių sueiga nebuvo organizuota ir protokolinis sprendimas nebuvo priimtas. Tvirtina, jog administracijos darbuotoja atsisakė pateikti konkurso protokolo kopiją, motyvuodama tuo, kad be pareiškėjo konkurse dalyvavo ir kiti pretendentai, o tokie duomenys yra konfidencialūs ir neteiktini. Daro išvadą, kad konkurso komisija sudaryta, pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, t. y. neišreikšta seniūnaičių valia seniūno atrankoje, neatsižvelgta į atstovaujančios institucijos – Savivaldybės tarybos nuostatą nagrinėjamu klausimu. Apibendrina, jog tokiu būdu sudarytos konkurso komisijos vykdyta 2017-03-15 pretendentų (ir pareiškėjo) apklausa į seniūno pareigas yra neteisėta, o jos rezultatai įforminti konkurso protokole, kurio kopiją pareiškėjui administracija neišdavė, taip pat neteisėti. Mano, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai tiesioginę įtaką turi konkurso protokolas, kurio pagrindu konkurso laimėtojas galimai bus nepagrįstai paskirtas į seniūno pareigas ir tai sukelia pareiškėjui teisines pasekmes (pareiškėjas neturėjo galimybės dalyvauti pagal teisės aktų nuostatas organizuotame konkurse į Mosėdžio seniūnijos seniūno pareigas, nes vykdytas konkursas vien dėl komisijos parinkimo tvarkos yra neteisėtas, antra, konkurso laimėtoją nepagrįstai ir neteisėtai paskyrus į seniūno pareigas toks konkursas išvis nebūtų organizuotas).

Atsakovė Skuodo rajono savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovė, Administracija) atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Nurodo, jog 2017-03-15 vykdė konkursą į valstybės tarnautojo - Skuodo rajono savivaldybės administracijos Mosėdžio seniūnijos seniūno pareigas. Konkurse iš šešių užsiregistravusių pretendentų dalyvavo keturi. Teigia, jog konkursas buvo vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 „Dėl Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” patvirtintu Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašu; konkurso rezultatams fiksuoti buvo daromas garso įrašas, pretendentams buvo sudaryta galimybė susipažinti su Konkurso į valstybės tarnautojo pareigas protokolu (toliau - ir protokolas). Pažymi, jog su protokolu susipažinti pasirašytinai pageidavo vienintelis B. S., kuris pagal konkurso rezultatus liko ketvirtoje vietoje. Akcentuoja, jog pareiškėjas apie konkurso rezultatus savo skunde nieko nekomentuoja, todėl dėl šio klausimo komentarų neteikia.

Argumentuoja, jog pareiškėjas savo skunde nenurodo jokių faktinių aplinkybių dėl pažeidimų vykdant konkursą, todėl neaiškus keliamas reikalavimas panaikinti konkurso protokolą ir įsakymą dėl konkurso laimėtojo paskyrimo į pareigas.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio nesutinka su skundu atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės nedalyvaujant pareiškėjui (ABTĮ 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs iš esmės dėl konkurso, vykusio Mosėdžio seniūnijos seniūno pareigoms užimti, rezultatų, įformintų konkurso protokole, teisėtumo.

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti atsakovo Skuodo rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, administracija) direktoriaus 2017-03-08 įsakymą Nr. A1-204 ,,Dėl pretendentų į Mosėdžio seniūnijos seniūno pareigas konkurso komisijos sudarymo”, konkurso protokolą ir įsakymą dėl konkurso laimėtojo paskyrimo į pareigas, jei toks bus priimtas. Pareiškėjas nurodo, kad 2017-03-15 atsakovas organizavo konkursą į Mosėdžio seniūnijos seniūno pareigas, kurio konkurso komisija sudaryta pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, todėl jos vykdyta pretendentų (ir pareiškėjo) apklausa į seniūno pareigas yra neteisėta, o apklausos rezultatai, įforminti konkurso protokole, taip pat neteisėti. Mano, kad jo teisių ir pareigų apimčiai tiesioginę įtaką turi konkurso protokolas, kurio pagrindu konkurso laimėtojas galbūt bus nepagrįstai paskirtas į seniūno pareigas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017-04-19 nutartimi nagrinėjamoje administracinėje byloje apeliaciniame procese Nr. eAS-405-662/2017 panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-03-23 nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo dalį dėl konkurso protokolo panaikinimo. Taigi, teismas šios bylos atveju nagrinėja kilusį ginčą dėl 2017-03-15 atsakovo organizuoto konkurso į Mosėdžio seniūnijos seniūno pareigas protokolo Nr. A10-2 (toliau – ir ginčijamas aktas, Protokolas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Priėmimas į valstybės tarnybą reguliuojamas Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) III skyriumi, reglamentuojančiu bendruosius ir specialiuosius į valstybės tarnybą priimamiems asmenims keliamus reikalavimus (VTĮ 9 straipsnis) bei priėmimo į valstybės tarnybą (konkurso ir ne konkurso būdu) organizavimo ir vykdymo tvarką (VTĮ 10 - 14 straipsniai). Detaliau konkurso į karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo, priimamo konkurso būdu, pareigas įstaigoje organizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 patvirtintas Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas (toliau - ir Tvarkos aprašas). LVAT, apeliacine tvarka nagrinėdamas administracines bylas dėl priėmimo į valstybės tarnybą, ne kartą pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo prasme, Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše įtvirtintos procedūros ir taisyklės laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Todėl imperatyviai suformuluotų taisyklių nesilaikymas yra priežastis pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (žr., pvz., 2008-05-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-781/2008, 2011-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2947/2011; 2005-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A11-158/2005 ir kt.).

Teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą – tai konstitucinė piliečio teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucijos) 33 straipsnio 1 dalyje. Ši teisė sietina inter alia su Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teise laisvai pasirinkti darbą (Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2007-08-13 nutarimai). Ši asmenų teisė yra užtikrinama sudarant visiems pretendentams vienodas galimybes dalyvauti atitinkamame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas. Be to, šios garantijos užtikrinimas yra sietinas ir su reikalavimais pačiam vertinimui ir jį atliekantiems asmenims, kurie vertinimą turi vykdyti objektyviai ir nešališkai, tuo nesukurdami privilegijuotų sąlygų vieniems pretendentams prieš kitus ir pan. (žr., LVAT 2013-10-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013). Vis dėlto nurodyta teisė nėra absoliuti. Oficialioje Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad valstybė negali įsipareigoti ir neįsipareigoja kiekvieno asmens priimti dirbti valstybės (valstybinėje) tarnyboje. Valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, turi sugebėti atlikti jai keliamus uždavinius. Norintieji tapti valstybės tarnautojais, pareigūnais paprastai privalo turėti atitinkamą išsilavinimą, profesinę patirtį, kai kurias asmens savybes, be to, kuo aukštesnės pareigos, kuo svarbesnė veiklos sritis, tuo didesni reikalavimai keliami šias pareigas einantiems asmenims (žr. 1999-03-04, 2007-08-13, 2008-01-22 nutarimus). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-01-22 nutarime, aiškindamas šių teisinių santykių pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant šiuos ginčus, nurodė, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors ,,apeliacinė egzaminų komisija”, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą tikrina tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka) vykdant Tvarkos aprašo reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas. Tokia teismo kompetencija šio pobūdžio bylose apsprendžia ir bylos nagrinėjimo dalyką bei ribas (žr., LVAT 2013-10-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013).

Pareiškėjas skundu 2017-03-15 protokolą Nr. A10-2 ginčija dėl aplinkybės, kad konkurso komisija sudaryta, pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, t. y. neišreiškus seniūnaičių valios seniūno atrankoje, neatsižvelgus į atstovaujančios institucijos (Savivaldybės tarybos) nuostatą nagrinėjamu klausimu. Mano, jog tokiu būdu sudarytos konkurso komisijos vykdyta 2017-03-15 pretendentų apklausa į seniūno pareigas yra neteisėta, o jos rezultatai įforminti konkurso protokole taip pat neteisėti.

Pažymėtina, kad LVAT nagrinėjamoje byloje 2017-04-19 nutartimi pažymėjo: „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-593-261/2016 yra pažymėjęs, jog ,,konkurso komisijos sudarymas konkursą organizuojančioje įstaigoje yra tik vienas iš priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas proceso elementų. Jis atlieka tik pagalbinį, tarpinį vaidmenį priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas (konkurso būdu) procedūroje ir juo nėra įforminamas baigiamasis (galutinis) sprendimas dėl konkurso rezultatų (šiuo laikytinas Pretendentų į <...> pareigas konkurso komisijos <...> konkurso rezultatų protokolas), todėl savarankiškai jis kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia ir negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Argumentus dėl konkurso komisijos sudėties pareiškėjas gali nurodyti grįsdamas skundą dėl galutinio sprendimo, t. y. Pretendentų į <...> pareigas konkurso komisijos <...> konkurso rezultatų protokolo, teisėtumo ir pagrįstumo”.

Pagal Tvarkos aprašo 44 punktą, pretendentų į pareigas konkurso komisija sudaroma konkursui vykdyti. Tvarkos aprašo 44 punkte nustatyta, kad komisija sudaroma Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnyje nurodytiems subjektams priimant įsakymą. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 46 punktu, komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 narių, o konkurso į vadovaujančiojo valstybės tarnautojo pareigas komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 5 narių; į komisijos narių sąrašą turi būti įtraukti konkursą organizuojančios įstaigos personalo administravimo tarnybos vadovas arba kitas valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, ir tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas (arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas). Tvarkos aprašo 51 punkte nurodyta, kad komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra pretendentų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktiniai, sugyventiniai, taip pat pretendentų sutuoktinių, sugyventinių vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai; komisijos nariais taip pat negali būti asmenys, dėl kurių nešališkumo kelia abejonių kitos aplinkybės. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 53 punktu komisijos darbe turi dalyvauti visi jos nariai.

Teismas iš elektroninės bylos medžiagos nustatė, kad Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktorius 2017-03-08 įsakymu Nr. A1-204 „Dėl pretendentų į Mosėdžio seniūnijos seniūno pareigas konkurso komisijos sudarymo” sudarė pretendentų į Mosėdžio seniūnijos seniūno pareigas konkurso (toliau - ir Konkursas) komisiją: komisijos pirmininkas K. V. (administracijos direktoriaus pavaduotojas), ir nariai – A. B. (teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė), V. J. (Skuodo seniūnijos seniūnė), A. R. (Šačių seniūnijos seniūnas), D. G. (Mosėdžio seniūnijos Muziejaus seniūnaitijos seniūnaitė), S. L. (Mosėdžio seniūnijos Šilalės Seniūnaitijos seniūnaitis), L. S. (Mosėdžio seniūnijos Kęstučio seniūnaitijos seniūnaitė). Konkurse dalyvavo keturi pretendentai – J. A., V. D., S. M. ir pareiškėjas B. S.. Ginčijamas Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2017-03-15 konkurso protokolas Nr. A10-2 patvirtina, jog pareiškėjas B. S. Konkurse užėmė ketvirtą vietą, tuo tarpu pretendentė J. A. Konkurse užėmė pirmą vietą. 2017-03-15 protokolas patvirtina ir tai, kad Konkurso metu komisijoje dalyvavo visi 2017-03-08 įsakymu Nr. A1-204 „Dėl pretendentų į Mosėdžio seniūnijos seniūno pareigas konkurso komisijos sudarymo” patvirtinti komisijos nariai.

Pareiškėjas teigia, kad sudarant komisiją buvo pažeistas Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2017-02-23 sprendimu Nr. T9-23 patvirtintų Skuodo rajono savivaldybės seniūnaičių sueigos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 9 punktas. Minėtame punkte įtvirtinta, jog sueigoje aptariami ir priimami sprendimai dėl seniūnijos biudžetinės įstaigos steigimo, seniūnaičių delegavimo į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisiją, dėl seniūnaičių delegavimo į savivaldybės Etikos ir Antikorupcijos komisijas, dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto ir šio plano įgyvendinimo ataskaitos, sprendžia dėl projektų, kuriuos teikia seniūnaitijų teritorijose esančios bendruomeninės organizacijos, įgyvendinimo tikslingumo, svarsto kitus jiems svarbius klausimus. Nuostatų 11 punkte nustatyta, kad sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkamos savivaldybės institucijos privalo Skuodo rajono savivaldybės tarybos reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Darytina išvada, kad sueigos priimti sprendimai dėl seniūnaičių delegavimo į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisiją administracijai nėra privalomi, yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytas procedūrinis pažeidimas neturėjo lemiamos įtakos konkurso rezultatų teisėtumui ir pagrįstumui.

Teismas, įvertinęs Tvarkos aprašo nuostatas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju pretendentų į Mosėdžio seniūnijos seniūno pareigas konkurso komisija atitiko Tvarkos apraše konkurso komisijos sudėčiai keliamus reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai dėl neteisėtos komisijos sudėties laikytini nepagrįstais.

Pažymėtina, jog pareiškėjas nuo 2017-04-20 (skundo teisme gavimo dienos) skundo bei jo reikalavimų netikslino (neginčijo nei vertinimo balų, nei laimėtojo ir pan.). Be to, ir kitų ginčų, susijusių su 2017-03-15 Konkursu, teisme nėra.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimo taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju pagal pareiškėjo skunde nurodytus argumentus ir aplinkybes, nėra pagrindo panaikinti Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2017-03-15 konkurso protokolo Nr. A10-2, kaip pažeidžiančio pagrindines procedūras.

Taigi, ištyrus bylos rašytinius įrodymus bei įvertinus šalių pateiktus argumentus, nenustatyta Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2017-03-15 konkurso protokolo Nr. A10-2 neteisėtumo pagrindų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl pareiškėjo B. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo B. S. skundą atsakovei Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl konkurso rezultatų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.